Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) tautybės, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „L“ (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. N. 2021 m. rugpjūčio 5 d., apie 13.48 val., Vilniuje, Vydūno g. 2 ir Pilaitės pr. sankryžoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volkswagen Caddy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kai jam policijos pareigūnai nustatė neblaivumo požymius, tačiau jis vengė neblaivumo patikrinimo – atsisakė pūsti į alkoholio matuoklį.

Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis P. N. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad darbo metu susipyko su darbų vadovu, išvažiavo iš objekto, buvo susinervinęs ir išgėrė 1 litrą alaus. Tada jį ir sulaikė pareigūnai. Alkoholiu nepiktnaudžiauja, jam taip nutiko pirmą kartą. Vengė tikrintis girtumą, nes buvo išgėręs. Automobilis, kurį vairavo, priklauso įmonei, kurioje dirba. Tai jo tarnybinis automobilis, kuriuo visada naudodavosi. Labai gailisi dėl savo poelgio. Prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoja paskiriant jo sutuoktinę R. N.. Kalbėjo su sutuoktine apie įvykį, ji pasakė, kad jis labai kvailai pasielgė. Sutuoktinė nevairuoja, ji niekada negeria ir jam neleidžia, visada jos klauso. Prašo sumažinti specialiosios teisės atėmimo terminą, mano, kad prokurorės prašomi 3 metai yra labai daug, jam jau greitai pensija. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodęs, kad 2021 m. rugpjūčio 5 d., apie 13.48 val. jis vairavo automobilį „VW Caddy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso įmonei UAB „L“, kurioje dirba (duomenys neskelbtini). Prisipažįsta, kad automobilį vairavo, būdamas neblaivus, alkoholinius gėrimus vartojo savo darbovietėje, esančioje (duomenys neskelbtini), išgėrė 1 l alaus, kurio stiprumas 6 proc. ir sėdo už automobilio „VW Caddy“ vairo, važiavo į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Važiuojant į namus jį sustabdė policijos pareigūnai, tiksliai neprisimena, kurioje vietoje, tik žino, kad Pilaitės mikrorajone. Jis neatsisakė pasitikrinti girtumą, tačiau nesugebėjo įpūsti į alkotesterį, bet pareigūnams prisipažino vartojęs alkoholį. Kai jį pristatė į policijos komisariatą, pareigūnai dar kartą davė jam pūsti, tuomet jam pavyko, buvo nustatytas 2,61 promilių girtumas. Jis labai gailisi dėl savo veiksmų (b. l. 80-81). Papildomai apklaustas nurodė, kad iš tiesų, tai jis vengė pasitikrinti girtumą alkotesteriu, nes bijojo galimų pasekmių, t. y., kad jam bus atimta teisė vairuoti transporto priemones, tikėjosi tokiu būdu išvengti baudžiamosios atsakomybės. Jis visiškai pripažįsta savo kaltę ir labai gailisi, norėtų, kad už jį laiduotų sutuoktinė R. N. (b. l. 82-84, 104-106).

Teismo posėdyje davęs parodymus kaltinamasis sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko ir prokurorė, todėl ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų jo kaltė įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurie, išnagrinėjus bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas O. G. parodė, kad 2021 m. rugpjūčio 5 d., dirbant kartu su vyr. patruliu M. M., apie 14 val. iš VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad Pilaitės pr. važiuoja automobilis „VW Caddy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas galimai neblaivus. Apie 14.10 val. Pilaitės pr. ir Vydūno g. sankirtoje, Vilnius, sustabdė minėtą automobilį. Jis priėjo prie automobilio vairuotojo, prisistatė, paprašė, kad pateiktų automobilio dokumentus ir vairuotojo pažymėjimą. Automobilio vairuotojas į jo reikalavimus nereagavo, neprisistatė. Nuo vairuotojo sklido stiprus alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti, akivaizdžiai matėsi, kad jis neblaivus. Vairuotojui buvo pasiūlyta pasitikrinti girtumą, tačiau jis vengė tai daryti neįpūsdamas į alkoholio matuoklį reikiamo oro kiekio. Vairuotojas buvo įspėtas dėl gresiančios baudžiamosios atsakomybės dėl vengimo pasitikrinti girtumą, tačiau jis vis tiek vengė įpūsti reikiamą oro kiekį. Kadangi vairuotojas neprisistatė, jie atliko dalinę apžiūrą ir vairuoto kišenėje rado piniginę su dokumentais, kurie buvo išduoti P. N. vardu. P. N. buvo pristatytas į policijos komisariatą ir jam sutikus pasitikrinti girtumą 15.28 val. buvo nustatytas 2,61 promilių girtumas, tačiau antrą kartą blaivumo patikrinti nepavyko, nes atliekant matavimą alkotesteriu jis vėl specialiai nutraukė pūtimą, nors jam buvo išaiškintos pasekmės. Kadangi jis neįpūtė į alkotesterį antrą kartą, jam buvo pasiūlyta atlikti medicininę apžiūrą savo lėšomis Vilniaus Respublikiniame priklausomybės ligų centre, tačiau jis tai daryti atsisakė. Įvykis buvo filmuojamas Body kamera (b. l. 6-9). Iš esmės analogiškos aplinkybės užfiksuotos ir Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio O. G. tarnybiniame pranešime (b. l. 4).

Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad P. N. buvo nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Akte taip pat pažymėta, kad jis būdamas įspėtas dėl filmavimo, išaiškinus atsisakymo tikrintis arba atlikti medicininę apžiūrą teisinius padarinius, vengė neblaivumo patikrinimo, neblaivumo patikrinimo akte pasirašyti atsisakė (b. l. 13).

Alkotesterio rodmenys patvirtina, kad 2021 m. rugpjūčio 5 d., 15.28 val. kaltinamajam P. N. buvo nustatytas 2,61 promilių neblaivumas (b. l. 15). Aplinkybę, kad alkotesterio prietaisas patikrinimo metu buvo tinkamas naudoti patvirtina byloje esantis patikros sertifikatas (b. l. 14).

Byloje pateikti pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašai (b. l. 55).

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėti pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašai, daryti sulaikymo vietoje. Vaizdo įraše, pavadinimu „2021 0805 135535 009“ (apatiniame kairiajame kampe užrašas „VLN_KPV_619718 2021/08/05“) užfiksuota, kad pareigūnas prieina prie žalios spalvos automobilio „VW Caddy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo, kuris iš vidaus atidaro automobilio dureles. Už automobilio vairo sėdi vyras iš išvaizdos matyti, kad tai įtariamasis P. N.. Įtariamasis sunkiai atsakinėja į pareigūno užduodamas klausimus, nesiorientuoja aplinkoje. Pareigūnui ištraukus automobilio raktelį iš užvedimo spynelės įtariamasis toliau bando važiuoti. Įtariamasis pareigūnams nurodo, kad alkoholį vartojo prieš valandą. Pareigūnas nurodo įtariamajam pūsti į alkotesterį. Pirmas įtariamojo pūtimas - nesėkmingas. Pareigūnas nurodo įtariamajam ilgiau pūsti, kadangi nepakankamas oro mėginys. Antras įtariamojo pūtimas - nesėkmingas. Pareigūnas nurodo įtariamajam, kad reikia pūsti stipriau. Trečias įtariamojo pūtimas taip pat nesėkmingas. Pareigūnas dar kartą instruktuoja įtariamąjį kaip reikia pūsti į alkotesterį. Ketvirtas, penktas ir šeštas pūtimai taip pat nesėkmingi. Pareigūnas dar kartą instruktuoja įtariamąją kaip reikia pūsti į alkotesterį. Septintas pūtimas taip pat nesėkmingas. Vaizdo įraše, pavadinimu „2021_0805_140036_010“ (apatiniame kairiajame kampe matyti užrašas „VLN_KPV_619718 2021/08/05“) matyti, kaip įtariamasis atlieka 8 pūtimą į alkotesterį, tačiau nesėkmingai. Pareigūnai dar kartą paaiškina įtariamajam kaip reikia pūsti į alkotesterį. Devintas ir dešimtas pūtimai nesėkmingi. Pareigūnas nurodo įtariamajam, kad jis specialiai nutraukia oro pūtimą į alkotesterio šiaudelį. Įtariamasis neigia. Pareigūnas duoda dar vieną galimybę pasitikrinti blaivumą. Tačiau įtariamasis atsisako nurodydamas „važiuojam“. Vaizdo įraše, pavadinimu „2021_0805_140425_011“ (apatiniame kairiajame kampe matyti užrašas VLN_KPV_619718 2021/08/05) užfiksuota, kaip pareigūnai nusprendžia dar vieną kartą pasiūlyti įtariamajam pasitikrinti blaivumą alkotesterių bei nurodo atsisakymo pasekmes. Vienuoliktas pūtimas į alkotesterį nesėkmingas, kadangi iš anksto nutraukia oro pūtimą. Vaizdo įraše, pavadinimu „2021_0805_140925_012“ (apatiniame kairiajame