Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-12-20 · Administracinė byla Nr. AS-556-773-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-12-20
Bylos Nr.
AS-556-773-10
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Roma Sabina Alimienė, Arūnas Sutkevičius (pran.)
Pareiškėjas
D. J., J. P., E. Š., A. L., K. S., T. V., V., E.
Atsakovas
Kauno rajono savivaldybės tarybai
Trečiasis asmuo
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, uždarajai akcinei bendrovei „ASPB“, uždarajai akcinei bendrovei „Silva vivida“, uždarajai akcinei bendrovei „Pilainiai“, uždarajai akcinei bendrovei „ViaCon Baltic Pipe“
Administracinė byla Nr. AS556 - 773/2010Procesinio sprendimo kategorija 67 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2010 m. gruodžio 20 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės, Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų D. J., J. P., E. Š., A. L., J. P., K. S., T. V., V. V., E. V., J. V., G. Š., V. B., L. M. S., R. V., L. S., J. V., V. V., A. G., R. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų D. J., J. P., E. Š., A. L., J. P., K. S., T. V., V. V., E. V., J. V., G. Š., V. B., L. M. S., R. V., L. S., J. V., V. V., A. G., R. G. skundą atsakovui Kauno rajono savivaldybės tarybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, uždarajai akcinei bendrovei „ASPB“, uždarajai akcinei bendrovei „Silva vivida“, uždarajai akcinei bendrovei „Pilainiai“, uždarajai akcinei bendrovei „ViaCon Baltic Pipe“ dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Kauno apygardos administraciniame teisme buvo priimtas pareiškėjų D. J., J. P., E. Š., A. L., J. P., K. S., T. V., V. V., E. V., J. V., G. Š., V. B., L. M. S., R. V., L. S., J. V., V. V., A. G., R. G. (toliau – ir pareiškėjai) skundas atsakovui Kauno rajono savivaldybės tarybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „ASPB“, uždarajai akcinei bendrovei „Silva vivida“, uždarajai akcinei bendrovei „Pilainiai“, uždarajai akcinei bendrovei „ViaCon Baltic Pipe“, kuriame prašoma panaikinti Kauno rajono savivaldybės tarybos 2010 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą Nr. TS-329 ir juo patvirtintą žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) detalųjį planą.

Šalies argumentai

Pareiškėjai prašė teismą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, t. y. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo sustabdyti Kauno rajono savivaldybės tarybos 2010 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo Nr. TS-329 galiojimą.

Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. spalio 19 d. priėmė nutartį tenkinti pareiškėjų prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

2010 m. lapkričio 2 d. Kauno apygardos administraciniame teisme gautas trečiųjų suinteresuotųjų asmenų UAB „Pilainiai“, UAB „ViaCon Baltic Pipe“ atskirasis skundas dėl 2010 m. spalio 19 d. teismo nutarties panaikinimo.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. lapkričio 4 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 19 d. nutartimi taikytas reikalavimo užtikrinimo priemones (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 150 str. 1 d. 1 p.).

