Kauno apylinkės teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Ž. J. ieškinį atsakovams S. L. ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai dėl administratoriaus lėšomis sumokėtų bankroto administravimo išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nepasibaigia tą dieną, kai įmonė tampa nemoki, ši pareiga yra tęstinio pobūdžio ir pasibaigia tik pateikus apygardos teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2014-09-22 nutartimi Nr. B2-2337-153/2014 iškėlė bankroto bylą Mėsos ir pieno pramonės Kauno statybos ir remonto valstybinei įmonei ir bankroto administratoriumi paskyrė Ž. J. (pateikta su reg. Nr. CBP-20911, 11-12 b. l). Kauno apygardos teismas 2014-12-13 nutartimi taikė supaprastintą bankroto procesą, patvirtino 2316,96 EUR (8000 Lt) lėšų sumą, iš kurių 1737,72 EUR (6000 Lt) buvo skirta bankroto administratoriaus atlyginimui ir 579,24 EUR (2000 Lt) ūkio išlaidoms, pripažino Mėsos ir pieno pramonės Kauno statybos ir remonto valstybinę įmonę bankrutavusia ir nutarė ją likviduoti (pateikta su reg. Nr. CBP-20911, 13-14 b. l). Juridinių asmenų registro duomenimis, Mėsos ir pieno pramonės Kauno statybos ir remonto valstybinės įmonės paskutinis vadovas buvo direktorius G. J., savininko teises įgyvendinanti institucija – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija (pateikta su reg. Nr. CBP-20911, 15-16 b. l., reg. Nr. X19938, 61-62 b. l.). VĮ Registrų centro išrašas patvirtina, kad Mėsos ir pieno pramonės Kauno statybos ir remonto valstybinė įmonė išregistruota (92-93 b. l.)

2014-11-04 rašytiniame paaiškinime (pateikta su reg. Nr. CBP-20911, 17 b. l) G. J. nurodė, kad iš direktoriaus pareigų buvo atleistas 1994-07-15 Žemės ūkio ministerijos įsakymu, direktoriumi paskirtas A. N., o nuo 1996 m. gegužės mėnesio – S. L.. Į bylą pateiktas 1994-07-11 Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymas Nr. 360 „Dėl Mėsos ir pieno pramonės Kauno statybos ir remonto valstybinės įmonės ūkinės – finansinės veiklos patikrinimo“ (pateikta su reg. Nr. CBP-20911, 20-24 b. l) patvirtina, kad G. J. atšauktas iš direktoriaus – direktorių valdybos pirmininko pareigų nuo 1994 m. liepos 15 d., laikinai šias pareigas pavesta eiti A. N.. 1995-03-30 Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 78K, Mėsos ir pieno pramonės Kauno statybos ir remonto valstybinės įmonės direktoriumi nuo 1995 m. kovo 30 d. paskirtas S. B. (pateikta su reg. Nr. W94998, 36 b. l.). 1995-10-19 įsakyme Nr. 253-K „Dėl darbuotojų išrašymo iš ministerijos įskaitos“, atsižvelgus į tai, kad pasikeitė kai kurių ministerijai pavaldžių įmonių bei įstaigų teisinis statusas, vadovaujantis 1994 m. liepos 5 d. Akcinių bendrovių įstatymo IV skyriaus 18 str. bei DSĮ 26 str. 12 p., konstatuota, kad darbo sutartys tarp Kauno valstybinės remonto ir statybos valdybos ir S. L. bei tarp Mėsos ir pieno pramonės Kauno statybos remonto valstybinės įmonės ir S. B. pasibaigė (pateikta su reg. Nr. W94998, 37-38a b. l.; reg. Nr. X19938, 46-48 b. l.).

