Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Lino Šiukštos,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 10 d. nuosprendžio, kuriuo D. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį, 183 straipsnio 2 dalį, 202 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:

- pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (už UAB (duomenys neskelbtini) turto pasisavinimą) laivės atėmimu dvejiems metams;

- pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (už UAB (duomenys neskelbtini) turto pasisavinimą) laivės atėmimu vieneriems metams;

- pagal BK 202 straipsnio 1 dalį laivės atėmimu vieneriems metams;

- pagal BK 220 straipsnio 1 dalį laivės atėmimu vieneriems metams;

- pagal BK 222 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir D. B. paskirti galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams ir šešiems mėnesiams.

BK 75 straipsnio pagrindu bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams. Paskirta per bausmės vykdymo atidėjimo laiką: a) sumokėti 10 MGL (500 eurų) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas); b) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. D. B. nuteistas už tai, kad pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, o būtent: laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 4 d. iki 2012 m. liepos 31 d. turėdamas tikslą vykdyti prekybą tauriaisiais metalais, o gautas pajamas pasisavinti, taip pat siekdamas nuslėpti savo paties dalyvavimą turto pasisavinimo padaryme, organizavo UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), veiklą vykdžiusios (duomenys neskelbtini), steigimą nieko apie nusikalstamą veiką nežinančios S. T. vardu, taip pat ją laikotarpiu nuo 2012-01-10 iki 2012-05-09 įformino minėtos įmonės statytine direktore, o nuo 2012-05-09 formaliai laikinai atlikti direktoriaus pareigas įformino T. Z., įgijusius teisę atstovauti, priimti sprendimus UAB (duomenys neskelbtini) vardu bei kontroliuoti jos veiklą. Po to, realiai būdamas faktiniu UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, pažeisdamas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2003-12-11 įstatymo Nr. IX-1889 redakcija) 19 str. 8 d. reikalavimus, kuriame nurodoma, jog „Bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais“, disponuodamas bendrovės pažymėjimu, antspaudu buhalterinės apskaitos ir kitais dokumentais vykdė prekybą tauriaisiais metalais, o gautas pajamas pasisavino, tai yra, jo nurodymu statytinei UAB (duomenys neskelbtini) direktorei S. T. 2012-02-06 bendrovės vardu AB Swedbank atidarius atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), bei debetines korteles, išduotas jo paties, S. T. ir M. B. vardais ir slaptažodžius, priėmus savo žinion ir laikotarpiu nuo 2012-01-04 iki 2012-07-31 į atsiskaitomąją sąskaitą gavus iš viso 1 529 758,16 Lt (443 048,59 Eur) piniginių lėšų, D. B. pasinaudojęs debetinėmis banko kortelėmis, čekių knygele iš atsiskaitomosios sąskaitos grynais pinigais išėmė 1 188 972,99 Lt (344 350,50 Eur), bei iš bendrovės kasos grynais pinigais, pagal T. Z. vardu išrašytus kasos išlaidų orderius: 2012-05-30 KIO Nr.31 - 3108,47 Lt (900,27 Eur), 2012-06-30 KIO Nr.37 - 27710,21 Lt (8025,43 Eur), 2012-05-22 KIO Nr. 30 - 30000 LT (8688,60 Eur) paėmė iš viso 60 818,68 Lt ( 17614,30 Eur) UAB (duomenys neskelbtini) priklausančių lėšų, šių pinigų įmonės reikmėms nepanaudojo ir panaudojimą pagrindžiančių dokumentų nepateikė. Tuo būdu D. B., nesusijęs su UAB (duomenys neskelbtini) darbo santykiais, tačiau realiai vadovavęs bendrovei ir ėjęs direktoriaus pareigas, pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą, UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą - pinigines lėšas, iš viso 1 249 791,67 Lt (361 964,68 Eur), tuo padarydamas UAB (duomenys neskelbtini) 1 249 791,67 Lt (361 964,68 Eur) dydžio didelę turtinę žalą. Tokiais veiksmais D. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje.

