- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-10-31
- Bylos Nr.
- N-444-1804-07
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas, Antanas Ablingis, Virgilijus Valančius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. B. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2007 m. balandžio 20 d. nutarimo R. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Rietavo policijos komisariato Viešosios policijos Viešosios tvarkos poskyrio prevencijos grupės (toliau – Institucija) įgaliotas pareigūnas 2007 m. kovo 13 d. surašė R. B. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis 2007 m. kovo 11 d., apie 10.20 val. pristatant jį į VšĮ Rietavo pirminės sveikatos priežiūros centro priėmimo skyrių, esantį Parko g. 8, Rietave, nevykdė policijos pareigūnų Z. S., V. T. ir A. S. teisėto reikalavimo eiti į patalpas, necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo pareigūnus, kibo į uniformų atlapus, grasino susidorojimu, priešinosi fizine jėga, taip padarydamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau-ATPK) 187 straipsnio 1 ir 2 dalyse.
Žemesnės instancijos teismas
Plungės rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, 2007 m. balandžio 20 d. nutarimu bylą pagal ATPK 187 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis ATPK 250 straipsnio 1 punktu, nutraukė nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties, o R. B. pripažino kaltu padarius ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką ir skyrė jam 150 litų baudą. Tokį sprendimą teismas priėmė nustatęs, jog: 1) R. B. kaltė nevykdžius policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų, taip pat jų garbės ir orumo įžeidimas, reiškiamas žodžiais, yra įrodytas nukentėjusiųjų, liudytojos L. S. parodymais, bei kitais, nagrinėjant bylą ištirtais, įrodymais. Teismas priėjo išvados, jog R. B. atsisakius alkotesteriu nusistatyti blaivumą, pagal Policijos veiklos įstatymo 20 str. 7 p., Vyriausybės 1996-01-15 nutarimu Nr.92 patvirtintos Transporto priemonių vairuotojų ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo būsenos nustatymo tvarkos 11.6 punktą, policijos pareigūnai privalomai turėjo nuvežti jį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą blaivumui nustatyti, ką jie ir padarė, t. y. R. B. 2007 m. kovo 11 d., prieš paimant jo kraują ištyrimui 10.15 val., Rietavo policijos komisariato pareigūnų Z. S., A. S. ir V. T. teisėtai pristatytas į VšĮ Rietavo pirminės sveikatos priežiūros centrą kraujo paėmimui, todėl jų reikalavimas eiti į ligoninės patalpas buvo teisėtas, nes pastarasis buvo įtariamas padaręs nusikalstamą veiką. Tokio teisėto pareigūnų reikalavimo nevykdymas ir pareigūnų įžeidinėjimas necenzūriniais žodžiais prieš įeinant į šias patalpas, patvirtintas visų nukentėjusiųjų ir liudytojos L. S., taip pat garso įrašu, kuris patvirtina, kad R. B. visą laiką, kiek buvo daromas įrašas, buvo nusiteikęs agresyviai, priešiškai, plūdo policijos pareigūnus; 2) byla pagal ATPK 187 straipsnio 1 dalį nutrauktina, nes paėmus R. B. kraują, policijos pareigūnai, neturėdami tam teisinio pagrindo, dar reikalavo, kad asmeniui būtų nustatytas blaivumas atliekant jo medicininę apžiūrą, ir tuo tikslu jis buvo prievarta laikomas prie ligoninės, prievarta pakartotinai vedamas iš lauko į priėmimo skyrių, dėl ko jis aktyviai priešinosi muistydamasis, sukiodamasis, atsispirdamas į grindis ir suimdamas policijos pareigūnus už rūbų atlapų. Tokie policijos pareigūnų veiksmai negali būti laikomi teisėtais, nes nėra numatyti nei įstatyme, nei kitame teisės akte, todėl nustatyta R. B. veika dėl pasipriešinimo policijos pareigūnų reikalavimams eiti antrą kartą į ligoninės priėmimo skyriaus patalpas nesudaro ATPK 187 str. 1 dalyje numatytos pažeidimo sudėties.
II.