Teismas konstatavo, jog ginčų dėl teritorijų planavimo dokumentų ar šių dokumentų rengimo procese priimtas tikras teises ir pareigas sukeliančių administracinių aktų nagrinėjimas administraciniuose teismuose gali užsitęsti, o atitinkamų planavimo dokumentų sprendinių ar kitų teritorijų planavimo procese priimamų sprendimų įgyvendinimas gali sukelti tam tikrą poveikį aplinkai, asmenų teisėms bei teisėtiems interesams. Tai savo ruožtu gali lemti, jog galutiniai teismo sprendimai gali negarantuoti, kad skundą (prašymą) pateikusio asmens teisės ir laisvės bus efektyviai įgyvendintos. Todėl, sprendžiant administracinius ginčus šioje visuomeninių teisinių santykių srityje, kyla klausimas dėl reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo poreikio. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad, spręsdamas reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimą, teismas turi ne tik formaliai konstatuoti, kad netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali tapti sudėtingesnis, bet taip pat įvertinti, kokias pasekmes gali sukelti tokių priemonių taikymas kitų suinteresuotų asmenų interesams. Kitaip tariant, sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo klausimą, būtina vadovautis taip pat ir proporcingumo kriterijumi: įvertinti, ar sunkesnės pasekmės atsirastų taikius reikalavimo užtikrinimo priemonę, ar jos netaikius (2004 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS1-433/2004). Pažymėtina, kad teismas reikalavimo užtikrinimo priemones taiko, vadovaudamasis ir ekonomiškumo bei efektyvumo principais, taip pat viešuoju interesu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad parinkta reikalavimo užtikrinimo priemonė minimaliai ribotų atsakovo ar trečiųjų suinteresuotų asmenų interesus, jų vykdomą ekonominę veiklą ir būtų ekonomiškai tikslinga. Reikalavimo užtikrinimo priemonės netaikomos, jeigu jos pažeidžia teisingumo principą, yra neproporcingos, pažeidžia ginčo šalių interesų balansą, pusiausvyrą bei socialinio gyvenimo stabilumą, t. y. jeigu, pripažįstant vieno asmens interesus, paneigiami kitų asmenų interesai, pažeidžiamas viešasis interesas. Taigi nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti ir atsižvelgti ne tik į pačių pareiškėjų, ginčijančių Kauno rajono savivaldybės sprendimą, kuriuo patvirtintas detalusis planas, bet ir į trečiųjų suinteresuotų asmenų interesus, į reikalavimo užtikrinimo priemonių galimus taikymo padarinius šalims, taip pat kitiems asmenims. Iš pateiktų duomenų matyti, kad tarp trečiųjų suinteresuotųjų asmenų ir VšĮ „Lietuvos verslo paramos agentūros“ yra sudaryta sutartis dėl vykdomojo projekto, finansuojamo Europos sąjungos struktūrinių fondų lėšomis (2008 m. gruodžio 5 d. Projekto finansavimo ir administravimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)). Šis projektas iš dalies jau yra įvykdytas, jo pagrindu išmokėta beveik keli milijonai litų, suinteresuoti asmenys į projekto įgyvendinimą investavo dideles pinigų sumas. UAB „ViaCon Baltic Pipe“ pažeidus projekto vykdymo terminus, minėta projekto finansavimo ir administravimo sutartis būtų nutraukta, o jos pagrindu gautos Europos sąjungos struktūrinių fondų paramos lėšos turėtų būti grąžinamos. Taigi trečiųjų suinteresuotų asmenų įgyvendinamas projektas yra susijęs ir su viešuoju interesu, nes į šios sąvokos turinį nagrinėjamu atveju patenka projekto finansavimo ypatumai, t. y. jis finansuojamas iš Europos sąjungos struktūrinių fondų. Darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju Kauno rajono savivaldybės sprendimo sustabdymas kelia realią grėsmę šio projekto įgyvendinimui, o neįgyvendinus projekto bus prarastas būtent šiam projektui skirtas atitinkamas finansavimas. Taigi tokiu atveju kyla reali grėsmė ir viešajam interesui. Teismų praktikoje pripažįstama, jog bylos eigoje paaiškėjusi aplinkybė, kad teismo pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės kliudo įsisavinti Europos Sąjungos lėšas, gali būti pagrindas tokias priemones pakeisti arba panaikinti. Tęsiantis bylos nagrinėjimui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims įsisavinant Europos Sąjungos lėšas, kurių įsisavinimo terminai yra riboti, nuolatos didėtų rizika, kad tokios lėšos nebus pilnai įsisavintos. Taigi ginčo atveju, proporcingumo aspektu vertinant reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymą, akcentuotina, jog detalaus plano sustabdymas akivaizdžiai didintų finansinių nuostolių dėl tokių priemonių pritaikymo atsiradimo galimybę bei tokiu būdu labiau pažeistų ne pareiškėjų teises, kurios grindžiamos daugiau prielaidomis, bet trečiųjų suinteresuotų asmenų interesus, sukeliant jiems itin neigiamas ekonomines pasekmes. Atitinkamai didėjant tikimybei, kad nebus įsisavintos Europos Sąjungos lėšos ir dėl to neįgyvendintas projektas, didėja ir tikimybė, jog tokiu būdu bus pažeisti ir visuomenės interesai. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo (interesų balanso), ekonomiškumo ir viešojo intereso apsaugos principais, pripažintina, kad trečiųjų suinteresuotųjų asmenų pateikti argumentai ir įrodymai yra svarbūs, paties ginčo esmė ir galimos aptartos pasekmės rodo, kad nėra pakankamo teisinio ir faktinio pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, todėl Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 19 d. nutartis naikintina.

