- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-04-08
- Bylos Nr.
- 1-18-659/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-12920-2015-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Violeta Balčiūnienė
- Civilinis ieškovas
- S. S.
- Kaltinamasis
- L. M.
- Advokatai
- Remigijus Jakštas, Jurij Koreckij
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
kaltinamojo gynėjui advokatui Jurijui Koreckijui (Jurij Koreckij)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, neįgalus, neteistas, dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 178 str. 2 d., 2012-05-25 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartimi skirta priverčiamoji medicinos priemonė- stacionarinis stebėjimas ir gydymas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje- Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendrojo stebėjimo sąlygomis, 2015-02-05 Šilutės r. apylinkės teismo nutartimi priverčiamoji medicinos priemonė panaikinta,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. M. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės tvarką:
jis, 2015-02-26, apie 10:16 val., būdamas viešoje vietoje, antstolių A. S. ir S. S. kontoroje, esančioje Danės g. 5, Klaipėdoje, elgdamasis įžūliai demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir visuomenei, be jokio preteksto užpuolė antstolę S. S., kuriai tyčia paėmęs rankomis už galvos ją lenkė į apačią, rovė plaukus, pirštais spaudė kairę akį, padarydamas kaklo odos nudrėskimus, kaklo raumenų patempimą bei kairės pusės akies junginės sudirgimą, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiu būdu L. M. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės tvarką.
Kaltinamasis L. M. kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad ši byla prasidėjo dar nuo 2001 m, jau praėjo 14 metų, suėjo senaties terminai. Anstolė jo neįspėjusi užblokavo sąskaitą ir tai iššaukė jo agresiją. Į antstolių kontora jis atėjo aiškintis. Jis neturėjo jokių skolų, o jo neperspėjus užblokavo sąskaitą. Anststolė jam aiškino, kodėl sąskaita užblokuota, bet jis jau buvo nusiteikęs agresyviai. Jis neneigia, kad antstolei už plaukų stvėrė, bet akies nedūrė. Gailisi dėl konflikto, bet reikia perspėti klientą. Tokie skolininkai išlaiko jos kontorą. Dėl civilinio ieškinio nesutinka. Dėl neadekvataus elgesio atsiprašo, pasielgė primityviai.
Ekspertas Darius Tamošauskas patvirtino išvadą ir paaiškino, kad L. M. remisija, su kaltinamuoju galima dirbti. Jis negali pasakyti ar L. M. gali gydytis ambulatoriškai, nežino, kiek ir kokių jis vartoja vaistų, tačiau nemano, kad reikia priverčiamųjų medicinos priemonių, nes tokių priemonių reikia tada, kai žmogus negali valdyti savo veiksmų. L. M. pasireiškia asmenybės sutrikimo požymiai, tai dominavo ir jį tiriant, tačiau L. M. bausmę suvoks ir galės ją atlikti. Jis nenustatė ar agresijos priepuolis yra ligos požymis, tai kaltinamojo asmenybės ypatumai. L. M. aiškiai pasakė ko nori, jis gali suprasti savo veiksmus.
Nukentėjusioji S. S. parodė, kad antstole dirba 14 metų. Labai retas atvejis, kai skolininkas leidžia sau atlikti smurtinius veiksmus antstolio darbo vietoje. Administratorė jai pasakė apie klientą. Ji L. M. pasikvietė, šis reikalavo jos dokumento, patvirtinančio, kad ji yra antstolė S. S.. Kaltinamasis jai ant stalo numetė dokumentą, jo tikslas buvo atlikti smurtinį veiksmą. Ji paprašė jo parašyti prašymą ir išeiti, tada kaltinamasis sugriebė ją už gerklės, plaukų, o po to ramiai sėdėjo. Jai ašarojo akys, atsirado baimė, dėl šio įvykio teko uždaryti skyrių Šilutėje, nes bijo ten viena būti. Jis į kontorą buvo atvykęs keletą kartų, darbuotojams buvo duotas nurodymas iš karto kviesti apsaugą. Antstolio veiksmus galima skųsti, todėl netoleruos tokio smurto, tegul atsako už jos pažeminimą. Ji nesiekia praturtėti, prašoma civilinio ieškinio suma tam, kad jis suprastų, jog bet kaip elgtis viešoje vietoje negalima, o mušimas netoleruotinas. Jis jai sugriebė už galvos ir lenkė į apačią. Tuo metu ir buvo įspaustos akys bei apibraižytas kaklas. Kai bandė išsisukti, tuo metu jai buvo išpešti plaukai. Atvykus policijai, kaltinamojo arogancija neišnyko. Kontoros darbas po L. M. nesutriko, darbas vyko. Stresas, panika jaučiama iki šiol, kai L. M. apsilanko. Ko jis ėjo pas juos, ji negali pasakyti. Apribojimai jo sąskaitai buvo panaikinti. Ji neleidžia darbuotojoms su juo bendrauti. Nedarbingumą turėjo, tai tiesiogiai buvo susiję su įvykiu, nes negalėjo matyti akimis, skaudėjo sprandą ir bendra būklė buvo bloga. Neturtinę žalą prašo priteisti vaikų ligoninei, nes užsidirba pati, bet nori parodyti, kad smurtiniai veiksmai netoleruotini, negalima mušti žmogaus, kuris atlieka savo pareigą. Tai minimali suma, nori, kad būtų pamoka. L. M. nebandė jos atsiprašyti, jo atsiprašymo nelaukia. Ji nori, kad jis suvoktų savo veiksmus.
