Alytaus apylinkės teismo nutarimas

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Laima Lubauskienė, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. V. K., jo atstovui advokatui G. M., institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui R. K., išnagrinėjo R. V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, vedusio, R. K. komercinės firmos „Alongė“ savininko, aukštojo išsilavinimo, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. rugpjūčio 31 d. R. V. K. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad 2015 m. rugpjūčio 18 d. operatyvaus R. K. komercinės firmos „Alongė“, įmonės kodas 152824967, patikrinimo, atlikto veiklos vykdymo vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), metu pagal bendrovės pateiktus pirminius apskaitos dokumentus buvo nustatyta, kad IMIS-o aplikacijos „MAIS“ klientai duomenimis įmonės buhalterinę apskaitą nuo 2002 m. sausio 21 d. tvarko A. S., kuri nuo 2013 m. gegužės 27 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. yra įmonės atstovas „Mano VMI“. Įmonės savininkas R. K. nurodė, kad buhalterė A. S. tvarko jo įmonės apskaitą ir anksčiau nuo 2015 m., t.y. dirba konkretų darbą. Nuo 2012 m. darbo sutartis su A. S. nutraukta. R. K. paaiškino, jog A. S. už darbą įmonėje atsilygina natūra, t.y. suteikia kambarių nuomos ir kitas paslaugas. Įmonės savininkas R. V. K. su A. S. nesudaręs darbo sutarties ir apie jos įdarbinimą nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, leido dirbti nelegalų darbą, tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 straipsnio 2,3 ir 6 dalių reikalavimus.

Taip pat patikrinimo metu pagal pirminius dokumentus (pinigų priėmimo kvitus) ir „Užsakymo knygą“ nustatyta, kad 2015 m. liepos 13 d. įmonėje nebuvo apskaityta 120,00 Eur, 2015 m. liepos 17 d. – 30,00 Eur, 2015 m. liepos 29 d. – 60,00 Eur ir 2015 m. rugpjūčio 15 d. – 30,00 Eur, gautų iš klientų už apgyvendinimo paslaugas. Įmonės savininkas R. V. K., neužtikrinęs, kad visos įmonėje iš klientų gautos pajamos būtų apskaitytos buhalterinės apskaitos dokumentais, pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

Šiais veiksmais R. V. K. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 173¹ straipsnio 2 dalyje ir 41³ straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. V. K. kaltu prisipažino iš dalies paaiškino, kad 2015m. rugpjūčio 18 d. pas jį atvyko du mokesčių inspekcijos atstovai, kuriems jis pateikė visus dokumentus. Visi buhalteriniai dokumentai buvo pas jį, o ne pas A. S.. Nepateikė visų dokumentų nes pagalvojo, kad pristatys dokumentus į Kauną mokesčių inspekcijos pareigūnams. 2010 m. pakeitė savo veiklos pobūdį - liko tik apgyvendinimas, todėl darbo labai sumažėjo, buhalterė tiesiog neturėjo ką veikti. Buhalterės įmonėje neturi, nuo 2012 m. buhalterinę apskaitą tvarko jis pats. A. S. nieko neteikė, tai jis naudojosi A. S. slaptažodžiu ir teikė įmonės deklaracijas. Šiuo metu jis jau įsigijo savo slaptažodžius. Pagal inspektoriaus nurodymą jis 2015 m. spalio 6 d. sudarė sutartį su buhalterine įmone, kuri paslaugas jam teiks nuo spalio mėnesio. S. pas jį dirbo daug metų, jis bei jo žmona su ja bendrauja. A. S. atvažiuodavo pas žmoną, jos išgerdavo kavos, jis tada persiduodavo deklaraciją. Atvykusiems pareigūnams pasakė, jog atsiskaito natūra su A. S., nes taip rašyti patarė inspektorius U.. Jis iš karto sakė, kad buhalterė A. S. pas jį nedirba, jis tik naudojasi jos elektroniniais duomenimis.