1996-04-09 Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos sekretoriaus įsakymu Mėsos ir pieno pramonės Kauno statybos ir remonto valstybinės įmonės direktoriumi nuo 1996 m. balandžio 9 dienos paskirtas S. L. (pateikta su reg. Nr. CBP-20911, 25 b. l.; reg. Nr. W94998, 39 b. l.). 1996-07-18 Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 326 (pateikta su reg. Nr. X19938, 46-48 b. l.) A. P. pavesta atstovauti valstybiniams kapitalui Mėsos ir pieno pramonės Kauno statybos ir remonto valstybinės įmonės, reorganizuojamos į UAB „Tirkliškių statyba“ akcininkų visuotiniame susirinkime, kuris įvyks 1999-047-19, šio įsakymo pagrindu išduotas 1996-07-18 įgaliojimas Nr. 1310-4-511 (pateikta su reg. Nr. X19938, 50-51 b. l.). 1996-07-19 steigiamojo akcininkų susirinkimo protokole (pateikta su reg. Nr. X19938, 52-56 b. l.) nurodyta, kad 1995-05-24 viešo akcijų pasirašymo būdu privatizuota Mėsos ir pieno pramonės Kauno statybos ir remonto valstybinė įmonė, kurioje yra 40 akcininkų, turinčių 8130 akcijų (balsų) ir 324 privilegijuotas akcijas be balsavimo teisės, susirinkime dalyvauja 34 akcininkai, turintys 7571 akciją (balsą) (t.y. 93,1 procentas balsų), nedalyvauja 6 akcininkai, dalyvauja Žemės ūkio ministerijos atstovas A. P. su 3110 akcijų (balsų). Šio susirinkimo metu svarstytas klausimas dėl įmonės perregistravimo į uždarąją akcinę bendrovę, 90,7 procentais balsų vietoje reorganizuojamos Mėsos ir pieno pramonės Kauno statybos ir remonto valstybinės įmonės nutarta steigti uždarąją akcinę bendrovę „Terpė“. Steigėjų funkcijas pavesta vykdyti J. V., L. Č., A. E., valdybos nariais išrinkti V. A., J. U., V. R., A. P., R. M., A. K.. 1996-10-18 turto perdavimo-priėmimo akte (pateikta su reg. Nr. X19938, 57-58 b. l.) nurodyta, kad Mėsos ir pieno pramonės Kauno statybos ir remonto valstybinės įmonės direktorius S. L. perduoda įmonės turtą, nuosavybę bei įsipareigojimus pagal 1996-10-01 balanso duomenis naujai išrinktiems uždarosios akcinės bendrovės „Terpė“ valdybos nariams J. U., A. K., A. P., V. A., V. R., R. M.. Kauno miesto savivaldybės rejestro tarnybos 1997-01-08 rejestro tvarkytojo įsakymu Nr. 9 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės ir jos įstatų įregistravimo (įtraukimo į rejestrą) ir valstybinės įmonės išregistravimo“ įregistruota uždaroji akcinė bendrovė „Terpė“ ir jos įstatai, privatizavus viešo akcijų pasirašymo būdu Mėsos ir pieno pramonės Kauno statybos ir remonto valstybinę įmonę, išregistruota Mėsos ir pieno pramonės Kauno statybos ir remonto valstybinė įmonė (pateikta su reg. Nr. X19938, 59 b. l.). Atsakovo S. L. atstovė į bylą pateikė Kauno miesto apylinkės teismo 1998-09-09 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2599/1998 kopiją, iš kurios matyti, kad 1996-07-19 steigiamojo akcininkų susirinkimo nutarimai pripažinti negaliojančiais, panaikinta UAB „Terpė“ registracija Kauno miesto savivaldybės rejestre, o Žemės ūkio ministerija įpareigota sušaukti buvusios UAB „Terpė“ akcininkų steigiamąjį susirinkimą (pateikta 2016-04-05 teismo posėdžio metu, 106-108 b. l.). VĮ Registrų centro išrašas patvirtina, kad UAB „Terpė“ išregistruota 1999-06-08.