R. B., nesutikdamas su Plungės rajono apylinkės teismo 2007 m. balandžio 20 nutarimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1. teismas nurodė, jog iš garso įrašo matyti, jog jis atsikalbinėjo prieš policijos pareigūnų nurodymus, vartojo necenzūrinius žodžius, tačiau visas garso įrašas yra apie 45 minučių trukmės, o posėdyje išklausyta tik 15 minučių, be to, teismas nesiėmė aiškintis, ar įrašas darytas įvykio vietoje, ar nebuvo koreguotas, dėl ko įrašas negalėjo būti vertinamas kaip įrodymas, o tai daręs teismas pažeidė jo konstitucinę teisę į teisingą teismą ir teisę į gynybą;
2. teismas nevertino ir nesivadovavo T. B. ir I. B. parodymais;
3. pareigūnai neturėjo jokio teisinio pagrindo prievarta jo pristatinėti į VšĮ Rietavo pirminės sveikatos priežiūros centrą, nes autoįvykis nebuvo įskaitinis, o jis akivaizdžiai išreiškė savo atsisakymą pasitikrinti blaivumą. Teismas nepateikė užklausimo apie autoįvykyje neva nukentėjusios nėščios moters būklę, o pastaroji tik atsargumo dėlei buvo pristatyta medikams ir tą pačią dieną iš gydymo įstaigos išleista, kas rodo, jog vienašališkai vertinti, kad pareigūnai pagrįstai pripažino, jog buvo padaryta nusikalstama veika, nebuvo pagrindo;
4. pareigūnai vadovavosi tik autoįvykyje dalyvavusių Latvijos piliečių parodymais ir iš esmės nevertino įvykio aplinkybių, taip pat ar buvo pagrindas pristatinėti jį į pirminės sveikatos priežiūros centrą. Teigia, jog jis sėdėjęs keleivio pusėje, ką patvirtina jo motinos paaiškinimas, todėl jo, kaip keleivio, pristatymas apgaulės būdu, vėliau ir panaudojus smurtą, į sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros neblaivumui nustatyti, ir išprovokavo jo pyktį, kurį išreiškė keiksmažodžiais, adresuotais ne konkretiems pareigūnams;
5. teismas nepagrįstai taikė Vyriausybės 1996-01-15 nutarimu Nr.92 patvirtintos Transporto priemonių vairuotojų ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo būsenos nustatymo tvarkos 11.6 punktą, nes šis aktas nuo 2006 m. liepos 1 d. nebegalioja, o nuo šios datos įsigaliojo Vyriausybės 2006m. gegužės 12 d. nutarimu Nr.452 patvirtintos Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo būsenos nustatymo taisyklės (toliau – Taisyklės), kuriose įtvirtina, jog pareigūnai, siekdami nustatyti, ar transporto priemonės vairuotojas yra apsvaigęs įvertina bendrą asmens būklę pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą metodiką ir prieš pristatydami įtariamą esant apsvaigusį transporto priemonės vairuotoją į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros, žodžiu paaiškina atsisakymo atlikti medicininę apžiūrą asmens sveikatos priežiūros įstaigoje teisinius padarinius. Taisyklių IV skyriuje numatyta, jog policijos pareigūnai transporto priemonės vairuotoją, įtariamą nusikalstamos veikos padarymu, įtariamą esant apsvaigusį arba kai objektyviai neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu (girtumu) transporto priemonės vairuotojo tikrinimo, nedelsdami, bet ne vėliau kaip per vieną valandą nuo pranešimo apie nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo, įvykio apžiūros protokolo ar laikino sulaikymo įtariamos nusikalstamos veikos padarymo vietoje protokolo surašymo, išrašo transporto priemonės vairuotojo siuntimą ir pristato vairuotoją į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros, paaiškina teisinius padarinius atsisakymo atlikti medicininę apžiūrą sveikatos priežiūros įstaigoje. Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakyme Nr.660 „Dėl policijos patrulių veiklos instrukcijos patvirtinimo“ taip pat nurodomi policijos patrulių veiksmai įvykus eismo įvykiui, kurių patys pareigūnai nesilaikė, todėl ir taikyti atsakomybę pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį nebuvo jokio teisinio pagrindo.
