- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-03-30
- Bylos Nr.
- 1-36-120/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-25-1-00902
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Regina Majauskienė
- Nukentėjusysis
- G. M., E. B.
- Kaltinamasis
- G. K.
Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Majauskienė, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorui Rolandui Mackevičiui, nukentėjusioms G. M. ir E. B., kaltinamajam G. K., jo gynėjui advokatui Eugenijui Senovaičiui, teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
G. K., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, teistas 2 kartus: 1996-09-19 pagal Lietuvos Respublikos 1961 m. BK 294 str. l d. l m. 6 mėn. laisvės atėmimo; 1961 m. BK 47¹ str. pagrindu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams; 2002-11-18 pagal Lietuvos Respublikos 1961 m. BK 271 str. 2 d., BK 278 str. 2 d. 1961 m. BK 42 str. pagrindu bausmes subendrinus, paskirta galutinė subendrinta vienerių metų šešerių mėnesių laisvės atėmimo su 300 litų vertės turto konfiskavimu bausmė; teistumai išnykę, gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. l d.,
Išnagrinėjęs bylą, išklausęs proceso dalyvių nuomonių, teismas
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. K. su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu 2009 m. liepos 25 dieną, tarp 13 val. ir 15 val., Kaune, Kraševskio gatvės 23 namo kieme, suduodamas nukentėjusiam G. Ž. rankomis ir kojomis į galvą bei kitas kūno vietas ir, padaręs tuo G. Ž. odos nubrozdinimą kairiame petyje, poodines kraujosruvas kairėje mentėje, kairiame ir dešiniame žastuose, krūtinėje, kairiame ir dešiniame dilbiuose, kairėje ir dešinėje plaštakose, kairiame ir dešiniame keliuose, kairėje blauzdoje, dešinėje pėdoje, kraujosruvą sprando minkštuosiuose audiniuose, odos nubrozdinimus kaktoje, nubrozdinimus viršutinės lūpos gleivinėje, muštinę žaizdą viršutinės lūpos gleivinėje, odos nubrozdinimą bei poodinę kraujosruvą nosyje, poodines kraujosruvas kaktoje, pereinant į kairį antakį bei kairės akies viršutinį voką, dešinės akies vokuose, žanduose, viršugalvyje, viršutinėje lūpoje, minkštųjų audinių kraujosruvas lūpų pogleivyje, dešinės akies vokuose, nosyje, lūpose, dešiniame žande, smakre, kairiame žande, kairiame skruoste, viršugalvyje, dešiniame momenyje, viršutinių kairių ir dešinių pirmų ir antrų dantų vainikinius lūžius, kraujosruvas viršutinių dantų dantenose, tyčia jį nužudė, nes, panaudoto smurto pasėkoje išsivysčiusiai sunkiai galvos smegenų traumai, pasireiškusiai kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairio pusrutulio bei kaktinėse skiltyse bazaliai ir kraujo išsiliejimui po voratinkliniu galvos smegenų dangalu momeninėse, kaktinėse bei dešinėje smilkininėje skiltyje, komplikavusis galvos smegenų suspaudimu bei pabrinkimu, G. Ž. mirė.
Kaltinamasis G. K., duodamas parodymus teisme, kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2009 m. liepos 25d. jam atėjus pas E. B., ten buvo G. Ž., kurį jis pažinojo, Rolandas, kurio jis nepažinojo, Erika ir josios motina. Virtuvėje jie visi išgėrinėjo ir kalbėjosi. G. Ž. iš pavydo priekaištavo jam dėl Erikos. Jam, Ž. ir Rolandui einant į parduotuvę, M. ir Erika pasiliko namuose. Einant, G. Ž. koliojosi ir jie susipyko ir susimušė. Prie pašto dėžučių, Ž. jam pirmas sudavė į veidą. Jis G. žemaitaičiui sudavė gal du kartus kumštimi į galvą. G. Ž. pargriuvus, jis jo nemušė. Ž.į gulintį daužė Rolandas. Atėjus M. ir B.i, jie visi sugrįžo pas B. į namus ir virtuvėje vėl gėrė alų. Po šių muštynių praėjus valandai, Ž. buvo sąmoningas ir nesumuštas. Rolandas su Ž. dar kartą susimušė virtuvėje, o kas vyko namo laiptinėje, jis neprisimena.