Atsakovo pateikta VSDFV pažyma apie asmens valstybinį socialinį draudimą patvirtina, kad 1996-01-01 – 1996-03-31 laikotarpiu atsakovas dirbo Mėsos ir pieno pramonės Kauno statybos ir remonto valstybinėje įmonėje, atleistas 1996-04-01 (pateikta 2016-04-05 teismo posėdžio metu, 109-110 b. l.). Atsakovas į bylą pateikė 1997-01-14 UAB „Terpė“ pažymą, skirtą Valstybinio socialinio draudimo valdybos Kauno skyriui, pažymoje nurodyta, kad S. L. Mėsos ir pieno pramonės Kauno statybos ir remonto valstybinės įmonės direktoriumi išrinktas ir įregistruotas 1990-02-20, atleistas 1991-01-18 (pateikta 2016-04-05 teismo posėdžio metu, 112 b. l.).1997-01-14 UAB „Terpė“ valdybos susirinkimo protokole Nr. 1 nurodyta, kad valdyboje buvo svarstomas klausimas dėl direktoriaus atsistatydinimo pareiškimo, nutarta atleisti S. L. iš užimamų pačiam prašant nuo 1997-01-14 (pateikta 2016-04-16 teismo posėdžio metu, 11 b. l.). Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų konstatuotina, kad atsakovas S. L. buvo paskirtas Mėsos ir pieno pramonės Kauno statybos ir remonto valstybinės įmonės direktoriumi nuo 1996-04-09. Pažymėtina, kad būtent įmonės vadovu paskirtu S. L. turėjo pareigą apie tai pranešti įmonių registro tvarkytojui. Vis dėlto atkreiptinas dėmesys, kad asmuo įmonės vadovu tampa ne nuo tokio fakto įregistravimo momento, kadangi įregistravimas atlieka tik išviešinimo funkciją. Nors atsakovas S. L. tvirtina, kad apie įsakymą skirti jį vadovu nieko nežinojęs, šiuos argumentus paneigia į bylą paties atsakovo pateikti įrodymai: 1996-10-18 turto perdavimo – priėmimo aktas, kuriame S. L. vienareikšmiškai įvardijamas kaip Mėsos ir pieno pramonės Kauno statybos ir remonto valstybinės įmonės vadovas, taip pat ir UAB „Terpė“ susirinkimo protokolas, kuriame svarstomas klausimas dėl S. L. atleidimo iš direktoriaus pareigų. Iš paties S. L. veiksmų po 1996 m. balandžio 9 d. matyti, kad atsakovas S. L. iki 1997-01-04 save laikė Mėsos ir pieno pramonės Kauno statybos ir remonto valstybinės įmonės vadovu. Atsakovo atstovės į bylą pateikta Mėsos ir pieno pramonės Kauno statybos ir remonto valstybinės įmonės 1997-01-14 pažyma, pasirašyta UAB „Terpė“ direktoriaus (112 b. l.) įrodomosios reikšmės neturi, kadangi pats atsakovas pateikė duomenis apie tai, kad UAB „Terpė“ 1997-01-14 valdybos susirinkimo metu priimtas sprendimas S. L. atleisti iš užimamų pareigų nuo 1997-01-14.

