Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014-07-03 · Administracinė byla Nr. I-646-402/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-07-03
Bylos Nr.
I-646-402/2014
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Asta Urbonienė, Natalja Zelionkienė, Gintaras Čekanauskas
Atsakovas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Trečiasis asmuo
L. O., A. M., UAB „Žemės matavimų grupė“
Pareiškėjas
L. A.
Advokatai
Rasa Gradauskienė, Aurelijus Gruodis
Kategorijos
  • 4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-646-402/2014
3-62-3-00808-2013-6
Procesinio sprendimo kategorija: 4.5.; 74. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. liepos 3 d.Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nataljos Zelionkienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Astos Urbonienės ir Gintaro Čekanausko,

sekretoriaujant Daivai Čižinauskienei

dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Aurelijui Gruodžiui, atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Ernestai Mockutei, tretiesiems suinteresuotiems asmenims L. O. , A. M. jo atstovei advokatei Rasai Gradauskienei,

nedalyvaujant tretiesiems suinteresuotiems asmenims UAB „Žemės matavimų grupė“ atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. A. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. M. , UAB „Žemės matavimų grupė“, L. O. dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus ir,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja patikslintu skundu kreipėsi į teismą ir prašo (b.l. 72-76, 87):

panaikinti 2012-03-28 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymą Nr. 6VĮ-(14.6.2.)-417 „Dėl žemės sklypo (registro Nr. 49/7481) kadastro duomenų patikslinimo";

panaikinti žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), suderinto 2012-11-09 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių skyriuje, planą ir jo 2012-11-09 suderinimą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių skyriuje.

Pareiškėjos atstovas teismo posėdžio metu visiškai palaikė skundo reikalavimus ir paaiškino, kad pareiškėja yra žemės sklypo ir statinių, esančių (duomenys neskelbtini) savininkė. Pareiškėja į jai priklausantį žemės sklypą patekdavo per valstybei priklausantį bendro naudojimo kelią. Šios aplinkybės atsispindi iš pareiškėjos žemės sklypo plano. Pareiškėjos sklypas yra įsiterpęs į trečiajam asmeniui A. M. šiuo metu priklausantį žemės sklypą.

2013 m. birželio 21 d. vyko A. M. priklausančio žemės sklypo patikrinimas vietoje. Patikrinimo metu paaiškėjo, jog valstybei priklausęs kelias, kuriuo pareiškėja patekdavo į jai priklausantį žemės sklypą, šiuo metu yra priskirtas į A. M. priklausantį žemės sklypą.

Kauno apskrities valdytojo administracijos 1996-05-17 sprendimu Nr. 9-6793 atkurtos nuosavybės teisės J. V. grąžinant natūra 11,40 ha žemės (duomenys neskelbtini). Iš J. V. žemės sklypo abriso, taip pat iš 1996-01-19 laikino žemės sklypo plano matyti, kad per žemės sklypą, projekto Nr. 150, eina 5 m pločio kelias. 1995-10-11 žemės sklypo skiriamų privačiam ūkiui steigti arba nuomai, ribų parodymo ir jų paženklinimo vietoje akte taip pat nurodyta, kad žemės sklypo ribose yra 5 m pločio kelias.

J. V. iniciatyva 1998 metais buvo parengtas 11,4 ha ploto žemės sklypo padalijimo projektas, kuris patvirtintas 1998 m. birželio 16 d. Kauno apskrities viršininko administracijos įsakymu Nr. 043590, kuriuo žemės sklypas buvo padalintas į du 7,75 ha ir 3,65 ha žemės sklypus. Iš žemės sklypo padalijimo projekto, suderinto 1998-05-20 Kaišiadorių rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo, matyti, kad per abu naujai suformuotus sklypus eina 5 m pločio kelias.