2. D. B. nuteistas už tai, kad pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, o būtent: laikotarpiu nuo 2012-07-04 iki 2012-12-28 turėdamas tikslą vykdyti prekybą tauriaisiais metalais, o gautas pajamas pasisavinti, taip pat siekdamas nuslėpti savo paties dalyvavimą nusikalstamos veikos - turto pasisavinimo padaryme, organizavo UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. adresu: (duomenys neskelbtini), veiklą vykdžiusios (duomenys neskelbtini) steigimą nieko apie daromą nusikalstamą veiką nežinančio, vieninteliu akcininku tapusio V. D. vardu, taip pat jį 2012-07-16 įformino minėtos įmonės statytiniu (formaliu) direktoriumi, įgijusiu teisę atstovauti įmonę, priimti sprendimus UAB (duomenys neskelbtini) vardu bei kontroliuoti jos veiklą. Po to, realiai būdamas faktiniu minėtos įmonės direktoriumi, pažeisdamas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2003-12-11 įstatymo Nr. IX-1889 redakcija) 19 str. 8 d. reikalavimus, kuriame nurodoma, jog „Bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais“, disponuodamas bendrovės pažymėjimu, antspaudu, apskaitos ir kitais dokumentais vykdė prekybą tauriaisiais metalais, o gautas pajamas pasisavino, tai yra, nurodė statytiniui UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui V. D. atidaryti banke AB DNB ir Swedbank banke atsiskaitomąsias sąskaitas, gauti mokėjimo korteles bei slaptažodžius. Pastarajam įvykdžius D. B. nurodymus ir 2012-08- 01 UAB (duomenys neskelbtini) vardu banke AB Swedbank atidarius atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini); 2012-08-01 DnB banke atidarius atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini) bei gavus mokėjimo korteles ir slaptažodžius, D. B. juos paėmė savo žinion. Po to, UAB (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2012-08-23 iki 2012-08-30 už parduotą taurųjį metalą į DNB banke atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini) gavus piniginių lėšų ne mažiau kaip 23 220 Lt ( 6725 EUR), o laikotarpiu nuo 2012-08-22 iki 2012-12-21 į Swedbank atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) gavus piniginių lėšų ne mažiau, kaip 191 501 Lt ( 55462 Eur), D. B., pasinaudojęs iš V. D. gautomis mokėjimo kortele bei slaptažodžiais, laikotarpiu nuo 2012-08-22 iki 2012-12-22 iš Swedbank atsiskaitomosios sąskaitos pats asmeniškai arba per nenustatytus asmenis per bankomatus paėmė grynais pinigais iš viso 170 836 Lt (49 477 Eur), o laikotarpiu nuo 2012-08-26 iki 2012-09-04 iš DNB banko atsiskaitomosios sąskaitos pats asmeniškai arba per nenustatytus asmenis per bankomatus paėmė grynais pinigais iš viso 23 130 Lt (6698 Eur) minėtai bendrovei priklausančių lėšų, šių pinigų įmonių reikmėms nepanaudojo ir panaudojimą pagrindžiančių dokumentų nepateikė. Tokiu būdu D. B., nesusijęs su UAB (duomenys neskelbtini) darbo santykiais, tačiau realiai vadovavęs bendrovei ir ėjęs direktoriaus pareigas, pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą, UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą - pinigines lėšas, iš viso 193 966 Lt (56 176,43 Eur), tuo padarydamas UAB (duomenys neskelbtini) 193 966 Lt (56 176,43 Eur) turtinę žalą. Tokiais veiksmais D. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje.

3. D. B. nuteistas ir už tai, kad neteisėtai stambiu mastu ėmėsi ūkinės, komercinės veiklos, o būtent: laikotarpiu nuo 2012-07-04 iki 2012-12-28 turėdamas tikslą neteisėtai versliškai vykdyti prekybą tauriaisiais metalais, siekdamas nuslėpti savo paties dalyvavimą minėtos nusikalstamos veikos padaryme, organizavo UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. adresu: (duomenys neskelbtini), veiklą vykdžiusios (duomenys neskelbtini), steigimą nieko apie daromą nusikalstamą veiką nežinančio, vieninteliu akcininku tapusio V. D. vardu, taip pat jį 2012-07-16 įformino minėtos įmonės statytiniu (formaliu) direktoriumi, įgijusiu teisę atstovauti įmonę, priimti sprendimus UAB (duomenys neskelbtini) vardu bei kontroliuoti jos veiklą. Po to, D. B., nesusijęs su minėta bendrove darbo santykiais, tačiau realiai būdamas faktiniu šios įmonės direktoriumi, disponuodamas bendrovės pažymėjimu, antspaudu, buhalteriniais apskaitos ir kitais dokumentais, laikotarpiu 2012-08-22 iki 2012-12-21 versliškai bei stambiu mastu vykdė prekybą tauriaisiais metalais, neturėdamas šiai veiklai vykdyti būtino leidimo - Valstybinės įmonės „Lietuvos prabavimo rūmai“ išduodamo pažymėjimo. Iš viso laikotarpiu nuo 2012-08-22 iki 2012-12-21 iš prekybos tauriaisiais metalais gavo 214719 Lt (62187 Eur) pajamų. Tuo būdu D. B. versliškai bei stambiu mastu ėmėsi neteisėtos ūkinės, komercinės veiklos. Tokiais veiksmais D. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 202 straipsnio 1 dalyje.