kampe užrašas „VLN_KPV_619718 2021/08/05“), užfiksuota, kaip atliekamas dvyliktas pūtimas į alkotesterį, tačiau nesėkmingai, kadangi įtariamasis per anksti nutraukia oro pūtimą į alkotesterį. Tryliktas pūtimas nesėkmingas. Pareigūnai nurodo įtariamajam išlipti iš automobilio ir pabandyti papūsti į alkotesterį stovint. Tačiau įtariamasis nesugeba išlipti iš transporto priemonės. Pareigūnai dar kartą ragina įtariamąjį papūsti į alkotesterį, tačiau įtariamasis sunkiai orientuojasi aplinkoje ir nereaguoja į raginimus. Atliekami dar 14 ir 15 pūtimai į alkotesterį, tačiau nesėkmingai. Įtariamasis sėdi pasviręs ant automobilio vairo ir sunkiai orientuojasi aplinkoje. Vaizdo įraše, pavadinimu „2021_0805_141424_013“ (apatiniame kairiajame kampe užrašas „VLN_KPV_619718 2021/08/05“), matyti, kaip įtariamasis sėdi pasviręs ant automobilio vairo ir miega. Vaizdo įraše, pavadinimu „2021_0805_141923_014“ (apatiniame kairiajame kampe užrašas „VLN_KPV_619718 2021/08/05“), užfiksuota, kaip atliekami dar du bandymai papūsti į alkotesterį, tačiau nesėkmingai kadangi įtariamasis per anksti nutraukia oro pūtimą (b. l. 48-50).

Apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėti pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašai, daryti VPK patalpose. Vaizdo įraše, pavadinimu „2021 0805 150021 015“ (apatiniame kairiajame kampe užrašas „VLN_KPV_619718 2021/08/05“), matyti, kad vaizdo įrašas yra daromas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato sulaikymo patalpose. Pareigūnas užduoda klausimą įtariamajam ar jis sutinka dar kartą pasitikrinti blaivumą alkotesteriu. Įtariamasis atsako, kad nesutinka. Pareigūnui nueinant nuo įtariamojo, jis pakeičia savo nuomonę ir nurodo, kad sutinka pasitikrinti blaivumą. Tačiau bandant tikrinti blaivumą įtariamasis vėl per anksti nutraukia oro pūtimą į alkotesterį. Pareigūnai dar karta paaiškina įtariamajam kaip reikia pūsti į alkotesterį ir nurodo vengimo pasitikrinti blaivumą pasekmes. Vaizdo įraše, pavadinimu „2021_0805_150521_016“ (apatiniame kairiajame kampe matyti užrašas „VLN_KPV_619718 2021/08/05“) matyti, kaip įtariamasis atlieka dar du pūtimus į alkotesteri, tačiau nesėkmingai, kadangi per anksti nutraukia oro pūtimą į alkotesterį. Vaizdo įraše, pavadinimu „2021_0805_151018_017“ (apatiniame kairiajame kampe užrašas „VLN_KPV_619718 2021/08/05“), užfiksuota, kaip pareigūnas reikalauja įtariamąjį papūsti į alkotesterį, tačiau įtariamasis atsisako. Vaizdo įraše, pavadinimu „2021_0805_152839_018“ (apatiniame kairiajame kampe užrašas „VLN_KPV_619718 2021/08/05“) užfiksuota, kaip pareigūnas paklausia įtariamojo, ar šis sutinka pasitikrinti blaivumą alkotesteriu, tačiau įtariamasis atsisako. Pareigūnas pasiūlo įtariamajam vykti į gydymo įstaigą ir priduoti kraują girtumui nustatyti už įtariamojo lėšas, tačiau įtariamasis atsisako vykti į gydymosi įstaigą. Pareigūnui išaiškinus jo vengimo nustatyti blaivumą teisinęs pasekmes - jis sutinka dar kartą pasitikrinti blaivumą. Pūtimas sėkmingas ir nustatytas 2,61 promilių girtumas (b. l. 52-53).

