Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Krušnienė, sekretoriaujant Olgai Fadejevai, dalyvaujant ieškovo N. L. atstovei advokatei E. D., nedalyvaujant ieškovui N. L., nedalyvaujant atsakovams A. ir M. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo N. L. patikslintą ieškinį dėl nuostolių atlyginimo, pareikštą atsakovams A. M. ir M. M.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teisme gautas atsakovės A. M. atsiliepimas į ieškinį, kuriame atsakovė nurodė, jog su ieškovo ieškiniu kategoriškai nesutinka ir planuoja pateikti byloje priešieškinį. Atsakovės priešieškinis byloje nebuvo gautas.

Teisme gautas atsakovo M. M. atsiliepimas į ieškinį, kuriame atsakovas nurodė, jog su ieškiniu nesutinka ir mano, kad ieškovas be pagrindo jį įtraukė byloje atsakovu. Pažymėjo, jog minėto buto savininkė buvo jo motina A. M., o atsakovas minėtame bute faktiškai negyveno nuo 2010-09-15 ir nebuvo šio buto savininkas. Be to atsakovo žiniomis, jo motina A. M. antstoliui sumokėjo 1641,91 EUR už iškeldinimą, kad nepakenktų atsakovo reputacijai, tačiau antstolis ir toliau prašo atlyginti iš jo vykdymo išlaidas vykdymo procese. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, atsakovo manymu, atsakovo reikalavimas jo atžvilgiu yra nepagrįstas ir atsakovas prašo jo nelaikyti atsakovu.

Ieškinys patenkintas visiškai.

Motyvuojamoji dalis

Iš civilinės bylos medžiagos nustatyta, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise nuo 2015-03-20 pagal 2015-03-17 turto perdavimo išieškotojui aktą Nr. 0179/10/00247 ir nuo 2015-04-08 ½ dalies pirkimo-pardavimo sutartį priklauso ieškovui N. L.. Nuo 2015-04-16 šis butas priklauso nuosavybės teise N. L. ir M. L.. Šio buto ankstesnė savininkė buvo atsakovė A. M.. Vilniaus m. apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-23762-595/2015 bei 2015-08-27 šioje civilinėje byloje buvo priimtas sprendimas už akių, kuris šiandien dienai yra įsiteisėjęs. Iš šio 2015-08-27 sprendimo už akių turinio matyti, kad teismas konstatavo, jog ieškovui N. L. įsigijus minėtą butą, atsakovai M. M. ir A. M. neteisėtai gyveno šiame bute (be ieškovo leidimo ir be jokių nuomos sutarčių), t.y. be teisėto pagrindo, todėl teismas iškeldino atsakovus ir priteisė ieškovui iš atsakovo 1375 eurus nuostolių atlyginimo. Nuostoliai ieškovui buvo priteisti dėl atsakovų neteisėto gyvenimo ieškovui nuosavybės teise priklausančiame bute už laikotarpį nuo 2015-04-08 (nuo nuosavybės teisės į butą įgijimo dienos) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (t.y. už 5 kalendorinius mėnesius), - ir tai sudarė 1375 eurų sumą. Pažymėtina, kad LR CPK 182 str. 2 d. nurodyta, kad nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims, yra laikomi prejudiciniais faktais, todėl kadangi minėtoje civilinėje byloje Nr. e2-23762-595/2015 dalyvavo tos pačios šalys, tos bylos sprendimas turi prejudicinę reikšmę šiai bylai. Todėl iš esmės neginčytinai nustatyta, kad atsakovai M. M. ir A. M. neteisėtai gyveno ieškovui priklausančiame bute (be ieškovo leidimo ir be jokių nuomos sutarčių), t.y. be teisėto pagrindo, tokios nenuginčytos aplinkybės buvo konstatuotos įsiteisėjusiame sprendime už akių civilinėje byloje Nr. e2-23762-595/2015. Iš ieškovo pateiktų duomenų nustatyta, kad galutinai atsakovai buvo iškeldinti 2016-01-21 iškeldinimo protokolu vykdomosiose bylose Nr. 0157/15/02023, Nr. 0157/15/02023. Iš atsakovės A. M. 2016-01-20 pranešimo antstoliui A. N., matyti, kad atsakovė realiai minėta data, dar nebuvo išsikrausčiusi iš ne jai priklausančio buto ir prašė antstolio atidėti iškeldinimą dėl ligos. Iš iškeldinimo protokolo matyti, kad nurodyta, jog buvo iškeldinti abu atsakovai M. M. ir A. M.. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas M. M., kaip nurodė savo atsiliepime į ieškinį, faktiškai gyveno kitame bute jau nuo 2010-09-15 ir buvo jau išsikėlęs, tokių įrodymų atsakovas teismui nepateikė, tokių duomenų nėra ir civilinės bylos Nr. e2-23762-595/2015 sprendime už akių, kuriame konstatuotas atsakovo M. M. neteisėtas gyvenimas ieškovo priklausančiame bute. Be to GRT duomenimis atsakovas M. M. iki šiol deklaravęs (duomenys neskelbtini), savo gyvenamąją vietą. Atsižvelgus į šias aplinkybes darytina tikėtina išvada, jog atsakovai be teisėto pagrindo (neteisėtai) gyveno ieškovui ir M. L. priklausančiame bute iki pat iškeldinimo (2016-01-21), priešingų įrodymų atsakovai nepateikė (CPK 178 str.).