4. D. B. nuteistas už tai, kad siekdamas išvengti mokesčių, į pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją įrašė žinomai neteisingus duomenis ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucija, o būtent: laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31 būdamas faktiniu UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), veiklą vykdžiusios (duomenys neskelbtini), vadovu, vykdydamas prekybą tauriaisiais metalais, pažeisdamas LR Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (2002-03-05 Nr.IX-751) 3 straipsnį „Lietuvos Respublikos PVM objektas“ (2004-01-15 įstatymo Nr.IX-1960 redakcija), kuriame nurodoma, kad „l. PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis visas šias sąlygas: 1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį; 2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio Įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje; 3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklą, tai yra, veikdamas pagal 77 straipsnį „PVM mokėtojų ir kitų asmenų prievolės“ (2004-01-15 įstatymo Nr.IX-1960 redakcija) 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „PVM mokėtojas privalo: 1) tvarkyti apskaitą ir turėti visus šio Įstatymo reikalaujamus dokumentus; 2) laikytis šio Įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų dėl prekių tiekimo ir paslaugų teikimo įforminimo“ ir 78 straipsnį „Apskaita ir dokumentų saugojimas“ (2004-01-15 įstatymo Nr.IX-1960 redakcija) 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „Apmokestinamieji asmenys privalo tvarkyti apskaitą teisės aktų nustatyta tvarka ir tokiu būdu, kad iš jos duomenų būtų galima teisingai nustatyti šio asmens prievoles, susijusias su PVM“, į nustatyta tvarka valstybinei mokesčių inspekcijai teikiamas PVM deklaracijas įrašė ir valstybės įgaliotai institucijai pateikė šiuos neteisingus duomenis: 1) 2012 m. kovo mėn. deklaracijoje pardavimo PVM sumažino 2323,49 (34138,49- 31815) Lt (672,93 Eur); 2) 2012 m. gegužės mėn. pirkimo PVM nepagrįstai padidino 10790,92 (11854- 1063,08) Lt (3125,27 Eur); 3) 2012 m. birželio mėn. deklaracijoje pardavimo PVM sumažino 7553,30 (24527,30 - 16974) Lt (2187,59 Eur). Tuo būdu D. B., siekdamas išvengti mokesčių, į 2012 metų kovo, gegužės, birželio mėnesio PVM deklaracijas įrašė ir pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, taip nepagrįstai sumažino valstybės biudžetui privalomą mokėtiną PVM mokestį 20715,59 Lt (5999,48 Eur) sumai. Tokiais veiksmais D. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 220 straipsnio 1 dalyje.