III.

Pareiškėjai D. J., J. P., E. Š., A. L., J. P., K. S., T. V., V. V., E. V., J. V., G. Š., V. B., L. M. S., R. V., L. S., J. V., V. V., A. G., R. G. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 4 d. nutartį ir taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, t. y. sustabdyti Kauno rajono savivaldybės tarybos 2010 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo Nr. TS-329 ir juo patvirtinto (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), detaliojo plano galiojimą iki įsiteisės galutinis sprendimas byloje, kurioje nagrinėjamas skundas dėl Kauno rajono savivaldybės tarybos 2010 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo Nr. TS-329 ir juo patvirtinto detaliojo plano panaikinimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones buvo grindžiamas tuo, kad įgyvendinant ginčijamo detaliojo plano sprendinius, iki bus išnagrinėtas teisminis ginčas, gali būti pradėtos statybos leidimo išdavimo procedūros bei statybos darbai, taip pat ir polipropileno vamzdžių gamyklos veikla. Vykdant statybos darbus gali būti padaryta sunkiai pašalinama žala aplinkai, suinteresuotiems asmenims, o atliktų statybos darbų padarinių pašalinimas bei ankstesnės padėties atkūrimas būtų susijęs su sudėtingais procesais, pareikalautų nemažų finansinių, organizacinių, techninių išteklių, be to, atsirastų aplinkybių, kurių pašalinimas, atkuriant iki ginčijamo sprendimo priėmimo buvusią padėtį, būtų sudėtingas tuo atveju, jei teismas patenkintų pareiškėjų skundą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-258/2007).

2. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje formuojama tokia pozicija, kad viešuoju interesu laikytinas ne bet koks teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, o tik toks, kuris atspindi ir išreiškia pamatines visuomenės vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija. Todėl kiekvienu atveju, kai kyla klausimas, ar tam tikras interesas laikytinas viešuoju, būtina nustatyti aplinkybę, kad, nepatenkinus tam tikro asmens ar grupės asmenų intereso, būtų pažeistos Konstitucijoje įtvirtintos, jos saugomos ir ginamos vertybės (2008 m. liepos 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A146-335/2008). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje administracinėje jurisprudencijoje laikomasi pozicijos, kad viešasis interesas, taikant Administracinių bylų teisenos įstatymą, paprastai turėtų būti suvokiamas kaip tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai (2004 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A3-11/2004). Atsižvelgiant į pastaruosius Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo aiškinimus nagrinėjamu atveju galima teigti, jog viešojo intereso apsaugos principas būtų pažeistas ar iškiltų šio principo pažeidimo grėsmė tuo atveju, jei pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemones būtų pažeista tai, kas yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, t. y. visuomenės, gyventojų interesai, Konstitucijos saugomos vertybės ir pan. Tačiau iš skundžiamos Kauno apygardos administracinio teismo nutarties nėra aišku, kas tokio itin reikšmingo, reikalingo ar vertingo visuomenei ar jos daliai, ar kokios Konstitucijos saugomos vertybės bus pažeistos taikant reikalavimo užtikrinimo priemones, nes prašoma sustabdyti žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) detaliojo plano, kuris parengtas privačių asmenų iniciatyva ir kurio sprendiniai skirti įgyvendinti išimtinai šių privačių asmenų interesus, galiojimą. Aplinkybė, jog privataus asmens įgyvendinamas ir jo ekonominius poreikius skirtas tenkinti projektas finansuojamas ES paramos lėšomis, negali būti traktuojama kaip viešojo intereso buvimas, nes projekto įgyvendinimas nėra skirtas tenkinti visuomenės interesus. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką laikoma, kad ES lėšomis finansuojamas projektas susijęs su viešuoju interesu tuomet, kai projekto įgyvendinimas užtikrina bendruomenės, gyventojų interesus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-438-678/2009), tuo tarpu trečiųjų suinteresuotųjų asmenų įgyvendinamas projektas nėra skirtas tenkinti ar užtikrinti visuomenės interesus.