Atsiliepimas
Atsikirsdama į apeliacinį skundą, Institucija prašo nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti Plungės rajono apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Atsiliepime nurodo, jog teismas išsamiai išanalizavo visų liudytojų parodymus bei kitus byloje esančius įrodymus, tačiau suklydo remdamasis Transporto priemonių vairuotojų ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo būsenos nustatymo tvarka, kuri pažeidimo padarymo metu negaliojo. Šiuo metu galioja Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo būsenos nustatymo taisyklės, kurių 5 punkte įtvirtinta, jog policijos pareigūnai į asmens sveikatos priežiūros įstaigą pristato transporto priemonės vairuotoją, įtariamą esant neblaivų, jeigu objektyviai neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo tikrinimo arba transporto priemonės vairuotojas įtarimas nusikalstamos veikos padarymu. Teigia, jog pareigūnai pagrįstai manė, jog R. B. gali tapti įtariamu nusikalstamos veikos padarymu, nes po eismo įvykio automobilyje važiavusiai keleivei L. L., buvusiai 8 nėštumo mėnesyje, buvo reikalinga greitoji medicinos pagalba. Pažymi, jog R. B. eismo įvykio vietoje atsisakė tikrintis alkoholio kiekio matuokliu, tačiau atlikti medicininę apžiūrą neatsisakė, todėl, vadovaujantis minėtų Taisyklių 6.3 punktu, buvo pristatytas į sveikatos priežiūros įstaigą. Sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr.V-505 patvirtintos Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikti metodikos 2 punkte numatyta, kas sudaro medicininę apžiūrą, atsižvelgiant į tai mano, jog pareigūnų reikalavimai R. B. dalyvauti kol bus užbaigta pradėta medicininė apžiūra – buvo teisėti ir pagrįsti, o tam priešindamasis R. B. pažeidė ir ATPK 187 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Pažymi, jog asmuo nebuvo provokuojamas įžeidinėti pareigūnus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Pirmiausia pasakytina, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas yra pagrindinis procesinis dokumentas, fiksuojantis duomenis apie pažeidimą, kas matyti iš ATPK 260 straipsnio reikalavimų, keliamų jo turiniui, kur pasakyta, jog administracinio teisės pažeidimo protokole turi būti aiškiai nurodyta pažeidimo esmė. Tinkamas pažeidimo esmės nurodymas administracinio teisės pažeidimo protokole yra ypač svarbus ne tik administracinio teisės pažeidimo bylą ar skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo nagrinėjančiai institucijai, kadangi apibrėžia įrodinėjimo dalyką byloje, bet ir administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, nes tik aiškiai žinodamas, kuo yra kaltinamas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo gali tinkamai realizuoti savo teisę į gynybą. Aiškus pažeidimo esmės nurodymas administracinio teisės pažeidimo protokole yra ypač svarbus tais atvejais, kai atsakomybę už konkretų pažeidimą numatančios ATPK normos dispozicija yra abstraktaus pobūdžio, aiškiai neįvardijanti konkretaus pažeidimo objektyviųjų požymių.
Iš bylos medžiagos matyti, jog apeliantui administracinis kaltinimas suformuluotas už du savarankiškus teisės pažeidimus, kurie numato, jog administracinę atsakomybę užtraukia: 1) pasipriešinimas policijos, Viešojo saugumo tarnybos pareigūnui ar policijos rėmėjui, einantiems jiems pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas (ATPK 187 str. 1 d.); 2) policijos ar Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Viešojo saugumo tarnybos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos bei Valstybės saugumo departamento pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimas, reiškiamas žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu (ATPK 187 str. 2 d.).
Šių normų dispozicijos konkrečiai neišvardija veiksmų ar neveikimo, kurie turėtų būti vertinami kaip atitinkamai pasipriešinimas pareigūnui ar jo teisėto reikalavimo nevykdymas, todėl yra ypač svarbu, kad konkretūs administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai (neveikimas), esantys pagrindu patraukti šį asmenį administracinėn atsakomybėn, būtų aiškiai įvardyti administracinio teisės pažeidimo protokole. To nepadarius, administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu aiškiai neįmanoma apibrėžti įrodinėjimo dalyko, pažeidžiama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė į gynybą nuo jam pareikšto kaltinimo.