Liudytoja A. G. parodė, kad dirba antstolių kontoroje priėmime, kalba su žmonėmis, kokiu klausimu atvyko. Tą dieną atvykęs asmuo aiškino, kad turi vykdomąją bylą, jam bandė viską paaiškinti, bet jis piktai reikalavo pakviesti antstolę. Ji antstolę įspėjo, kad L. M. agresyvus. Antstolė paėmė prašymo blanką, kad L. M. jį užpildytų. L. M. ji išaiškino, kam jis ir už ką skolingas, ir tada jį perdavė antstolei. Priėmimo kambaryje žmogus nieko nerašė, pradėjo sakyti, kodėl, kokiu pagrindu, kai antstolė atsikėlė, jis suėmė jai už galvos, ji pasilenkė. Antstolei buvo pasakyta „ateik čia“, ji pasilenkė, tada asmuo griebė jai už kaklo, antstolė išsisuko ir išbėgo iš kambario, o jis liko kambaryje. Jos uždarė duris, o L. M. liko ramiai sėdėti kambaryje. Ji matė, kad L. M. norėjo suduoti, bet, ar sudavė, dabar negali pasakyti. Matė, kad griebė antstolei už kaklo ir tempė už plaukų. Antstolės kaklas buvo subraižytas, ji skundėsi dėl akių perštėjimo. Kolegos subėgo ir iškvietė policiją. Durų nereikėjo laikyti, jis nesiveržė. Policija išsivedė be jokių problemų. Tą pačią dieną jis grįžo ir kalbėjo su kolege. Kontoroje buvo apsaugos darbuotojai iš „Argus“. Išvedamas jis sakė, kad dar sugrįš. Joms buvo šokas, bijojo, kad L. M. sugrįš. Apsauga buvo tam, kad saugotų jas. L. M. atėjo jau reiklus, pamatė, kad konflikto ji pati neišspręs. Ji dirba kontoroje virš 2 metų, nepatenkintų žmonių yra, bet ne tiek. Tas įvykis vienintelis. Plaukų išpeštų buvo kuokštelis. Kontoros darbuotojai buvo prie durų. Po įvykio L. M. sėdėjo ramiai. Kai L. M. atėjo, ar buvo sąskaitą areštuota, tiksliai nežino, bet turbūt buvo. L. M. skola buvo pas kitą antstolį. L. M. buvo pasakyta, ko reikia, kad nuimti areštą.
Šalies argumentai
2015-02-26 pareiškimu nustatyta, kad antstolė S. S. kreipėsi į Klaipėdos AVPK 1 PK dėl L. M. veiksmų (b. l. 2).
Iš specialisto išvados Nr. G 695/15 matyti, kad S. S. nustatyta: kaklo odos nudrėskimai, kaklo raumenų patempimas bei kairės akies junginės sudirginimo požymiai. Sužalojimai galėjo būti padaryti rankomis, pirštų nagais. Sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (b.l. 19).
Klaipėdos AVPK patrulių rinktinės II kuopos I būrio patrulės R. B. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad buvo gautas iškvietimas, jog anstolių kontorai reikalinga pagalba. Nuvykus adresu Danės g. 5, Klaipėda, S. S. nurodė, kad L. M. ją griebė už kaklo, pešė už plaukų, perbrėžė kaklą, agresyviai elgėsi. Vyriškis buvo sulaikytas (b. l. 27).
