Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėja Ledina Šinkūnienė, dalyvaujant posėdžių sekretorei Larisai Vizbarienei, prokurorui Gediminui Stočkui, kaltinamajam D. B., gynėjui advokatui J. S., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) Rokiškio r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, išsituokęs, bedarbis, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal LR BK 281 ¹ str. 1d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. B. 2021 m. rugsėjo 24 d., apie 3.20 val., nuo Kalnų g. Raišių k., Juodupės sen., Rokiškio r. iki Paduobio miško, esančio Juodupės sen. Rokiškio r., tyčia vairavo automobilį VOLVO V70, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausantį L. Z., kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, nustatytas mažiausias 2,359 promilių neblaivumas.

D. B. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad gavo sprendimą dėl ištuokos. Su draugais namuose išgėrė butelį alaus, po to su motinos automobiliu Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiavo pas J. N. ir su juo išgėrė butelį degtinės. Jautėsi apsvaigęs. Naktį kilo mintis važiuoti namo. Jis vairavo, J. N. važiavo kartu, sėdėjo keleivio pusėje. Pamatęs iš paskos važiuojančius pareigūnus, išsigando, kad nesustabdytų, apsisuko ir spruko į kitą pusę. Privažiavę, pareigūnai patikrino girtumą, nustatė vidutinį girtumą. Su alkotesterio parodymais sutiko. Pirmą kartą vairavo neblaivus. Ateityje alkoholio nebevartos visiškai. Gulėjo reanimacijoje. Jam atlikta operacija, po kurios likę tik 30 procentų kasos. Gydytojai pasakė, kad jeigu išgers, iš karto mirs. Labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Gyvena kartu su mama, santykiai geri. Nori, kad ji būtų paskirta laiduotoja.

Kaltinamajam prašant taikyti sutrumpintą įrodymų tyrimą, kitiems proceso dalyviams neprieštaraujant, teisminis įrodymų tyrimas, vadovaujantis BPK 273 str., nutrauktas.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę įrodo bylos medžiaga: liudytojų D. J., G. Z., J. N., L. Z. parodymai ( b.l.20-22, 25-27, 30-32, 35-37 ), įvykio vietos apžiūros protokolas su priedais ( b. l. 8-14), priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas 2021-09-24 ( b. l. 15 ), daiktų apžiūros protokolas (b. l. 45-47), 2021-09-24 neblaivumo nustatymo aktas ( b. l. 42 ), alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo įrašų kopija ( b. l.38-41 ).

Tokiu būdu įrodyta, kad D. B. 2021 m. rugsėjo 24 d., apie 3.20 val., nuo Kalnų g. Raišių k., Juodupės sen., Rokiškio r. iki Paduobio miško, esančio Juodupės sen. Rokiškio r., tyčia vairavo automobilį VOLVO V70, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausantį L. Z., kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, nustatytas mažiausias 2,359 promilių neblaivumas, ir tuo padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 ¹ str. 1d.

Teismo posėdžio metu apklausta kaip galima laiduotoja kaltinamojo motina L. Z. nurodė, kad prašo sūnui netaikyti baudžiamosios atsakomybės. Sūnus išsiskyrė su žmona. Tą dieną sūnus gavo pranešimą, kad jų santuoka nutraukta. Automobilio raktelius visada laikydavo virtuvėje ant palangės, niekada sūnus jų neimdavo. Ryte pastebėjo, kad nėra automobilio raktelių ir automobilio, sūnaus irgi namuose nebuvo. Vėliau iš jo draugų sužinojo, kad sūnus uždarytas areštinėje, nes važiavo girtas. Sūnus tik ką persirgo baisia liga - pankreatitu. Sūnus gyvena kartu su ja. Geras vaikas, klauso. Sutinka už jį laiduoti. Prižada prižiūrėti sūnų, daryti teigiamą įtaką.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl D. B. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Kaltinamasis padarė BK 281 ¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris pagal BK 11 straipsnio 3 dalį laikytinas nesunkiu nusikaltimu. Ikiteisminio tyrimo metu ( 2021-10-01 prašymas, b.l.86-87 ) ir bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismui yra pateiktas kaltinamojo motinos L. Z. prašymas perduoti įtariamąjį laiduotojos atsakomybei pagal laidavimą, kuriuo ji prašo atleisti sūnų D. B. nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį jos, L. Z. atsakomybei pagal laidavimą, be užstato. Nurodo, kad ji neteista, yra senatvės pensininkė. Su sūnumi puikiai sutaria, daug bendrauja, tad gali daryti jam teigiamą poveikį ( b.l.92), (BK 40 straipsnio 1 dalis).

