- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-07-27
- Bylos Nr.
- 1A-568-134-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-83-1-00488-2011-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Bronė Vidzėnienė (pirm.), Evaldas Vanagas, Valdas Petras Meidus
- Nuteistasis
- A. M.
- Advokatai
- Mykolas Vytautas Kazlauskas
Pranešėja Bronė Vidzėnienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-568-134/2012
Teisėja Nijolė Bražiūnienė Teisminio proceso Nr.1-83-1-00488-2011-7
2012 m. liepos 27 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Bronės Vidzėnienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. nuteistas pagal BK 284 str. 1 d. laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant jį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., tęsti mokslą.
Šiuo nuosprendžiu iš A. M. priteista neturtinės žalos atlyginimui 500 Lt S. Ž. bei 1000 Lt – M. Ž..
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
A. M. nuteistas už tai, kad jis 2011 m. spalio 30 d. apie 20.30 val. Panevėžio g., Rokiškio m., viešoje vietoje, įžūliais veiksmais, grasinimais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: automobiliu Audi A6 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užkirto kelią automobiliu Nissan Micra valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavusiam T. S., išlipęs iš automobilio, dujiniu pistoletu grasino Nissan Micra valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleiviui M. Ž., vairuotojui T. S.. Iškvietus pagalbą ir atvykus S. Ž., pastarajam prisistačius ir pateikus dokumentus, kad jis yra policijos pareigūnas, pareikalavus A. M. pateikti dokumentus, demonstratyviai, kitų asmenų akivaizdoje plūdosi necenzūriniais žodžiais.
Šalies argumentai
Nuteistasis A. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012-04-30 nuosprendį ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį, nes nuosprendis nepagrįstas ir neteisėtas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, procesinių teisės normų pažeidimo surašant nuosprendį ir vertinant įrodymus, bei teismo išdėstytų išvadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms. Apeliantas teigia, kad teismas, pripažindamas jį kaltu, tinkamai neištyrė ir neįvertino visų faktinių bylos aplinkybių, nepagrįstai rėmėsi vien nukentėjusiųjų ir jų draugo liudytojo J. Č. duotais parodymais, nepasisakė dėl jo ir liudytojos D. S. parodymų, šių parodymų neanalizavo, nelygino su nukentėjusiųjų ir liudytojo J. Č. parodymais, tokiu būdu mano, jog teismas buvo šališkas. Skunde teigiama, jog apeliantas privažiavo jau prie šalikelėje sustojusio automobilio Nissan Micra, kuris buvo sąmoningai pastatytas, o ne sustojęs staigiai stabdant. Apeliantas nurodo, kad aplinkybę, jog ne jis užblokavo Nissan Micra automobiliui kelią, iš dalies patvirtina policijos pareigūno V. K. parodymai. Tiek jis, tiek liudytoja S. nuo ikiteisminio tyrimo pradžios nuosekliai tvirtino, kad jie privažiavo prie sustojusio šalikelėje Nissan Micra automobilio. Be to, niekas iš nukentėjusiųjų ir atvykusių pareigūnų nenurodė aplinkybės, kad automobilis Nissan Micra buvo užblokuotas ir staigiai stabdė patvirtina esančios stabdymo žymės. Pažymi, kad teismas atmetė nukentėjusiojo ir liudytojo J. Č. parodymus, kad jis atvykus S. Ž. mosikavo dujiniu pistoletu ir šią aplinkybę pašalino iš kaltinimo. Tokį sprendimą teismas motyvavo tuo, kad iš administracinėje teisės pažeidimo byloje, kurioje M. Ž. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn ir nubaustas, jo kaltė buvo įrodyta apelianto parodymais, todėl, teismo nuomone, nukentėjusiojo parodymais šioje byloje norima apsunkinti jo, kaip kaltinamojo padėtį. Tačiau kita dalimi nukentėjusiojo ir liudytojo J. Č. parodymų teismas tiki, vertina jų parodymus kaip nuoseklius ir jais vadovaujasi pripažindamas jį kaltu, kad neva jis užblokavo a/m Nissan Micra kelią ir grasino M. Ž. ir T. S. dujiniu pistoletu, nors jie nei vienas nenurodė, kad jis turi ginklą ir juo grasino. Apeliantas nurodo, kad dujinį pistoletą policijos pareigūnai paėmė ne įvykio vietoje, o vėliau, kai jis pats ginklą atnešė iš automobilio, ką patvirtina daiktų paėmimo protokolas. Tai, kad jis turėjo pistoletą automobilyje, nurodė visose apklausose ir šį ginklą S. Ž. matė, kai jis sėdosi į automobilį. Apeliantas nurodo, kad versija, jos grasino ginklu atsirado vėliau, kad galėtų jį apkaltinti nusikaltimo padarymu, nes priešingu atveju jo veikoje nebūtų jokio nusikaltimo sudėties. Apeliantas pažymi, jog atvykus S. Ž., prisistačiusiam policijos pareigūnui, jis atsisakė jam pateikti dokumentus, nes S. Ž. buvo apsirengęs kaip civilis, gerai nematė pateikto pažymėjimo ir jo bendravimas su M. Ž. sukėlė pagrįstą įtarimą, jog jis nėra policijos pareigūnas. Mano, jog S. Ž. piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi. Nurodo, jog S. Ž. įžeidinėjant D. S., jis susijaudino ir pavartojo necenzūrinius žodžius, dėl ko prisipažino ir apgailestavo. Pasak apelianto, tokie jo veiksmai atitinka ATPK 174 str. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį. Apeliantas mano, jog teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, nepagrįstai neatsižvelgė į šias aplinkybes.
Nukentėjusieji S. Ž. ir M. Ž. atsikirtimu į nuteistojo apeliacinį skundą teigia, jog skundžiamas nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, o apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti, todėl prašo A. M. skundo netenkinti. Teigia, jog A. M. yra linkęs nusikalsti, daugelį kartų baustas administracine tvarka. Pažymi, jog visi Rokiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiai A. M. baudžiamosiose bylose buvo skundžiami apeliacine tvarka, siekiant vilkinti laiką iki kitos baudžiamosios bylos, siekiant išvengti didesnės bausmės. Pažymi, jog nuteistasis yra priešiškai nusiteikęs prieš policiją, nes jo namuose buvo atliekamos kratos.
Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė tenkinti apeliacinį skundą, o prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Nuteistojo apeliacinis skundas tenkintinas. Apylinkės teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, nes šių išvadų nepatvirtina įrodymai, išnagrinėti pirmos instancijos posėdyje, be to, teismas nagrinėdamas bylą neatsižvelgė į bylos aplinkybes, kurios iš esmės galėjo paveikti šio teismo išvadas, apkaltinamajame nuosprendyje nemotyvuojant atmesti gynybos argumentai, todėl apkaltinamasis nuosprendis naikintinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, išdėstytų išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms, priimant naują išteisinamąjį nuosprendį (BPK 328 str. 1, 3 p.).
Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį, t. y. baudžiamajame įstatyme numatytų nusikalstamų veikų objektyvių ir subjektyvių požymių visumą. Šiuo atveju aktuali yra apeliantui inkriminuota BK 284 straipsnio 1 dalis, kurioje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu ar grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 284 str. 1 d. atsiranda tada, kai kaltininkas veikdamas tiesiogine tyčia realiai sutrikdo visuomenės rimtį ir tvarką. Sprendžiant klausimą, ar padaryti veiksmai ir jų padariniai atitinka viešosios tvarkos pažeidimo požymius, atsižvelgtina ir į tokio elgesio paskatas. Teismo išvados apie tai turi būti grindžiamos byloje nustatytomis konkrečiomis aplinkybėmis, kurios svarbios teisiškai vertinant paskatas kaip asmenines ar chuliganiškas. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, todėl būtina, kad toks asmuo suvoktų, kad savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės tvarka ar rimtis ir to norėtų.