1991 m. vasario 28 d. Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo 14 str. 5 d. numatyta, kad jeigu veikianti įmonė parduodama visa, o ne suskaidyta į atskirus privatizavimo objektus, tai ją įsigiję fiziniai asmenys, taip pat jų įsteigtos įmonės perima visas įsigytosios įmonės teises ir prievoles; jeigu veikianti įmonė privatizuojama išskaidant ją į atskirus objektus, kurie gali funkcionuoti kaip įmonės, tai privatizuojamos įmonės teisės ir prievolės paskirstomos privatizuojamų objektų įgijėjams pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas taisykles. Nagrinėjamoje byloje nepateikta jokių įrodymų, kad vykdant Mėsos ir pieno pramonės Kauno statybos ir remonto valstybinės įmonės privatizavimo procedūras veikianti įmonė buvo išskaidyta į kelias įmones ar kad buvo siekiama išskaidyti. Atvirkščiai, iš 1996 m. liepos 19 d. steigiamojo akcininkų susirinkimo protokolo, 1996-10-18 turto perdavimo – priėmimo akto, 1997-01-08 rejestro tvarkytojo įsakymo dėl uždarosios akcinės bendrovės ir jos įstatų įregistravimo ir valstybinės įmonės išregistravimo matyti, kad buvo siekiama Mėsos ir pieno pramonės Kauno statybos ir remonto valstybinės įmonės teises ir pareigas perimtų vienas juridinis asmuo - UAB „Terpė“. Būtent šis juridinis asmuo 1997-01-14 ir sprendė klausimą dėl darbo santykių su S. L. pasibaigimo. Į bylą nėra pateikta jokių duomenų, kad S. L. buvo ar turėjo būti žinoma apie teisme išnagrinėtą bylą, kurioje 1996-07-19 steigiamojo akcininkų susirinkimo nutarimai dėl uždarosios akcinės bendrovės „Terpė“ įsteigimo vietoje Mėsos ir pieno pramonės Kauno statybos ir remonto valstybinės įmonės buvo panaikinti. Byloje taip pat nėra duomenų, kad S. L. būtų informuotas ir apie tai, kad panaikintas įmonių rejestro tvarkytojo 1997-01-08 sprendimas dėl Mėsos ir pieno pramonės Kauno statybos ir remonto valstybinės įmonės išregistravimo. Susiklosčius tokiai faktinei situacijai, būtų neprotinga tikėtis, kad asmuo, kuris žino, kad jo darbo santykiai pasibaigė 1997 m. sausio mėnesį, 1998 metų pabaigoje ir vėliau domėtųsi ir rūpintųsi buvusios darbovietės veikla, finansine situacija ir pan. Mėsos ir pieno pramonės Kauno statybos ir remonto valstybinės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija nepateikė duomenų, jog po 1998 m. rugsėjo 9 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2599/1998 sušaukė naują steigiamąjį akcininkų susirinkimą ar pasirūpino vadovo paskyrimu. Pažymėtina, kad UAB „Terpė“ valdybos susirinkime, kuriame buvo sprendžiamas klausimas ir dėl S. L. atleidimo, dalyvavo ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos įgaliotas asmuo A. P., taigi, Mėsos ir pieno pramonės Kauno statybos ir remonto valstybinės įmonės steigėjui turėjo būti žinoma, kad Mėsos ir pieno pramonės Kauno statybos ir remonto valstybinės įmonės direktoriaus darbo santykiai pasibaigę. Kita vertus, pažymėtina ir tai, kad Mėsos ir pieno pramonės Kauno statybos ir remonto valstybinės įmonės steigėjas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija neužtikrino, jog duomenys apie S. L. darbo santykius po 1996 m. balandžio 9 d. Mėsos ir pieno pramonės Kauno statybos ir remonto valstybinėje įmonėje būtų informuota VSDFV. 1990 m. Lietuvos Respublikos valstybinių įmonių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybinė įmonė yra iš valstybės (vietos savivaldybės) lėšų įsteigta įmonė, neišleidusi akcijų (nepriėmusi įnašų) arba išleidusi akcijas (priėmusi įnašus), kurių nominali vertė nėra didesnė kaip 1/5 įmonės įstatinio kapitalo. Šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybinės įmonės valdymo organai yra direktorių valdyba, stebėtojų taryba, darbuotojų ir akcininkų susirinkimai. Valstybinės įmonės komercinei – ūkinei veiklai vadovauja direktorių valdyba, valdybos veiklai vadovauja pirmininkas (Valstybinių įmonių įstatymo 11 straipsnio 1 d.). Įmonės direktorių valdybos pirmininką skiria ir atleidžia steigėjas (Valstybinių įmonių įstatymo 11 straipsnio 4 dalis), įmonės administracijos vadovo pareiga gali užimti tik valdybos pirmininkas, kuris su įmone privalo turėti nuolatinius darbo santykius; samdos sutartį su direktorių valdybos primininku (administracijos vadovu) sudaro steigėjas (Valstybinių įmonių įstatymo 13 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija kaip Mėsos ir pieno pramonės Kauno statybos ir remonto valstybinės įmonės steigėjas nepateikė į bylą duomenų apie sudarytą samdos sutartį su S. L., tokios sutarties terminą ir pan. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 2015-10-07 raštu Nr. 31N-L-1679-1251 (pateikta su reg. Nr. X19938, 60 b. l.) nurodyta, kad ministerijos archyviniame fonde nerasta darbo sutartis, materialinės atsakomybės sutartis, žemės ūkio ministro įsakymas dėl 1996-04-09 įsakymo Nr. 69-K pripažinimo netekusiu galios, įsakymo dėl komisijos Mėsos ir pieno pramonės Kauno statybos ir remonto valstybinės įmonės turto perdavimo priėmimo aktui sudaryti nerasta. Teismo posėdyje dalyvavęs Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovas papildomų dokumentų nepateikė ir teismo posėdžio metu patvirtino, kad iš esmės faktinės aplinkybės nėra gerai žinomos, kadangi dokumentai nebuvo tinkamai sutvarkomi.