3. Projektams finansuojamiems ES paramos lėšomis keliami teisėtumo reikalavimai, t. y. įgyvendinant projektus, kuriems skirtos ES paramos lėšos, privalo būti laikomasi teisės aktų -reikalavimų ir jei tam, kad būtų įgyvendintas projektas reikia parengti tam tikrą detalųjį planą, tai pastarasis teritorijų planavimo dokumentas turi būti parengtas ir patvirtintas laikantis įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų. Priešingu atveju detalusis planas gali būti pripažintas negaliojančiu ir dėl to ES paramos lėšos bus panaudotos netinkamai. Trečiųjų suinteresuotųjų asmenų atžvilgiu VšĮ „Lietuvos verslo ir paramos agentūra“ atliko ES paramos finansuojamo projekto lėšų naudojimo tyrimą bei nustatė ES struktūrinės paramos lėšų naudojimo pažeidimą.

4. Svarbu tai, kad pareiškėjai kreipdamiesi į teismą su skundu dėl Kauno rajono savivaldybės tarybos sprendimo ir juo patvirtinto detaliojo plano panaikinimo, taip pat prašydami taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, siekia apsaugoti savo teises į gyvenamosios aplinkos sąlygų nepabloginimą, o pagal Konstitucijos 53 straipsnį sveika ir saugi aplinka yra konstitucinė vertybė ir Konstitucija saugo asmenų teisę į sveiką ir saugią aplinką. Pagal Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrąjį planą skundžiamu detaliuoju planu suplanuota teritorija yra prioritetinėje gyvenamųjų namų plėtros teritorijoje, t. y. šioje teritorijoje taikomas prioritetas gyvenamųjų namų plėtrai. Taip pat skundžiamu detaliuoju planu suplanuota teritorija patenka į gamtinio karkaso teritoriją, kurioje pagal bendrąjį planą turėtų būti skatinama veikla užtikrinanti kraštovaizdžio ekologinę pusiausvyrą, skatinama rekreacija, o pramonės objektai - iškeliami. Taigi pastarosios aplinkybės patvirtina, jog tiek pareiškėjai, tiek visuomenė turi teisėtą interesą (jiems tai yra reikšminga, reikalinga ir vertinga), kad minėtoje teritorijoje būtų plėtojama gyvenamųjų namų statybos, rekreacinė veikla, taip pat veikla skatinanti kraštovaizdžio ekologinę pusiausvyrą. Tačiau nepaisant šių aplinkybių, pagal skundžiamo detaliojo plano sprendinius suplanuotoje teritorijoje bus vykdoma ir plečiama ne tik sandėliavimo veikla, bet ir pramonės objektų veikla. Akivaizdu, jog pastaroji ūkinė komercinė - pramonės ir sandėliavimo veikla, kurios vykdymą leidžia skundžiamo detaliojo plano sprendiniai, skirta tenkinti išimtinai tik privačių asmenų ekonominį interesą. Detaliuoju planu suplanuota teritorija skirta pramonės ir sandėliavimo įmonių statybai, tarp jų ir polipropileno vamzdžių gamybos ekstruzijos būdu gamyklos statybai ir eksploatavimui, o šių veiklų vykdymas neabejotinai turės įtakos šalia suplanuotos teritorijos gyvenančių gyventojų gyvenimo sąlygoms bei sveikatai (padidėjęs užterštumas, sunkiasvorio transporto srautai, skleidžiamas triukšmas ir kt.), taip pat ir aplinkai.