Iki 2008 m. veiksmai su A. M. priklausančio žemės sklypo matavimais nėbuvo atliekami. 2008 m. atliekami šiuo metu pareiškėjai priklausančio žemės sklypo kadastriniai matavimai, kurie patvirtinami ir suformuojamas šiuo metu pareiškėjai priklausantis žemės sklypas 2009 m. rugpjūčio 13 d. Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. 02-04-8308. Atliekant kadastrinius matavimus šiuo metu pareiškėjai priklausančio žemės sklypo ribos buvo parodytos ir paženklintos 2008 m. lapkričio 14 dienos žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktu, kuriame kaip žemės sklypo gretimybės buvo nurodyti Palomenės seniūnijos 4 m. ir 3 m. keliai. Paženklinant ir parodant žemės sklypo ribas dalyvavo ir A. M. , kuris taip pat pasirašė žemės sklypo ribų raženklinimo - parodymo akte. Buvo parengtas pareiškėjai priklausančio žemės sklypo planas, suderintas 2009 m. gegužės 19 d. Kauno apskrities viršininko administracijos Kauno rajono žemėtvarkos skyriuje. Šiame plane taip pat matosi pareiškėjai priklausančio žemės sklypo gretimybės, t.y. kelias, taip pat A. M. priklausančio žemės sklypo ribos.

2011 metais atliekami A. M. priklausančio 7,75 ha žemės sklypo kadastriniai matavimai. Šių matavimų metu, atitinkamas kelias yra įtraukiamas į A. M. priklausančio žemės sklypo plotą. Šios aplinkybės atsispindi tiek iš pačio plano, tiek iš žemės sklypo kadastro duomenų, kuriuose nurodoma, kad į žemės sklypo plotą įtraukti ir 0,1330 ha ploto keliai.

Šiuo metu nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas 2012-10-10 žemės sklypo planas, kuris raštu suderintas 2012-11-09 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių skyriuje.

Tokiu būdu, ginčijamu įsakymu ir vėliau sudarytų žemės sklypo planu yra patikslinami ir nekilnojamojo turto registre įregistruojami A. M. priklausančio žemės sklypo kadastriniai duomenys, ko pasekmėje A. M. perduodamas valstybei priklausęs kelias, per kurį yra patenkama į pareiškėjai priklausantį žemės sklypą. Tokiu būdu šiuo metu pareiškėja gali patekti į jai priklausantį žemės sklypą tik per A. M. priklausantį žemės sklypą, tačiau atitinkamas patekimas nėra užtikrintas nei servitutu, nei kita teise, todėl A. M. bet kada gali riboti pareiškėjai galimybę patekti į jai priklausantį žemės sklypą. Taigi yra pažeidžiamos pareiškėjos teisės, kadangi apribojama galimybė patekti į žemės sklypą.

Motyvuojamoji dalis

Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 straipsnio 1 dalis numato, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenys nustatomi atliekant kadastrinius matavimus, naudojant tinkamus metodus ir priemones, užtikrinančius teisės aktų nustatytų reikalavimų matavimų kokybei patenkinimą, kai šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatytais būdais formuojami nekilnojamieji daiktai ar šio įstatymo 9 straipsnyje nustatytais atvejais keičiami nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenys. Žemės sklypų kadastriniai matavimai atliekami nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 str. 2 d.). Taigi, kadastro duomenų nustatymo tikslas yra konkretaus nekilnojamojo daikto identifikavimas, apibrėžiant nekilnojamojo daikto buvimo vietą, jo matmenis, techninius parametrus, naudojimo sąlygas. Tačiau kadastrinių duomenų nustatymu ar patikslinimu negali būti perduodama nuosavybėn valstybei priklausančios žemės dalis, šiuo atveju kelias.