D. B. 2003 m. buvo teistas pagal BK 178 str. 1 d. pinigine bauda. Bauda sumokėta, teistumas išnykęs, tad laikytina, kad D. B. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą ( Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašas apie fizinį asmenį, b. l. 99 ). Jis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Nusikalstama veika žala nepadaryta, tad dėl žalos atlyginimo klausimų nekyla (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

Kaip byloje nustatyta iš kaltinamojo ir jo motinos paaiškinimų, D. B. tokį elgesį sąlygojo žinia apie jo nutrauktą santuoką. Iš bylos duomenų nėra pagrindo manyti, kad jis turi polinkį daryti nusikalstamas veikas. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad D. B. padaryta veika buvo daugiau atsitiktinė kaltininko elgesio pasekmė. Be to, po nusikalstamos veikos padarymo D. B. sunkiai susirgo, buvo operuotas ( medicininis pažymėjimas 2021-12-09, Nr. S-802 ). Esant pažymoje nurodytai ligai, alkoholio vartojimas negalimas.

Teismas įvertinęs išdėstytą sprendžia, kad D. B. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

D. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jai pagal laidavimą prašo jo motina L. Z., kuri nurodė, kad jos su sūnumi santykiai geri. Po nusikalstamos veikos padarymo su sūnumi daug bendravo. Jie gyvena kartu, tad kartu praleidžia daug laiko, daug bendrauja, tad mano, kad ji gali daryti sūnui teigiamą įtaką.

Iš bylos duomenų matyti, kad L. Z. administracine tvarka nebausta, neteista ( b l. 93, 95 ). (duomenys neskelbtini) seniūno pasirašytoje charakteristikoje nurodoma, kad L. Z. yra pareiginga, tvarkinga. Dėl jos elgesio nusiskundimų iš gyventojų seniūnija nėra gavusi ( b.l.89 ).

Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės yra pagrindas išvadai, kad L. Z. yra verta teismo pasitikėjimo. Jos asmenybė yra teigiama, tad manytina, kad ji gali daryti D. B. teigiamą įtaką, su juo kartu gyvendama, dažnai bendraudama (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys).

Nustačius visas BK 40 straipsnio 1–3 dalyse numatytas sąlygas, D. B. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant minimalų laidavimo terminą.

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

Kadangi nusikalstamą veiką D. B. padarė naudodamasis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), jam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis šia teise. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Atsižvelgiant į tai, kad D. B. padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailisi, neteistas, jam nustatytinas minėtos baudžiamosios priemonės taikymo terminas artimas vidurkiui, termino pradžią skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo pradžios – 2021-09-27 ( b. l. 140-141 ).

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 2, 3 dalys). Byloje nustatyta, kad D. B., būdamas neblaivus vairavo automobilį VOLVO V70, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), tad automobilis atitinka BK 281 ¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Minėto straipsnio 5 dalyje yra numatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Nagrinėjamu atveju, D. B. vairuotas automobilis VOLVO V70, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklauso jo motinai nuosavybės teise ( registracijos liudijimas, b.l.56 ). Bylos duomenimis nustatyta, kad D. B. automobilį pasiėmė ir vairavo be motinos žinios.

Šiuo atveju, baudžiamojo poveikio priemonės taikymas, konfiskuojant automobilį VOLVO V70, Nr. (duomenys neskelbtini), pažeistų BK 72 straipsnio 4 dalies normas, kadangi neatitiktų nei vieno iš numatytų reikalavimų, kada gali būti konfiskuojamas konfiskuotinas turtas, nuosavybės teise priklausantis ne pačiam kaltininkui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taikytinos būtent BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatos – t. y. iš D. B. išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 2370,00 Eur ( b.l.68 ).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas teismų praktiką bylose, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, yra konstatavęs, kad atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai.