Bankroto administratorė 2015-03-10 pakartotiniame prašyme, adresuotame Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai, nurodė, kad paskutiniai Mėsos ir pramonės Kauno statybos ir remonto darbuotojai atleisti 2000-11-17, todėl įmonė veiklą vykdė ir po G. J. atleidimo. 2015-08-25 prašymu ieškovė kreipėsi į atsakovus prašydama solidariai sumokėti 1866,46 EUR bankroto administravimo išlaidų sumą, kadangi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija yra Mėsos ir pieno pramonės Kauno statybos ir remonto valstybinės įmonės savininkė, o S. L. – paskutinis Mėsos ir pieno pramonės Kauno statybos ir remonto valstybinės įmonės vadovas (pateikta su reg. Nr. CBP-20911, 26-28 b. l.).

Byloje nėra ginčo, kad nei įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, nei paskutinis jos vadovas į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nesikreipė. Nagrinėjamu atveju bankroto administratorė, teikdama Mėsos ir pieno pramonės Kauno statybos ir remonto valstybinei įmonei bankroto administravimo paslaugas, turėjo administravimo išlaidų, kurios yra neapmokėtos, kadangi administruota įmonė neturėjo turto. Todėl bankroto administratorius yra kreditorius, kuris patyrė žalą ir ji turi būti jam atlyginta. Žala yra patirti nuostoliai ir negautos pajamos už pavedimo sutarties vykdymą. Administratorius turi galiojančią reikalavimo teisę į įmonę gauti teismo patvirtintą administravimo išlaidų sumą, o bankrutuojanti įmonė turi galiojantį ir teisėtą įsipareigojimą administratoriui šią sumą sumokėti ĮBĮ nustatyta tvarka, kadangi tam neužtenka įmonės turto. Kreditoriui, šiuo atveju – administratoriui, padaryta žala yra laikoma išvestine iš įmonei padarytos žalos. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalį nurodytą žalą solidariai privalo atlyginti įmonės savininkas ir paskutinis įmonės vadovas, t.y., jiems kyla civilinė atsakomybė. Vis dėlto tam, kad būtų galima taikyti įmonės administracijos vadovo bei įmonės savininko teises įgyvendinančios institucijos (steigėjo) civilinę atsakomybę, būtina savarankiškai nustatyti kiekvieno iš šių asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą (nuostolius), priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį ir kaltę (CK 6.246-6.249 str.).

Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad įmonės savininku laikomas įmonės dalyvis: akcininkas ar akcininkų grupė, kuriam priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/10 visų balsų, individualios įmonės savininkas, dalininkas, narys ir valstybės, savivaldybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija. ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta įmonės vadovo, savininko pareiga kreiptis į teismą įmonei tapus nemokia ĮBĮ prasme. ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įmonės nemokumas apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui ar dalyviui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek esamų įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams. Jeigu laiku nesikreipiama dėl bankroto bylos iškėlimo, tai nepasinaudojama palankesnėmis bankroto bylos iškėlimo suteikiamomis sąlygomis, nes dėl bankroto bylos iškėlimo draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles skaičiavimas, negali būti nustatoma priverstinė hipoteka (ĮBĮ 10 str. 7 d. 3 p.). Laiku nesikreipdamas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovas ir steigėjas prisiima riziką dėl pareigos padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, atsiradimo (ĮBĮ 8 str. 4 d.). ĮBĮ nėra tiesiogiai įvardyta konkretaus termino, per kurį, atsiradus bankroto bylos iškėlimo pagrindams, įmonės vadovas privalo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Šios bylos aplinkybių kontekste aiškinant ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį, konstatuotina, kad įmonės vadovas ar dalyvis, esant įmonės nemokumo faktui, privalo nedelsdamas pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo.