Aplinkybę, kad kadastriniais matavimais negali būti keičiamos jau suformuoto žemės sklypo charakteristikos, patvirtina ir Žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintos Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės, kurių 14 punkte nustatyta, kad kadastriniams matavimams atlikti be kita ko naudojama ši medžiaga: išrašas iš centrinio duomenų banko apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą nekilnojamąjį daiktą ir teises į jį; nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio fragmentai; žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems rengti naudojamų papildomų planų fragmentų kopijos; žemėtvarkos projektų ar kitų specialiųjų planų, kuriuose suformuoti žemės sklypai, kopijos; žemės sklypų planų kopijos; ortofotografiniai žemėlapiai ar jų pagrindu parengti topografiniai žemėlapiai; valstybinio ar vietinio geodezinio pagrindo punktų koordinatės, krokiai (abrisai); gretimų sklypų ribų posūkio taškų koordinačių, nustatytų geodeziniais prietaisais, katalogai (išrašai) ar šių sklypų planų kopijos; nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byla. Todėl kadastriniai matavimai atliekami pirminių duomenų bei dokumentų pagrindu, ir negali keisti pačio sklypo ribų.

Be to, remiantis Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi, vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos.Pažymėtina ir tai, kad valstybinės žemės perdavimą kitiems asmenims reglamentuoja specialūs Žemės ir Žemės reformos įstatymai. Nei viename iš šių įstatymų nėra numatyta, jog valstybei priklausanti nuosavybė būtų perduota kitiems asmenims atliekant tik kadastrinius matavimus. Todėl ir dėl šios priežasties atitinkami įsakymas, derinimas ir žemės sklypo planas yra naikintini.

Atsakovės atstovė su skundu nesutiko, visiškai palaikė atsiliepime išdėstytus motyvus ir paaiškino, kad Kauno apskrities viršininko 2009-08-13 įsakymu Nr. 02-04-8308 buvo nustatyti 0,3031 ha valstybinio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys. Minėtas žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal 2009-12-10 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2-6862 parduotas L. A. , kaip žemės sklype esančių statinių savininkei.

Kauno apskrities valdytojo administracijos 1996-05-17 sprendimu Nr. 9-6793 atkurtos nuosavybės teisės J. V. grąžinant natūra 11,40 ha žemės (duomenys neskelbtini). Iš J. V. žemės sklypo abriso, taip pat iš 1996-01-19 laikino žemės sklypo plano matyti, kad per žemės sklypą, projekto Nr. 150, eina 5 m pločio kelias. 1995-10-11 žemės sklypo skiriamų privačiam ūkiui steigti arba nuomai, ribų parodymo ir jų paženklinimo vietoje akte taip pat nurodyta, kad žemės sklypo ribose yra 5 m pločio kelias.

Kauno apskrities viršininko administracijos 1998-06-16 įsakymu Nr. 04-3590 patvirtintas J. V. žemės ūkio paskirties 11,40 ha žemės sklypo Nr. 150 padalijimo projektas, pagal kurį, žemės sklypas padalintas į du sklypus: 7,75 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypą, projektinis Nr. 150 ir 3,65 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, projektinis Nr. 150-1. Iš žemės sklypo padalijimo projekto, suderinto 1998-05-20 Kaišiadorių rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo, matyti, kad per abu naujai suformuotus sklypus eina 5 m pločio kelias.

2000-03-24 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 12182 pagrindu A. M. įsigijo iš J. V. 7,75 ha ploto žemės sklypą , esantį (duomenys neskelbtini).

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012-03-28 įsakymu Nr. 6VĮ-(14.6.2.)-417 patikslinti Žemės sklypo kadastro duomenys. Žemės sklypo plane yra pažymėtas 5 m pločio kelias, kuris buvo nurodytas ir ankstesniuose dokumentuose. Taip pat nustatytas 0,1170 ha ploto kelio servitutas suteikiantis teisę naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas) palei Neries upę.

