Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Cemnolonskienės, teisėjų Romo Aikevičiaus, Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, Vaidai Pupšytei, Aušrinei Kudžmienei, Simonai Penkauskaitei, dalyvaujant prokurorui Dariui Valkavičiui, Birutei Šečkuvienei,. gynėjams advokatams Vladui Incui, Reginai Kvalitienei, išteisintiesiems V. S., G. J., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kaišiadorių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 9 d. nuosprendžio, kuriuo V. S., kaltintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso /toliau- LR BK/ 229 str., ir G. J., kaltintas pagal LR BK 141 str. 2d. (1995-01-26 Nr. 1-768 ir 2002-07-04 Nr. IX-1036 įstatymų redakcija), išteisinti nepadarius veikų, numatytų šiuose straipsniuose.

Šiuo nuosprendžiu nuteistas R. R., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

V. S. buvo kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 229 str. tuo, kad dirbdamas Technikos priežiūros tarnybos Kauno apygardos skyriaus specialistu ekspertu, Vyriausybės įgaliotas priežiūros institucijos tikrinti potencialiai pavojingų įrenginių techninę būklę, t.y. būdamas valstybės tarnautoju, veikdamas nusikalstamai nerūpestingai, netinkamai atliko pareigas, numatytas Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo (1986 05 02 redakcija) 9 str. ld. lp. (priežiūros norminių aktų nustatyta tvarka tikrinti ir įvertinti kaip fiziniai ir juridiniai asmenys pasirengę gaminti, montuoti, remontuoti, rekonstruoti, bandyti ir eksploatuoti įrenginius) ir 2 p. (priežiūros norminių aktų ir įrenginių techninių dokumentų nustatyta tvarka ir terminais atlikti įrenginių valstybinę priežiūrą, taip pat techninius patikrinimus)., kas pasireiškė tuo, kad 1999 11 20 Paukštininkų g. 15, Kaišiadorys, atlikdamas valstybinę įrenginių priežiūrą, nepatikrinęs ir neįsitikinęs ar įrenginys sumontuotas pilnai laikantis gamintojo techninio aprašymo ir eksploatacijos instrukcijos: 89.660-300-1185TO, leido pradėti eksploatuoti AB "Kaišiadorių paukštynas" skerdimo cecho utilizacijos padalinyje sumontuotą potencialiai pavojingą įrenginį - slėginį indą - vakuuminį katilą KV-4,6 M (gamyklinis Nr. 1448). 2000 04 19 netinkamai atliko pareigas, numatytas Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo (1996 05 02 redakcija) 9 str.ld. 1 ir 2p., o 2002 04 11 netinkamai atliko pareigas, numatytas Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo (2000 10 03 redakcija) 7 str. 2p. - leido toliau eksploatuoti minėtą slėginį indą ,nors katilas buvo sumontuotas pakeičiant gamyklos gamintojos techninėje dokumentacijoje numatytą blokavimą ,kas sudarė galimybę įjungti iškrovimo žiočių atidarymo pavarą esant slėgiui katilo viduje. 2003 01 09apie 10.30 val. operatoriui R. R. katilo valdymą spintoje sumontuotais valdymo įtaisais, esant perdirbamo produkto garų slėgiui katilo vidinėje ertmėje, įjungus katilo( gamyklinis Nr. 1448) iškrovimo įtaiso žiočių uždarymo mechanizmą atidarymui, perdirbamo produkto masė ir garai išsiveržė per katilo žiotis sukeldami slėgio bangą, kuri atliko konstrukcijų griovimą, termines traumas poveikio zonoje buvusiems žmonėms. Dėl patirtų sužalojimų įmonės darbininkai P. L. ir A. V. mirė, darbininkui Z. Z. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

G. J. buvo kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 141 str. 2d. (1995-01-26 Nr. 1-768 ir 2002-07-04 Nr. IX-1036 įstatymų redakcija) tuo, kad jis dirbdamas AB "Kaišiadorių paukštynas", esančio Paukštininkų g. 15, Kaišiadorys, skerdimo cecho inžinieriumi pagal pareigines instrukcijas patvirtintas 1995 05 10 įsakymu 58/G Nr. 44, 8p., 13p., būdamas paskirtas prižiūrėti slėginius indus bei įpareigotas užtikrinti pavaldžių darbuotojų saugų darbą, tai yra būdamas darbdavio įgaliotas asmuo, atlikdamas nuolatinę katilo priežiūrą, veikdamas nusikalstamai nerūpestingai, nevykdė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (2000 10 17 redakcija) 18 str. ld. (leidžiama naudoti tik techniškai tvarkingas darbo priemones, atitinkančias darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimus), 4d. (Konkrečios darbo priemonės saugaus naudojimo reikalavimai, kurių privaloma laikytis, nustatomi darbo priemonės dokumentuose), Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo (1996 05 02 red.)13 str. 3p. (užtikrinti, kad įrenginiai būtų eksploatuojami bei prižiūrimi vadovaujantis priežiūros norminiais aktais ir įrenginių techniniais dokumentais) ir minėto įstatymo (2000 10 03 redakcija) 10 str. ld. (įrenginių savininkai privalo užtikrinti saugų įrenginių naudojimą, reikiamą techninę būklę ir nuolatinę priežiūrą pagal priežiūros norminių aktų ir įrenginių techninių dokumentų reikalavimus visą įrenginio naudojimo laiką), kas pasireiškė tuo, kad 1999 m. lapkričio mėn. nepatikrinęs ir neįsitikinęs ar AB "Kaišiadorių paukštyno" skerdimo cecho utilizacijos padalinyje potencialiai pavojingas įrenginys - slėginis indas vakuuminis katilas KV-4,6 M (gamyklinis Nr. 1448), sumontuotas pilnai laikantis gamintojo Techninio aprašymo ir eksploatacijos instrukcijos: 89.660-300-1185TO, pasirašė "Montavimo darbų atlikimo kokybės pažymėjimą". Nuo 1999 11 20 iki 2003 01 09 leido toliau eksploatuoti minėtą slėginį indą nors katilas buvo sumontuotas pakeičiant gamyklos - gamintojos techninėje dokumentacijoje numatytą blokavimą kas sudarė galimybę įjungti iškrovimo įtaiso žiočių atidarymo pavarą esant slėgiui katilo viduje.