Iš nuosprendžio nustatomosios dalies matyti, kad A. M. nuteistas už tai, kad jis įžūliais veiksmais, grasinimais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, užkirto kelią automobiliu važiavusiam T. S., grasino pistoletu M. Ž., atvykus S. Ž. vartojo necenzūrinius žodžius. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas nuteistojo A. M. kaltumo dėl minėtų jam inkriminuotų kaltinime nurodytų veiksmų klausimą ir dėl jo priimdamas sprendimą pripažinti A. M. kaltu, rėmėsi nukentėjusiųjų M. Ž., S. Ž. ir T. S., taip pat liudytojo J. Č. parodymais, ir jais grindė nusikalstamos veikos sudėties buvimą nuteistojo veiksmuose. Tačiau visų baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių kaip duomenų visumos vertinimas iš tikrųjų nepagrindžia viešosios tvarkos pažeidimo pagal BK 284 str. 1 d. sudėties buvimo A. M. veiksmuose. Teisėjų kolegija, vertindama byloje surinktus įrodymus, kuriais apylinkės teismas rėmėsi, pripažindamas A. M. kaltu, mano, kad apylinkės teismas pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą, pastarojo kaltumą dėl jam inkriminuotos veikos nustatydamas įrodymais, keliančiais abejones dėl jų patikimumo. Be to, pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nevertino kaltinamojo A. M. ir liudytojos D. S. parodymų, kurie iš esmės galėjo paveikti šio teismo išvadas, tuo pažeisdamas LAT Senato 2003 m. birželio 20 d. Nr. 40 nutarimo 3.1.7. punktą, kuris numato, kad apkaltinamajame nuosprendyje, be įrodymų, patvirtinančių kaltinamojo kaltumą, išdėstomi ir kitais byloje surinktais įrodymais paneigiami kaltinimui prieštaraujantys duomenys. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas aukščiau nurodytų reikalavimų nesilaikė.
Kaip matyti iš bylos duomenų, A. M. kaltu prisipažino tik dėl to, kad vartojo necenzūrinius žodžius, o kitus kaltinime nurodytus veiksmus neigė. Jis parodė, kad kaltinime nurodytu laiku vairuodamas savo automobilį neužkirto kelio nukentėjusiojo T. S. vairuojamam automobiliui, negrasino jam ir M. Ž. pistoletu, o tik sustojo prieš stovintį automobilį „Nissan Micra“, kuriame buvo kaltinime nurodyti asmenys. Jis norėjo su jais išsiaiškinti, kodėl jie policijos pareigūnams skundžia, kad jis netinkamai laiko pastatęs prie namų automobilį, nes už tai buvo nubaustas policijos pareigūnų, o tą dieną jis matė, kaip nukentėjusieji su automobiliu pravažiavo jo kiemą, todėl įtarė, kad vėl gali būti įskųstas policijai. Prieš šį įvykį jis policijai buvo pranešęs, kad M. Ž. vairuoja automobilį neturėdamas vairuotojo pažymėjimo, už ką pastarajam jo ir jo draugės D. S. parodymų pagrindu buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Mano, kad dėl to M. Ž. jį persekioja pranešdamas policijai apie netinkamai statomą jo automobilį kieme. Pripažįsta, kad su nukentėjusiais prie stovinčių automobilių aiškinosi, kodėl jie jį skundžia policijai. Privažiavus S. Ž. ir prisistačius policijos pareigūnu, jis nevykdė pastarojo reikalavimų pateikti dokumentus ir atidaryti automobilį apžiūrai, nes šis buvo apsirengęs civiliais rūbais, todėl netikėjo, kad yra policijos pareigūnas. Pripažįsta, kad naudojo necenzūrinius žodžius, nes jis ir su juo važiavusi draugė buvo jų įžeisti. Nurodytas A. M. aplinkybes dėl jo vairuojamo automobilio važiavimo, sustojimo aplinkybių, sustojimo motyvų, elgesio kalbant su nukentėjusiaisiais, patvirtino įvykį mačiusi liudytoja D. S.. Šiuos jų parodymus patvirtina kiti bylos įrodymai, įvykio seka.