5. Nesustabdžius skundžiamo detaliojo plano galiojimo bus ne tik išduoti reikiami leidimai (pvz.: statybos leidimas), pradėti ir baigti statybos darbai, bet ir pradėta eksploatuoti polipropileno vamzdžių gamykla, o jei teismas tenkintų pareiškėjų skundą ir panaikintų detalųjį planą, tuomet sklypo grąžinimas į pradinę būklę taptų labai komplikuotas - reikėtų likviduoti baigtus statyti objektus, į kurių projektavimą ir statybą jau būtų investuotos lėšos, atkurti sklypų gamtinę aplinką ir t. t. Tai, kad iki teismo sprendimo įsiteisėjimo minėti trečiųjų suinteresuotųjų asmenų veiksmai bus atlikti, patvirtina jų argumentai išdėstyti atskirajame skunde dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių panaikinimo, taip pat ir skundžiamoje nutartyje Kauno apygardos administracinio teismo nurodytos aplinkybės. Kadangi pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką siekis įgyvendinti ginčijamo detaliojo plano sprendinius - pradėti statybas iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, yra pagrindas taikyti reikalavimą užtikrinančias priemones (2007 m. gegužės 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-258/2007, 2006 m. liepos 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS2-388/2006, 2006 m. birželio 8 d. nutartis administracinėje Nr. AS15-336/2006, 2005 m. rugsėjo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS2-405/2005, 2004 m. liepos 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS1-375/2004), todėl Kauno apygardos administracinis teismas nepagrįstai panaikino 2010 m. spalio 19 d. nutartį ir nutarė panaikinti skundžiamo Kauno rajono savivaldybės tarybos sprendimo ir juo patvirtinto detaliojo plano galiojimo sustabdymą.

Atsiliepimas

Atsakovas Kauno rajono savivaldybės taryba atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo palikti Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 4 d. nutartį nepakeistą.

Atsakovas nurodo, kad pareiškėjai prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones grindžia tuo, jog įgyvendinant ginčijamo detaliojo plano sprendinius, iki bus išnagrinėtas teisminis ginčas, gali būti pradėtos statybos leidimo išdavimo procedūros bei statybos darbai, taip pat ir polipropileno vamzdžių gamyklos veikla. Vykdant statybos darbus gali būti padaryta sunkiai pašalinama žala aplinkai, suinteresuotiems asmenims, o atliktų statybos darbų padarinių pašalinimas bei ankstesnės padėties atkūrimas būtų susijęs su sudėtingais procesais, pareikalautų nemažų finansinių, organizacinių, techninių išteklių. Tokie pareiškėjų argumentai atmestini, nes jie grindžiami tik prielaidomis, neparemtomis jokiais įrodymais ar duomenimis. Prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti motyvuotas, jame turi būti pateikti konkretūs motyvai, patvirtinantys, jog, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, o teismui galimai priėmus pareiškėjui palankų teismo sprendimą, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų negalimas. Be to, prašymas negali būti grindžiamas išimtinai prielaidomis apie galimą sprendimo įvykdymo negalimumą arba pasunkėjimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-525-572/2010). Pažymi, kad prašomu sustabdyti skundžiamu sprendimu nustatyta tvarka patvirtintas detalusis planas (juo nustatytas teritorijos juridinis statusas) įeina į juridinių faktų sudėtį, būtiną tam tikriems santykiams atsirasti. Planais nustatomas tam tikros teritorijos juridinis statusas, kuris yra susijęs su toje teritorijoje vykdomos veiklos tam tikrų sąlygų nustatymu. Pareiškėjų prielaidos dėl galimų statybų ir neva galimos žalos net nesusiję su priimtuoju tarybos sprendimu, nes statybos leidimas yra atskiras individualus administracinis aktas, kurį galima skųsti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs (pavyzdžiui, bylos Nr. AS502-177/2008, AS442-314/2008), kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nėra siejamas su pareiškėjo ketinimu ateityje išvengti galimų naujų teismo procesų. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovo sprendimu net nebuvo keičiama žemės paskirtis, o tik - žemės naudojimo būdas. Suplanuotoje teritorijoje šiuo metu esama sandėlių, fermų pastatų ir pan. Taigi - tai urbanizuota teritorija. Pareiškėjai nepateikė duomenų, jog toje teritorijoje yra atliekami ar bent jau numatomi naujos statybos darbai. Kaip matyti iš Kauno apygardos administracinio teismo nutarties motyvų, iš ES lėšų finansuojamas projektas yra iš dalies įvykdytas. Pareiškėjų pateiktas VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros 2010-04-14 raštas rodo, kad veikla vykdoma nuomojamose patalpose, t. y. jau esančiose, o agentūros klausimai susiję su esančių pastatų paskirties registracija. Administracinių teismų praktikoje, sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymą, akcentuojama būtinybė motyvuotai įvertinti teismo sprendimo įvykdymo galimybes, atsižvelgiant į tokios priemonės taikymo tikslingumo (ar jos taikymas realiai padėtų reikalavimo patenkinimo atveju atkurti iki ginčo buvusią teisinę padėtį), proporcingumo (pvz., galimos žalos proporcija: pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonę, tačiau nepatenkinus reikalavimo, ir netaikius priemonės, bet patenkinus reikalavimą), proceso šalių interesų balanso, viešųjų interesų apsaugos ir kitus principus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atsižvelgiant į tai, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas nepadarys įtakos trečiojo suinteresuoto asmens teisėms ar pareigoms, dėl atskirojo skundo pagrįstumo ir reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo šioje administracinėje byloje spręsti teismo nuožiūra.