Liudytoja A. S. paaiškino, kad ji nuo 2002 metų iki 2012-2013 m. dirbo pažeidėjo įmonėje buhaltere. Iš darbo išėjo savo noru dėl per mažo atlyginimo ir nebuvo jai kaip buhalteriai darbo. K. su jos žinia pasinaudojo jos slaptažodžiu ir jis pats persiduodavo deklaracijas. Pažeidėjas jai neteikė jokių paslaugų natūrine išraiška. Ji negavo atlyginimo iš K.. Įvyko nesusipratimas dėl to, kad duomenys buvo perduoti pasinaudojant jos slaptažodžiu. Dabar K. pakeitė duomenis mokesčių inspekcijoje ir turi savo prisijungimą. Kuomet buvo atliekamas tikrinimas, pas ją nebuvo jokių K. firmos dokumentų. Kartais ji, atvažiavusi pas K. žmoną, turėdavo savo nešiojamą kompiuterį, todėl yra buvę, kad deklaracijos buvo perduotos iš jos kompiuterio. Su K. žmona bendrauja, kartu išgeria kavos, tai nėra atlygis už darbą.

Liudytoja O. P. paaiškino, jog rugpjūčio 18 d. buvo atliktas patikrinimas R. K. komercijos įmonėje "Alongė". Operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, kad nenaudojamas kasos aparatas, todėl patikrinus užsakymų žurnalą ir kvitus, nustatytas 240 eurų perteklius. Paprašius buhalterinės apskaitos dokumentų, K. pasakė, kad buhalteriniai dokumentai pas buhalterę S., kai S. sutvarkys dokumentus pateiks. Todėl buvo sutarta, kad, kai sutvarkys dokumentus, jis dokumentus pristatys į mokesčių inspekciją. Tuomet jiems buvo pateiktas tik užsakymo žurnalas ir kvitai, o vėliau K. pateikė kasos pajamų knygą, kasos pajamų orderius, sąskaitas. Patikrinimo metu nustatyta, kad neapskaityti pinigai ir neįdarbinta buhalterė A. S.. Pažeidėjas paaiškino, kad sutartis su buhaltere nutraukta 2012 m., bet paskui jam pasidarė sunku ir jis paprašė S. jam padėti. K. pripažino, kad S. tvarkė buhalterinė apskaitą. K. paaiškinimą surašė pats, jam tik buvo užduoti klausimai. A. S. pavardę nurodė pats K.. Kadangi buvo perteklius pinigų, tai galimai buvo mokamas A. S. darbo užmokestis. Mano, kad A. S. ir toliau po atleidimo galimai dirbo pas K.. Patikrino metu ji tikrai vedė buhalteriją ir dokumentai buvo pas A. S.. Visos deklaracijos pateiktos S. vardu, naudojosi jos paštu.

Liudytojas G. U. paaiškino, jog šių metų rugpjūčio 18 d. atliktas patikrinimas individualioje įmonėje „Alongė". Patikrinimo metu K. pateikė kelių dienų pinigų priėmimo kvitus, sąskaitas už skalbimo paslaugas. Visi pateikti dokumentai buvo užfiksuoti operatyvaus patikrinimo pažymoje. Patikrinimo metu buvo paimtas užsakymų žurnalas, buvo lyginama, ar visos pajamos, rasta neapskaityta pajamų. Tai kas užsakyta per "Booking.com", buvo apskaityta ir dokumentai buvo tvarkingi. K. visų dokumentų nepateikė ir pasakė, kad dokumentai pas buhalterę. K. įvardino buhalterės pavardę. K. pats paaiškino, kad buhalterei nemokėjo, bet suteikė paslaugas. Jam susidarė įspūdis, kad dirbo pas jį buhalterė. Pats K. pripažino, kad nuo buhalterės atleidimo niekas nepasikeitė, buhalterė ir toliai dirbo. Po savaitės K. atvežė kitus dokumentus į mokesčių inspekciją. Kadangi buvo neapskaitytų pajamų, tai galima teigti, kad buhalterės atlyginimui jie buvo skirti.

Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas R. K. paaiškino, kad, atlikus rugpjūčio 18-26 dieną operatyvų patikrinimą, R. K. komercinės firmos „Alongė" savininkui surašytas protokolas už pažeidimų, numatytų ATPK padarymą. ATPK 173-1 straipsnis - apskaitos taisyklių pažeidimas, nukreipia į buhalterinės apskaitos įstatymą, kuriame nurodoma, kad visos ūkinės operacijos turi būti įforminamos. Patikrinimo metu nustatyta, kad neapskaitė 240,00 eurų pajamų ir taip padarė administracinį teisės pažeidimą. Šį pažeidimą K. pripažino. Taip pat K. inkriminuojamas nelegalus darbas. Pradėjus patikrinimą, savininkas negalėjo pateikti dokumentų ir pasakė, kad dokumentai pas buhalterę A. S.. Buvo pateikta nežymi dalis dokumentų ir K. parašė paaiškinimą. Darbo kodekso 98 straipsnyje nustatyta, kad nelegalus darbas, kai dirbama nesudarius darbo sutarties, arba nepranešus teritoriniam Sodra padaliniui. Viso patikrinimo metu K. parašė du paaiškinimus ir nurodė, kad jam S. tvarko buhalterinę apskaitą ir jai atsiskaito natūra. K. su viskuo susipažino ir suprato, kuo buvo kaltinamas, patikrinimo metu nuoširdžiai gailėjosi. Posėdžio metu K. pozicija pasikeitė, jis pasakė, kad jam padiktavo mokesčių inspekcijos atstovai ką rašyti paaiškinime. K. paaiškinimai prieštarauja jo duotiems paaiškinimams teisme, jis sakė, kad atsiskaito buhalterei suteikiant apgyvendinamą, tačiau tai paneigė pati buhalterė, kad ji negavo jokių apgyvendinimo paslaugų. K. įmonė teikia ne vieną deklaraciją mokesčių inspekcijai, veda registrus. Mokesčių inspektorių paaiškinimai yra pagrįsti. Patikrinimo metu K. galėjo reikšti prieštaravimus ir apskųsti jų veiksmus, tas nebuvo padaryta. Pats K. parašė paaiškinimus, kad jis padarė pažeidimus. Buvo apkaltinti mokesčių darbuotojai, kad buvo priverstas K. rašyti tokį paaiškinimą. Kritiškai vertintini buhalterės parodymai, nes ji šeimos draugė, todėl suinteresuota bylos baigtimi. Protokolas surašytas pagrįstai, todėl siūlo skirti pinigines baudas, atsižvelgiant į padarytus pažeidimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. V. K. atstovas advokatas G. M. prašė bylą nutraukti dalyje dėl ATPK 41-3 straipsnio 1 dalies, nepadarius pažeidimo. Paaiškino, kad R. V. K. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 41-3 straipsnio 1 dalį, 173-1 straipsnio 2 dalį. Dėl vieno pažeidimo kaltę K. pripažįsta. Liudytojai tvirtino, kad visi dokumentai buvo pas buhalterę, tačiau tuo nepažeista įmonės įstatų dėl dokumentų laikymo, o K. teigia, kad jis nesakė, kad dokumentai pas buhalterę. K. savo prisipažinime nurodė, kad jis natūra atsiskaitė su buhaltere S.. Mano, kad jis buvo negarbingai prigautas, nes U. pripažino, kad jis uždavinėjo klausimus ir sakė, kad bus nubaustas simboliškai, tai liepė apsiimti abu pažeidimus, K. teigė, kad jam buvo padiktuotas paaiškinimas. S. paaiškinimas nuoseklus ir teisingas, ji pasakė, kad įmonėje dirbo seniai. S. bendravo su K. sutuoktine, tačiau nurodė, kad nesinaudojo kambarių nuoma. Slaptažodžio naudojimą sutvarkyti turėjo darbdavys, tačiau buhalterijos įstatymas nenumato, kad būtinai reikia išėjus iš įmonės panaikinti slaptažodį. Mokesčių inspekcijos atstovai neįrodė, kad S. dirbo nelegalų darbą. Visos abejonės ir neaiškumai turi būti aiškinami atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Kaltę turi įrodyti protokolą surašiusi inspekcijos institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui administracinis kaltinimas suformuluotas už dvi savarankiškas veikas, kurios įtvirtintos ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje ir 173¹ straipsnio 2 dalyje.