Išanalizavus A. M., nukentėjusiųjų M. Ž., S. Ž., T. S., liudytojų J. Č., D. S., V. K., A. G., A. Z. parodymų patikrinimo vietoje protokolus, kitus ištirtus įrodymus bei konflikto, kilusio tarp M. Ž., T. S. ir nuteistojo A. M. aplinkybes bei priežastis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje ištirti įrodymai bei jų visuma nėra pagrindas konstatuoti, jog A. M. padarė inkriminuojamus nusikalstamus veiksmus, pasireiškusius įžūliu elgesiu, grasinimais, o įvykęs incidentas nebuvo nepagarbos aplinkiniams demonstravimas ir dėl to visuomenės rimtis bei tvarka nebuvo sutrikdyti, t.y. BK 284 str. 1 d. numatyti padariniai nekilo. Bylos įrodymais nustatyta, kad tarp A. M. ir M. Ž. tvyrojo įtampa, tarp jų iki įvykio buvo kilę konfliktai. A. M. parodė, kad prieš šį įvykį jis pranešė policijai, kad M. Ž. vairavo automobilį neturėdamas vairuotojo pažymėjimo, dėl ko pastarajam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Jis įtarė, kad M. Ž. pranešinėjo policijos pareigūnams, kad kieme jis netinkamai pastato automobilį, todėl pamatęs iš jo kiemo išvažiuojantį automobilį, kuriame buvo M. Ž., važiavo išsiaiškinti, dėl ko jį persekioja ir dėl to sustojo prie nukentėjusių gatvėje stovinčio automobilio. Nors nukentėjusieji M. Ž., T. S. ir liudytojas J. Č. teigė, kad A. M. vairuojamas automobilis staiga priešpriešais išvažiavo į jų automobilio važiuojamosios dalies pusę, sustodamas apie 1 metrą nuo jų automobilio, tačiau to nepatvirtina objektyvūs įrodymai. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių staigų automobilio „Audi 6“ stabdymą prieš automobilį „Nissan Micra“, liudytoja apklausta policijos pareigūnė A. G. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė, kad automobilis „Nisan Micra“ stovėjo kairėje kelio pusėje, kelkraštyje žiūrint nuo Jaunystės gatvės, o automobilis „Audi 6“ stovėjo priešpriešais, tik daugiau į važiuojamąją kelio pusę. Tai patvirtino ir įvykio vietoje buvęs policijos pareigūnas V. K., nurodydamas, kad automobilis „Audi 6“ stovėjo priešais automobilį „Nissan Micro“, tik daugiau kelio vidurio. Šios aplinkybės nepaneigia nuteistojo parodymų, kad jis sustojo prieš nukentėjusiojo stovintį automobilį ir staiga nukentėjusiųjų važiuojančiam automobiliui kelio neužkirto. Byloje, be nukentėjusiųjų ir liudytojo J. Č., kuris yra nukentėjusiųjų draugas, parodymų, nėra duomenų, patvirtinančių, kad dėl tokių A. M. veiksmų buvo sutrikdytas eismas, nukentėjusiųjų automobilis buvo staigiai stabdomas, sutrikdytas netoliese buvusių asmenų rimtis ar tvarka, t.y. BK 284 str. 1 d. numatyti padariniai byloje nėra įrodyti. Šių aplinkybių konstatavimas kelia abejonių dėl nukentėjusiųjų M. Ž., T. S. bei liudytojo J. Č. parodymų patikimumo, kas taip pat konstatuota ir skundžiamu teismo nuosprendžiu bei pastarųjų asmenų šioje dalyje neskųsta.