2003-01-09 apie 10.30 val., operatoriui R. R. katilo valdymo spintoje sumontuotais valdymo įtaisais, esant perdirbamo produkto garų slėgiui katilo vidinėje ertmėje, įjungus katilo (gamyklinis Nr. 1448, potencialiai pavojingų įrenginių registracijos Nr. 28716) iškrovimo įtaiso žiočių uždarymo mechanizmą atidarymui, perdirbamo produkto masė ir garai išsiveržė per katilo žiotis sukeldami slėgio bangą, kuri atliko konstrukcijų griovimą, termines traumas poveikio zonoje buvusiems žmonėms. Dėl patirtų sužalojimų įmonės darbininkai P. L. ir A. V. mirė, darbininkui Z. Z. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Kaišiadorių rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras savo apeliaciniu skundu prašo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2006-10-09 nuosprendį pakeisti, panaikinti nuosprendžio dalį dėl V. S. ir G. J. išteisinimo ir jų atžvilgiu priimti naują nuosprendį: V. S. pripažinti kaltu pagal LR BK 229 str. bei nubausti jį teisės dirbti su potencialiai pavojingų įrenginių priežiūra atėmimu 4 metams, G. J. pripažinti kaltu pagal LR BK 141 str. 2d. (redakcija galiojusi iki 2003-05-01) bei nubausti jį 40 MGL (5000 Lt) dydžio bauda.

Apeliantas nurodo, kad pagrindinis kaltinimo argumentas nustatant priežastinį ryšį tarp veikos ir padarinių, šioje byloje buvo ir išlieka Lietuvos teismo ekspertizės centro 2005-03-31 ekspertizės aktas Nr.ll-3710-(04); ll-526-(05), iš kurio vienareikšmiškai matyti, kad būtina sąlyga šiai avarijai įvykti buvo katilo iškrovimo įtaiso žiočių atidarymo-uždarymo elektromechaninės pavaros blokuotės, esant perdirbamo produkto garų slėgiui katilo viduje, numatytos katilo gamyklos-gamintojos techninėje dokumentacijoje, nebuvimas valdymo schemoje. Taip pat nurodyta, kad AB „Kaišiadorių paukštynas“ įvykusios avarijos techninėmis priežastimis buvo katilo KV-4,6M (gamyklinis Nr.1448) konstrukcijos pakeitimas, sąlygojęs gamyklos gamintojos techninėje dokumentacijoje numatyto blokavimo panaikinimą ir galimybės įjungti šią pavarą, esant slėgiui katilo viduje, sudarymą; katilo eksploatavimas, nesant minėto blokavimo; iškrovimo įtaiso žiočių atidarymo pavaros įjungimas, esant perdirbamo produkto garų slėgiui katilo viduje (2.1 p ). Be to, Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr.2 ir Nr. 3 nurodė, kad nelaimingo atsitikimo priežastys - techniškai netvarkingo potencialiai pavojingo įrenginio - vakuuminio katilo KV-4,6 M įrengimas ir eksploatavimas ( priedai prie bylos).

Apeliantas pastebi, kad priimant nuosprendį kategoriški ekspertų teiginiai liko neįvertinti. Teismas nepasisakė dėl kokių priežasčių yra abejojama dvejomis viena kitą papildančiomis ekspertizėmis, Valstybinės darbo inspekcijos pateiktu Nelaimingo atsitikimo darbe aktais. Tam, jog būtų išvengta įstatymo numatytų padarinių, buvo privalu panaikinti sąlygą šiai avarijai kilti, t.y. į valdymo schemą įjungti katilo iškrovimo įtaiso žiočių atidarymo-uždarymo elekromechaninės pavaros blokuotę, kas šiuo metu įmonėje jau padaryta. Iki avarijos užtikrinti šių darbų atlikimą turėjo G. J. AB "Kaišiadorių paukštynas", skerdimo cecho inžinierius, paskirtas prižiūrėti slėginius indus bei įpareigotas užtikrinti pavaldžių darbuotojų saugų darbą, tai yra darbdavio įgaliotas asmuo ir V. S., Technikos priežiūros tarnybos, Vyriausybės įgaliotos priežiūros institucijos tikrinti potencialiai pavojingų įrenginių techninę būklę, Kauno apygardos specialistas ekspertas. Minėta pareiga G. J. kilo iš pareiginės instrukcijos, patvirtintos 1999-05-10 įsakymu 58/G Nr. 44, 8 p.. 13 p., kuria buvo paskirtas prižiūrėti slėginius indus bei įpareigotas užtikrinti pavaldžių darbuotojų saugų darbą, tai yra būdamas darbdavio įgaliotas asmuo, atlikdamas nuolatinę katilo priežiūrą, privalėjo vykdyti Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo ( 2000-10-17 d. redakcija ) 18 str. 1d.,4d., Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo ( 1996-05-02 redakcija ) 13 str. 3 p ir minėto įstatymo (2000-10-03 redakcija) 10 str. 1 d. Kauno apygardos specialisto eksperto V. S. pareiga kilo iš darbo santykių Technikos priežiūros tarnyboje, Vyriausybės įgaliotoje priežiūros institucijoje tikrinti potencialiai pavojingų įrenginių techninę būklę. t.y. atlikti pareigas numatytas Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo ( 1996-05-02 redakcija ) 9 str.1d.1p,2p.