Dėl šių aplinkybių nustatyta, kad ieškovas dėl atsakovų neteisėtų veiksmų negalėjo naudotis savo nuosavybe, negalėjo gyventi naujai įsigytame bute. Ieškovas teismui patikslintame ieškinyje nurodė, jog dėl šių aplinkybių turėjo šiuos nuostolius: 657,15 EUR sumą dėl tinkamai nemokamų komunalinių mokesčių, 550 EUR nuostolių už tai, kad laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo mėn. iki 2015 m. spalio mėn. ieškovas turėjo nuomotis kitą gyvenamąją patalpą bei vėliau ieškovui įsigijus iš paskolos dar kitą butą, atsakovai turi atlyginti 337,18 EUR sumą (paskolos palūkanų), kadangi jeigu atsakovai būtų laiku išsikėlę, ieškovui nebūtų reikėję įsigyti kitą gyvenamąją patalpą bei šios patalpos įsigijimui pasiimti paskolą.

Pagal Civilinio kodekso 4.93, 4.95, 4.98 str. nuostatas turto savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo bei reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Nustatyta, kad atsakovai neteisėtai naudojosi ieškovui ir M. L. priklausančiu butu, nors su jais nebuvo sudaryta nei nuomos, nei panaudos sutartis. Gyvenamosiomis patalpomis buvo naudotasi neatlygintinai, be ieškovo leidimo. Įsigijęs nekilnojamąjį turtą ieškovas tikėjosi jame gyventi, tačiau to negalėjo padaryti dėl neteisėtų atsakovų veiksmų: dėl to, jog atsakovai neišsikėlė iš buto ir jo neperdavė ieškovui. Atsakovai naudojosi ieškovui priklausančiu turtu iki 2016 m. sausio 21 d., tai yra iki priverstinio teismo sprendimo dėl atsakovų iškeldinimo įvykdymo.

Nurodytos aplinkybės teismo vertinamos, jog dėl atsakovų A. M. ir M. M. neteisėtų veiksmų ieškovas N. L. patyrė turtinę žalą, kurią pagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovų, vadovaudamasi Civilinio kodekso 6.246-6.249 str. nuostatomis.

Pagal Civilinio kodekso 6.249 str. nuostatas žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų. Ieškovas įsigijo butą iš varžytinių ir turėjo tikslą gyventi šiame bute. Todėl pripažįstama vadovaujantis Civilinio kodekso 6.245, 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 str. nuostatomis, jog ieškovas dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, dėl jų kaltės, tai yra atsakovams neišsikeliant iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio buto, patyrė nuostolius ir šis buvo priverstas nuomotis kitą gyvenamąją patalpą. Konkrečiai ieškovas nuomavosi butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Šis butas buvo nuomotas iki 2015 m. spalio 26 d., kiekvieną mėnesį mokant 275 EUR dydžio nuomos mokestį. Teismas 2015-08-27 sprendimu už akių priteisė iš atsakovų 1375 EUR nuostolių atlyginimo už 5 kalendorinius mėnesius, t.y. iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2015-08-27), tačiau ieškovas šį butą nuomavosi iki 2015-10-26 datos, todėl atitinkamai susidarė dar papildomai 550 EUR nuostolių nuomos mokesčio už kitą laikotarpį nei priteista 2015-08-27 sprendimu už akių. Nenustatyta, kad ieškovas nuosavybės teise tuo laikotarpiu turėtų kitą gyvenamąjį būstą, kuriame galėjo gyventi ir nesinaudoti nuoma. Todėl įvertinus išdėstytus argumentus bei pateiktus rašytinius įrodymus, šiuo atveju yra pagrindas priteisti ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis nuostolius, atsiradusius dėl atsakovų neteisėto gyvenimo ieškovui nuosavybės teise priklausančiame bute už laikotarpį 2015-08-27 (sprendimo už akių priėmimo dienos) iki 2016-10-26, - ir tai sudaro 550 eurų sumą. Taip pat ieškovas nurodė, kad 2015-10-26 ieškovas pasiėmė iš AB Swedbank banko 68 000 EUR dydžio paskolą dar kitam butui, esančiam adresu Žygio g. 90-100, Vilniuje, įsigyti, kadangi 275 EUR dydžio nuomos mokestis ieškovui atrodė per didelis, todėl ieškovas geriau įsigijo šį butą, ir vietoje nuomos mokesčio iš atsakovų prašo priteisti 337,18 EUR nuostolių, paskaičiuotų pagal banko palūkanas už būsto paskolą. Šiuo atveju tikėtina, kad atsakovams laiku išsikėlus iš ieškovui priklausančio buto, ieškovui nebūtų reikėję tikslo ieškoti įsigyti kitą gyvenamąją patalpą bei šios patalpos įsigijimui pasiimti būsto paskolą. Atsižvelgus į tai, kad ši paskaičiuota bendra 337,18 EUR nuostolių suma, paskaičiuotų pagal banko palūkanas nuo 2015-10-26 datos iki atsakovų iškeldinimo 2016-01-21, yra mažesnė už nuomos mokestį, kurį ieškovui tektų mokėti, jeigu jis toliau nuomotųsi butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), todėl kartu vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, yra pagrindas priteisti iš atsakovų lygiomis dalimis šiuos patirtus 337,18 EUR dydžio nuostolius, kadangi iš esmės įsigytas naujas butas pirmiausia buvo skirtas ieškovo gyvenimui, šio buto ieškovas negalėjo pavyzdžiui išnuomoti (gauti iš jo pajamų) ir t.t., jei galėtų gyventi kitame bute, tačiau buvo priverstas gyventi bute, nes kita jo gyvenamoji vieta buvo užimta neteisėtai atsakovų, kurie atsisakė iki 2016-01-21 išsikeldinti, t.y. šie nuostoliai yra prievolę (išsikelti iš jiems nepriklausančio buto) pažeidusių asmens veiksmų ar neveikimo padarinys, todėl iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina šių prašomų priteisti 337,18 EUR nuostolių atlyginimo. Taip pat ieškovas prašo priteisti iš atsakovų 657,15 EUR nuostolius, kuriuos sudaro tai, kad atsakovai nemokėjo tinkamai komunalinių mokesčių UAB (duomenys neskelbtini) bei UAB (duomenys neskelbtini) už suteiktas paslaugas. Ieškovai pateikė įrodymus, jog iki 2016-01-21 UAB (duomenys neskelbtini) suteikė paslaugų už 577,96 EUR sumą, o UAB (duomenys neskelbtini) suteikė paslaugų už 79,19 EUR sumą, t.y. iš viso 657,15 EUR suma. Atsakovai, be teisėto pagrindo naudoję patalpas, neišsikėlę iš jų, bei nesumokėję patalpų išlaikymo išlaidų, tuo padarė ieškovui nuostolius (CK 6.6.249 straipsnis), kuriuos turėjo sumokėti ieškovas, todėl tenkintinas ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovų šią nuostolių sumą (657,15 EUR), tačiau ji priteistina ne lygiomis dalimis, o solidariai remiantis CK 6.6. straipsnio 3 dalimi, kuri numato, jog Solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu.