Pažymėtina, kad nuteistasis A. M. nuo ikiteisminio tyrimo pradžios neigė, jog įvykio vietoje grasino ginklu. Apie į ginklą panašaus daikto turėjimą A. M. rankoje parodė nukentėjusieji bei liudytojas J. Č.. Tačiau iš skundžiamo teismo nuosprendžio matyti, kad teismas vertindamas dalį nukentėjusiųjų bei liudytojo J. Č. parodymų dėl A. M. naudojimosi ginklu įvykio metu suabejojo jų patikimumu ir įvertino juos kaip siekimą pasunkinti nuteistojo padėtį dėl iki įvykio susiklosčiusių asmeninių santykių, todėl apeliantas pagrįstai nurodo, kad teismas vertindamas nukentėjusiųjų ir liudytojo J. Č. parodymus, dalį jų atmetė kaip nepatikimus, o kitą dalį pripažino kaip nuoseklius. Kaip matyti iš bylos duomenų, nukentėjusysis S. Ž. atvykęs į įvykio vietą ir pranešdamas policijai apie pagalbos suteikimą, apie ginklo panaudojimą taip pat nepranešė, ginklo nematė ir į įvykio vietą atvykusi bei vėliau su nuteistuoju į policijos komisariatą vykusi policijos pareigūnė A. G., o atvykus į policijos komisariatą, nuteistasis, policijos pareigūnams pareikalavus, pateikė ginklą, kurį laikė automobilyje. Taigi be abejonių keliančių, nenuoseklių nukentėjusiųjų bei liudytojo J. Č. parodymų, kitų neginčijamų įrodymų, kad nuteistasis grasino ginklu, byloje nėra.
Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, vertinti nukentėjusiųjų bei liudytojo J. Č. parodymus, kaip apelianto kaltumą patvirtinančius įrodymus, nėra pakankamo pagrindo. Kitų duomenų, patvirtinančių nukentėjusiųjų bei liudytojo J. Č. parodymus dėl A. M. nusikalstamų veiksmų, byloje nenustatyta. Taip pat teisėjų kolegija konstatuoja, jog duomenų, patvirtinančių, kad nuteistojo veiksmų pasekoje sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka byloje nėra, t.y. padarinių viešajai tvarkai dėl nuteistojo veiksmų neatsirado. Nukentėjusiųjų, liudytojo J. Č., nuteistojo A. M. parodymais nustatyta, kad nuteistasis viešoje vietoje naudojo necenzūrinius žodžius, tačiau tokie jo veiksmai gali būti vertinami tik kaip nedidelis chuliganizmas, užtraukiantis administracinę atsakomybę.
Įvertinus aptartas aplinkybes, matyti, kad pirmosios instancijos teismo išvados, kad nuteistasis A. M. padarė BK 284 str. 1 d. numatytą viešosios tvarkos pažeidimą, neatitinka faktinių bylos aplinkybių, bei nuteistojo kaltumas dėl tokios veikos padarymo yra grindžiamas abejotinais įrodymais, kurie vertinti nuteistojo naudai, skundžiamas teismo nuosprendis naikintinas ir nuteistasis A. M. pagal BK 284 str. 1 d. išteisinamas jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d.1 p.).
Priėmus sprendimą dėl A. M. išteisinimo nesant veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nukentėjusiųjų S. Ž. ir M. Ž. kaltininkui pareikšti civiliniai ieškiniai paliktini nenagrinėti (BPK 115 str. 3 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
NUSPRENDŽIA:
Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 30 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:
A. M. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
S. Ž. ir M. Ž. civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti A. M. panaikinti.
Daiktinį įrodymą – dujinį pistoletą „Reck Defender“ Nr. I 070408422 su šešiais 9 mm kalibro šoviniais grąžinti jo savininkui A. M..