R. V. K. su jam inkriminuojamu pažeidimu pagal ATPK 173¹ straipsnio 2 dalį sutinka, t.y. sutinka, kad 2015 m. rugpjūčio 18 d., būdamas R. V. K. komercinės firmos „Alongė“ savininkas, neužtikrindamas, kad visos įmonėje iš klientų gautos pajamos būtų apskaitytos buhalterinės apskaitos dokumentais, pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nes firmos „Alongė“ VMI atliekamo patikrinimo metu pagal pirminius dokumentus (pinigų priėmimo kvitus) ir „Užsakymo knygą“ nustatyta, kad 2015 m. liepos 13 d. įmonėje nebuvo apskaityta 120,00 Eur gautų iš klientų už apgyvendinimo paslaugas, 2015 m. liepos 17 d. – 30,00 Eur, 2015 m. liepos 29 d. – 60,00 Eur ir 2015 m. rugpjūčio 15 d. – 30,00 Eur.

Be R. V. K. pripažinimo, jo kaltę patvirtina 2015 m. rugpjūčio 31 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas (b.l.2), kuriame užfiksuoti pažeidimų padarymo faktai ir aplinkybės bei pažeidėjo kaltės prisipažinimas, Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015 m. rugpjūčio 26 d. Operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. FR1043-7576 (b.l.3), Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015 m. rugpjūčio 24 d. faktų fiksavimo pažyma Nr.FR1043-7576/2 (b.l.4-6), 2015 m. rugpjūčio 24 d. R. V. K. paaiškinimas (b.l.8). Taigi, R. K. komercinės firmos „Alongė“ savininkas R. V. K., neužtikrindamas, kad visos įmonėje iš klientų gautos pajamos būtų apskaitytos buhalterinės apskaitos dokumentais, pažeidė ATPK 173¹ straipsnio 2 dalį.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už nelegaliai dirbančius asmenis. Nelegalaus darbo sąvoka įtvirtinta Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 98 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią normą, galiojusią administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu, nelegaliu darbu laikomas darbas, esant šio kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiems dirbamas nesudarius darbo sutarties ir (arba) darbdavys nepraneša apie asmens priėmimą į darbą įstatymu nustatyta tvarka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. Pagal DK 93 straipsnį darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu. Pažymėtina, kad darbo sutartis turi būti sudaroma raštu, darbdavys privalo užtikrinti, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą, o už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys (DK 99 straipsnio 2 ir 3 dalys). Jeigu darbo subjektai (darbdavys ir darbuotojas) nepasirašo darbo sutarties, laikoma, kad darbo sutartis nesudaryta ir darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas nurodytomis sąlygomis yra nelegalus. Taigi tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos, asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, asmuo dirba atlygintinai), 3) nesilaikyta darbo sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-19-2013).

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos darytina išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių.

Nors pažeidėjas savo kaltę dėl pažeidimo, numatyto ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, neigia, jo kaltę patvirtina liudytojų O. P. ir G. U. paaiškinimai, 2015 m. rugpjūčio 31 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas (b.l.2), kuriame užfiksuoti pažeidimų padarymo faktai ir aplinkybės bei pažeidėjo kaltės prisipažinimas, Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015 m. rugpjūčio 26 d. Operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. FR1043-7576 (b.l. 3), Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015 m. rugpjūčio 24 d. faktų fiksavimo pažyma Nr.FR1043-7576/2 (b.l.4-7), 2015 m. rugpjūčio 24 d. R. V. K. paaiškinimas (b.l. 8), 2015 m. rugpjūčio 18 d. faktų fiksavimo pažyma Nr.FR1043-7576 (b.l. 9-11), R. V. K. 2015 m. rugpjūčio 18 d. paaiškinimas (b.l. 12).

Šiais įrodymais nustatyti duomenys patvirtina, jog, R. V. K., būdamas R. V. K. komercinės firmos „Alongė“ savininkas, su A. S. nesudaręs darbo sutarties ir apie jos įdarbinimą nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, leido jai dirbti nelegalų darbą, tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 straipsnio 2,3 ir 6 dalių reikalavimus.

