Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. R. apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendžio, kuriuo L. R. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 str. 1 d., ir nubaustas 1 metų laisvės atėmimo bausme, pritaikius BK 64¹ str., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., prie L. R. Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu paskirtos galutinės 10 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausmės pridėta šiuo Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalis, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams.

Iš L. R. priteista 6,09 Eur turtinės žalos nukentėjusiojo D. J. naudai.

Iš L. R. ir P. J. priteista solidariai 1300 Eur neturtinės žalos nukentėjusiojo D. J. naudai.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas P. V., tačiau jo atžvilgiu Joniškio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

L. R. nuteistas už tai, kad kartu su P. V. 2016 m. sausio 15 d., apie 20.20 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) aikštėje, prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje, P. V. tyčia vieną kartą alkūne smogus D. J. į veido sritį ir pastarajam nuo smūgio nugriuvus ant žemės, L. R. tyčia vieną kartą spiriant nukentėjusiajam D. J. į šoną bei bendrais veiksmais padarant nukentėjusiajam muštinę žaizdą viršutinės lūpos gleivinėje ir dešinės pusės VII šonkaulio lūžį, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, taip atimdami galimybę nukentėjusiajam priešintis, iš D. J. pagrobė jam priklausantį mobiliojo ryšio telefoną Samsung GT-S7390, kurio vertė – 71,57 Eur, su dėklu, kurio vertė 8,00 Eur, ir jame buvusia Omni ID Sim kortele, kurios vertė 0,01 Eur, bei Micro SIM kortele, kurios vertė 8,00 Eur, taip pat piniginę, kurios vertė 2,00 Eur, su joje buvusiais 65,00 eurais ir asmeniniais dokumentais: asmens tapatybės kortele, neįgaliojo pažymėjimu, traktoriaus ir savaeigės mašinos vairuotojo (traktorininko) pažymėjimu, Swedbank Maestro banko kortele, M. A. vardu išduota Swedbank Maestro banko kortele, bei „Tau“, „IKI premija“, „Mylimiausia“, „Maxima ačiū“, „Norfa“, „Camelia vaistinė“, „Euro vaistinė Medus“ nuolaidų kortelėmis, padarydami nukentėjusiajam D. J. 154,58 Eur turtinę žalą.

Apelianto nuomone, teismas neatsižvelgė į tai, jog jis nuoširdžiai gailisi įvykdęs nusikalstamą veiką, yra dirbantis, t. y. yra suinteresuotas pilnai padengti valstybei ir nukentėjusiajam asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą, o pasiuntus jį į laisvės atėmimo vietą, ši galimybė jam apribojama. Apeliantas pažymi, kad darbdavio yra charakterizuojamas teigiamai, nuobaudų neturi. Be to, apeliantas nurodo, kad paskyrus laisvės atėmimo bausmę, bus apribota jo, kaip tėvo, pareiga pasirūpinti gimusiu vaiku materialiai, jo auklėjimu. Apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad šiuo metu turi pasirūpinti ir neįgalumą turinčia sugyventine.

Teismo posėdyje nuteistojo L. R. gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 335 str. pateikiamas vykdyti ir vykdomas tik įsiteisėjęs teismo nuosprendis. BPK 315 str. 1 d. numatyta, kad jei yra paduotas apeliacinis skundas, nuosprendis nepradedamas vykdyti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad bet kurio proceso dalyvio paduotas apeliacinis skundas sustabdo nuosprendžio vykdymą visų nuteistųjų atžvilgiu, nepriklausomai nuo to, ar jie padavė apeliacinį skundą, ar jų atžvilgiu skundžiamas nuosprendis. Nagrinėjamu atveju Šiaulių apygardos teismas 2015 m. vasario 26 d. nutartimi apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 18 d. nuosprendžio (informacinės teismų sistemos LITEKO duomenys). Šias aplinkybes vertinant su aptartomis nuostatomis, daroma išvada, jog, nors nuteistasis L. R. Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 18 d. nuosprendžio neskundė, tačiau minėtas nuosprendis tiek jo, tiek kitų nuteistųjų atžvilgiu įsiteisėjo 2015 m. vasario 26 d., ir būtent nuo šios datos, vadovaujantis BPK 339 str. 3 d., yra skaičiuojamas L. R. paskirtas 1 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminas. Esant tokioms aplinkybėms, pripažįstama, kad naujos nusikalstamos veikos padarymo metu – 2016 m. sausio 15 d. – L. R. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminas dar nebuvo pasibaigęs ir bausmė, priešingai nei teigiama apeliacine skunde, nebuvo atlikta. Todėl apylinkės teismas pagrįstai, vadovaudamasis BK 64 str. 1 d., 3 d., subendrino L. R. Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu ir dabar skundžiamu Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtas bausmes.

Kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam L. R. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 str. 2 d., nepažeidė. Teismas atsižvelgė į įvykdyto nusikaltimo pavojingumo laipsnį (vienas apysunkis tyčinis nusikaltimas), atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe, įvertino, tai, kad nors nuteistasis charakterizuojamas teigiamai (2 t., b. l. 124, 2 t., 154 b. l.) ir atlygino dalį padarytos žalos nukentėjusiajam, tačiau anksčiau ne kartą teistas, taip pat ir už nusikaltimus nuosavybei, nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo metu, teistumui neišnykus (1 t., b. l. 114–127, 2 t., 109–113 b. l.), baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 128–133), ir L. R. už BK 180 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą skyrė realią laisvės atėmimo bausmę. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti tokiam pirmosios instancijos teismo sprendimui. Vien tos aplinkybės, kad nuteistasis L. R. dirba (1 t., 134 b. l.), nori padėti savo neįgaliai sugyventinei ir prižiūrėti gimusį vaiką (2 t., 153 b. l.), nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino paties nusikaltimo ir L. R. asmenybės pavojingumą. Iš bylos medžiagos akivaizdu, kad nuteistasis L. R. savo elgesiu nesistengia įrodyti, jog siekia pasitaisyti, taigi nėra pagrindo teigti, kad teisei priešingas elgesys buvo atsitiktinio pobūdžio. Pažymėtina, jog iš bylos medžiagos matyti, kad L. R. praeityje už padarytas nusikalstamas veikas buvo taikytas laisvės apribojimas, areštas, taip pat taikytos BK 75 str. nuostatos, tačiau švelnesnės bausmės ir taikytos priemonės teigiamo poveikio nepadarė. Pažymėtina, kad Probacijos tarnyba net 3 kartus teikimais kreipėsi į teismą, siūlydama panaikinti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, tačiau teismas, manydamas, kad nuteistasis L. R. išvadas dėl savo elgesio padarė, teikimų netenkino (2 t., 109–113 b. l., informacinės teismų sistemos LITEKO duomenys). Nepaisant to, L. R. nepateisino jam parodyto pasitikėjimo ir vėl nusikalto. Esant tokioms aplinkybėms, daroma išvada, jog tik realios terminuotos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas gali padėti pasiekti bausmės tikslus, t. y. sulaikyti L. R. nuo nusikalstamų veikų darymo, užtikrinti teisingumo principą. Šiuo aspektu papildomai pastebėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas tinkami įvertino visų anksčiau aptartų aplinkybių reikšmę nustatydamas ne tik bausmės rūšį, bet ir bausmės dydį, kuris yra adekvatus padarytam nusikaltimui ir nėra jokio pagrindo bausmės dydžio mažinti.

Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad nors apylinkės teismas L. R. paskyrė teisingą bausmę, tačiau neteisingai nustatė ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį.

Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu L. R. buvo nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 10 mėnesių 15 dienų. Vadovaujantis BK 65 str., 66 str., į paskirtos bausmės laiką įskaitytas L. R. laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2014 m. vasario 4 d. iki 2014 m. birželio 27 d. ir Joniškio apylinkės teismo 2014 m. birželio 5 d. nuosprendžiu paskirta ir atlikta 30 parų arešto bausmė, t. y. iš viso 5 mėnesiai 24 dienos. Todėl akivaizdu, jog bausmės, paskirtos pagal Šiaulių apylinkės teismo apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 18 d. nuosprendį, neatlikta dalis yra 4 mėnesiai ir 21 diena. Dėl to apylinkės teismas, vadovaudamasis BK 64 str. 1 d., 3 d., bausmes subendrindamas iš dalies, turėjo prie skundžiamu Joniškio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės – laisvės atėmimo 8 mėnesiams, pridėti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo 4 mėnesiams 21 dienai (ne 10 mėnesių 15 dienų) bausmės dalį. Esant tokioms aplinkybėms, Joniškio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendis keičiamas dėl neteisingai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 str. 1 d. 1 p., 2 p.).

Taip pat skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, nurodant asmenis, iš kurių nukentėjusiojo D. J. naudai priteista solidariai 1300 Eur neturtinės žalos, neteisingai nurodyta nuteistojo P. V. pavardė – J.. Tai yra aiškus rašybos apsirikimas, kuris ištaisomas šiuo nuosprendžiu..

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 2 p.,

nusprendžia:

Joniškio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendį pakeisti:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 str. 1 d. ir 3 d., prie Joniškio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės –laisvės atėmimo 8 (aštuoniems) mėnesiams – pridėti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 4 mėnesių 21 dienos laisvės atėmimo bausmės dalį, ir L. R. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių.

Ištaisyti rašymo apsirikimą nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, nurodant, jog iš L. R. ir P. V. priteisti solidariai 1300 Eur neturtinės žalos nukentėjusiojo D. J. naudai.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.