Pareiškėja skunde nurodo, kad vykdant A. M. Žemės sklypo kadastrinius matavimus, ji nebuvo pakviesta į Žemės sklypo ribų parodymą ir paženklinimą. Pažymėtina, kad pareiškėjos žemės sklypo kadastro duomenys nustatyti 2009-08-13 Kauno apskrities viršininko įsakymu, o A. M. - 2012-03-28, t y. ženkliai vėliau nei pareiškėjos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimo Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo" (Žin., 2002, Nr. 41-1539) 32.1.1.1 punkte įtvirtinta, kad, kai žemės sklypas ribojasi su anksčiau geodeziniais prietaisais išmatuotu žemės sklypu, kurio ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės nustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje, ir kai bendra riba sutampa, kviestinis asmuo kviečiamas tik tuo atveju, jeigu reikia atstatyti sunaikintus riboženklius. Remiantis minėta teisės akto nuostata, konstatuotina, kad pareiškėja, kaip anksčiau geodeziniais prietaisais išmatuoto žemės sklypo savininkė, neturėjo būti kviečiama į A. M. Žemės sklypo matavimus, kadangi sunaikinti riboženkliai nebuvo atstatomi.

Atlikus kadastrinius matavimus, padidėjo Žemės sklypo plotas nuo 7,75 ha iki 7,7526 ha, tačiau toks ploto padidėjimas yra leistinas pagal Kadastro nuostatų 1 priedą. Šį teiginį patvirtina 2011-10-17 UAB „Žemės matavimų grupė" raštas „Leistinos žemės sklypo ploto paklaidos paskaičiavimas", Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių žemėtvarkos skyriaus 2011-10-26 žemės sklypo kadastro duomenų tikrinimo kameraliai aktas Nr. 06KAM-72362 (2 priedas).

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žemės sklypų kadastriniai matavimai atliekami nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje. Analogiška nuostata įtvirinta ir Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522 (Žin., 2003, Nr. 18-790) 2 punkte, taip pat Kadastro nuostatų 15 punkte. Atkreiptinas dėmesys, kad priimant skundžiamą 2012-03-28 įsakymą Nr. 6VĮ-(14.6.2.)-417, Žemės sklypo ribos nebuvo keičiamos ir pareiškėja nepateikė Žemės sklypo ribų pakitimą patvirtinančių dokumentų, todėl teiginiai dėl Žemės sklypo ribų pakeitimo atmestini, kaip nepagrįsti.

Tretysis suinteresuotas asmuo L. O. su pareiškėjos skundu nesutiko ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad iki pareiškėjos sodybos kelio nebuvo. Buvo tik padarytas praėjimas karves vesti ir pravažiavimas su arkliais. Kelią pasidarė pareiškėja pradėjus statybą. Valstybinės žemės nebuvo, nebuvo ir kelio.

Tretysis suinteresuotas asmuo A. M. ir jo atstovė advokatė R.Gradauskienė su pareiškėjos skundu nesutiko ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad nėra byloje duomenų, jog išperkamos, neprivatizuotinos ir natūra negrąžintinos žemės plotui priskiriami abu keliai. Prie pareiškėjos sodybos yra du privažiavimai, vienas iš kairės pusės, o kitas iš apačios. Nėra duomenų, kad visas kelias būtų įtrauktas į žemėtvarkos projektą. Taip pat nėra duomenų, kad visas kelias būtų išskirtas iš V. žemėvaldos. Kelias atsirado tik tada kai pareiškėja pradėjo statybos darbus. Anksčiau buvo tik natūraliai susiformavęs privažiavimas iki sodybos. Byloje nėra duomenų, jog visas kelias būtų įtrauktas į žemėtvarkos projektą. Nėra aišku koks žemės plotas priskirtas kelių tinklui pagal žemėtvarkos projektą. 2000 m. projekte buvo suprojektuota tik vieno privažiavimo galimybė, o ne dvi atšakos.

Skundas tenkintinas.

Pareiškėja skundu kreipėsi į teismą ir prašo (b.l. 72-76, 87) panaikinti 2012-03-28 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymą Nr. 6VĮ-(14.6.2.)-417 „Dėl žemės sklypo (registro Nr. 49/7481) kadastro duomenų patikslinimo";

panaikinti žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), suderinto 2012-11-09 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių skyriuje, planą ir jo 2012-11-09 suderinimą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių skyriuje.