Pažymėtina, jog siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 187 straipsnio 1 dalį, teisėjų kolegijos nuomone, būtina aiškiai protokole įvardinti, kokiais aktyviais veiksmais pareigūnui, einančiam viešosios tvarkos saugojimo pareigas, buvo pasipriešinta. Tokių aplinkybių nurodymas šiuo atveju labai svarbus, nes pasyvus pasipriešinimas paprastai kvalifikuojamas pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį kaip teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas. Kas liečia ATPK 187 straipsnio 2 dalį, pasakytina, jog normos dispozicija suformuluota kaip alternatyvi: pirma, asmuo gali būti traukiamas atsakomybėn už policijos <...> pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą ir (arba); antra, už policijos <...> pareigūno garbės ir orumo įžeidimą, reiškiamą žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu. Taigi, protokole formuluojant administracinį kaltinimą ir pagal šį straipsnį būtina aiškiai nurodyti, koks teisėtas nurodymas ar reikalavimas nevykdytas, kaip tas nevykdymas pasireiškė, kuo pasireiškė pareigūno garbės ir orumo įžeidimas.
Iš bylos medžiagos matyti, jog kelyje Mažeikiai – Plungė – Tauragė įvyko eismo įvykis, t. y. dviejų automobilių susidūrimas, kurio dalyviais (vairuotojais) Institucijos pripažinti R. B. ir Latvijos pilietis G. B. Į avarijos vietą atvykus policijos patrulių ekipažui ir pradėjus aiškintis eismo įvykio aplinkybes, kilo vėliau protokole fiksuoti pažeidimai. Kaip matyti iš tarnybinių pranešimų, R. B. atžvilgiu reikalavimai ir nurodymai buvo duodami ne kartą ir skirtingu metu. Taigi, ir galimi ATPK 187 straipsnio 1, 2 dalyse įvardinti pažeidimai galėjo būti atliekami atitinkamais laikotarpiais. Visą vyksmą galima suskirstyti į tokius epizodus: pirma, pareigūnų nurodymai (reikalavimai) duoti iš karto po avarijos siekiant išsiaiškinti įvykio aplinkybes, atitinkamai R. B. atsakomoji reakcija bandant pasišalinti iš eismo įvykio vietos ir t.t.; antra, R. B. vežimas į VšĮ Rietavo pirminės sveikatos priežiūros centro priėmimo skyrių; trečia, pareigūnų nurodymai (reikalavimai) ir R. B. atsakomoji reakcija jau po kraujo mėginio paėmimo. Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo lieka neaišku, ar administracinis kaltinimas suformuluotas apimant tik du paskutiniuosius epizodus, ir kas turėta omeny naudojant žodžių konstrukciją „pristatant į VšĮ Rietavo pirminės sveikatos priežiūros priėmimo skyrių“, taip pat kuriuo momentu buvo priešintasi pareigūnams ir pan. Tokius neaiškumus patvirtina ir pats skundžiamas nutarimas, kuriame visa veika teismo padalinta į du etapus: pirma, asmens pristatymas į sveikatos priežiūros įstaigą (teismas šiuo atžvilgiu nagrinėjo tik ATPK 187 straipsnio 2 dalies sudėties buvimą); antra, policijos pareigūnų reikalavimas eiti antrą kartą į ligoninės priėmimo skyrių (buvo analizuojamas ATPK 187 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos buvimas). Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka. Kaip jau minėta, protokole administracinis kaltinimas suformuluotas labai aptakiai, kas neleidžia nustatyti tikrojo kaltinimo turinio ir apimties, o sprendžiant apie tai darant prielaidas, kaip tai padarė pirmosios instancijos teismas, pažeidžiami ne tik administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliami uždaviniai (ATPK 248 str.), bet ir tokie principai kaip teisėtumas (ATPK 7 str.), staigmenų negalimumas teismo procese.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta bei į Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 136 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nuostatą, jog teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą; administracinių teisės pažeidimų bylose tikrinamas skundžiamo nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas (ABTĮ 144 str. 1 d.), teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo 2007 m. balandžio 20 d. nutarimas naikintinas, o byla grąžintina Institucijai administracinio teisės pažeidimo protokolui surašyti iš naujo, aiškiai atskleidžiant R. B. inkriminuojamų pažeidimų esmę, tame tarpe ir atribojant, kokiais konkrečiais aktyviais veiksmais padarytas pažeidimas, numatytas ATPK 187 straipsnio 1 dalyje, ir kaip pasireiškė pažeidimas, numatytas ATPK 187 straipsnio 2 dalyje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija
nutaria:
R. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Plungės rajono apylinkės teismo 2007 m. balandžio 20 d. nutarimą panaikinti, administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai administracinio teisės pažeidimo protokolui surašyti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.