Atsižvelgus į šias aplinkybes iš viso ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina 887,18 EUR nuostolių atlyginimo (už nuomą ir paimtą banko paskolą kitam būstui įsigyti vietoje nuomos iki iškeldinimo), bei solidariai priteistina 657,15 EUR nuostolių atlyginimo (už nemokėtas komunalines paslaugas).

Pagal CPK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d. ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina 5 procentai metinių palūkanų už priteistą sumą (887,18 EUR sumą) nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2016-03-30 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pagal CPK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d. ieškovui iš atsakovų solidariai priteistina 5 procentai metinių palūkanų už priteistą sumą (657,15 EUR sumą) nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2016-03-30 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas iš antrosios šalies priteisia proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1 d., 2 d.). Kadangi ieškovo ieškinys patenkintas pilnai, todėl lygiomis dalimis iš atsakovų ieškovui priteistina 57 EUR už ieškinį sumokėto žyminio mokesčio bei 653,40 EUR už advokatės teisinę pagalbą, kurią sudaro ieškovo konsultavimas, procesinių dokumentų parengimas ir atstovavimas teisme, iš viso 710,40 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Dėl atstovavimo išlaidų dydžio teismas sprendžia vadovaudamasis CPK 98 straipsnio 2 dalyje nurodytais kriterijais, atsižvelgdamas į 2004-04-02 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) nurodytus maksimalius atlygintinų išlaidų dydžius, įvertindamas, ar jos realios, būtinos, pagrįstos. Šiuo atveju atsižvelgiant į ieškovo atstovo (advokatės) darbo ir laiko sąnaudas, sprendžiant byloje kilusį ginčą, jos teiktų ieškovui paslaugų kompleksiškumą, į bylos sudėtingumą, teismas sprendžia, kad patirtos bylinėjimosi išlaidos už advokatės teisinę pagalbą yra pagrįstos.

Kiti šalių išdėstyti argumentai bei byloje pateikti įrodymai neturi reikšmės teisingam bylos išsprendimui.

Taip pat iš atsakovų lygiomis dalimis į valstybės biudžetą priteistina 10,40 EUR procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis), t.y. po 5,20 EUR iš kiekvieno.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui N. L., a.k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis iš atsakovų A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir M. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 887,18 EUR nuostolių atlyginimo, 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą (887,18 EUR) nuo bylos iškėlimo 2016-03-30 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 710,40 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti ieškovui N. L., a.k. (duomenys neskelbtini) solidariai iš atsakovų A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir M. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 657,15 EUR nuostolių atlyginimo, 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą (657,15 EUR) nuo bylos iškėlimo 2016-03-30 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti valstybei lygiomis dalimis iš atsakovų A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir M. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 10,40 EUR bylinėjimosi išlaidų, t.y. po 5,20 EUR iš kiekvieno.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.