Apelianto teigimu tai, kad V. S. ir G. J. veikė nusikalstamai nerūpestingai, netinkamai atliko pareigas patvirtina ne tik ekspertų išvados, bet ir V. S. parodymai : "kad pagal schemą mačiau elektrinės pavaros pakeitimą rankine pavara. Tai sakė ir J.. Pagal gamyklos gamintojos instrukciją uždarymas gali būti su elektrine pavara ir su rankine pavara. Pasitikėjau montavimo kokybės pažyma ,kuri buvo pasirašyta įmonės montuotojos ir įmonės savininko atstovo "( 3 t. b.l. 114-115, 118-119 ). Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamojo G. J. pateikta versija, kad jis nesuprato gamyklos gamintojos rusų kalba surašytos eksploatavimo instrukcijos, paneigta AB“ Kaišiadorių paukštynas“ tarnybiniu raštu Nr.01-10/9, iš kurio matyti, kad administracija apie tokius G. J. teiginius nieko nežino, prašymo padaryti dokumento vertimą negauta ( 3 t b.l. 94 ). Kaltinamojo V. S. versija, kad jis nesuprato katilo valdymo "elektrinės" dalies, paneigta Technikos priežiūros tarnybos raštu Nr. 2S-2 iš kurio matyti, kad ekspertas dėl nepakankamų specialių žinių nėra informavęs administracijos ( 3 t b.l. 95 ).

Dėl šių aplinkybių, apelianto manymu, kaltinamieji, žinodami, kad katilo iškrovimo įtaiso žiočių atidarymo-uždarymo elektromechaninės pavaros blokuotė nepajungta prie valdymo spintos, 1999 metais AB“ Kaišiadorių paukštynas“ sumontavus katilą KV-4.6 M, G. J. pasirašė "Montavimo darbų atlikimo kokybės pažymėjimą", kur išvadoje nurodoma, kad katilas sumontuotas sutinkamai su Taisyklėmis, projektu, techninėmis sąlygomis, instrukcijomis montavimui ir tinkamas eksploatacijai nurodytuose katilo pase parametruose (lt. b.l. 66 ), o V. S. slėginio indo pase ( katilas KV-4.6 M ) 1999-11-20, 2000-04-19, 2002-04-11 padarė atžymas, kad indas tinkamas naudoti ( t 1. b.l. 64 ).

Apeliantas nurodo, kad teismo argumentai, jog minėtą katilą buvo galima eksploatuoti be blokavimo įrenginio, nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. Priešingai, visi faktiniai bylos duomenys įrodo, kad katilo iškrovimo įtaiso žiočių atidarymo-uždarymo elektromechaninės pavaros blokuotė buvo būtina, nes : pirma - nėra jokios galimybės skirtingai vertinti slėginio indo vakuuminio katilo KV - 4,6 M (gamyklinis Nr.1448) gamintojo Techninį aprašymą ir eksploatacijos instrukciją : 89.660-300-1185TO dėl blokuotės pasirinkimo, nes blokuotė buvo pagaminta kartu su įrenginiu. Šiuo konkrečiu atveju ji tiesiog nebuvo pajungta prie katilo valdymo spintos (V. K. parodymai 3 t b.l. 76 ir V. S. parodymai 3 t. b.l. 114-115, 118-119 ), be to, blokuotės pasirinkimą kategoriškai atmetė ekspertai atlikę ekspertinį tyrimą; antra - teismui nebuvo galimybės šioje byloje vadovautis Rusijos Federacijos pramonės ir kalnakasybos priežiūros komiteto raštu, kad minėtas katilas nepriskiriamas prie greitai nuimamų atsidarymo užraktų, nes jame kalbama bendra prasme apie tokio tipo katilus. Avarija įvyko su modernizuotu katilu KV - 4,6 M ( M reiškia "modernizirovan" ), kurio gamyklinis Nr.1448.,todėl šis katilas nepatenka į rašte nurodytą kategoriją, t.y gamykla gamintoja modernizuodama anksčiau gamintus (minimus rašte) katilus ir įrengė iškrovimo įtaiso žiočių atidarymo-uždarymo elektromechaninės pavaros blokuotę.

Avarija įvyko su slėginiu indu vakuminiu katilu KV - 4,6 M. Įrenginio montavimą, remontą, eksploataciją reglamentuoja Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymas. Minėtas įstatymas ir numato Vyriausybės įgaliotų priežiūros institucijų funkcijas, teises ir pareigas, todėl akivaizdu, kad valstybės tarnautojas V. S. įstatymo jam pavestas funkcijas atliko netinkamai. Apelianto manymu teismo teiginys, kad kaltinamieji tinkamai atliko savo pareigas, nepagrįstas objektyviais duomenimis, nes slėginis indas vaakuminis katilas KV - 4,6 M (gamyklinis Nr.1448) buvo sumontuotas ir pradėtas eksploatuoti be gamintojo Techniniame aprašyme ir eksploatacijos instrukcijoje : 89.660-300-1185TO numatyto iškrovimo įtaiso žiočių atidarymo-uždarymo elektromechaninės pavaros blokuotės. Netinkamas pareigų atlikimas pasireiškė tuo, kad V. S., atlikdamas valstybinę įrenginio priežiūrą, nepatikrinęs ir neįsitikinęs ar įrenginys sumontuotas pilnai laikantis gamintojo eksploatacijos instrukcijos, leido pradėti eksploatuoti įrenginį, o vėliau leido tęsti eksploataciją (T1, b.l. 64) G. J., nepatikrinęs ir neįsitikinęs, ar įrenginys sumontuotas pilnai laikantis gamintojo eksploatacijos instrukcijos, pasirašė „Montavimo darbų atlikimo kokybės pažymėjimą“, o vėliau leido toliau eksploatuoti slėginį indą (T1, b.l. 66).