Tretieji suinteresuoti asmenys UAB „Pilainiai“, UAB „ViaCon Baltic Pipe“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pareiškėjų atskirąjį skundą atmesti, o Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Šalies argumentai

Tretieji suinteresuoti asmenys nurodo, kad skundžiama teismo nutartis priimta tinkamai įvertinus visas faktines aplinkybes bei sąlygas reikalavimo užtikrinimo priemonių netaikymui, nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Pareiškėjai atskirajame skunde nurodo naujus, prašyme dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių neminėtus ir teismo nevertintus argumentus (pvz. dėl pareiškėjų teisės į gyvenamosios aplinkos sąlygų nepabloginimą). Tačiau, net ir naujai pareiškėjų atskirajame skunde dėstomi argumentai yra nepagrįsti ir atmestini. Pareiškėjų argumentai dėl to, kad gali būti pradėtos statybos leidimo išdavimo procedūros bei statybos darbai, o vykdant statybos darbus gali būti padaryta sunkiai pašalinama žala aplinkai, yra pagrįsti tik prielaidomis ir spėjimais, bei reiškiant prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo nėra grindžiami jokiomis objektyviomis faktinėmis aplinkybėmis ar įrodymais. Pareiškėjai teismui nepateikia jokių įrodymų patvirtinančių aplinkybes, jog bet kokie tretieji asmenys yra inicijavę statybos leidimo, susijusio su ginčijamu detaliuoju planu, gavimo ar išdavimo procedūras, o taip pat, kad bet kokie tretieji asmenys rengiasi atlikti kokius nors statybos darbus žemės sklype, susijusiame su ginčijamu detaliuoju planu. Pareiškėjai taip pat nenurodo, kokios bus jų numanomų statybos darbų apimtys, kokia žala gresia aplinkai, bei kokie dideli finansiniai, organizaciniai, ar techniniai ištekliai bus reikalingi tokių jų numanomų statybos darbų padariniams likviduoti. Pareiškėjai prašydami taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones šioje byloje savo prašyme, be prielaidų ir spėjimų, nepateikia ir neįrodo jokio faktinio pagrindo reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui. Be to, vertinant pareiškėjų argumentus dėl tariamų statybos darbų būtina atkreipti teismo dėmesį į tai, kad pareiškėjų ginčijamas detalusis planas jokiems tretiesiems asmenims teisės vykdyti statybos darbus minėtame žemės sklype savaime nesuteikia, o paties ginčijamo detalaus plano tikslas yra žemės sklypo naudojimo būdo/pobūdžio patikslinimas iš komercinės paskirties objektų teritorijos į pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijas ir padalinimas į 3 sklypus, nekeičiant pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties. Tuo atveju, jei bet kokie tretieji asmenys pageidautų vykdyti statybos darbus žemės sklype, kurio detalusis planas yra ginčijamas, suinteresuoti tretieji asmenys privalėtų parengti teisės aktų nustatytos formos projektą, bei įstatymų nustatyta tvarka gauti statybos leidimą pageidaujamiems statybos darbams vykdyti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje pripažįsta, kad byloje nesant įrodymų apie realius statybos darbus, ar duomenų apie suinteresuotų asmenų veiksmus siekiant gauti projektavimo sąlygų sąvadą ar statybos leidimą ginčijamo detalaus plano pagrindu, nėra ir pagrindo byloje taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones - sustabdyti ginčijamo detalaus plano (t. y. akto, kuriuo jis patvirtintas) galiojimą (pvz. 2008-09-04 nutartis byloje Nr. AS-261-488/2008). Ginčo atveju jokie tretieji asmenys