Kaltinamasis D. B. pirmą kartą traukiamas atsakomybėn už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, neteistas, administracine tvarka už šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus nebaustas. Šiuo metu jis nedirba, turi sveikatos problemų.

Taikant laidavimo institutą, kaltinamajam jau yra skiriamos dvi baudžiamojo poveikio priemonės, viena iš jų – uždraudimas naudotis specialiomis teisėmis, t. y. teise vairuoti transporto priemones, kita – vairuoto automobilio vertės konfiskavimas, kas pinigine išraiška yra 2370,00 Eur, žala nusikalstama veika nepadaryta. Teismo nuomone, šiuo atveju tai atitinka teisingą pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėją ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti, tad prokurorės prašomos D. B. įmokos į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą skyrimas, neatitiktų teisingos viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, todėl ši poveikio priemonė neskirtina.

Ikiteisminio tyrimo metu D. B. buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ( b. l. 137-138 ), specialiosios teisės sustabdymas ( b. l. 140-141 ) ir dokumentų paėmimas ( b. l. 143-144 ). Šios kardomosios priemonės paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikintinos, ir D. B. grąžintina asmens tapatybės kortelė, esanti voke byloje, o voke byloje esantis D. B. vairuotojo pažymėjimas, išduotas Airijoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, per 15 dienų perduotinas jį išdavusiai užsienio valstybės – Airijos, institucijai per Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją, su pranešimu apie taikomą baudžiamojo poveikio priemonę.

Proceso išlaidas šioje byloje sudaro automobilio VOLVO V70, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo neblaivus D. B., paėmimo iš įvykio vietos, nugabenimo į saugojimo aikštelę ir saugojimo joje išlaidos, kurias sudaro 133,10 Eur ( su PVM ) nuvežimo išlaidos ir 2,43 Eur ( su PVM ) už kiekvieną automobilio saugojimo parą, skaičiuojant nuo 2021-089-24 iki 2021-09-29 (Panevėžio apskrities VPK prašymas dėl patirtų išlaidų pripažinimo proceso išlaidomis, b. l. 70 ). Šios išlaidos ( viso – 147,68 Eur ), vadovaujantis BPK 103 straipsnio 5 punktu, kaip daiktų laikymo (saugojimo) išlaidos, pripažintinos proceso išlaidomis, nes buvo sąlygotos tuo, jog policijos pareigūnai turėjo pasirūpinti D. B. vairuotu automobiliu, kurio jis dėl neblaivumo toliau nebegalėjo vairuoti. Kadangi šias išlaidas patyrė Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, šios išlaidos priteistinos iš D. B. išlaidas patyrusiam Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui ( BPK 105 str., 103 str. 6 p. ).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

nusprendžia:

D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 ¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos L. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir šią baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 str., paskirti D. B. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo pradžios – 2021-09-27.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 5, 6 dalimis, D. B. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, ir konfiskuoti automobilio VOLVO V70, Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 2370,00 Eur ( du tūkstančius tris šimtus septyniasdešimt eurų ), valstybės nuosavybėn.

D. B. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumentų paėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

D. B. asmens tapatybės kortelę, Nr. 15694072, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti D. B..

Dokumentą, D. B. vairuotojo pažymėjimą, išduotą Airijoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, per 15 dienų perduoti jį išdavusiai užsienio valstybės – Airijos, institucijai per Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją, su pranešimu apie taikomą baudžiamojo poveikio priemonę.

Priteisti iš D. B. biudžetinei įstaigai Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (kodas 291008610, buveinės adresas Tulpių g. 60, Panevėžys, a. s. Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB banke) 133,10 Eur ( šimtą trisdešimt tris eurus 10 ct ) automobilio nuvežimo išlaidų, ir 14,58 Eur ( keturiolika eurų 58 ct ) automobilio saugojimo išlaidų, viso – 147,68 Eur ( šimtą keturiasdešimt septynis eurus 68 ct ).

Išaiškinti D. B., kad: jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas; jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti L. Z., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.