Sprendžiant, ar įmonės vadovas ar dalyvis pažeidė teisinę pareigą kreiptis į teismą dėl vadovaujamos įmonės bankroto bylos iškėlimo, būtina nustatyti aplinkybes, patvirtinančias įstatyme nurodytas sąlygas tokiai pareigai atsirasti, šios bylos atveju – įmonės nemokumo fakto atsiradimą.

Bylos medžiaga įrodo, kad Kauno apygardos teismas 2014-09-22 nutartimi patenkino VSDFV Kauno skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo Mėsos ir pieno pramonės Kauno statybos ir remonto valstybinei įmonei. Pareiškime VSDFV Kauno skyrius nurodė, kad įmonė visiškai nevykdo pareigos mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas, skola nuo 1996-01-01 sudaro 826982 Lt. Kauno apygardos teismas nustatė, kad įmonė nekilnojamojo turto neturi, duomenų, kad įmonė VĮ Registrų centrui būtų teikusi įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus, nėra. Teismas nustatė, kad Mėsos ir pieno pramonės Kauno statybos ir remonto valstybinė įmonė veiklos nevykdo ir yra nemoki įmonė. Daugiau duomenų apie įmonės finansinę padėtį, turėtą turtą ir/ar turtines teises byloje nėra, tačiau yra duomenų, jog vienas iš buvusių įmonės vadovų – G. J. buvo nušalintas nuo pareigų dėl įmonės turto švaistymo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl bendrovės administracijos vadovo pareigų, yra pažymėjęs, kad įmonės administracijos vadovas atsako už įmonės komercinės veiklos organizavimą. Jis privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų. Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą. Kaip jau minėta, atsakovas S. L. Mėsos ir pieno pramonės Kauno statybos ir remonto valstybinės įmonės administracijos vadovu buvo paskirtas iš esmės baigti šios įmonės privatizavimo procedūras. Teismo vertinimu, kad ir koks rūpestingas, apdairus ir protingas asmuo būtų, jis neturi pareigos domėtis, ar po darbo santykių pasibaigimo ir įmonės išregistravimo praėjus keleriems metams, įmonės išregistravimas nėra panaikintas, ar yra tikimasi, kad asmuo, nepaisant jo aiškiai išreikštos valios nebedirbti įmonėje, vis tiek vykdys vadovo funkcijas. Jau minėta, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovui S. L. buvo žinoma įmonės finansinė padėtis po 1997-01-08 įmonių rejestro tvarkytojo sprendimo išregistruoti Mėsos ir pieno pramonės Kauno statybos ir remonto valstybinę įmonę. Taigi, byloje nepakanka duomenų konstatuoti, kad atsakovas S. L. kaip paskutinis Mėsos ir pieno pramonės Kauno statybos ir remonto valstybinės įmonės administracijos vadovas galėjo ir turėjo kreiptis su pareiškimu į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau šios pareigos nevykdė. Dėl nurodytų aplinkybių nėra pagrindo išvadai kad S. L. kaip paskutinis Mėsos ir pieno pramonės Kauno statybos ir remonto valstybinės įmonės administracijos vadovas nesikreipdamas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atliko neteisėtus veiksmus (neveikimą). Nenustačius vienos iš esminių S. L. civilinės atsakomybės sąlygų, kitos civilinės atsakomybės sąlygos nenustatinėtinos, kadangi civilinė atsakomybė yra galima tik esant sąlygų (neteisėti veiksmai, kaltė, žala, priežastinis ryšys) visetui

Kita vertus, informacija apie tai, kad Mėsos ir pieno pramonės Kauno statybos ir remonto valstybinės įmonės išregistravimas panaikintas ir kad būtina tęsti privatizavimo procedūras, atsakovui Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai buvo žinoma, atsakovas dalyvavo ir Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2599/1998. Jau minėta, kad byloje nėra duomenų, jog Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija vykdė teismo įpareigojimą sušaukti naują steigiamąjį akcininkų susirinkimą ar kitokiu būdu pasirūpinti Mėsos ir pieno pramonės Kauno statybos ir remonto valstybinės įmonės likvidavimu. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija kaip Mėsos ir pieno pramonės Kauno statybos ir remonto valstybinės įmonės savininko teises įgyvendinanti institucija neveikė protingai apdairiai, laiku nesiėmė priemonių kreiptis į teismą dėl bankroto procedūros. Dėl šių aplinkybių konstatuotinas atsakovo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos veiksmų neteisėtumas (neveikimas).