nevykdo jokių statybos darbų žemės sklype, kurio detalusis planas yra ginčijamas. Dar daugiau, tretieji suinteresuoti asmenys patvirtina, jog nesirengia vykdyti statybos darbų žemės sklype, kurio detalusis planas yra ginčijamas, iki kol bus priimtas teismo sprendimas šioje byloje. Nurodo, kad Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano brėžinyje „Žemės naudojimas ir apsaugos reglamentai“ dalis ginčijamu detaliuoju planu suplanuotos teritorijos pažymėta kaip „Prioritetinės teritorijos gyvenamųjų teritorijų plėtrai“, o kita dalis - kaip „Teritorijos pramonės, logistikos ir komercijos objektams“. Tame pačiame brėžinyje šis žymėjimas detalizuojamas: „Gyvenamoji, visuomeninė, pramonės (nekenksmingos), komercijos, inžinerinės infrastruktūros, bendro naudojimo, rekreacinės teritorijos“. Brėžinio „Žemės naudojimas ir apsaugos reglamentai“ priede, sutartinius ženklus paaiškinančioje lentelėje, taip pat nurodyta, kad pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos yra galimas žemės naudojimo būdas prioritetinėse teritorijose gyvenamųjų teritorijų plėtrai, jeigu tai neigiamai neįtakoja gyvenamųjų teritorijų. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad visai ginčijamu detaliuoju planu suplanuotai teritorijai nustatyta speciali žemės naudojimo sąlyga - „Aerodromų apsaugos ir sanitarinės apsaugos zonos“, kadangi ginčijamu detaliuoju planu suplanuota teritorija patenka į Kauno aerouosto sanitarinę apsaugos zoną. Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343, 17 punkte numatyta, kad aerodromų sanitarinėje apsaugos zonoje draudžiama statyti gyvenamuosius namus, sveikatos priežiūros, vaikų ugdymo bei auklėjimo, socialinės globos ir poilsio įstaigas, stadionus, įrengti rekreacinius objektus (parkus, miesto sodus ir kita). Taip pat pažymėtina, kad visa Margavos kaimo, Kauno r., teritorija taip pat patenka į Kauno aerouosto sanitarinę apsaugos zoną. Todėl šioje teritorijoje pareiškėjų nurodoma gyvenamųjų namų plėtra ar rekreacija nėra galima. Trečiųjų suinteresuotų asmenų manymu, pareiškėjai patys neteisėtai pasistatė gyvenamuosius namus Kauno aerouosto sanitarinės apsaugos zonos ribose, dėl ko jų reikalavimai susiję su teisės į gyvenamosios aplinkos sąlygų nepabloginimą taip pat visa apimtimi yra neteisėti. Be to, tretieji suinteresuoti asmenys yra atlikę detaliuoju planu suplanuotoje teritorijoje planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimą, kuriuo nustatyta, jog planuojama ūkinė veikla nėra kenksminga ir jokios grėsmės visuomenės, tame tarpe ir pareiškėjų, gyvenamosios aplinkos sąlygoms nekelia. Tretieji suinteresuoti asmenys visiškai palaiko ir sutinka su skundžiamoje Kauno apygardos administracinio teismo nutartyje išdėstytais motyvais, susijusiais su galimu viešojo intereso pažeidimu byloje taikant reikalavimo užtikrinimo priemones. Papildomai pažymi, kad skirtingai nei nurodo pareiškėjai trečiųjų suinteresuotų asmenų vykdomas projektas nėra susijęs išimtinai tik su privačių interesų tenkinimu. Trečiųjų suinteresuotų asmenų vykdomo projekto įgyvendinimo rezultatas bus ir papildomos darbo vietos Kauno rajono gyventojams, bei papildomi mokesčiai valstybės biudžetui. Todėl ES paramos lėšų pagalba įgyvendinamas projektas yra susijęs su viešuoju interesu, o reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas šioje byloje viešąjį interesą pažeistų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas atmestinas.