Kolegija, atlikusi teisminį įrodymų tyrimą, išklausiusi proceso dalyvių nuomones: prokuroro, prašiusio apeliacinį skundą tenkinti dėl jame išdėstytų motyvų, išteisintųjų ir jų gynėjų, prašiusių prokuroro skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas turi būti iš dalies patenkintas.

Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, Teisėjų kolegija nustato:

V. S. ,dirbdamas Technikos priežiūros tarnybos Kauno apygardos skyriaus specialistu ekspertu, Vyriausybės įgaliotas priežiūros institucijos tikrinti potencialiai pavojingų įrenginių techninę būklę, t.y. būdamas valstybės tarnautoju, veikdamas nusikalstamai nerūpestingai, netinkamai atliko pareigas, numatytas Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo (1986-05-02 redakcija) 9 str. ld. lp. ir 2 p., kas pasireiškė tuo, jog 1999-11-20 Paukštininkų g. 15, Kaišiadorys, atlikdamas valstybinę įrenginių priežiūrą, nepatikrinęs ir neįsitikinęs, ar įrenginys sumontuotas pilnai laikantis gamintojo techninio aprašymo ir eksploatacijos instrukcijos: 89.660-300-1185TO, leido pradėti eksploatuoti AB "Kaišiadorių paukštynas" skerdimo cecho utilizacijos padalinyje sumontuotą potencialiai pavojingą įrenginį - slėginį indą - vakuuminį katilą KV-4,6 M (gamyklinis Nr. 1448). 2000-04-19 netinkamai atliko pareigas, numatytas Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo (1996-05-02 redakcija) 9 str.ld. 1 ir 2p., o 2002-04-11 netinkamai atliko pareigas, numatytas Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo (2000-10-03 redakcija) 7 str. 2p. - leido toliau eksploatuoti minėtą slėginį indą, nors katilas buvo sumontuotas pakeičiant gamyklos gamintojos techninėje dokumentacijoje numatytą blokavimą, kas sudarė galimybę įjungti iškrovimo žiočių atidarymo pavarą esant slėgiui katilo viduje. 2003-01-09 apie 10.30 val. operatoriui R. R. katilo valdymą spintoje sumontuotais valdymo įtaisais, esant perdirbamo produkto garų slėgiui katilo vidinėje ertmėje, įjungus katilo iškrovimo įtaiso žiočių uždarymo mechanizmą atidarymui, perdirbamo produkto masė ir garai išsiveržė per katilo žiotis sukeldami slėgio bangą, kuri atliko konstrukcijų griovimą, termines traumas poveikio zonoje buvusiems žmonėms. Dėl patirtų sužalojimų įmonės darbininkai P. L. ir A. V. mirė, darbininkui Z. Z. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Šiais veiksmais V. S. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 229str.

Pirmosios instancijos teismo motyvai ir išvados dėl V. S. išteisinimo neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir yra nepagrįsti bylos duomenimis.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nėra jokių įrodymų, jog V. S. netinkamai atliko savo pareigas, priešingai, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad V. S. tinkamai patikrino vakuuminį katilą prieš leidžiant jį eksploatuoti bei vėliau planinių patikrinimų metu, tai rodo įrašai katilo techniniame pase bei patvirtinti liudytojų A. M., J. K., V. K. parodymais, į V. S. tarnybines pareigas įeina tikrinti potencialiai pavojingų įrenginių techninę dalį. Tačiau šie teismo motyvai nepagrįsti byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.

Baudžiamoji atsakomybė pagal LR BK 229 straipsnį atsiranda tuomet, jeigu valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, dėl neatsargumo neatliko savo pareigų ar jas netinkamai atliko ir jeigu dėl to valstybė, juridinis arba fizinis asmuo patyrė didelės žalos. Tarnybos pareigų neatlikimo, aprašyto BK 229 straipsnyje, sudėtis yra materialioji. Šio nusikaltimo objektyvieji požymiai: 1) priešinga valstybės tarnybai veika – neatlikimas valstybės tarnautojo pareigų ar jų atlikimas netinkamai; 2) pasekmės – valstybės tarnybos pareigų neatlikimu padaryta didelė žala valstybės interesams ar kitiems asmenims; 3) priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių.

Lietuvos respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo 1996 m. gegužės 2 d. Nr. I-1324 redakcijoje, 1 straipsnyje nustatyta, kad šis įstatymas nustato projektuojamų, gaminamų, montuojamų (statomų), remontuojamų, rekonstruojamų, bandomų ir eksploatuojamų potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros bendruosius principus bei priežiūros teisinių ir organizacinių veiksmų pagrindą. Šio įstatymo naujoje redakcijoje, patvirtintoje 2000-10-03 įstatymu nr. VIII-1972, 1 straipsnyje nurodoma, kad šis įstatymas nustato naudojamų potencialiai pavojingų įrenginių, kurių grupės nurodytos įstatymo 3 straipsnyje, priežiūros ir jos atlikimo kontrolės bendruosius principus, siekiant užtikrinti saugų įrenginių darbą bei žmonių gyvybės, sveikatos ir aplinkos apsaugą nuo galimo įrenginių žalingo poveikio.