Pareiškėjo padarytą pažeidimą patvirtina liudytojų O. P. ir G. U. paaiškinimai teismo posėdžio metu, jo paties prisipažinimas, užfiksuotas 2015 m. rugpjūčio 31 d. administracinio teisės pažeidimo protokole bei 2015 m. rugpjūčio 24 d. R. V. K. paaiškinime (b.l. 8), kuriuose R. V. K. nurodė, kad buhalterę A. S. atleido 2012 m., tačiau 2015 m. suprato, kad jam vienam per sunku, ir paprašė, kad ji jam padėtų kaip anksčiau ir prašė sprendžiant atsakomybės klausimą atsižvelgti, kad pažeidimą padarė nepiktybiškai. R. V. K. 2015 m. rugpjūčio 18 d. paaiškinime (b.l. 12) nurodo, jog buhalterinės apskaitos dokumentų šiuo metu pateikti negali, nes jie yra pas A. S., kuri anksčiau buvo šios įmonės buhalterė, už jos paslaugas pinigų nemoka, suteikia jai paprašius nakvynę ir kitas paslaugas. Iš Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015 m. rugpjūčio 26 d. Operatyvaus patikrinimo pažymos Nr. FR1043-7576 (b.l. 3) ir 2015 m. rugpjūčio 18 d. faktų fiksavimo pažymos Nr. FR1043-7576 (b.l.9-11) matyti, jog 2015 m rugpjūčio 18 d. operatyvios kontrolės specialistai atliko R. K. komercijos firmos „Alongė“ patikrinimą veiklos vykdymo vietoje – svečių namuose „Alongė“, (duomenys neskelbtini). Pažymoje nurodoma, kad savininkas R. V. K. pateikė pinigų priėmimo kvitus nuo Nr. 0439318 iki Nr. 0439534, patikrinimo netu taip pat rastas užsakymų sąsiuvinis, kuris paimtas Dokumentų poėmio aktu. IMIS-o aplikacijos „MAIS klientai“ duomenimis įmonės buhalterinę apskaitą nuo 2002 m. sausio 21 d. tvarko A. S., kuri nuo 2013 m. gegužės 27 d. yra ir įmonės atstovė „Mano VMI“. Savininkas nurodė, kad buhalterė jo įmonės apskaitą tvarko nuo 2015 m., tačiau nuo 2012 m. darbo sutartis su ja nutraukta. K. paaiškino, kad A. S. už darbą įmonėje atsilygina natūra, t.y. suteikiant kambarių nuomos ir kitas paslaugas. Taigi, minėtais rašytiniais įrodymais užfiksuoti duomenys patvirtina, jog įmonės savininkas R. V. K. prieš darbo pradžią su A. S. nesudarė darbo sutarties ir apie jos įdarbinimą nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. V. K. nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie leistų manyti, jog jo administracinį teisės pažeidimą fiksavę pareigūnai galėtų būti suinteresuoti šios bylos baigtimi ar dėl kitų priežasčių fiksuotų neteisingus duomenis apie įvykio aplinkybes, todėl teismas neturi pagrindo abejoti 2015 m. rugpjūčio 31 d. administracinio teisės pažeidimo protokole, Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015 m. rugpjūčio 26 d. Operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. FR1043-7576, Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015 m. rugpjūčio 24 d. faktų fiksavimo pažymoje Nr. FR1043-7576/2, 2015 m. rugpjūčio 24 d. R. V. K. paaiškinime, 2015 m. rugpjūčio 18 d. faktų fiksavimo pažymoje Nr. FR1043-7576, R. V. K. 2015 m. rugpjūčio 18 d. paaiškinime užfiksuotais duomenimis bei Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojų liudytojų O. P. ir G. U. paaiškinimais, pateiktais teismo posėdžio metu, kurie yra nuoseklūs, logiški, neprieštaraujantys tarpusavyje, rašytiniuose įrodymuose užfiksuotoms bylos aplinkybėms.