Pareiškėjai nesutinka su skundžiama teismo nutartimi, kuria panaikintos Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 19 d. nutartimi taikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės.

ABTĮ 71 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

Taigi ABTĮ 71 straipsnio 1 dalis numato, jog, nagrinėjant administracinę bylą, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei iš bylos medžiagos ar proceso dalyvių prašyme nurodomų motyvų galima padaryti išvadą, kad nesiėmus užtikrinimo priemonių teismo sprendimo toje byloje įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

ABTĮ 92 straipsnis numato, jog skundžiamo akto panaikinimas reiškia, kad konkrečiu atveju privalo būti atkuriama buvusi iki ginčijamo akto priėmimo padėtis. Atitinkamai, svarbu nustatyti, ar nesustabdžius pareiškėjų ginčijamo akto galiojimo bylos nagrinėjimo metu, išnagrinėjus administracinę bylą būtų įmanoma atkurti padėtį, buvusią iki skundžiamo akto priėmimo.

Iš pareiškėjų skunde išdėstytų reikalavimų matyti, jog jie prašo panaikinti Kauno rajono savivaldybės tarybos 2010 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą Nr. TS-329 ir juo patvirtintą žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) detalųjį planą.

Detalusis planas – teritorijų planavimo dokumentas, kuriame yra nustatytos žemės sklypų ribos, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas (statybos ir kitos veiklos privalomosios sąlygos)(Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalis).

Ginčijamu administraciniu aktu buvo numatytas žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), naudojimo būdo/pobūdžio patikslinimas iš komercinės paskirties objektų teritorijos į pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijas ir padalinimas į 3 sklypus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos medžiagoje nėra įrodymų, jog nesustabdžius ginčijamo akto galiojimo, iš esmės galėtų pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas būsimo teismo sprendimo šioje byloje įvykdymas, tai yra buvusios iki ginčijamo akto priėmimo padėties atkūrimas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjų teiginiai apie galimas statybas yra pagrįsti prielaidomis, o ne objektyviomis bylos aplinkybėmis. Jokių įrodymų, patvirtinančių, jog tretiesiems suinteresuotiems asmenims būtų išduotas statybos leidimas, o sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), yra realiai pradėti aplinkos pertvarkymo, statybų darbai, kurių padarinių pašalinimas būtų sudėtingas ar neįmanomas, byloje nėra pateikta.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo 2010 m. lapkričio 4 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis ABTĮ 71 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pareiškėjams išlieka teisė bet kurioje proceso stadijoje pakartotinai kreiptis į teismą su prašymu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir pateikti naujus įrodymus bei motyvus dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinumo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų D. J., J. P., E. Š., A. L., J. P., K. S., T. V., V. V., E. V., J. V., G. Š., V. B., L. M. S., R. V., L. S., J. V., V. V., A. G., R. G. atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Roma Sabina AlimienėLaimė BaltrūnaitėArūnas Sutkevičius