- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-08
- Bylos Nr.
- 2S-1575-459/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-14465-2013-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimonda Andrulienė
- Trečiasis asmuo
- M. P., Compensa TU S
- Ieškovas
- UAB „Transmina“
- Atsakovas
- Ž. S.
Pranešėja Raimonda Andrulienė Civilinė byla Nr. 2S-1575-459/2015
Teisėja Larisa Šimanskienė (Proceso Nr. 2-06-3-14465-2013-7)
NUTARTIS
2015 m. spalio 8 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi trečiojo asmens M. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Transmina“ ieškinį atsakovei Ž. S. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group Lietuvos filialas, M. P., „BTA Insurance Company“ SE, veikianti per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-07-03 nutartimi tenkino šalių prašymą patvirtinti taikos sutartį ir patvirtino 2015-07-02 tarp ieškovės UAB „Transmina“ ir atsakovės Ž. S. bei trečiųjų asmenų Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group Lietuvos filialo, „BTA Insurance Company“ SE, veikiančios per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, sudarytą taikos sutartį.
Šalies argumentai
Trečiasis asmuo M. P. pateikė atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-07-03 nutarties, prašo panaikinti tas jos dalis, kuriomis buvo patvirtinti taikos sutarties 5 ir 6 punktai. Nurodo, jog taikos sutarties 5 punkto dalyje UAB „Transmina“, Ž. S. ir draudikai susitarė, kad nė viena šios taikos sutarties nuostata nepašalina ar neapriboja M. P. kaltės ir baudžiamosios, administracinės, civilinės atsakomybės, kildinamos iš 2012-05-25 eismo įvykio, taip pat kitų trečiųjų asmenų kaltės ir baudžiamosios, administracinės, civilinės atsakomybės, susijusios su 2012-05-25 eismo įvykiu ar jo tyrimu. Taikos sutarties 6 punkte sutarties šalys numatė, jog nė viena šios taikos sutarties nuostata neatima ar neapriboja šalių teisės reikšti M. P. ar kitiems tretiesiems asmenims tiesioginius reikalavimus ar (arba) regresinius reikalavimus dėl šios taikos sutarties pagrindu sumokėtų piniginių sumų grąžinimo, turtinės žalos, neturtinės žalos atlyginimo ar kitus reikalavimus. Trečiojo asmens nuomone, šalys negalėjo susitarti dėl tokių sąlygų, nes jos yra susijusios su trečiuoju asmeniu, o jis taikos sutarties nepasirašė. Taikos sutartis gali būti susijusi tik su toje civilinėje byloje nagrinėjamu ginču ir skirta jam užbaigti. Ieškovės ieškinio reikalavimai kildinami iš rangos teisinių santykių tarp ieškovės ir atsakovės, su kuriais trečiasis asmuo niekaip nesusijęs, trečiajam asmeniui byloje nėra pareikšta jokių reikalavimų, todėl ir nebuvo nagrinėjamas jo kaltės ar atsakomybės klausimas. Civilinę, baudžiamąją ar administracinę atsakomybę reglamentuoja imperatyvios teisės normos. Pagal CK 6.984 straipsnį taikos sutartis dėl asmenų teisinio statuso ar veiksnumo, dėl klausimų, kuriuos reglamentuoja imperatyvios teisės normos, taip pat dėl klausimų, susijusių su viešąja tvarka, negalioja. Teismui nustačius, jog sutartis negalioja, prašo ją panaikinti.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė Ž. S. prašo skundo nepriimti ir grąžinti jį atgal, o priėmus – skundą atmesti. Nurodo, jog M. P. yra praleidęs 7 dienų terminą atskirajam skundui paduoti. Taikos sutarties 5 punkto formuluotė patvirtina, kad pasirašydamos taikos sutartį ginčo šalys nesprendė dėl apelianto M. P. kaltės ir baudžiamosios, administracinės, civilinės atsakomybės, kildinamos iš 2012-05-25 eismo įvykio, taip pat kitų trečiųjų asmenų kaltės ar atsakomybės klausimo. Sutarties 6 punktu šalys sutarė neriboti viena kitos teisės reikšti regresinius reikalavimus apeliantui. Toks susitarimas atitinka teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos principą. Be to, 2015-07-03 teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartis yra visiškai įvykdyta.
Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė UAB „Transmina“ prašo skundo nepriimti, o priėmus - atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog atskirasis skundas paduotas praleidus nustatytą tam terminą. Pasirašydamos taikos sutartį, šalys susitarė neriboti viena kitos teisės reikšti regresinius reikalavimus apeliantui. Toks ginčo šalių susitarimas atitinka teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos principą, įtvirtiną Civilinio proceso kodekso 5 straipsnyje. Be to, taikos sutartis yra visiškai įvykdyta.
Atsiliepime į atskirąjį skundą trečiasis asmuo Compensa TU S. A. Vienna Insurance Group prašo skundo nepriimti, o jį priėmus – atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog trečiasis asmuo M. P. atskirąjį skundą padavė praleidęs įstatymo nustatytą terminą. Ieškinio reikalavimai buvo kildinami iš prievolinių teisinių rangos santykių tarp ieškovės ir atsakovės, todėl taikos sutartimi iš esmės įgyvendintas kompromisinis ginčo sprendimas, t. y. šalys taikiai susitarė, kokiomis dalimis padengs ieškovės reikalavimą. Ginčijamomis taikos sutarties nuostatomis šalys siekė paaiškinti aplinkybes, paskatinusias jas sudaryti taikos sutartį, bei aplinkybes, kurios taikos sutartimi nebuvo sprendžiamos. Ginčijamomis taikos sutarties nuostatomis M. P. nebuvo nustatyta jokių teisių ar pareigų, todėl nėra pagrindo teigti, jog buvo pažeistos jo teisės.
Atsiliepime į atskirąjį skundą trečiasis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ prašo skundo nepriimti, o jį priėmus – atmesti. Nurodo, jog taikos sutartimi M. P. nebuvo nustatyta jokių teisių ar pareigų, todėl nėra pagrindo teigti, kad buvo pažeistos jo teisės.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Iš bylos medžiagos nustatyta, jog ieškovė UAB „Transmina“ pareiškė ieškinį atsakovei Ž. S., prašydama priteisti iš jos 6900 Lt skolos, 116,85 Lt palūkanų, 5 proc. procesinių palūkanų, skaičiuotinų nuo priteistos sumos, ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2012-05-05 atsakovei vairuojant automobilį Peugeot 206 įvyko eismo įvykis, kurio metu nurodytas automobilis buvo apgadintas. Ieškovė suremontavo automobilį ir pateikė atsakovei PVM sąskaitą – faktūrą už 6900 Lt sumą, kurią ieškovė įsipareigojo apmokėti iki 2013-08-16, tačiau iki šiol nėra apmokėjusi. M. P. buvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, nes jis vairavo kitą eismo įvykyje dalyvavusį automobilį. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-07-03 nutartimi patvirtino tarp ieškovės UAB „Transmina“, atsakovės Ž. S., trečiųjų asmenų Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group Lietuvos filialo, „BTA Insurance Company“ SE, veikiančios per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, sudarytą taikos sutartį. Taikos sutarties 5 punkte šalys numatė, jog nė viena šios sutarties nuostata nepašalina ar neapriboja M. P. kaltės ir baudžiamosios, administracinės, civilinės atsakomybės, kildinamos iš 2012-05-25 eismo įvykio, taip pat kitų trečiųjų asmenų kaltės ir baudžiamosios, administracinės, civilinės atsakomybės, susijusios su 2012-05-25 eismo įvykiu ir jo tyrimu. Sutarties 6 punkte numatyta, jog nė viena taikos sutarties nuostata neatima ar neapriboja šalių teisės reikšti M. P. ar kitiems tretiesiems asmenims tiesioginius reikalavimus dėl šios taikos sutarties pagrindu sumokėtų piniginių sumų grąžinimo, turtinės žalos atlyginimo, neturtinės žalos atlyginimo ar kitus reikalavimus. Trečiasis asmuo M. P. ginčija teismo nutartį, kuria patvirtinta tarp šalių sudaryta taikos sutartis. Jo nuomone, taikos sutarties 5 ir 6 punktai susiję su jo asmeniu, o jis taikos sutarties nepasirašė ir dėl tokių sąlygų nesutiko.
Civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi. Rašytinės šalių taikos sutarties tekstas pridedamas prie bylos, o žodinis pareiškimas dėl taikos sutarties įrašomas į teismo posėdžio protokolą. Prieš tvirtindamas šalių taikos sutartį, teismas išaiškina šalims šių procesinių veiksmų pasekmes, o tvirtindamas taikos sutartį, priima nutartį, kuria nutraukia bylą. Šioje nutartyje turi būti nurodomos tvirtinamos šalių taikos sutarties sąlygos. Lietuvos Aukščiausiasis yra išaiškinęs, jog taikos sutarties esmė – tarpusavio kompromisas. Tai reiškia, jog gana dažnai šalys, siekdamos bendro sprendimo, atsisako tam tikrų oponuojančių argumentų, reikalavimų ir taip kiek atitolsta nuo pradinės ginčo pozicijos. Tokiame procese pasiekti susitarimai neturi faktų konstatuojamosios (o todėl ir prejudicinės) reikšmės, nes šie susitarimai yra kompromisiniai ir ne visada atspindi tikrąją situaciją. Teismo patvirtina taikos sutartis turi reikšmę šalių subjektinių teisių ir pareigų nustatymui, t. y. turi teises ir pareigas nustatančią reikšmę. Ji įformina šalių valią suderinti skirtingas pozicijas ir būti teisiškai šio suderinimo įpareigotomis. Tai reiškia, kad taikos sutartimi nenustatinėjami faktai, nepriklausomai nuo to, kurioje civilinio proceso stadijoje ar kokia teisena taikos sutartis patvirtinama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010).
Įvertinus M. P. ginčijamų taikos sutarties punktų formuluotes, darytina išvada, jog tokiu šalių susitarimu tik buvo išreikšta jų pozicija dėl to, kad taikos sutartis neįtakoja asmenų, dalyvavusių eismo įvykyje (M. P. ar kitų trečiųjų asmenų) atsakomybės klausimų. Ginčijami punktai vertintini kaip neturintys faktų konstatuojamosios reikšmės, nes jais M. P. nesukuriamos jokios teisės ar pareigos, taip pat neįtakojama jo teisinė padėtis. Taikos sutartimi konkretūs kompromisiniai įpareigojimai nustatyti tik atsakovei bei tretiesiems asmenims TU S. A. Vienna Insurance Group Lietuvos filialui bei „BTA Insurance Company“ SE filialui Lietuvoje. Tai, kad šalys susitarė, jog sutartis neįtakoja M. P. ar kitų trečiųjų asmenų atsakomybės dėl eismo įvykio ir nustatė, kad šalys neatsisako teisės reikšti regresinių reikalavimų M. P. ar kitiems tretiesiems asmenims, jokiu būdu neriboja M. P. galimybių įrodinėti savo nekaltumą dėl 2012-05-25 įvykusio eismo įvykio bei savaime nesukuria jam pareigos už jį atsakyti. Šalys regresinius reikalavimus turėtų reikšti įstatymo nustatyta tvarka ir M. P. galėtų atsikirsti į juos naudodamasis visomis Civilinio proceso kodekse nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis. Taigi darytina išvada, jog ginčijami taikos sutarties punktai nepažeidžia ir neįtakoja trečiojo asmens teisių, todėl pagrįstai buvo patvirtinti teismo nutartimi kaip sudedamoji taikos sutarties dalis.
Trečiasis asmuo taip pat teigia, jog civilinę, baudžiamąją ir administracinę atsakomybę reglamentuoja imperatyvios teisės normos, o taikos sutartis, sudaryta dėl klausimų, kuriuos reglamentuoja imperatyvios teisės normos negalioja, kaip tai numatyta Civilinio kodekso 6.984 straipsnyje. Teismas pažymi, jog šiuo atveju šalys sutartyje nenustatė jokių įsipareigojimų, kurie pagal savo pobūdį prieštarautų imperatyvioms teisės normoms, t. y. nesprendė civilinės, baudžiamosios ar administracinės atsakomybės klausimų, o tik konstatavo, jog taikos sutartis šių klausimų neįtakoja. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog šiuo atveju nebuvo jokių Civilinio proceso kodekse 42 straipsnyje ir Civiliniame kodekse numatytų pagrindų atsisakyti tvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį, todėl trečiojo asmens atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Tai pat pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė trečiojo asmens atskirąjį skundą ir perdavė jį nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Iš byloje esančios 2015-07-03 nutarties įteikimo pažymos matyti, jog M. P. ji įteikta 2015-07-20, atskirasis skundas teisme gautas 2015-07-24, taigi nepraleidus įstatymo nustatyto 7 dienų nuo nutarties įteikimo dienos termino atskirajam skundui paduoti (tomas II, b. l. 76) (CPK 335 str. 1 d.).
Nurodytais motyvais konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.)
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartį palikti nepakeistą.