Ginčo, kurį teisme iškėlė pareiškėja esmę sudaro tai, kad jos sklypas yra įsiterpęs į trečiajam suinteresuotam asmeniui A. M. šiuo metu priklausantį žemės sklypą, ir atlikus kadastrinius matavimus bendro naudojimo kelias, kuriuo pareiškėja patekdavo į jai priklausantį žemės sklypą, šiuo metu yra priskirtas į A. M. priklausantį žemės sklypą.

Bylos faktiniai duomenys.

Kauno apskrities viršininko 2009-08-13 įsakymu Nr. 02-04-8308 buvo nustatyti 0,3031 ha valstybinio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys (b.l. 21-22). Minėtas žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal 2009-12-10 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2-6862 parduotas L. A. , kaip žemės sklype esančių statinių savininkei (kadastrinių matavimų byla Nr. 277).

Kauno apskrities valdytojo administracijos 1996-05-17 sprendimu Nr. 9-6793 atkurtos nuosavybės teisės J. V. grąžinant natūra 11,40 ha žemės (duomenys neskelbtini) (b.l. 30). Iš J. V. žemės sklypo abriso, taip pat iš 1996-01-19 laikino žemės sklypo plano matyti, kad per žemės sklypą, projekto Nr. 150, eina 5 m pločio kelias (b.l. 25-26). 1995-10-11 žemės sklypo skiriamų privačiam ūkiui steigti arba nuomai, ribų parodymo ir jų paženklinimo vietoje akte taip pat nurodyta, kad žemės sklypo ribose yra 5 m pločio kelias (b.l. 27-28).

Kauno apskrities viršininko administracijos 1998-06-16 įsakymu Nr. 04-3590 patvirtintas (b.l. 33) J. V. žemės ūkio paskirties 11,40 ha žemės sklypo Nr. 150 padalijimo projektas, pagal kurį, žemės sklypas padalintas į du sklypus: 7,75 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypą, projektinis Nr. 150 ir 3,65 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, projektinis Nr. 150-1. Iš žemės sklypo padalijimo projekto, suderinto 1998-05-20 Kaišiadorių rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo, matyti, kad per abu naujai suformuotus sklypus eina 5 m pločio kelias (b.l. 32).

2000-03-24 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 12182 pagrindu A. M. įsigijo iš J. V. 7,75 ha ploto žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) (b.l. 36).

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012-03-28 įsakymu Nr. 6VĮ-(14.6.2.)-417 patikslinti Žemės sklypo kadastro duomenys (b.l. 38-39). Žemės sklypo plane yra pažymėtas 5 m pločio kelias, kuris buvo nurodytas ir ankstesniuose dokumentuose. Taip pat nustatytas 0,1170 ha ploto kelio servitutas suteikiantis teisę naudotis pėsčiųjų taku palei Neries upę.

Taigi, iš byloje esančios medžiagos darytina išvada, jog pareiškėja yra žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir statinių, esančių (duomenys neskelbtini) savininkė. Pareiškėja į jai priklausantį žemės sklypą patekdavo per bendro naudojimo kelią. Pareiškėjos sklypas yra įsiterpęs į trečiajam suinteresuotam asmeniui A. M. šiuo metu priklausantį žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)). Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. 6VĮ-(14.6.2.)-417 „Dėl žemės sklypo (Registro Nr. 49/7481) kadastro duomenų patikslinimo“ buvo patikslinti A. M. priklausančio žemės sklypo kadastriniai duomenys, kurių metu valstybei priklausęs kelias, kuriuo pareiškėja patenka į jai priklausantį žemės sklypą, buvo įtrauktas į A. M. priklausantį žemės sklypo plotą.

Administracinių aktų panaikinimo teisinis reglamentavimas.

ABTĮ 89 str. numatyta, kad skundžiamas aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra:

1) neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams;

2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas;

3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

2. Skundžiamas aktas (ar jo dalis) gali būti panaikintas ir kitais pagrindais, kuriuos administracinis teismas pripažino svarbiais.