VĮ „Regitra“ duomenų išraše nurodyta, kad automobilio „Volkswagen Caddy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininku yra R. K. (UAB „L“ direktorius) (b. l. 27).

Iš byloje esančių VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad vidutinė automobilio „Volkswagen Caddy“ (2005 m.) kaina Lietuvoje yra 1 700 EUR (su PVM) (b. l. 28).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų atlikimo, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė.

Kaltinamasis P. N. savo kaltę pripažino visiškai, nurodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Jo kaltę taip pat įrodo liudytojo parodymai, tarnybinis pranešimas, byloje esantys vaizdo įrašai ir jų apžiūros protokolai, neblaivumo nustatymo aktas, kuriame užfiksuota, kad kaltinamasis atsisakė pasitikrinti blaivumą alkotesteriu. Minėtais įrodymais, nustatyta, kad P. N. vairavo automobilį „Volkswagen Caddy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, policijos pareigūnams tikrinimo metu jam nustačius neblaivumo požymius, nesugebėjo ir atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentraciją, taip vengė neblaivumo patikrinimo, todėl P. N. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Bylos nagrinėjimo metu, kaltinamasis P. N. ir jo sutuoktinė R. N. buvo pateikę teismui prašymą atleisti P. N. nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį R. N. atsakomybei pagal laidavimą.

Kaltinamojo laiduotoja prašanti būti R. N. teismo posėdyje nurodė esanti kaltinamojo sutuoktinė. Paaiškino, kad vyras papasakojo jai apie įvykį. Tokio jo poelgio nesitikėjo, nes jis yra labai atsakingas, kas liečia ją ir darbą. Vyras pasakojo, kad darbe vykdomas sudėtingas projektas, iš jo reikalavo padaryti tai, ko jis negali padaryti. Jis nenorėjo kelti pavojaus kitų žmonių gyvybei, taip pasielgė, nes buvo labai susinervinęs, jis alkoholiu nepiktnaudžiauja. Po įvykio jos vyras yra labai užsisklendęs, be nuotaikos. Jos su sutuoktiniu santykiai labai geri, jie visą laiką kartu ir paprastai kartu priima sprendimus, vyras įsiklauso į jos nuomonę. Stengsis dar daugiau su juo bendrauti, kad nieko panašaus nepasikartotų. Pati taip pat stengsis išsilaikyti teises. Papildomai nurodė, kad nedirba, gauna invalidumo išmoką – 161 EUR, o vyras – 600 EUR, kitų turtinių įsipareigojimų neturi.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, jog tik esant išvardintų sąlygų visumai yra galimybė svarstyti asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad P. N. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltinamasis savo kaltę pripažino, dėl savo veiksmų gailėjosi, juos vertino kritiškai. Kaltinamasis nurodė padaręs išvadas ir žadėjo, kad toks elgesys ateityje nepasikartos. Aplinkybę, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltinamasis išgyvena ir suprato padaręs klaidą teisme patvirtino ir jo sutuoktinė R. N.. P. N. prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis laikytini jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. P. N. nusikalstama veika sunkių padarinių nesukėlė, jo veiksmais žala nepadaryta, byloje civilinis ieškinys nėra pareikštas. P. N. yra teisiamas pirmą kartą (b. l. 59), administracine tvarka nebaustas (b. l. 60), dirba (b. l. 63-64, 131), darbdavio charakterizuojamas išimtinai teigiamai, kaip atkaklus, darbštus, kruopštus ir pareigingas darbuotojas, imlus įvairioms naujovėms ir pasiūlymams (b. l. 132), yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, į Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialą per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ar gydymo (b. l. 134), tiek kaltinamasis, tiek ir jo sutuoktinė nurodė, kad jis alkoholiu nepiktnaudžiauja. Nustatytos aplinkybės liudija, kad kaltinamajam nėra būdingas priešingas teisei elgesys, ką teisme patvirtino ir jo sutuoktinė, jis sugeba laikytis nustatytų draudimų ir įpareigojimų, nusikalstamą veiką įvykdė neapgalvotai, padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio, todėl spręstina, kad ateityje P. N. laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų. Išdėstytų aplinkybių visuma patvirtina, kad kaltinamasis atitinka BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas.

Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Kaip minėta, byloje yra pateiktas kaltinamojo sutuoktinės R. N. prašymas perduoti P. N. jos atsakomybei pagal laidavimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad R. N. neteista (b. l. 137), administracine tvarka bausta nebuvo (b. l. 136), turi neįgalumą (b. l. 138), šiuo metu niekur nedirba. Teisiamojo posėdžio metu R. N. nurodė, kad sutuoktinio poelgį vertina itin neigiamai, nesitikėjo, kad jis galėtų taip pasielgti, kadangi toks elgesys jam visiškai nebūdingas, jis yra atsakingas žmogus. Su vyru kalbėjo apie šį įvykį ir mato, kad kaltinamasis išgyvena dėl to, kas atsitiko, supranta padaręs klaidą. Laiduotoja teigė esanti įsitikinusi, kad ateityje toks P. N. elgesys nepasikartos. Kaltinamasis ir jo sutuoktinė nurodė, kad juos sieja glaudus ryšys, jie visą laiką kartu (kaip nurodyta rašytiniame prašyme santuokoje gyvena 30 metų), sprendimus priima pasitarę. Glaudų tarpusavio ryšį patvirtina ir ta aplinkybė, kad kaltinamasis pasipasakojo sutuoktinei apie įvykį ir tokio savo elgesio priežastis. Būtent dėl tokio artimo judviejų ryšio laiduotoja prašanti būti R. N. mano galinti daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, pastarasis taip pat nurodė ja pasitikintis, abu patvirtino, kad sutuoktinės nuomonė kaltinamajam yra svarbi ir jis jos klauso. Teismas, įvertinęs R. N. kaip laiduotoją charakterizuojančią medžiagą, jos artimus santykius su kaltinamuoju, asmenines savybes, sprendžia, kad ji yra verta teismo pasitikėjimo ir tinkama laiduotoja, galinti daryti kaltinamajam teigiamą įtaką, todėl yra pagrindas atleisti P. N. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant jį R. N. atsakomybei. Įvertinus laiduotoja prašančios būti R. N. asmenybę, taip pat tai, kad ji turi neįgalumą, šiuo metu niekur nedirba, jos gaunamos pajamos yra itin mažos, bei kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, teismas sprendžia, kad laidavimas nustatytinas be užstato.

Nustatydamas laidavimo terminą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, P. N. atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jo asmenybę, laiduotojos asmenybę, paties baudžiamojo proceso kaltinamajam padarytą įtaką ir daro išvadą, jog laidavimas 1 metų 6 mėnesių terminui bus pakankama poveikio priemonė kaltinamajam.

Dėl uždraudimo naudotis specialiąja teise.