2015-03-12 apžiūros protokolau nustatyta, kad buvo apžiūrėtas CD kompaktas su vaizdo ir garso įrašu 2015-02-26 antstolių kontoroje. Vaizdo ir garso įrašo peržiūros metu matoma, kaip 10:16:46 val. vyriškis sėdėdamas viena ranka sugriebia už kaklo moteriai, po to atsistojęs rankomis sugriebia jai už galvos, plaukų ir taip laikydamas pradeda ją tempti link savęs. Moteris bando vyriškį koja atstumti, tačiau nepavyksta, jis prisitraukia ją prie savęs. Ji pritupia ir pradeda klykti. Tada prieina moteris, kuri stovėjo tarpduryje, pamėgina ginti, tačiau atsitraukia ir nueina, pasižiūri pro kampą ir grįžta atgal. Vyriškis toliau moteriai rauna plaukus, nepaleidžia. Jai ginantis pavyksta išsivaduoti, šaukia kviesti policiją. Iš kitos patalpos atbėga vyriškiai, uždaro stiklines duris. Vyriškis pasako, kad kviestų policiją ir atsisėda (b.l. 31-32).
L. M. 2015-02-26 paaiškinime nurodyta, kad buvo konfliktas antstolių kontroje dėl areštuotos banko sąskaitos (b. l. 42).
Motyvuojamoji dalis
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. Teismų praktikoje išaiškinta, kad viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl kiekvienu iš minėtų būdų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242/2011). Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-416/2013, 2K-491/2013). Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 straipsnio 1 dalis) padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012, 2K-437/2013). BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nei veikos padarymo motyvas, nei tikslas nenurodyti ir tai reiškia, kad joje aprašytos veikos konstatavimui šie subjektyvieji požymiai reikšmės neturi (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-652/2007, 2K-249/2009, 2K-414/2010, 2K-450/2010, 2K-386/2013). Pažymėtina, jog teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad minimas straipsnis apima tiek fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą.
Byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma neabejotinai pagrindžia L. M. kaltę. Nors kaltinamasis kaltę pripažino iš dalies, t.y. L. M. neneigia, kad sugriebė antstolei už kaklo ir išpešė plaukus, tačiau nepripažįsta spaudęs nukentėjusiajai akį, vis dėlto tokie jo teiginiai paneigti nukentėjusiosios ir liudytojos parodymais, specialisto išvada bei vaizdo įrašu. Nukentėjusioji S. S. parodė, kad jai padavus L. M. prašymo blanką ir nurodžius rūpimą klausimą išdėstyti raštu, kaltinamasis sugriebė ją už gerklės ir plaukų bei lenkė į apačią, ko pasekoje jai buvo įspaustos akys bei apibraižytas kaklas, o, kai bandė išsisukti nuo kaltinamojo, jai buvo išpešti plaukai. Specialisto išvadoje be kitų sužalojimų S. S. užfiksuota kairės akies junginės sudirgimo požymiai (b. l. 19), o vaizdo įraše aiškiai matyti, kad L. M. abejomis rankomis sugriebė nukentėjusiąją už galvos ir lenkė į žemę, kas patvirtina, jog būtent šių veiksmų pasekoje nukentėjusiajai buvo padaryti atitinkami sužalojimai. Atsižvelgiant į tai, kad smurtinius veiksmus kaltinamasis atliko antstolio kontoroje, šios kontoros darbo valandomis, todėl pripažįstama, kad antstolio kontora atitinka viešosios vietos išaiškinimą. Tai, kad dėl L. M. veiksmų buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka patvirtina liudytojos A. G. parodymai, kurios teigimu į kontorą atvykus kaltinamajam, ji antstolę įspėjo, jog L. M. agresyviai nusiteikęs. Ji matė, kad L. M. griebė antstolei už kaklo ir tempė už plaukų, dėl šio įvykio subėgo kolegos, buvo iškviesta policija. Darbuotojoms buvo šokas, bijojo, kad L. M. sugrįš. Tokiu būdu akivaizdu, kad dėl L. M. neteisėtų veiksmų – panaudoto smurto antstolės atžvilgiu - buvo sutrikdyta normali antstolių kontoros veikla, kilo sumaištis, darbuotojams sukeltas didelis išgąstis. Tai, kad kaltinamasis L. M. į antstolio kontorą atvyko agresyviai nusiteikęs, bet nesukonkretindamas savo atliekamų veiksmų poveikio, patvirtina, jog L. M. veikė neapibrėžta tyčia. Remiantis išdėstytu, konstatuotina, jog tokia kaltinamojo L. M. veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius.