R. V. K. teismo posėdyje aiškino, jog A. S. nedirbo jo įmonėje, negavo jokio uždarbio, tame tarpe ir atlygio natūra, jis pats tvarkė įmonės apskaitą, o A. S. tik leido jam naudotis jos prisijungimo prie valstybinės mokesčių inspekcijos elektroninės deklaravimo sistemos duomenimis ir slaptažodžiu bei prisijungus jos vardu teikti firmos „Alongė“ elektronines mokesčių deklaracijas, visus buhalterinius dokumentus turėjo pas save, ir tokius pačius duomenis nurodė įmonę tikrinusiems inspektoriams, tačiau šie jam padiktavo rašyti priešingai, žadėdami simbolinę baudą, tačiau tokį administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens įvykio aplinkybių paaiškinimą, pateiktą teismo posėdžio metu, teismas vertina kaip siekimą išvengti administracinės atsakomybės ir baudos. Operatyvinio patikrinimo metu, V. K. tris kartus pats savo ranka rašė paaiškinimus, pirmajame (2015 m. rugpjūčio 18 d. paaiškinimas (b.l. 12) nurodė, jog buhalterinės apskaitos dokumentų šiuo metu pateikti negali, nes jie yra pas A. S., kuri anksčiau buvo šios įmonės buhalterė, už jos paslaugas pinigų nemoka, suteikia jai nakvynės ir kitas paslaugas. Kituose dvejuose (2015 m. rugpjūčio 31 d. administracinio teisės pažeidimo protokole bei 2015 m. rugpjūčio 24 d. paaiškinime (b.l.8)) pripažino, jog A. S. prašė nuo 2015 m. padėti tvarkyti įmonės apskaitą kaip anksčiau, nes A. S. anksčiau iki 2012 m. dirbo jo firmoje. Taigi, pirminių paaiškinimų metu jis pripažino, jog A. S. patikrinimo metu dirbo firmoje „Alongė“. Liudytojai G. U. ir O. P. parodė, jog tai, kad įmonės buhalterė yra A. S., nurodė pats R. V. K., jie buhalterės pavardės nežinojo. Nors R. V. K. tvirtina turėjęs visus įmonės dokumentus, tačiau to nenurodė tikrinusiems darbuotojams ir jų nepateikė. Pažymėtina, jog tai, kad R. V. K. neskundė patikrinimą atlikusių VMI darbuotojų veiksmų, nepateikė dokumentų, pats pasakė buhalterės pavardę, kelia abejonių, kad pareigūnai jam žadėdami simbolinę nuobaudą padiktavo paaiškinimų tekstus. Be to, R. V. K. nurodo, jog nuo 2012 m. buhalterinę apskaitą tvarkosi pats, kai tuo tarpu Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015 m. rugpjūčio 26 d. Operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. FR1043-7576 nurodoma, jog A. S. nuo 2013 m. gegužės 27 d. yra ir įmonės atstovė „Mano VMI“, dėl to darytina išvada, jog kuomet A. S. tapo firmos „Alonge“ atstove „mano VMI“, ji jau nedirbo firmoje „Alongė“.

Kaip yra pasisakęs Vyriausiasis administracinis teismas, daugeliu atveju darbuotojų pozicija administracinių teisės pažeidimų bylose dėl nelegalaus darbo būna palanki darbdaviams darbuotojai kai kuriais atvejais gali būti suinteresuoti slėpti faktinius darbo santykius (pvz., esant darbuotojo ir darbdavio susitarimui pasidalyti ir pasisavinti mokesčius, mokėtinus į valstybės biudžetą). A. S. aplinkybių dėl darbo firmoje „Alongė“ aiškinimas, prieštaraujantis byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms bei tai, kad VMI darbuotojams patikrinimo metu R. V. K. pateikė raštu duomenis, kad įmonės buhalterė yra A. S. ir įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai yra pas ją ir pats dokumentų inspektoriams nepateikė, bei tai, jog įmonės deklaracijos teikiamos naudojantis A. S. elektroninio prisijungimo duomenimis, taip pat tai, kad kaip nurodė pati A. S., kartais įmonės mokesčių deklaracijos buvo teikiamos iš jos kompiuterio, bei atsižvelgiant į tai, jog A. S. daug metų pažįsta R.V. K., artimai bendrauja su juo ir jo žmona, duoda teismui pagrindą abejoti A. S. parodymų teisingumu. Be to, A. S. paaiškinimas, jog ji leidusi R. V. K. naudojantis jos elektroninio prisijungimo duomenimis teikti firmos „Alongė“ mokesčių deklaracijas VMI taip pat prieštarauja logikai, nes tokiu atveju ji prisiimtų neigiamas pasekmes, susijusias su galimais deklaracijų teikimo tvarkos pažeidimais. Dėl to darytina išvada, kad A. S. duoti parodymai nepatikimi ir teismas jais nesivadovauja.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas „Teismų praktikos administracinių teisės pažeidimų bylose dėl nelegalaus darbo apibendrinimas ir teisės taikymo rekomendacijos“ yra pasisakęs, kad nustatant atlygintinumo faktą nėra būtinas darbuotojo ar darbdavio pripažinimas, kad dirbama atlygintinai, nurodant konkretų atlyginimo dydį. Atlygintinumas už darbą gali būti nustatomas vadovaujantis visais įstatymo leistinais įrodymais. Atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, galima konstatuoti, kad dirbamas atlygintinas darbas, atsižvelgiant į darbo pobūdį, jo trukmę ir pan. Pvz., dirbama ilgą laiką, kai akivaizdu, kad nemokamai dirbamas konkretus darbas negali būti atliekamas, ir kt. Draudžiama pagal ATPK 41-3 straipsnį apima bet kokius atlygintinus darbo santykius, nepaisant to, kokia forma už darbą atlyginama: atlyginant natūra, įskaitant skolą ir kt.

