- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-03
- Bylos Nr.
- ATP-225-530/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-19-3-00010-2016-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Danutė Giačaitė
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Giačaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 14 d. nutarimo A. P. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 14 d. nutarimu A. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 1 d. už tai, kad jis 2015 m. gruodžio 18 d., 19.40 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,47 promilės) ir tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 p. reikalavimus. Už šį pažeidimą, pritaikius ATPK 30¹ str., A. P. paskirta 289 Eur bauda.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 14 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą ATPK 126 str. 1 d. sankcijos ribose.
Skundo autorius nurodo, kad vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, ATPK 30¹ str. taikymas sietinas tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių buvimu, tokios aplinkybės kaip asmens teigiamas charakterizavimas darbe, asmens nebuvimas priklausomybės ligų centro įskaitoje, asmens išklausymas kurso paskaitų apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai, baudų už anksčiau paskirtus pažeidimus sumokėjimas, paskirtos baudos sumokėjimas, tai, kad asmuo anksčiau nebaustas už KET pažeidimus, tai, kad asmuo nuoširdžiai gailisi, tai, kad transporto priemonė reikalinga nuvažiuoti į darbą, dirbamo darbo pobūdis, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gyvenamosios vietos geografinė padėtis, tam tikros šeiminio-asmeninio pobūdžio aplinkybės (rūpinimasis vaikais ir senyvo amžiaus artimaisiais, jų išlaikymas, bloga šeimos ar asmeninė materialinė padėtis ir pan.), nėra pripažįstamos išskirtinėmis, pakankamomis ATPK 30¹ str. taikymui. Teigia, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismo nutarime išdėstytos aplinkybės, kuriomis remiantis buvo paskirta švelnesnė nuobauda nei numato įstatymas, nėra išskirtinės, galinčios sąlygoti ATPK 30¹ str. taikymą ir nuobaudos sumažinimą, kadangi apie savo ir savo šeimos gerovę, galimas pasekmes, kilsiančias dėl pažeidimo padarymo, A. P. turėjo pagalvoti prieš sėsdamas už automobilio vairo neblaivus. Mano, kad A. P. paskyrus švelnesnę nuobaudą nei numato įstatymas, nebus pasiekti administracinės nuobaudos tikslai. Pažymi, kad nepalankių, nemalonių pasekmių atsiradimas dėl nuobaudos taikymo pažeidėjui savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Anot apelianto, nuobaudos būtų beprasmiškos, jeigu nedarytų tam tikro poveikio, negrasintų pažeidėjams negatyviais padariniais. A. P. vairavo automobilį, būdamas neblaivus, tai ypač sunkus administracinės teisės pažeidimas, kuriuo kėsinamasi į kitų eismo dalyvių teises ir laisves, toks pažeidimas parodo atsakomybės jausmo visuomenei neturėjimą, gali sukelti itin sunkias pasekmes.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą A. P. prašo Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 14 d. nutarimą palikti nepakeistą, apelianto skundo netenkinti. Atsiliepimo autorius pažymi, kad apeliaciniame skunde nurodyta teismų praktika neatitinka konkrečios situacijos nagrinėjamoje byloje, skunde kalbama abstrakčiai, akcentuojant, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nustatytos 0,47 promiles, neatsižvelgta į prietaiso paklaidą, kuri taikoma pažeidėjo naudai. Mano, kad teismas, priimdamas nutarimą taikyti ATPK 30¹ str. ir jį nubausti bauda, be teisės vairuoti atėmimo, pasielgė teisingai, teisėtai, protingai ir sąžiningai, kadangi atsižvelgė į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens individualią situaciją ir aplinkybes, kurios patvirtina, jog vairuotojo pažymėjimas yra neatsiejamas ir būtinas jo kasdienybėje, todėl jo praradimas sukeltų daug nepatogumų ne tik jam, bet ir jo šeimai. Atkreipia dėmesį, jog Konstitucinio Teismo justicijoje ne kartą pažymėta, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji.
Motyvuojamoji dalis
Institucijos apeliacinis skundas tenkintinas.
Ginčo dėl administracinio teisės pažeidimo fakto nėra, todėl ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi jokio pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą. Apeliaciniame skunde keliamas tik ATPK 30¹ str. numatytų nuostatų taikymo klausimas. Todėl apeliacinės instancijos teismas, neviršydamas apeliacinio skundo ribų, patikrina administracinio teisės pažeidimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ATPK 302¹¹ str.).
ATPK 30 str., reglamentuojančiame nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kaip numato ATPK 30² str. 1 d., skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo.
Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, sprendžia, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino padaryto pažeidimo sunkumą, pažeidėjo asmenybę, kitas nuobaudos skyrimui svarbias aplinkybes, kas sutrukdė teismui paskirti tinkamą administracinę nuobaudą, atitinkančią administracinei nuobaudai keliamus tikslus.