Šioje byloje ieškovo prašomus priteisti nuostolius sudaro 1866,91 EUR administravimo išlaidų suma. Ieškovė patyrė 152,70 Lt (44,22 EUR) išlaidų, susijusių su įmonės išregistravimu (pateikta su reg. Nr. CBP-20911, 29 b. l.), 84,97 EUR kuro išlaidų (pateikta su reg. Nr. CBP-20911, 30 b. l.), 1737,72 EUR administravimo išlaidų (pateikta su reg. Nr. CBP-20911, 31 b. l.). ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalis nustato, kad bankroto administravimo išlaidas sudaro administratoriaus atlyginimas ir kitos išlaidos, skirtos apmokėti administratoriaus patiriamas išlaidas, vykdant bankroto procedūras. Minėta, kad Kauno apygardos teismas, nutaręs įmonei taikyti supaprastintą bankroto procesą, 2014-12-11 nutartimi patvirtino bankrutavusios Mėsos ir pieno pramonės Kauno statybos ir remonto valstybinės įmonės 8000,00 Lt (2316,96 Eur) dydžio administravimo išlaidų sąmatą. Nurodyta Kauno apygardos teismo nutartis yra įsiteisėjusi. Atsakovai neginčijo ieškovės nurodytos bankroto administravimo išlaidų sumos, todėl žalos dydis laikytinas įrodytu.

Sprendžiant, ar atsakovai yra atsakingi už tai, kad įmonė negali sumokėti administratoriui administravimo išlaidų, t. y. dėl priežastinio ryšio kaip civilinės atsakomybės sąlygos egzistavimo, pažymėtina, kad, siekiant išvengti situacijos, kai administratorius, įvykdęs administravimo procedūras, negali realizuoti savo teisės į administravimo išlaidas, nes tam neužtenka įmonės turto, ĮBĮ 10 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatyta, kad teismas atsisako kelti bankroto bylą, jeigu pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas daro pakankamai pagrįstą prielaidą, kad įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, išskyrus šio įstatymo 10 ir 12 dalyse numatytus atvejus. Tai yra teisminės bankroto procedūros paprastai nepradedamos esant situacijai, kai įmonės turto neužtenka administravimo išlaidoms. Siekiant, kad teismas iškeltų bankroto bylą, nesant įmonės turto ar jo nepakankant teismo administravimo išlaidoms apmokėti, asmuo, pateikęs pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, turėtų įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą pinigų sumą, naudotiną teismo ar administravimo išlaidoms apmokėti (ĮBĮ 10 str. 10 d.). Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 12 dalį, ši suma teismine tvarka išieškoma iš įmonės vadovo, savininko (savininkų) dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Taigi, vadovaujantis šiuo teisiniu reglamentavimu, darytina išvada, kad Mėsos ir pieno pramonės Kauno statybos ir remonto valstybinės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija yra atsakinga, jeigu dėl jos neteisėto neveikimo – nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės turto neužtenka administravimo išlaidoms apmokėti. Nagrinėjamu atveju tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, nes būtent atsakovės, kaip Mėsos ir pieno pramonės Kauno statybos ir remonto valstybinės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas sąlygojo situaciją, kai įmonė negali įvykdyti įsipareigojimo sumokėti administratoriui jam priklausančio atlyginimo.