5. D. B. nuteistas ir už tai, kad apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, o būtent: laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31 siekdamas nuslėpti savo paties dalyvavimą nusikalstamos veikos - apgaulingo apskaitos tvarkymo padaryme, organizavo UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. adresu: (duomenys neskelbtini), veiklą vykdžiusios (duomenys neskelbtini), steigimą nieko apie daromą nusikalstamą veiką nežinančios, vienintele akcininke tapusios S. T. vardu, taip pat ją 2012-01-10 įformino minėtos įmonės statytine direktore, o nuo 2012-05-09 formaliai laikinai atlikti direktoriaus pareigas įformino T. Z., įgijusius teisę atstovauti įmonę, priimti sprendimus UAB (duomenys neskelbtini) vardu bei kontroliuoti jos veiklą. Po to, realiai būdamas faktiniu minėtos įmonės direktoriumi ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 21 str. ( galioja nuo 2002-01-01) reikalavimus, kuriame nurodoma, kad už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingu už buhalterinės apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą, pažeisdamas ) 4 str. „Reikalavimai apskaitos informacijai“ reikalavimus kuriame nurodoma, kad “Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams.”, 6 str. „Apskaitos tvarkymo nustatymas ir parinkimas“ 2 dalies reikalavimus, kuriame nurodoma, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 16 str. „Apskaitos registrai“ (2012 04 24 įstatymo Nr. XI-1988 redakcija) 1 dalies reikalavimus, kurioje nurodoma, kad „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose.“ ir 3 dalies reikalavimus, kurioje nurodoma, kad „ Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo asmeniškai arba saugiu kvalifikuotu elektroniniu parašu.“, LR Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-575) 4 str. „Bendrųjų apskaitos principų taikymas sudarant finansines ataskaitas“ (2008-06-26 įstatymo Nr.X-1633 redakcija) 1 dalies reikalavimus, kurioje nurodoma, kad „Finansinės ataskaitos turi būti sudaromos taip, kad tikrai ir teisingai parodytų įmonės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pajamas ir sąnaudas, pinigų srautus.“, 14 str. „Turinio viršenybės prieš formą principas“, kuriame nurodoma, kad „Ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai į įmonės apskaitą traukiami pagal jų turinį ir ekonominę prasmę, o ne tik pagal jų juridinę formą.“, LR Vyriausybės 2000 m. vasario 17d. nutarimu Nr.179 patvirtintos “Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių” 41 punkto (2010-06-02 nutarimo Nr.671 redakcija) reikalavimus, kuriame nurodoma, kad „Kasos pajamų ir išlaidų orderius pasirašo ūkio subjekto vadovo patvirtinti asmenys, turintys teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti kasos pajamų ir išlaidų orderius.“, 5 punkto (2014-11-19 nutarimo Nr.1277 redakcija) reikalavimus, kuriame nurodoma, kad „Pinigų gavėjas, priimdamas pinigus, pasirašo kasos išlaidų orderyje, kuriame įrašoma gautoji suma: eurai - žodžiais, centai - skaitmenimis.“, 19 punkto (2002-07-01 nutarimo Nr. 1021 redakcija) reikalavimus, kuriame nurodoma, kad „Jeigu kasos išlaidų orderyje arba mokėjimo žiniaraštyje nėra pinigų gavėjo parašo, laikoma, kad pinigai neišmokėti.“ disponuodamas bendrovės antspaudu, buhalteriniais apskaitos ir kitais dokumentais vykdydamas prekybą tauriaisiais metalais, į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę įtraukė realiai neįvykusias ūkines operacijas, o taip pat neapskaitė UAB (duomenys neskelbtini) šių ūkinių operacijų:

1) Apskaitė ir į kasos knygos išlaidų dalį nepagrįstai įrašė 30818,68 Lt (8925,71 Eur) kaip neva pagal 2012-05-31 kasos išlaidų orderį Nr.31 - 3108,47 Lt (900,27 Eur) ir pagal 2012-06- 30 Kasos išlaidų orderį Nr.37 - 27710,21 Lt (8025,43 Eur) T. Z. išmokėtą avansą ūkio išlaidoms apmokėti, kuriuose nėra vadovo, vyr. buhalterės, kasininko ir pinigų gavėjo parašų, patvirtinančių 30818,68 (3108,47+27710,21) Lt (8925,71 Eur) išmokėjimą.

2) Apskaitė ir į kasos knygos išlaidų dalį nepagrįstai įrašė 30000 Lt (8688,60 Eur) kaip neva išmokėtus T. Z. skolos ZŪB-ei (duomenys neskelbtini) grąžinimui pagal 2012-05-22 KIO Nr.30, kuriame nėra vadovo, kasininko ir pinigų gavėjo parašų, be to nėra pridėto ŽŪB-ės (duomenys neskelbtini) kasos pajamų orderio kvito 30000 Lt (8688,60 Eur) sumai, patvirtinančio pinigų gavimą.

