- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-02-26
- Bylos Nr.
- eI-580-244/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03385-2017-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Mefodija Povilaitienė, Donatas Vansevičius, Liudmila Zaborovska
- Pareiškėjas
- viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini)
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės, Donato Vansevičiaus ir Liudmilos Zaborovskos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
VšĮ (duomenys neskelbtini) (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1 – 5) prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Atliekų tvarkymo kontrolės ir analizės skyriaus (toliau – atsakovas) 2017 m. rugsėjo 7 d. sprendimą dėl patikrinimo Nr. (38-19)-VR-l.7-6684 (toliau – Sprendimas).
Skunde nurodo, kad neplaninį patikrinimą nuspręsta atlikti turint informacijos ar kilus pagrįstų įtarimų dėl ūkio subjekto veikos, kuri gali prieštarauti teisės aktams ar neatitikti teisės aktų reikalavimų bei atlikus UAB (duomenys neskelbtini) patikrinimus.
Teigia, kad pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – Atliekų tvarkymo įstatymas) nuostatas, pareiškėjos veiklos tikrinimas nėra priskirtas atsakovo kompetencijai, nes pareiškėja yra organizacija, veikianti jai išduotos licencijos pagrindu ir sutartiniais pagrindais organizuojanti apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymą ir vykdymą, bet nėra atliekas apdorojanti, surenkanti ar vežanti įmonė, tarpininkas, prekiautojas atliekomis ar atliekų darytojas. Teigia, kad Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymo veiklos organizavimo licencijas išduodančios institucijos funkcijas vykdo Aplinkos apsaugos agentūra, dėl to pareiškėjos veiklos kontrolės funkcija priskirta Aplinkos apsaugos agentūrai, todėl sprendimas priimtas viršijant kompetencijos ribas.
Skunde nurodo, kad pareiškėja neturėjo teisės išrašyti ir neišrašė nei vieno pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinančio dokumento atsižvelgiant į Atliekų tvarkymo įstatymo 34²³ straipsnio 1 dalies nuostatas (pareiškėjas yra organizacija, veikianti jai išduotos 2012 m. rugpjūčio 24 d. Stiklinės, plastikinės, PET (polietileno tereftalatas), kombinuotos, metalinės, popierinės ir kartoninės, medinės bei kitos pakuotės atliekų tvarkymo organizavimo licencijos pagrindu). Pažymi, kad atliekų tvarkytojo, įrašyto į Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus turinčių teisę išrašyti atliekų tvarkytojų sąrašą - UAB (duomenys neskelbtini) - atžvilgiu priimti ir ginčijami Vilniaus RAAD sprendimai nėra susiję su pareiškėjos teisėmis ir pareigomis, nes UAB (duomenys neskelbtini) veiklos kontrolės rezultatai šio tvarkytojo veiklos kontrolę vykdančiai institucijai suteikia teisę panaikinti neteisėtai išrašytus pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinančius dokumentus už 2013-2015 metus bei reikalauti atlyginti valstybei padarytą žalą dėl neteisėtų veiksmų.
Nurodo, kad ginčijamas sprendimas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. Dl-359 patvirtinto Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo 55, 56, 57 nuostatomis. Teigia, kad Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo redakcija galioja nuo 2016 m. vasario 4 d., todėl atsakovė remiasi teisės aktu, kuris negaliojo UAB (duomenys neskelbtini) veiklos laikotarpiu (2013 m. – 2015 m.).
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime (b. l. 45 – 46) prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad sprendimas atlikti neplaninį patikrinimą priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. Dl-145 „Dėl Ūkio subjektų veiklos planinių ir neplaninių patikrinimų, vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, reikalavimų aprašo patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. 327 „Dėl Kontroliuojamų objektų tikrinimo dažnumo nustatymo regionų aplinkos apsaugos departamentuose tvarkos" pripažinimo netekusiu galios“ patvirtintu aprašu. Nurodo, kad buvo turima informacijos, jog veikla neatitinka teisės aktų reikalavimų - pareiškėjos, kurios viena iš funkcijų ir yra paskirstyti dokumentus išrašant patvirtinimus, remdamasis pripažintais negaliojančiais atliekų sutvarkymą įrodančiais UAB (duomenys neskelbtini) dokumentais, išrašė patvirtinimus, kurie prieštarauja teisės aktų reikalavimams, todėl turi būti taip pat pripažinti negaliojančiais pagal nustatytą procedūrą - atliekant patikrinimą ir surašant sprendimą, todėl pagrindai atlikti pareiškėjos neplaninį patikrinimą teisiškai pagrįsti ir akivaizdūs.