Atleidęs asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės teismas gali spręsti klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonių, įskaitant ir uždraudimo naudotis specialia teise, taikymo. BK 68 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui nuo vienerių iki penkerių metų naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką. P. N. vairavo transporto priemonę būdamas akivaizdžiai neblaivus, vengė neblaivumo patikrinimo, pareigūnų tarnybiniame automobilyje ne kartą prašomas pasitikrinti blaivumą ir būdamas įspėtas dėl gresiančios atsakomybės iš pradžių vilkino laiką, vėliau taip ir nesugebėjo pasitikrinti blaivumo, galiausiai policijos komisariate po kelių nesėkmingų bandymų jam nustatytas sunkus girtumas. Jo padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų eismo saugumui ir žmonių sveikatai bei gyvybei, kaltinamasis pasielgė itin neatsakingai, būdamas tokios būklės sėdo už automobilio vairo, vairavo darbinę mašiną, darbo dieną, dienos metu, gatvėse, kur yra pakankamai intensyvus eismas. Iš vaizdo įrašo matyti, kad kaltinamojo būklė buvo visiškai netinkama vairuoti, jis nesiorientavo aplinkoje. Kita vertus, P. N. nėra teistas ar baustas už vairavimą esant neblaiviam, dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino, nuoširdžiai gailėjosi, todėl spręstina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, tikslai – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius, bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant P. N. naudotis teise vairuoti transporto priemones – 2 metų laikotarpiui. Teismų praktikoje ne kartą yra išaiškinta, jog aplinkybė, kad atsakomybėn patrauktam asmeniui vairuotojo pažymėjimas reikalingas darbe, savaime nėra laikytina ypatinga aplinkybe, sudarančia pagrindą netaikyti šios poveikio priemonės. Nuteistojo interesai išvengti tam tikrų neigiamų padarinių nėra prerogatyva, tokie padariniai taikant valstybės prievartos priemonę adekvatūs padarytai nusikalstamai veikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-39-222/2018). Apie tai, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga vykdant darbines funkcijas, kaip yra nurodyta darbdavio pateiktoje charakteristikoje, P. N. žinojo dar prieš sėsdamas neblaivus už vairo, tačiau tai jo nesulaikė nuo nusikalstamos veikos padarymo. Į aplinkybes, susijusias su teisių reikalingumu, teismas atsižvelgė parinkdamas specialiosios teisės atėmimo terminą, tačiau jos nesudaro pagrindo neskirti baudžiamojo poveikio priemonės. Parenkant specialiosios teisės atėmimo terminą, be kita ko, būtina atsižvelgti į aiškią ir kryptingą įstatymų leidėjo valią griežtinti atsakomybę už visuomenei itin pavojingus šiurkščiausius KET pažeidimus, kuriuos padaro neblaivūs vairuotojai. Už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (ne daugiau negu 1,5 promilių) vairuotojai, numatyta administracinė atsakomybė, privalomai skiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. Taigi įvertinus nusikalstamos veikos pavojingumą, vėliau kaltinamajam nustatytą girtumo laipsnį, nagrinėjamu atveju skirti BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytą minimalų, administracinę atsakomybę atitinkantį, teisės atėmimo terminą, nėra jokio teisinio pagrindo.

Vadovaujantis teismų praktika, uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę, t. y. nuo dienos, kada buvo pritaikyta BPK 120 straipsnyje numatyta kardomoji priemonė, t. y. dokumento – vairuotojo pažymėjimo, paėmimas (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018). Šiuo atveju – nuo 2021 m. rugpjūčio 6 d.

Dėl turto konfiskavimo.