CK 6.248 straipsnio 1 dalis nustato bendrą taisyklę, jog civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas. CK 6.248 straipsnio 3 dalis įtvirtina objektyvią kaltės sampratą: laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę ir kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Tai reiškia, kad atsakymas į klausimą, ar žalos padaręs asmuo yra kaltas ar ne, turi būti pateikiamas vertinant ne jo psichikos, psichologinę būklę, bet elgesį, remiantis apdairaus, rūpestingo, atidaus žmogaus elgesio standartu. Jeigu apdairus, rūpestingas, atidus žmogus tokioje pat situacijoje būtų pasielgęs kitaip ir žalos išvengęs, tokiu atveju žalos padaręs asmuo yra kaltas. Kitaip nei kitos civilinės atsakomybės sąlygos, kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.). Taigi konstatavus, kad atsakovė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija atliko neteisėtus veiksmus, kurie lėmė žalos (nuostolių) atsiradimą, kaltė preziumuojama. Taigi atsakovė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, dėl kurio veiksmų (neveikimo) atsirado žala, privalėjo įrodyti, kad dėl žalos atsiradimo jos kaltės nėra (CK 6.248 str. 1 d.), o atsakovei to nepadarius, konstatuotina, kad atsakovė šioje byloje nepaneigė savo kaltės prezumpcijos.

Atsakovo pateiktos teisės aktų ištraukos (pateikta su reg. Nr.X21618, 78-81 b. l.) teisinės reikšmės neturi, kadangi neįmanoma nustatyti nei aktą priėmusio asmens ar institucijos, taip pat teisės akto galiojimo termino ir t.t. Pažymėtina, kad teisės normos negali būti taikomos atsietai viena nuo kitos, teisės aktus būtina taikyti ir aiškinti sistemiškai.

Įvertinus nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad ieškovė neįrodė S. L. civilinės atsakomybės sąlygų, todėl ieškinys šio atsakovo atžvilgiu atmestinas. Atsakovas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija ieškinį iš esmės pripažino, t.y. pripažino, kad yra visos sąlygos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos civilinei atsakomybei taikyti. Kita vertus, visos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos yra nustatytos ir įvertinus visą į bylą pateiktą medžiagą, todėl ieškinys atsakovo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atžvilgiu tenkintinas, iš atsakovo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ieškovės Ž. J. naudai priteistina 1866,91 EUR bankroto administravimo išlaidų.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsniu ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovės Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos priteistinos ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 1866,91 EUR sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. 2015-10-28 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 42 Eur žyminis mokestis (CPK 80 str. 1d. 1 p., 93 str. 1 d.).

Atsakovas S. L. į bylą pateikė duomenis, jog patyrė 9,27 EUR išlaidų dėl UAB „Idėjų parkas“ išplėstinio su istorija išrašo gavimo bei UAB „Terpė“ pagrindinių duomenų išrašo gavimu (104-105 b.l.). Nėra pagrindo pripažinti, kad šios išlaidos buvo būtinos ir pagrįstos. Į bylą nėra pateikta nei paties UAB „Idėjų parkas“ išrašas, neaiškus šios išrašo sąsajumas su nagrinėjama byla. Atsakovo pateiktas išrašas apie tai, kad UAB „Terpė“ buvo išregistruota, taip pat neturi didesnės įrodomosios reikšmės. Pažymėtina, kad atsakovas pateikė teismo sprendimą, kuriuo nuspręsta šį juridinį asmenį išregistruoti, duomenys apie tai, kad šis juridinis asmuo išregistruotas (t.y. pats išregistravimo faktas), prieinami ir viešoje nemokamoje Juridinių asmenų registro paieškoje. Pažymėtina ir tai, kad duomenys UAB „Terpė“ išregistravimą didesnės įrodomosios reikšmės šioje byloje neturi. Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, atsakovui S. L. jo patirtos 15,93 EUR bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 88 str. 1 d. 9 .).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovės Ž. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), naudai iš atsakovo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, į. k. 188675190, buveinė Gedimino pr. 19, Vilnius, 1866,91 Eur (tūkstantis aštuoni šimtai šešiasdešimt šeši eurai devyniasdešimt vienas centas) skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1866,91 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2015-10-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 42 Eur (keturiasdešimt du eurai) bylinėjimosi išlaidas.

Kitą ieškinio reikalavimų dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.