Pažymėtina, jog patikrinimo metu nustatyta, jog firmoje „Alongė“ buvo neapskaitytų pinigų, iš kurių, darytina išvada, buvo mokamas darbo užmokestis A. S.. Be to, R. V. K. rašytiniame paaiškinime nurodė, jog A. S. atsilygindavo natūra, t.y. suteikdamas kambarių nuomos ir kitas paslaugas. Kita vertus, buhalterio darbas negali būti atliekamas nemokamai, tuo labiau, kad kaip nurodė R. V. K. rašytiniame paaiškinime, A. S. prašė padėti tvarkyti apskaitą 2015 metais, todėl darytina išvada, jog A. S. R. V. K. firmoje „Alongė“ dirbo ilgą laiką – nuo 2015 metų ir dirbo atlygintinai.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas, liudytojų parodymai, aukščiau aptarti rašytiniai bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad R. V. K., vykdydamas darbdavio funkcijas, esant visiems nustatytiems darbo sutarties požymiams, leido nelegaliai dirbti A. S., ne vėliau kaip prieš darbo pradžią nesudarius su darbuotoja rašytinės darbo sutarties, neįteikus antro darbo sutarties egzemplioriaus, nustatyta tvarka jos neįregistravus darbo sutarčių registravimo žurnale, neišdavus darbuotojo tapatybę patvirtinančio dokumento – darbo pažymėjimo ir ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios apie priėmimą į darbą neinformavus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių, byloje pateiktų duomenų visetą, yra pagrindas daryti neginčijamą išvadą, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo – R. K. komercinės firmos „Alongė“ savininkas R. V. K. yra kaltas, padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 173¹ straipsnio 2 dalyje ir 41³ straipsnio 1 dalyje, protokolas surašytas pagrįstai ir teisėtai, veika kvalifikuota tinkamai, todėl yra baustinas.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nedarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas teismo nustatytas aplinkybes. R. V. K. atsakomybę lengvina tai, jog jis yra sulaukęs senatvės pensijos amžiaus. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, už pažeidimus, numatytus ATPK 173¹ straipsnio 2 dalyje ir 41³ straipsnio 1 dalyje, R. V. Kliučiui skirtinos minimalios, straipsnių sankcijos ribose nustatyto dydžio piniginės baudos. Manytina, kad paskyrus būtent tokias nuobaudas, bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti tikslai. Nuobaudos subendrintinos paskiriant galutinę nuobaudą vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24, 30, 30², 286, 287, 302², 302⁴straipsniais,

nutaria:

R. V. K. už pažeidimą, numatytą ATPK 173¹ straipsnio 2 dalyje, skirti 57,00 Eur (penkiasdešimt septynių eurų 00 ct) baudą.

R. V. K. už pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, skirti 888,00 Eur (aštuonių šimtų aštuoniasdešimt aštuonių eurų 00 ct) baudą.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, šias nuobaudas subendrinti ir R. V. K. skirti galutinę subendrintą nuobaudą – 888,00 Eur (aštuonių šimtų aštuoniasdešimt aštuonių eurų 00 ct) baudą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.