Byloje nustatyta, kad V. S. buvo atsakingas už potencialiai pavojingų įrenginių priežiūrą. Tai nustatyta jo pareiginėje instrukcijoje ( t2 b.l. 128), kurioje nurodoma, kad technikos priežiūros tarnybos apygardos specialistai ekspertai atlieka potencialiai pavojingų įrenginių valstybinę priežiūrą bei techninius patikrinimus, teikia išvadas apie įrenginių techninę būklę ir vykdo kitas funkcijas. Remiantis aukščiau minėtu potencialiai pavojingų įrenginių įstatymo (1996-05-02 redakcija) pateikiama sąvoka, įrenginių priežiūra- priežiūros norminių aktų ir įrenginių techninių dokumentų nustatytų teisinių, organizacinių, techninių ir ekonominių priemonių, skirtų užtikrinti saugų, patikimą ir efektyvų įrenginių eksploatavimą bei žmonių gyvybės, sveikatos ir aplinkos apsaugą nuo galimo įrenginių žalingo poveikio, visuma. Vėlesnėje 2000-10-03 šio įstatymo redakcijoje pateikiama panaši įrenginių priežiūros sąvoka, nustatoma, kad įrenginių priežiūra tai atitinkamuose įrenginių naudojimo ir priežiūros teisės norminiuose aktuose bei gamintojo pateiktuose įrenginių techniniuose dokumentuose nustatyta techninių paslaugų, teisinių ir organizacinių priemonių, skirtų užtikrinti, kad naudojami įrenginiai būtų saugūs, ir nekeltų pavojaus žmonėms, turtui bei palinkai, visuma. V. S. pareigas taip pat nustatė technikos priežiūros tarnybos apygardų nuostatai (T2 b.l. 128-133) . Viešosios įstaigos technikos priežiūros tarnybos apygardos nuostatų, patvirtintų 2001-04-05 technikos priežiūros tarnybos generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 32 , 18.1 punkte numatyta, kad specialistai, turintys eksperto kvalifikaciją ir atliekantys įrenginių techninės būklės tikrinimus taip pat privalo vadovaujantis įrenginių naudojimą ir priežiūrą reglamentuojančiais norminiais teisės aktais, metodinėmis instrukcijomis ir įrenginių techninių dokumentų reikalavimais vykdyti prižiūrimų įrenginių apskaitą ir nustatytu periodiškumu bei terminais planuoti bei atlikti techninės būklės patikrinimus. Šios aplinkybės patvirtina, kad V. S. buvo įpareigotas atlikti techninę įrenginių priežiūrą, kurios tikslas buvo saugus įrenginių eksploatavimas.

Nors V. S. nurodė, kad jis tikrino tik techninę dalį ir už elektrą jis neatsakė, ši aplinkybė negali būti laikoma V. S. atsakomybę šalinančia aplinkybe. Ta aplinkybė, kad V. S. buvo atsakingas tik už techninę dalį, elektrinės dalies jis netikrino, nepagrįsta ir prieštarauja byloje objektyviai nustatytiems duomenims. Pareigą tikrinti ir išduoti leidimą eksploatuoti vakuuminį katilą išduoda techninės priežiūros tarnybos ekspertas specialistas, šiuo atveju V. S.. Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymas įrenginių techninius patikrinimus apibrėžė kaip priežiūros norminių aktų ir įrenginių techninių dokumentų nustatyta tvarka ir periodais atliekami įrenginių gamybos patikrinimai, eksploatuojamų įrenginių priežiūros, bandymai ir tyrimai, taip pat įrenginių gamybai, montavimui (statybai), remontui ir rekonstravimui naudojamų mazgų, detalių, medžiagų bandymai, tyrimai. 2000-10-03 įstatymo redakcijoje įrenginių techninės būklės tikrinimą apibrėžia kaip įrenginių naudojimo ir priežiūros teisės norminiuose aktuose, gamintojo parengtuose įrenginių techniniuose dokumentuose nustatyta tvarka ir terminais įgaliotos įrenginių techninės būklės tikrinimo įstaigos atliekami naudojamo įrenginio privalomoji apžiūra, privalomasis įrenginio parametrų, rodančių, kad jis atitinka saugos reikalavimus, patikrinimas, įrenginio bandymai ir kiti įrenginio saugos atitikties įvertinimo veiksmai, tai yra į V. S. pareigas įėjo pareiga patikrinti ir leidžiant jį eksploatuoti užtikrinti, kad jis yra saugus. Byloje nenustatyta, kad V. S. būtų buvęs nekompetetingas atlikti jam pavestas funkcijas, nėra jokių duomenų, kad V. S. būtų įspėjęs ar kitu būdu informavęs apie jo žinių trūkumą vertinant katilo montavimą ir tolesnį tinkamumą eksploatacijai.

Byloje tiek paties išteisintojo V. S., tiek ir liudytojų A. M., A. R., A.J. K. parodymais nustatyta, kad patikrina ar katilas tinkamas naudoti ir leidimą eksploatuoti įrenginį išduoda inžinierius ekspertas, šiuo atveju V. S., nes būtent jis vykdo tarnybos, atsakingos už saugų tokių įrenginių eksploatavimą, įstatymo jam nustatytas funkcijas. Įstatymas nenumato funkcijų ir pareigų kitoms įgaliotoms įstaigoms ar institucijoms tikrinti, ar potencialiai pavojingi įrenginiai yra saugūs eksploatuoti.