Atsiliepime taip pat nurodo, kad teisės aktai suteikia atsakovui teisę atlikti bet kurio juridinio asmens neplaninius ūkio subjektų patikrinimus. Atkreipia teismo dėmesį taip pat į tai, kad pagal ginčijamą sprendimą 2017 m. lapkričio 8 d. buvo atliktas patikrinimas, kurį baigus buvo surašytas patikrinimo aktas Nr. VR-19.2-54, todėl reikalavimas nebeturi teisinės reikšmės pareiškėjai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Atliekų tvarkymo kontrolės ir analizės skyriaus 2017 m. rugsėjo 7 d. sprendimo dėl patikrinimo Nr. (38-19)-VR-l.7-6684 (b. l. 9 – 10), kuriuo nutarė atlikti neplaninį pareiškėjos patikrinimą, teisėtumo ir pagrįstumo.
Sprendimas atlikti neplaninį patikrinimą priimtas atsižvelgiant į Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2016 m. rugpjūčio 22 d. priimtą sprendimą Nr. VR-17.5-59, 2015 m. rugsėjo 16 d. sprendimą Nr. VR-17.5-63 ir 2015 m. gegužės 12 d. sprendimą Nr. VR-17.5-35. Pranešime dėl numatomo patikrinimo (b. l. 17 – 19) nurodyta, kad pastarasis bus atliekamas siekiant įvertinti gamintojams ir importuotojams išrašytų patvirtinimų teisėtumą ir nustatyti, kuriems gamintojams ir importuotojams pareiškėja išrašė patvirtinimus remiantis UAB (duomenys neskelbtini) išrašytais įrodančiais dokumentais, kurie sprendimais buvo pripažinti išrašytais neteisėtai (2013 m. – 2015 m.). Minėtais sprendimais pripažinti negaliojančiais atliekų tvarkytojo UAB (duomenys neskelbtini) atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai. Šie sprendimai yra apskųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
2017 m. lapkričio 8 d., atlikus neplaninį patikrinimą, buvo priimtas patikrinimo aktas Nr. VR-19.2-54 (b. l. 50 – 57), kuriuo konstatuota, kad dokumentai ir patvirtinimai, įskaitant išrašytus remiantis pažeidžiant teisės aktų reikalavimus išrašytais dokumentais, išrašyti neteisėtai.
Pareiškėja teigia, jog sprendimas atlikti neplaninį patikrinimą buvo priimtas peržengiant kompetencijos ribas, nes tokį patikrinimą galėjo atlikti tik Aplinkos apsaugos agentūra, kadangi teisės aktai numato, kad ji yra atsakinga už licencijų išdavimą (tame tarpe ir pareiškėjai), taigi turi ir kontrolės funkcijas.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (toliau – VAĮ) numato, kad ūkio subjektų veiklos priežiūra – šio įstatymo nustatyta tvarka įgaliotų atlikti nurodytus veiksmus viešojo administravimo subjektų veikla, skirta teikti metodinę pagalbą ūkio subjektams, prižiūrėti, kaip ūkio subjektai laikosi įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, kontroliuoti, ar tinkamai tuos reikalavimus vykdo, ir įgyvendinti kitas priemones, užtikrinančias tinkamą teisės aktų reikalavimų laikymąsi ir užkertančias kelią žalai teisės normų saugomoms vertybėms atsirasti. VAĮ 36⁴ straipsnio 11 dalyje numatyta, kad ūkio subjekto veiklos neplaninis patikrinimas atliekamas priežiūrą atliekančio subjekto iniciatyva, kai priežiūrą atliekančio subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo arba reikiamus įgaliojimus turinti priežiūrą atliekančio subjekto kolegiali institucija priima motyvuotą sprendimą atlikti šį patikrinimą.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. D1-145 „Dėl Ūkio subjektų veiklos planinių ir neplaninių patikrinimų, vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, reikalavimų aprašo patvirtinimo ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. 327 „Dėl Kontroliuojamų objektų tikrinimo dažnumo nustatymo regionų aplinkos apsaugos departamentuose tvarkos“ pripažinimo netekusiu galios“ patvirtintas aprašas (toliau – Aprašas) detalizuoja neplaninių patikrinimų atlikimo tvarką. Aprašo 1 dalyje numatyta, kad ūkio subjektų veiklos planinių ir neplaninių patikrinimų, vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, reikalavimų aprašas nustato Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentų (toliau – Kontrolę atliekantys subjektai) planuojamų tikrinti ūkio subjektų sąrašo sudarymo kriterijus, neplaninių patikrinimų atlikimo pagrindus ir tikrintinų ūkio subjektų atrankos kriterijus, vykdomų ūkio subjektų veiklos planinių ir neplaninių patikrinimų atlikimo tvarką ir trukmę, informacijos apie atliekamus patikrinimus pateikimo reikalavimus.