Kokiais būdais gali būti apgintos pažeistos pareiškėjo teisės, išvardinta Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnyje. Vienas iš šių būdų ir yra skundžiamo akto (ar jo dalies) panaikinimas. Tokiu sprendimu, jeigu nustatoma, kad skundžiamas aktas (ar jo dalis) yra neteisėtas iš esmės, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, neteisėtas, dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, arba nustatomi kiti svarbūs pagrindai, lemiantys skundžiamo akto (ar jo dalies) panaikinimą, siekiama teisinės ir faktinės padėties atkūrimo iki skundžiamo akto (ar jo dalies) priėmimo.

LR Kelių įstatymo 3 str. apibrėžta kelio sąvoka – inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelią sudaro žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdynai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo bei kiti įrenginiai su šių objektų užimama žeme.

Vadovaujantis Kelių įstatymo 4 str. 3 d. ir 5 str. 4 d., vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, kuri atsakinga už vietinės reikšmės kelių įrengimą. LR Kelių įstatymo 8 str. nustato, kad keliai projektuojami remiantis patvirtintais teritorijų planavimo dokumentais, vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentas yra žemės reformos žemėtvarkos projektas.

Teismas pažymi, kad žemės sklypo abrisas ir laikinasis žemės sklypo planas nėra tie dokumentai, iš kurių būtų galima spręsti, kad nuosavybės teisių atkūrimo momentu de jure egzistavo tam tikras kelias ar jis buvo projektuojamas/suprojektuotas. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992m. spalio 22 d. nutarimu Nr. 790 patvirtintų Vietinių kelių tinklo projektavimo, jų priklausomybės, naudojimo ir priežiūros laikinųjų nurodymų (Žin., 1992, Nr. 33-1017) 7 punkte pateiktą apibrėžimą („III kategorijos vietiniams keliams priskiriami keliai, jungiantys vienkiemius ar jų grupes tarpusavyje arba su aukštesnės kategorijos keliais, taip pat keliai, skirti privažiuoti prie mažiau lankomų gamtos ir kultūros paminklų, kapinių, sąvartynų, miškų, pievų, dirbamos žemės sklypų ir kitų objektų“) byloje aptariamas kelias, kuris, kaip teigia pareiškėjos atstovas, de facto kaip kelias egzistavo iki ginčijimu įsakymu kadastrinių duomenų patikslinimo (t.y. atkuriant nuosavybės teises į žemės sklypą kelias egzistavo), galėtų būti laikomas III kategorijos vietiniu keliu. Minėtų Nurodymų 9 punkte numatyta, kad perspektyvinis vietinių kelių tinklas nurodomas rajonų kraštotvarkos ir melioracijos schemose bei žemės reformos žemėtvarkos projektuose. Pagal Kelių įstatymo 11 str. 2 d. 3 p. vietinės reikšmės kelių juostos minimalus plotis yra III kategorijos kelių - 10 metrų. Kaip matyti iš jau analizuotų dokumentų ginčo kelio juosta pažymėta – 5 m., todėl toks kelias skirtas privažiuoti prie tam tikro žemės sklypo, kaip matyti, yra pažymėtas žemės reformos projekte ir visuose dokumentuose atkuriant nuosavybės teises, tačiau į savyvaldybės apskaitą atskirai neįtraukiamas.