3) Apskaitė ir į kasos pajamų dalį įtraukė kasos pajamų orderius neva K. V. pagal 2012-02-27 KPO Nr.6, 2012-02-29 KPO Nr.7, 2012-02-24 KPO Nr.5, 2012-02-17 KPO Nr.3, 2012-02-10 KPO Nr.2 , N. Ž. pagal 2012-05-04 KPO Nr.48, 2012-04-02 KPO Nr.29, 2012-04-03 KPO Nr.30, 2012-04-04 KPO Nr.31, 2012-04-05 KPO Nr.32, 2012-04-06 KPO Nr.33, 2012-04-11 KPO Nr.34, 2012-04-11 KPO Nr.35, 2012-04-12 KPO Nr.36, 2012-04-13 KPO Nr.37, 2012-04-16 KPO Nr.38, 2012-04-17 KPO Nr.39, 2012-04-18 KPO Nr.40, 2012-04-19 KPO Nr.41, 2012-04-20 KPO Nr.42, 2012-04-21 KPO Nr.43, 2012-04-24 KPO Nr.44, 2012-04-25 KPO Nr.45, 2012-04-28 KPO Nr.46, 2012-05-03 KPO Nr.47, 2012-03-20 KPO Nr.19, 2012-03-21 KPO Nr.20, 2012-03-22 KPO Nr.21, 2012-03-23 KPO Nr.22, 2012-03-24 KPO Nr.23, 2012-03-26 KPO Nr.24, 2012-03-27 KPO Nr.25, 2012-03-28 KPO Nr.26, 2012-03-29 KPO Nr.27, 2012-03-30 KPO Nr.28 ir T. Z. pagal 2012-07-23 KPO Nr.87, 2012-07-17 KPO Nr.86, 2012-07-11 KPO Nr.85, 2012-07-10 KPO Nr.84, 2012-07-09 KPO Nr.83, 2012-07-05 KPO Nr.82, 2012-07-04 KPO Nr.81, 2012-07-03 KPO Nr.80, 2012-07-02 KPO Nr.79, 2012-06-25 KPO Nr.57, 2012-05-31 Nr.58, 2012-05-24 KPO NR.55, 2012-05-25 Nr.56, 2012-05-22 KPO Nr.54, 2012-05-19 Nr.53, 2012-05-18 KPO Nr.52, 2012-05-16 Nr.51, 2012-05-10 Nr.50 iš bendrovės atsiskaitomosios sąskaitos (duomenys neskelbtini) esančios banke Swedbank grynais pinigais išėmė ir pagal minėtus orderius į bendrovės kasą įnešė iš viso 1 188 972,99 Lt (344350,50 Eur) sumą, nors realiai K. V., N. Ž. ir T. Z. lėšų neėmė ir į UAB (duomenys neskelbtini) kasą neįnešė.

4) Neapskaitė sidabro laužo pardavimų: 2012-11-23 pirkėjui (duomenys neskelbtini) išrašytos PVM sąskaitos faktūros AUR-12-UK Nr.16 už bendrą 8066,25 (2336,15 Eur), tame skaičiuje PVM 1399,93 Lt (405,45 Eur) ir 2012-12-03 23 pirkėjui (duomenys neskelbtini) išrašytos PVM sąskaitos faktūros AUR-12-UK Nr.17 už bendrą 25937,94, tame skaičiuje PVM 4501,63 Lt (1303,76 Eur) dėl laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2012-07-31 nurodytų LR Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, nuosavo kapitalo ir turto vertės. Dėl laikotarpiu nuo 2012-08-01 iki 2012-12-31 nurodytų LR Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų pažeidimų negalima visiškai nustatyti įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Tokiais veiksmais D. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

6. Kauno apygardos prokuratūra apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 10 d. nuosprendį pakeisti ir, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš D. B. konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 418 141,11 eurus; kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

7. Prokuroras apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas šioje baudžiamojoje byloje padarė baudžiamojo įstatymo taikymo klaidą, kadangi netaikė BK 72 straipsnio nuostatų, nors prokuroras prašė taikyti šią normą. Prokuroro teigimu, kai nusikalstamos veikos rezultatas yra susijęs tiesioginiu priežastiniu ryšiu su svetimo turto užvaldymu ir žalos padarymu nukentėjusiam asmeniui, teismas neturi jokios diskrecijos netaikyti turto konfiskavimo. Tokiu atveju būtų įteisintas nusikalstamas praturtėjimas, o teisingumas būtų tik formalus.