Byloje ekspertizės aktu 2003-11-31 Nr. 11-860 nurodyta, kad katilas yra potencialiai pavojingas įrenginys, kurio priežiūrą privalo vykdyti LR ministerijos įgaliota įrenginių techninės būklės tikrinimo įstaiga, šiuo atveju technikos priežiūros tarnyba (T1, b.l. 79). Taip pat nurodoma, kad vakuuminio katilo KV -4,6M gamyklinis Nr. 1448, reg. Nr. 28716, konstrukcija neatitiko jo gamintojo techninėje dokumentacijoje numatytų saugos nuo sužalojimo pro iškrovimo žiotis išsiveržusiais garais ir karšta mase reikalavimų (T1, b.l. 81) ; katilo techninėje dokumentacijoje nėra katilo valdymo elektrinių schemų..., nesant šių schemų leidimo eksploatuoti katilą negalima buvo išduoti (t1, b.l. 85); reikalavimus, susijusius su katilo konstrukcija, jo įrengimu ir technine būkle turėjo užtikrinti leidimus eksploatuoti katilą išduodančių įstaigų specialistai (T1, b.l. 86). 2005-03-31 Nr. 11-3710-(04)-(05) ekspertizės akte teigiama, kad minimo katilo sumontavimas neatitiko šio katilo techninio aprašymo ir eksploatacijos instrukcijos (T3, b.l. 36). Šios ekspertizės išvadose nurodoma, kad AB „Kaišiadorių paukštynas“ skerdimo cecho atliekų utilizacijos padalinyje 2003-01-09 įvykusios avarijos techninėmis priežastimis buvo katilo KV-4,6M (gamyklinis Nr.1448) konstrukcijos pakeitimas, sąlygojęs gamyklos gamintojos techninėje dokumentacijoje numatyto blokavimo panaikinimą ir galimybės įjungti šią pavarą, esant slėgiui katilo viduje, sudarymą; katilo eksploatavimas, nesant minėto blokavimo; iškrovimo įtaiso žiočių atidarymo pavaros įjungimas, esant perdirbamo produkto garų slėgiui katilo viduje. (t3,b.l. 41) Šios aplinkybės patvirtina tai, kad V. S. netinkamai vykdė savo pareigas, būtent 1999-11-20 atlikdamas valstybinę įrenginių priežiūrą, nepatikrinęs ir neįsitikinęs, ar įrenginys sumontuotas pilnai laikantis gamintojo techninio aprašymo ir eksploatacijos instrukcijos: 89.660-300-1185TO, leido eksploatuoti AB "Kaišiadorių paukštynas" skerdimo cecho utilizacijos padalinyje sumontuotą potencialiai pavojingą įrenginį - slėginį indą - vakuuminį katilą KV-4,6 M (gamyklinis Nr. 1448), 2000-04-19 ir 2002-04-11 leido toliau eksploatuoti minėtą slėginį indą, nors katilas buvo sumontuotas pakeičiant gamyklos gamintojos techninėje dokumentacijoje numatytą blokavimą.

2005-03-31 Nr. 11-3710-(04)-(05) ekspertizės akto tiriamojoje dalyje nustatyta, kad vykdant technikos priežiūros tarnybos specialisto eksperto V. S. nurodymus, ant visų katilų iškrovimo įtaisų papildomai buvo privirintos kilpos tam, kad katilų darbo metu katilų iškrovimo įtaisai buvo rakinami pakabinamomis spynomis, tačiau šių užraktų įrengimas numatytos paskirties neužtikrino (neapsaugojo nuo dangčio atidarymo esant katile slėgiui) (t3, b.l. 36). Tai patvirtino ir ekspertas L. R. apeliacinės instancijos teismo posėdyje, nurodydamas, kad saugumas, patikimumas užtikrinamas prisilaikant gamintojo instrukcijos, o elektrinė pavara, kaip techninė priemonė – elektrinis blokavimas avariniam sklendės atidarymui - užtikrina katilo valdymą per atstumą. Gamintojo instrukcijos niekam negalima keisti. Gamintojo reikalavimų nevykdymas yra teisės aktų pažeidimas. Nesumontavus elektrinio blokavimo, jį pakeitus užraktu, padidėjo rizika avarijai kilti ir žmonių saugumui, kas ir atsitiko. Elektrinės blokuotės nebuvimas įtakojo pasekmių sunkumą. Ekspertizės akto tiriamojoje dalyje nurodant avarijos mechanizmo formavimosi tvarką, nustatyta, kad įrengiant katilą utilizacijos padalinyje, duodant leidimą jį, kaip potencialiai pavojingą įrenginį, eksploatuoti, o taip pat periodinių patikrinimų ir kasdieninės eksploatacijos eigoje nebuvo atsižvelgiama į tai, kad katilas neturi pagal gamyklos-gamintojos techninę dokumentaciją reikalaujamos iškrovimo įtaiso žiočių atidarymo pavaros blokuotės su perdirbamo produkto garų išleidimo sklendės pavara ar kitokios lygiavertės, neleidžiančios atidaryti iškrovimo žiotis esant slėgiui katilo viduje. Perdirbamo produkto garų išleidimo sklendės elektromechaninė pavara, kurios valdymas pagal gamyklos-gamintojos techninį sprendimą valdymo spintoje buvo blokuojamas su iškrovimo žiočių atidarymo- uždarymo pavaros valdymu, buvo pakeista rankine pavara, neišsaugant blokavimo funkcijos. (T3, b.l. 39) Šios aplinkybės taip pat patvirtina, kad V. S. netinkamai, aplaidžiai vykdė savo pareigas, tai yra jis suprato, kad turi būti taikoma tam tikra apsauga, kad katilo žiotys neatsidarytų esant slėgiui viduje, net ir esant tam tikrai technologinio proceso klaidai, tuo tikslu jo nurodymu buvo įrengta mechaninė apsauga, tačiau kaip ekspertizės akte nustatyta, kad ji nebuvo pakankama ir negalėjo užtikrinti techninėje katilo dokumentacijoje numatytos apsaugos funkcijos, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad nenustatyta, jog V. S. būtų netinkamai atlikęs savo pareigas, nepagrįsta, prieštarauja byloje objektyviais duomenimis nustatytoms aplinkybėms.

Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nepagrįstai rėmėsi Rusijos federacijos pramonės kalnakasybos priežiūros komiteto raštu, kad katilas nepriskiriamas prie greitai nuimamų atidarymo užraktų ir dėl to tokio katilo aprūpinimas apsauginiu įtaisu, numatytu slėginių indų eksploatavimo taisyklių 5.1.2.p. nereikalingas, nes slėginių indų priežiūrą reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymai ir jų priežiūrą atlieka, remiantis Lietuvos respublikos teisės aktų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija. Be to, kaip jau minėta aukščiau, ekspertizės aktu nustatyta, kad katilas buvo sumontuotas ir eksploatuojamas pažeidžiant jo techninėje dokumentacijoje numatytus reikalavimus.

Nepagrįstas ir pirmosios instancijos teismo motyvas, kad katilas galėjo būti eksploatuojamas ir be techninėje dokumentacijoje numatytos iškrovimo žiočių blokyruotės, nes tokį katilo eksploatavimą kategoriškai atmetė teismo ekspertai. Ta aplinkybė, kad katilas 4 metus veikė, nepatvirtina, jog jis buvo tinkamai sumontuotas ir eksploatuojamas, taip pat nepatvirtina ir tos aplinkybės, kad V. S. tinkamai atliko savo pareigas.

Būtina sąlyga pripažinti asmenį padarius nusikaltimą yra visų nusikaltimo sudėties požymių buvimas jo veikoje. LR BK 229 straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis materiali, todėl būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp veikos ir kilusių pasekmių, didelės žalos.

Dviejų žmonių žūtis ir vieno asmens sunkus kūno sužalojimas neabejotinai laikytini didele žala.

Byloje esančiame 2005-03-31 Nr. 11-3710-(04)-(05) ekspertizės akte nurodyta, kad būtina sąlyga šiai avarijai įvykti buvo katilo iškrovimo įtaiso žiočių atidarymo-uždarymo elektromechaninės pavaros blokuotės, esant perdirbamo produkto garų slėgiui katilo viduje, numatytos katilo gamyklos-gamintojos techninėje dokumentacijoje, nebuvimas valdymo schemoje, tai yra V. S. netinkamas pareigų atlikimas / leidimas eksploatuoti potencialiai pavojingą įrenginį – slėginį indą- vakuuminį katilą KV-4,6M / gamyklinis Nr. 1448/ pažeidus gamyklos gamintojos instrukcijas/ buvo būtina sąlyga įvykti kilusiems padariniams, nes jei nebūtų buvusios V. S. neatsargios veikos, katilas būtų atitikęs techninėje dokumentacijoje keliamus eksploatavimo reikalavimus, net ir esant operatoriaus klaidai, įvykio ir padarinių galimai nebūtų buvę.

Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad V. S. veika atitinka LR BK 229 straipsnyje numatyto nusikaltimo požymius. V. S. pripažintinas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 229str. Jo atžvilgiu pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir priimtinas apkaltinamasis nuosprendis – Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso /toliau- LR BPK/ 329str.2p.

Teisėjų kolegija, skirdama bausmę V. S., vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais – LR BK 54 str. nuostatomis.

Skiriant bausmę atsižvelgiama į padaryto nusikaltimo sunkumą ir pavojingumą, - padarytas nesunkus nusikaltimas, kaltės formą ir rūšį- nusikalstamas nerūpestingumas, į tai, kad nėra nuteistojo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, į konkrečias nusikaltimo padarymo aplinkybes, o būtent tai, kad nusikaltimas padarytas netinkamai atliekant savo kaip valstybės tarnautojo pareigas susijusias su potencialiai pavojingų įrenginių priežiūra, saugiu jo eksploatavimu, veikos pasekmės sunkios, neatstatomos- 2 žmonės žuvo, vienas sunkiai sužalotas. Teismas taip pat atsižvelgia į V. S. asmenybę charakterizuojančius duomenis- praeityje neteistas, dirba, charakterizuojamas teigiamai, yra senyvo amžiaus.

Įvertinus tai, kad padaryta veika susijusi su netinkamu pareigų atlikimu ir sukėlė sunkius padarinius, teisėjų kolegija konstatuoja, kad V. S. skirtina bausmė, susijusi su jo tarnybinių pareigų atlikimu - teisės dirbti su potencialiai pavojingų įrenginių priežiūra, atėmimas.

Dėl G. J. išteisinimo

Pirmosios instancijos teismo motyvai ir išvados dėl G. J. išteisinimo neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir yra nepagrįsti bylos duomenimis.

Apylinkės teismo išvados, kad katilo konstrukcijos pakeitimas iš esmės montuojant katilą nebuvo savavališkai padarytas, blokyruotė nebuvo reikalinga, montuojant nebuvo daryti pakeitimai techninėje katilo charakteristikoje, nepagrįstos bylos duomenimis, neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