Bylos duomenimis automobilis „Volkswagen Caddy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį nusikaltimo padarymo metu vairavo P. N., priklauso R. K., kaltinamojo darbovietės UAB „L“ direktoriui. BK 72 straipsnis numato, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami. Pagal BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktą kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims perduotas turtas gali būti konfiskuojamas, neatsižvelgiant į tai, ar turtą perdavęs asmuo yra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, jeigu šis asmuo turėjo ir galėjo žinoti, kad tas turtas gali būti panaudotas nusikalstamos veikos padarymui. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad automobilio savininkas žinojo ar galėjo žinoti, jog jam priklausantis automobilis gali būti panaudotas nusikalstamai veikai daryti, tuo labiau, kai transporto priemonė buvo suteikta kaltinamajam darbo reikalais ir jokių pažeidimų anksčiau fiksuota nebuvo. Esant išdėstytoms aplinkybėms turto konfiskavimas natūra šiuo atveju negalimas. BK 72 straipsnio 5 dalis numato, kad tais atvejais kai nėra galimybės paimti konfiskuotiną turtą, iš nusikaltimą padariusio asmens yra privaloma konfiskuoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Tai atitinka esamą teismų praktiką (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-51-699/2018, 2K-138/2014, 2K-534/2011). Išimtys gali būti daromos tik remiantis kasacinio teismo bei Konstitucinio Teismo suformuotomis nuostatomis (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-80-511/2018), tačiau šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo teigti, kad kaltinamojo atžvilgiu BK 72 straipsnio nuostatų taikymas bus išimtinai neproporcingas. Automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. P. N. veikė tiesiogine tyčia, jis žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, galimas jos pasekmes ir norėjo taip elgtis, pasielgė itin neatsakingai ir impulsyviai, suvartojęs didelį kiekį alkoholio, iš karto sėdo už darbinio automobilio vairo, vairavo darbo dieną, dienos metu, gatvėse, kur yra pakankamai intensyvus eismas, vengė neblaivumo patikrinimo, praėjus kuriam laikui po įvykio, po kelių nesėkmingų bandymų policijos komisariate jam nustatytas sunkus girtumas. Iš liudytojo parodymų bei byloje esančių vaizdo įrašų ir jų apžiūros protokolų matyti, jog pareigūnams sustabdžius kaltinamąjį jis buvo akivaizdžiai neblaivus, nesiorientavo aplinkoje, taigi jo būklė buvo visiškai netinkama vairuoti, jis kėlė itin didelę grėsmę eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai bei gyvybei. Tik palankiai susiklosčius aplinkybėms buvo išvengta sunkių padarinių, kurias galėjo sukelti kaltinamojo vairavimas neblaiviam. Esant išdėstytoms aplinkybėms spręstina, kad šiuo atveju taikytinas automobilio „Volkswagen Caddy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios sumos konfiskavimas. Vadovaujantis galiojančia teismų praktika konfiskuotina automobilio vertė nustatytina atsižvelgiant į VšĮ „Emprekis“ vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje išraše nurodytą automobilio vidutinę kainą su PVM, t. y. 1 700 EUR (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020).

Dėl transporto priemonės saugojimo ir nuvežimo į aikštelę išlaidų.

Automobilis „Volkswagen Caddy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Tomadas“ automobilių saugojimo aikštelėje buvo saugomas nuo 2021 m. rugpjūčio 5 d. iki 2021 m. rugpjūčio 6 d. (b. l. 24-26, 31, 44). Pagal transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų teikimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Tomadas“ ir Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato, už transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą moka policijos įstaiga (b. l. 32-43). Iš byloje pateikto Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Turto valdymo poskyrio rašto matyti, kad Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos Komisariato išlaidos, patirtos dėl priverstinai nuvežto ir UAB „Tomadas“ aikštelėje saugoto automobilio „Volkswagen Caddy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sudaro 6 EUR (b. l. 31). Teismo posėdžio metu kaltinamasis pateikė mokėjimo kvitą (b. l. 140), patvirtinantį, kad patirtos procesinės išlaidos yra atlygintos, todėl jų priteisti nėra pagrindo.

Kiti klausimai.

Ikiteisminio tyrimo metu P. N. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2021 m. rugpjūčio 5 d., 14.15 val. iki 2021 m. rugpjūčio 6 d., 13.42 val., t. y. vieną dieną (b. l. 70, 93).

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (b. l. 85-86) – paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus paimtas dokumentas perduotinas teisę vairuoti transporto priemones suteikiančiai institucijai – VĮ „Regitra“. Kitos paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 85-86) – paliktinos nepakeistos iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – baudžiamosios bylos medžiagoje esanti kompaktinė laikmena su vaizdo įrašais (b. l. 55) – paliktina saugoti prie bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

P. N. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, perduodant jį R. N. atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams be užstato, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Paskirti P. N. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, ir uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. rugpjūčio 6 d.

Išieškoti iš P. N. valstybės naudai 1 700 EUR sumą, atitinkančią automobilio „Volkswagen Caddy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę.

P. N. paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – paimtą dokumentą (vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini)) perduoti teisę vairuoti transporto priemones suteikiančiai institucijai – VĮ „Regitra“.

P. N. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – baudžiamosios bylos medžiagoje esančią kompaktinę laikmeną su vaizdo įrašais – palikti saugoti prie bylos medžiagos.

Išaiškinti P. N., kad jeigu laidavimo metu jis padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti panaikintas ir tokiu atveju bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, taip pat išaiškinti, kad jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti R. N., kad ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju, atsižvelgus į laidavimo atsisakymo priežastis, bus sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.