8. Pagal baudžiamąjį įstatymą, jei yra pagrindas, turto konfiskavimas kaltininkui privalomai skiriama kartu su bausme. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad BK nuostata konfiskuoti iš nusikalstamos veikos gautus pinigus ir kitus ekonominę vertę turinčius daiktus yra imperatyvi, o būtinumas atlyginti padarytą žalą yra konstitucinis principas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama kad iš nusikalstamos veikos gautas turtas (uždraustos veikos rezultatas) konfiskuojamas, jeigu kaltininkas iš nusikalstamos veikos neteisėtai praturtėjo, o byloje nereiškiamas civilinis ieškinys ar nėra duomenų, jog neteisėtai užvaldytas turtas buvo grąžintas nukentėjusiajam.

9. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatyta, kad D. B., nesusijęs su UAB (duomenys neskelbtini) darbo santykiais, tačiau realiai vadovavęs bendrovei ir ėjęs direktoriaus pareigas, pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, UAB (duomenys neskelbtini) priklausančius 1 249 791,67 Lt (361 964,68 Eur), tuo padarydamas UAB (duomenys neskelbtini) turtinę žalą, ir pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, UAB (duomenys neskelbtini) priklausančius 193 966 Lt (56 176,43 Eur), tuo padarydamas UAB (duomenys neskelbtini) turtinę žalą. Nusikalstamu būdu užvaldytos UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) priklausančios lėšos buvo D. B. padarytų nusikalstamų veikų rezultatas ir atitiko BK 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą vieną konfiskuotino turto rūšių, o kadangi pasisavintas turtas nesurastas ir galimybės paimti konfiskuotiną turtą iš paties nuteistojo nėra, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, pirmosios instancijos teismas privalėjo išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą iš D. B..

10. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą patenkinti, nuteistasis ir jo advokatas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

11. Kauno apygardos prokuratūros apeliacinis skundas tenkinamas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

12. BK 72 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis).

13. Teismų praktikoje aiškinant BK 72 straipsnio nuostatas nurodyta, kad turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, 2K-315-303/2018).

14. Pagal baudžiamąjį įstatymą nusikalstamos veikos rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis) arba iš nusikalstamos veikos gauti pinigai ar kiti ekonominę vertę turintys daiktai (BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktas) turi būti konfiskuojami. Pagal teismų praktiką iš nusikalstamos veikos gautas turtas suprantamas kaip turtinė nauda, kurią kaltininkas gauna padaręs nusikalstamą veiką, jo pasipelnymas iš nusikalstamos veikos. BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punkto prasme iš nusikalstamos veikos gauti pinigai ir kiti ekonominę vertę turintys daiktai konfiskuojami valstybės naudai, jei kaltininkas iš nusikalstamos veikos neteisėtai praturtėjo.

15. Pagal BK 72 straipsnį iš nusikalstamos veikos gauto turto konfiskavimas yra imperatyvus, išskyrus atvejus, kai šis turtas grąžinamas nukentėjusiesiems arba tenkinamas jų civilinis ieškinys dėl jo vertę atitinkančios turtinės žalos atlyginimo. Kitų pagrindų, leidžiančių netaikyti tokio turto konfiskavimo, baudžiamajame įstatyme nenumatyta. Dėl to nustačius, kad kaltininkas gavo turto, atitinkančio konfiskuotino turto požymius, visais atvejais būtina spręsti klausimą dėl jo konfiskavimo arba žalos atlyginimo.

16. Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad D. B. pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą, UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą – 1 249 791,67 Lt (361 964,68 Eur), taip pat jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą, UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą – 193 966 Lt (56 176,43 Eur). Civiliniai ieškiniai šioje baudžiamojoje byloje nepareikšti. Duomenų, kad D. B. būtų atlyginęs nusikalstamais veiksmais UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) padarytą žalą, byloje nėra, todėl nuteistojo pasisavintas turtas liko pas jį ir jis turi būti konfiskuotas.

17. Šioje baudžiamojoje byloje D. B. pasisavintas turtas nėra surastas ir galimybės paimti konfiskuotiną turtą iš paties nuteistojo nėra, todėl iš D. B. turi būti išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 10 d. nuosprendį pakeisti.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš D. B. konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 418 141,11 eurus.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.