Remiantis byloje esančiais AB „Kaišiadorių paukštynas“ įsakymais G. J. buvo paskirtas slėginių indų priežiūros meistru utilizacijos ceche nuo 1998 m. gruodžio 14 d., kai slėginio indo vakuuminio katilo KV-4,6M nebuvo . jis nupirktas 1999m. su nepilna technine dokumentacija / nepateikta valdymo schema techniniame pase ir kt – Nelaimingo atsitikimo akto 11p.. P. L. tyrimo medžiaga/. Sutinkamai su 1996-05-02 potencialiai pavojingų įrenginių įstatymu/2000-10-03 redakcijos pakeitimai/ 7 str., bei Techninės Priežiūros Tarnybos /TPT/ nuostatais savininkai, įgydami potencialiai pavojingus įrenginius, privalo gauti tarnybos sutikimą montuoti įrenginį. Leidimą montuoti išdavė V. S. 1999-03, 212, Faktiškai katilą KV-4,6M pagal sutartį- katilo KV-4,6 remontas- sumontavo AB „Ardynas“, kurio paruošta dokumentacija nekokybiška /Nelaimingo atsitikimo tyrimo medžiaga, P. L. ir A. V./. TPT / V. S./ 1999-12-27 atliko katilo techninę registraciją – pasas Nr.28716., o 1999-12-15 atliko hidraulinį bandymą. G. J. 1995-05-10 Nr. 58/G įsakymu buvo paskirtas atsakingu už civilinę ir priešgaisrinę saugą skerdimo cecho utilizacijos padalinyje. Šiuo įsakymu patvirtintos pareiginės instrukcijos 8p.,13 p., G. J. buvo paskirtas prižiūrėti slėginius indus bei įpareigotas užtikrinti pavaldžių darbuotojų saugų darbą. Tik 2000-01-14 įsakymu G. J. buvo pavesta prižiūrėti vakuuminį katilą KV-4,6 M, gamyklinis Nr. 1448, reg. Nr. 28716. Šiuo įsakymu G. J. buvo įpareigotas pastebėjus indų gedimus, nustačius taisyklių ir instrukcijų pažeidimus eksploatuojant indus, imtis priemonių, kad gedimai būtų nedelsiant pašalinti, kad taisyklių ir instrukcijų pažeidimams būtų užkirstas kelias, o būtinais atvejais- stabdyti indų darbą (T2, b.l. 165-166). Šie dokumentai patvirtina ir nustato G. J. pareigas prižiūrint slėginius indus, šiuo atveju vakuuminį katilą. Byloje nustatyta, kad šis katilas kelis metus veikė be sutrikimų iki 2003-01-09.

Baudžiamojoje byloje esančiu „Montavimo darbų atlikimo kokybės pažymėjimu“, paties G. J. parodymais, nustatyta, kad jis pasirašė šį pažymėjimą ir tuo patvirtino, kad katilas sumontuotas sutinkamai su taisyklėmis, projektu, techninėmis sąlygomis, instrukcijomis montavimui ir tinkamas eksploatacijai nurodytuose katilo parametruose. Pažymėjimas be datos ir kada jis pasirašytas byloje duomenų nėra. Montavimo darbų atlikimo aktą Nr. 731 1999-12 pasirašė techninis direktorius V. K./ Tyrimo medžiaga, b.l. 104-106/.Katilas faktiškai eksploatuojamas nuo 1999-11 be reikiamos dokumentacijos / Tyrimo medžiaga, b.l. 122/.Vien formalus minėto pažymėjimo pasirašymas be leidimo įrenginį eksploatuoti gamyboje negali sukelti atitinkamų pasekmių, kurios įvyko 2003-01-09., nes teisėtas pagrindas eksploatuoti yra TPT leidimas. Ir toliau, nuo 1999-11-20 iki 2003-01-09 minėtą katilą eksploatuoti buvo galima tik gavus TPT leidimą. Tokį leidimą davė V. S. savo kompetencijos ribose, veikdamas nusikalstamai nerūpestingai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad slėginio katilo KV-4,6M darbinėje teritorijoje administracijos nurodymu, nesuderinus su G. J., atsakingu už jam pavaldžių darbuotojų saugų darbą, buvo atliekami statybos darbai- statomas pastatas ir 2003-01-09 buvo mirtinai sužaloti darbininkai P. L., A. V., sunkiai sužalotas Z. Z.. Pažymėtina, kad administracija 2002-12-12 nutraukė sutartį su TPT ir neturėjo teisės minėto katilo eksploatuoti.

Pripažintina, kad pasirašydamas pažymėjimą, nesustabdęs katilo eksploatacijos, G. J. buvo aplaidus ir nerūpestingas, tačiau tai nebuvo priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis 2003-01-09.

Pažymėtina, kad G. J. pateikta kaltinimo apimtis, kad jis veikdamas nusikalstamai nerūpestingai nevykdė Lietuvos respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 18str.1,4d., Lietuvos respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo 13str.3p.,10str.1d. reikalavimų, kas pasireiškė jo konkrečiais veiksmais: pasirašė Montavimo darbų atlikimo kokybės pažymėjimą, nuo 199-11-20 iki 2003-01-09 leido toliau eksploatuoti slėginį indą, sumontuotą pakeičiant gamyklos gamintojos techninėje dokumentacijoje numatytą blokavimą.

Dėl aukščiau išdėstytų apeliacinės instancijos motyvų, ši kaltinimo apimtis –G. J. veiksmai – nebuvo priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad G. J. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto LR BK 141str.2d. sudėties. Pirmosios instancijos teismas dėl šiame nuosprendyje išdėstytų motyvų pagrįstai priėmė išteisinamąjį nuosprendį G. J. atžvilgiu. Šioje dalyje nuosprendis paliktinas galioti, netenkintinas apeliacinis skundas.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžio išvados dalyje dėl V. S. neatitinka ir prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, neatitinka objektyviais duomenimis nustatytų aplinkybių, todėl yra nepagrįstas ir turi būti panaikintas. Dalyje dėl V. S. priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis.

Teisėjų Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos LR BK 45 str. 1,2 d., BK 141 str. 2d. (redakcija galiojusi iki 2003-05-01), BPK 326 str.4d, 329 str. 2p.,

Rezoliucinė dalis

n usprendė:

-Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 9d. nuosprendį dalyje dėl V. S. panaikinti, priimti naują nuosprendį;

-V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padariusį nusikaltimą, numatytą LR BK 229str. ir nuteisti teisės dirbti su potencialiai pavojingų įrenginių priežiūra atėmimu 2 metams;

-kitoje dalyje nuosprendį palikti galioti.