Kaltinamojo L. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str., t.y., atsižvelgiama į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą bei rūšį – padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas į tai, kad nusikaltimas baigtas; į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą; į kaltinamojo asmenybę – neteistas, nedirba, turi neįgalumą, dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 178 str. 2 d., 2012-05-25 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartimi buvo paskirta priverčiamoji medicinos priemonė- stacionarinis stebėjimas ir gydymas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje- Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendrojo stebėjimo sąlygomis, 2015-02-05 Šilutės rajono apylinkės teismo nutartimi priverčiamoji medicinos priemonė panaikinta. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, manytina, kad bausmės tikslai ir paskirtis gali būti pasiekti L. M. paskyrus BK 284 str. 1 d. sakcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant šį terminą be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose nuo 22 iki 06 val. (BK 48 str. 1 d., 2 d., 3 d. 1 p., 6 d. 1 p.).
Kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
Dėl civilinio ieškinio.
Byloje nukentėjusioji S. S. pareiškė civilinį ieškinį, prašydama priteisti iš kaltinamojo L. M. 439 Eur turtinės žalos ir 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui, taip pat bylinėjimosi išlaidas.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnį, asmuo, patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį. Pareikštas civilinis ieškinys nagrinėjamas pagal civilinės teisės normas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Nukentėjusioji turtinę žalą grindžia tuo, kad dėl L. M. veiksmų buvo priversta sudaryti prevencinės priežiūros sutartį su saugos tarnyba „Argus“, baimindamasi, kad L. M. gali pakartoti savo veiksmus. Kontora papildomai buvo saugoma nuo 2015-02-26 iki 2015-03-06, dėl ko patyrė 439,33 Eur turtinę žalą. Ši prašoma priteisti suma pagrįsta 2015-02-26 prevencinės priežiūros sutartimi (b. l. 116-118), objekto duomenų aktu (b. l. 119), PVM sąskaitomis-faktūromis (b.l. 120, 121,122), todėl tenkintina, priteisiant iš kaltinamojo nukentėjusiosios naudai 439,33 Eur turtinės žalos atlyginimui.
Vertinant neturtinės žalos dydį, vadovaujamasi CK 6.250 straipsniu. Pagal šį straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, ar asmens sveikatai. Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena svarbiausių nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl nukentėjusiojo išgyvenimai dėl sveikatos, yra ypač dideli. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus.
Byloje nustatyta, kad dėl L. M. nusikalstamos veikos nukentėjusiajai S. S. buvo užfiksuoti kaklo odos nudrėskimai, kaklo raumenų patempimas bei kairės akies junginės sudirginimo požymiai. Padaryti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Be patirto fizinio skausmo, S. S. patyrė pažeminimą, savisaugos jausmo netekimą, baimę dėl tiesioginių pareigų vykdymo. Vis dėlto byloje nenustatyta, kad šių neigiamų išgyvenimų pasekmės yra kaip nors susijusios su nukentėjusiosios ateities investicijomis arba nepataisomais liekamaisiais reiškiniais, pablogėjusiais jos darbo ar socialiniais santykiais, gerove. Įvertinus visas šias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, siekiant protingos nukentėjusiosios ir kaltinamojo skirtingų interesų pusiausvyros, pareikštas ieškinys dėl neturinės žalos tenkinamas iš dalies, S. S. priteisiant iš kaltinamojo 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiosios S. S. pareikštas reikalavimas dėl atlyginimo už advokato atstovavimo paslaugas pagrįstas sąskaita už teisinę pagalbą (b. l. 178 ), mokėjimo pavedimu (b. l. 181), todėl tenkintinas priteisiant iš L. M. 800 Eur nukentėjusiosios S. S. naudai.
Nors nukentėjusioji prašo įpareigoti L. M. civilinio ieškinio priteistas lėšas pervesti Vaikų ligoninei, VšĮ Vilniaus universiteto Santariškių klinikų filialui, tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad įstatymas nustato pareigą kaltininkui atlyginti/sumokėti nukentėjusiajam asmeniui padarytą žalą, o ne nukentėjusiojo pageidavimu kitiems asmenims.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – komapktinis diskas su vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti bylos medžiagoje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-307 str., str.,
nusprendė:
L. M. pripažinti kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam laisvės apribojimo bausmę 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per šį terminą be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose nuo 22 iki 06 val. (BK 48 str. 1 d., 2 d., 3 d. 1 p., 6 d. 1 p.).
L. M. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nukentėjusiosios S. S. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo nukentėjusiosios naudai 439,33 Eur turtinės žalos atlyginimui, 300 Eur neturtinės žalos atlyginimui bei 800 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – komapktinį diską su vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti bylos medžiagoje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.