ATPK 30¹ str. 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d., taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau - LVAT), nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai. Pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan., galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą. Nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymą nuobauda negali būti skiriama (LVAT nutartys Nr. N575-215/2009, Nr. N261-3042/2011). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinė, darbinė, šeimyninė padėtis, sveikatos būklė nesuteikia esminio prioriteto svarstant klausimą dėl švelnesnės nuobaudos paskyrimo, todėl pažeidimą padariusio asmens gyvenime kilę neigiami padariniai nelaikytini aplinkybe, dėl kurios reikėtų tenkinti asmens prašymą.
Institucija skunde teisingai nurodė, jog pirmosios instancijos teismo nutarime nurodytos aplinkybės negali būti priežastimi skirti švelnesnę nei numato įstatymas nuobaudą.
Apylinkės teismas, skirdamas administracinę nuobaudą A. P. už ATPK 126 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą, taikė ATPK 30¹ str. nuostatas, paskyrė jam minimalią sankcijoje numatytą baudą ir netaikė teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad jokių išskirtinių aplinkybių šioje byloje nenustatyta, todėl apylinkės teismas nepagrįstai taikė ATPK 30¹ str. nuostatas ir neskyrė sankcijoje numatytos papildomos nuobaudos. Teismas pažymi, jog į tai, kad pareiškėjas prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo, jo neblaivumas nedaug viršija leistiną ribą, atsižvelgtina administracinės nuobaudos skyrimo procese individualizuojant bausmę sankcijos ribose, tačiau šios aplinkybės negali būti išimtinėmis, leidžiančiomis teigti, kad straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas būtų akivaizdžiai neteisingas ir neproporcingas. Nurodytos aplinkybės švelnina pareiškėjo atsakomybę ir pagal administracinės nuobaudos skyrimo taisykles leidžia skirti mažesnę nuobaudą nei straipsnio sankcijoje numatytas vidurkis. Iš skundžiamo nutarimo matyti, jog teismas ATPK 30¹ str. taikymą motyvavo tuo, kad A. P. pažeidimas buvo padarytas nežymiai viršijant leistiną neblaivumo ribą (nustatytos 0,47 promilės, kai leistina riba – 0,40), įvertinus galimą alkotesterio matavimo paklaidą, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens neblaivumas būtų dar mažesnis, todėl padarė išvadą, jog A. P. tuo metu nesudarė ypatingo pavojaus kitų eismo dalyvių saugumu, be to, atsižvelgė į tai, kad A. P. netekus teisės vairuoti, jis negalėtų tęsti ūkininko veiklos, prarastų vienintelį pragyvenimo šaltinį, būtų labai apsunkinta jo šeimos padėtis, galimybė tinkamai rūpintis garbingo amžiaus motina bei mokėti paimtą paskolą. Pažymėtina, kad minėtų aplinkybių, t. y. kad be teisės vairuoti transporto priemones pažeidėjas neteks galimybės atlikti ūkininko darbų, ir kad jo šeimoje nebus kitų asmenų, galinčių nuvežti pas gydytojus senyvo amžiaus motiną, nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai. Aukštesnysis teismas vertina, kad visos kitos nurodytos aplinkybės yra tik pirmosios instancijos teismo pastangos sumažinti padaryto teisės pažeidimo pavojingumą ir sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog A. P. padarytas pažeidimas savo pasekmėmis yra ypač sunkus administracinis teisės pažeidimas, keliantis didelį pavojingumą eismo saugumui ir kitiems eismo dalyviams, net jei pažeidėjui nustatomas nedidelis neblaivumo lygis, nežymiai viršijantis leistiną ribą. Administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų (ATPK 20 str.), o vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas, šiuo atveju, akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Neigiami padariniai, susiję su padarytu pažeidimu ir taikytina nuobauda, yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (LVAT nutartis Nr. N62-5632/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-12-2014). Asmuo privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį ir galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimiesiems. Įstatymas prioritetu laiko visuomenės viešąjį interesą, siekiant prevencinių priemonių taikymu užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio grubų teisės pažeidimą, asmeninį suinteresuotumą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų. Esant tokioms aplinkybėms, pažeidėjo interesams negali būti teikiamas prioritetas prieš kitų visuomenės narių interesą, susijusį su transporto eismo saugumu.
Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apygardos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai A. P. atžvilgiu pritaikė ATPK 30¹ str. nuostatas ir netaikė teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, tokiu būdu paskirdamas pernelyg švelnią, neproporcingą padarytam pažeidimui ir neatitinkančią siekiamų tikslų nuobaudą. Todėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 14 d. nutarimas keistinas ir A. P. už pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d., netaikant ATPK 30¹ str. nuostatų, tačiau atsižvelgiant į A. P. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad prisipažino padaręs pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, nustatytą neblaivumo laipsnį, paskirtos papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas nustatomas minimalaus sankcijoje numatyto termino ribose, t. y. vieneriems metams.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą tenkinti.
Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 14 d. nutarimą pakeisti:
A. P. pagal ATPK 126 str. 1 d. skirti papildomą nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 (vieneriems) metams.
Kitoje dalyje nutarimą palikti galioti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos ir yra neskundžiama.