Byloje jau aukščiau išanalizuoti dokumentai patvirtina, jog 1996-01-19 laikino žemės sklypo plane per ginčo žemės sklypą, projekto Nr. 150, eina 5 m pločio kelias. 1995-10-11 žemės sklypo skiriamų privačiam ūkiui steigti arba nuomai, ribų parodymo ir jų paženklinimo vietoje akte taip pat nurodyta, kad žemės sklypo ribose yra 5 m pločio kelias. Iš žemės sklypo padalijimo projekto, suderinto 1998-05-20 Kaišiadorių rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo, matyti, kad per abu naujai suformuotus sklypus eina 5 m pločio kelias. Atliekant kadastrinius matavimus šiuo metu pareiškėjai priklausantis žemės sklypo ribos buvo parodytos ir paženklintos 2008 m. lapkričio 14 dienos žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktu, kuriame kaip žemės sklypo gretimybės buvo nurodyti Palomenės seniūnijos 4 m. ir 3 m. keliai. 2011 metais atliekami A. M. priklausančio 7,75 ha žemės sklypo kadastriniai matavimai. Šių matavimu metu, atitinkamas kelias yra įtraukiamas į A. M. priklausančio žemės sklypo plotą. Šios aplinkybės atsispindi tiek iš pačio plano, tiek iš žemės sklypo kadastro duomenų, kuriuose nurodoma, kad į žemės sklypo plotą įtraukti ir 0,1330 ha ploto keliai.

Pagal teismo pareikalavimą atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė teismui Zubiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektų ištraukas (b.l. 100). Iš 2000 m. Zūbiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto ištraukos (b.l. 101) matyti, kad per A. M. šiuo metu priklausantį žemės sklypą eina bendro naudojimo kelias (pažymėta spalviškai). 2011 Zūbiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto ištraukoje taip pat pažymėtas kelias (b.l. 102).

VĮ Registrų centras 2012-04-03 sprendimu atsisakė įregistruoti patikslintus duomenis, kadangi parengtas planas ir duomenys neatitinka anksčiau įregistruoto sklypo ribos (b.l. 60). 2012 m. spalio mėn. parengiamas naujas A. M. priklausančio žemės sklypo planas, kurį suderina atsakovas, atitinkamai jo ribos parodomos vietoje, į šiuos parodymus pareiškėja ir vėl nėra kviečiama, kuris ištaisius VĮ Registrų centro nurodytus trūkumus, yra įregistruojamas nekilnojamojo turto registre. Šiuo metu nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas 2012-10-10 žemės sklypo planas, kuris raštu suderintas 2012-11-09 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių skyriuje.

Skundžiamu įsakymu ir vėliau sudarytų žemės sklypo planu yra patikslinami ir nekilnojamojo turto registre įregistruojami A. M. priklausančio žemės sklypo kadastriniai duomenys, ko pasekmėje A. M. perduodamas bendro naudojimo kelias, per kurį yra patenkama į pareiškėjai priklausantį žemės sklypą. Tokiu būdu, šiuo metu pareiškėja gali patekti į jai priklausantį žemės sklypą tik per A. M. priklausantį žemės sklypą, tačiau atitinkamas patekimas nėra užtikrintas nei servitutu, nei kita teise, todėl A. M. bet kada gali riboti pareiškėjai galimybę patekti į jai priklausantį žemės sklypą. Tokiu būdu yra pažeidžiamos pareiškėjos teisės, kadangi apribojama galimybė patekti į jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą.

Nagrinėjamoje byloje ginčas yra susijęs su kadastro duomenų nustatymu, todėl šiam ginčo teisiniam santykiui visų pirma yra taikytinos Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo normos (Nekilnojamojo turto įstatymo 1 straipsnis).

Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnyje yra pateikti šiame įstatyme vartojamų sąvokų apibrėžimai. Nekilnojamojo daikto kadastrinius matavimus įstatymas apibrėžia kaip veiksmus, kuriais nustatoma nekilnojamojo daikto tapatybė, žemės sklypo ribų posūkio taškų ir statinių fizinių ribų koordinatės, geometriniai matmenys ir techniniai nekilnojamųjų daiktų parametrai, apskaičiuojamas žemės sklypo ir jame esančių žemės naudmenų plotas ir kiti šį daiktą apibudinantys kadastro duomenys (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 3 dalis). Nekilnojamojo daikto kadastro duomenys - tai duomenys, apibūdinantys nekilnojamojo daikto buvimo vietą, gamtines ir ūkines žemės savybes, geometrinius statinių parametrus ir nekilnojamųjų daiktų naudojimo sąlygas (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 4 dalis). Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymas - tai nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimai ar kiti teisės aktų nustatyti veiksmai, dokumentų, kurių reikia naujo nekilnojamojo daikto kadastro duomenims įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą ar jau įrašytiems duomenims pakeisti, ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos parengimas ar jau sudarytos bylos papildymas (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 6 dalis).

Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 straipsnio 1 dalis numato, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenys nustatomi atliekant kadastrinius matavimus, naudojant tinkamus metodus ir priemones, užtikrinančius teisės aktų nustatytų reikalavimų matavimų kokybei patenkinimą, kai šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatytais būdais formuojami nekilnojamieji daiktai ar šio įstatymo 9 straipsnyje nustatytais atvejais keičiami nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenys. Žemės sklypų kadastriniai matavimai atliekami nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 str. 2 d.).

Darytina išvada, kad kadastro duomenų nustatymo tikslas yra konkretaus nekilnojamojo daikto identifikavimas, apibrėžiant nekilnojamojo daikto buvimo vietą, jo matmenis, techninius parametrus, naudojimo sąlygas. Tačiau, kadastrinių duomenų nustatymu ar patikslinimu negali būti perduodama nuosavybėn, kaip šiuo atveju – bendro naudojimo kelias.

Tai, kad kadastriniais matavimais negali būti keičiamos jau suformuoto žemės sklypo charakteristikos, patvirtina ir Žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintos Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės, kurių 14 punkte nustatyta, kad kadastriniams matavimams atlikti be kita ko naudojama ši medžiaga: išrašas iš centrinio duomenų banko apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą nekilnojamąjį daiktą ir teises į jį; nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio fragmentai; žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems rengti naudojamų papildomų planų fragmentų kopijos; žemėtvarkos projektų ar kitų specialiųjų planų, kuriuose suformuoti žemės sklypai, kopijos; žemės sklypų planų kopijos; ortofotografiniai žemėlapiai ar jų pagrindu parengti topografiniai žemėlapiai; valstybinio ar vietinio geodezinio pagrindo punktų koordinatės, krokiai (abrisai); gretimų sklypų ribų posūkio taškų koordinačių, nustatytų geodeziniais prietaisais, katalogai (išrašai) ar šių sklypų planų kopijos; nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byla. Todėl kadastriniai matavimai atliekami pirminių duomenų bei dokumentų pagrindu, ir negali keisti pačio sklypo ribų.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas, kuris reiškia, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Viešojoje teisėje veikiantys įstatymo viršenybės ir teisinio apibrėžtumo principai lemia tai, kad visi viešojo administravimo subjektai turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems suteikti konkrečiomis teisės aktų nuostatomis, o plečiamas valdymo institucijų kompetencijos aiškinimas yra negalimas. Tokios institucijos, vykdydamos įstatymais joms priskirtą veiklą, privalo veikti tik taip, kaip numato teisės aktai, priešingu atveju būtų pažeistas viešojo administravimo subjektui taikytinas bendrojo draudimo principas – veikti taip kaip nėra leidžiama.

Visus likusius proceso dalyvių argumentus teismas laiko pertekliniais, nesusijusiais su skundo pagrindu ir dalyku, neturinčiais teisinės reikšmės skundo atmetimui (patenkinimui). Dėl šios priežasties šie argumentai detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str. str., 88 str. l d. 2 p., teisėjų kolegija

nusprendžia:

Skundą tenkinti.

Panaikinti 2012-03-28 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymą Nr. 6VĮ-(14.6.2.)-417 „Dėl žemės sklypo (registro Nr. 49/7481) kadastro duomenų patikslinimo".

Panaikinti žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), suderinto 2012-11-09 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių skyriuje, planą ir jo 2012-11-09 suderinimą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių skyriuje.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Natalja ZelionkienėGintaras ČekanauskasAsta Urbonienė