Įvertinus teisinį reguliavimą, kaip nepagrįsti atmestini pareiškėjos argumentai dėl to, kad sprendimas atlikti patikrinimą priimtas viršijus kompetencijos ribas. Kaip matyti, regionų aplinkos apsaugos departamentams (šiuo atveju – Vilniaus) suteikta kompetencija atlikti veiklos patikrinimus vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, tokia kompetencija taip pat išeina ir iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento nuostatų II dalyje įtvirtintų veiklos tikslų ir funkcijų. Nors pareiškėja ir nurodo, kad už licencijos suteikimą ir yra atsakinga Aplinkos apsaugos agentūra, tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, kad Vilniaus RAAD, įgyvendindamas savo teises ir suteiktas pareigas, negalėjo nuspręsti pradėti veiklos kontrolę. Teismas konstatuoja, kad valstybiniai aplinkos apsaugos pareigūnai gali atlikti patikrinimą dėl bet kurio juridinio asmens, todėl toks sprendimas priimtas neviršijant kompetencijos ribų.
Pagal VAĮ nuostatas, priežiūrą atliekantis subjektas, pradėdamas ūkio subjekto veiklos neplaninį patikrinimą, pateikia tikrinamam ūkio subjektui teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą sprendimo atlikti neplaninį patikrinimą kopiją. VAĮ 36⁴ straipsnio 12 dalyje įtvirtinti pagrindai, kada gali būti atliekamas ūkio subjekto veiklos neplaninis patikrinimas. Šiuo atveju sprendimas atlikti neplaninį patikrinimą buvo priimtas turint informacijos ar kilus pagrįstų įtarimų dėl ūkio subjekto veikos, kuri gali prieštarauti teisės aktams ar neatitikti teisės aktų reikalavimų.
Pareiškėja savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. D1-359 „Dėl Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintu aprašu (toliau – Dokumentų išrašymo tvarkos aprašas). Pagal šio aprašo 2.2 punktą, gamintojų ir (ar) importuotojų licencijuotos organizacijos savo pavedimų davėjams paskirsto dokumentus išrašydamos patvirtinimą apie gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą. Dokumentų išrašymo tvarkos aprašo (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. gegužės 17 d. iki 2018 m. sausio 1 d.) 55 punktas numato, kad jei atliekų surinkėjai, naudotojai (perdirbėjai), eksportuotojai ir (ar) mišrių komunalinių atliekų apdorotojai išrašė dokumentus pažeisdami bent vieną iš Aprašo 12, 13, 19, 20, 26, 27, 33, 34, 40, 41, 46, 47, 51, 52 punktuose nurodytų reikalavimų, laikoma, kad dokumentai ir patvirtinimai, įskaitant išrašytus remiantis pažeidžiant minėtus reikalavimus išrašytais dokumentais, išrašyti neteisėtai. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad minėti UAB (duomenys neskelbtini) dokumentai buvo pripažinti negaliojančiais (šie sprendimai yra apskųsti teismui), o viena iš pareiškėjos funkcijų yra patvirtinimų, atsižvelgiant į minėtus dokumentus, išrašymas, darytina išvada, kad atsakovas pagrįstai konstatavo VAĮ 36⁴ straipsnio 12 dalies 2 punkte įtvirtintą pagrindą pareiškėjos neplaniniam patikrinimui pradėti.
Pareiškėja nepagrįstai skunde teigia, kad atsakovas priimdamas sprendimą vadovavosi Dokumentų išrašymo tvarkos aprašu, negaliojusiu UAB (duomenys neskelbtini) veiklos laikotarpiu. Teismas pažymi, kad šioje administracinėje byloje vertinama ne UAB (duomenys neskelbtini) o VšĮ (duomenys neskelbtini) veikla, todėl atsakovas pagrįstai vadovavosi sprendimo dėl patikrinimo priėmimo metu galiojusia teisės akto redakcija (galiojusi nuo 2017 m. gegužės 17 d. iki 2018 m. sausio 1 d.).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą yra nurodęs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011), kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Pažymėtina, kad materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties (2011 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-146-321/2011). Byloje nustatyta, kad skundžiamo sprendimo pagrindu jau yra atliktas patikrinimas bei 2017 m. lapkričio 8 d. surašytas patikrinimo aktas dėl pareiškėjos veiklos.
Remiantis išdėstytais motyvais, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Atmesti pareiškėjos viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) skundą kaip nepagrįstą.
Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.