Tuoj po sulaikymo, t.y., duodamas parodymus 2009 m. rugpjūčio 6 d., G. K. parodė įvykio dieną G. Ž. išstūmęs į lauką. G. Ž. pradėjus jį koneveikti ir sudavus į į kairį žandą, jis smogė šiam ranka į veidą. G. Ž. nuo smūgio nukritus, jis jam į galvą kartą įspyrė ir daugiau G. Ž. nemušė. Po jo, G. Ž. ne mažiau kaip 4 kartus į galvą bei apie 10 kartų į kitas kūno vietas spardė vyriškis vardu Rolkis (t.2, b.l. 175-176).
2009 m. rugpjūčio 7 d. teisėjui sprendžiant kardomosios priemonės jam paskyrimo klausimą, G. K. teigė su G. Ž. susikivirčijęs ir šis „užvožęs“, o jis jam užvožęs atgal. Nuo smūgio G. Ž. pargriuvęs. Pargriuvusio jis jo nemušė (t. 2, b.l. 195-196). Tarp jo ir G. Ž. buvus grumtynėms, jis parodė teisėjui ir 2010 m. vasario 1 d. (t.3, b.l. 10-11).
2009 m. gruodžio 31 d. apklausoje G. K. parodė įvykio dieną su G. Ž. susimušęs, bet kiek smūgių ir į kurias vietas jis G. Ž. sudavė, neprisimenąs (t.2, b.l. 178-179).
Duodamas parodymus bylos nagrinėjimo teisme metu, G. K. tai teigė su G. Ž. lauke susimušęs ir sudavęs jam „kokius penkis smūgius“, tai, kad, G. Ž. sudavęs į galvą 2 smūgius ir gulinčio jau nebemušęs, tai, kad jis neprisimenąs, kad su G. Ž. lauke susimušęs ir, kad į galvą šiam įspyręs ir t.t. (t.3, b.l. 133-134).
G. K. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisme duodamų parodymų nepastovumas, pagrindo besąlygiškai jais tikėti, neduoda, tad jo parodymais tikima tiek, kiek juos patvirtina kiti faktiniai duomenys byloje.
Nukentėjusi G. M. parodė, apie sūnaus G. Ž. mirtį sužinojusi iš laidojimo namų darbuotojo, į kuriuos buvo kreipusis artimai su josios sūnumi bendravusi E. B.. Sūnų palaidojo savo lėšomis, tad prašo priteisti jai iš G. K. 7.000 lt turtinei ir 50.000 lt neturtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusi E. B., duodama parodymus teisme, parodė, kad josios sugyventinį G. Ž. mušė ir spardė vyriškis, vardu Rolkis. Kaltinamais G. K. G. Ž. sudavė tik vieną nestiprų smūgį. G. K. mėgino G. Ž. ir įspirti, bet nepataikė. Rolkiui mušant bei spardant G. Ž., G. K. bandė šį apginti.
Aiškinantis šios nukentėjusios ikiteisminio tyrimo bei teisme duodamų parodymų nesutapimų priežastis, parodė, kad, josios ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi. Tada ji įvykio aplinkybes prisiminė gerai ir, duodama parodymus, sakė tiesą.
Šios nukentėjusios ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai rodo, kad, 2009 m. liepos 25 d. apie 12-13 val, ji, išbėgusi į lauką, pamatė stovintį su raudona dėme po nosimi G. Ž.. Šiam iš priekio stovėjo vyriškis vardu Rolkis, o už nugaros – G. K.. Ji matė Rolkį spiriant G. Ž. į veidą, o G. K. – spiriant G. Ž. į nugarą. Jai pribėgus ir už rankovės sugriebus Rolkį, ji matė G. K. suduodant gulinčiam G. Ž. į veidą.
Parodymų patikrinimo metu nukentėjusi E. B. (2 t. b.l. 89-90) parodė dar ir tai, kad, po G. Ž. sumušimo, matė ant G. K. bato kraują.
Liudytoja S. G. parodė, kad liepos 25d. pas ją namuose G. Ž., G. K. ir Rolandas gėrė. Ji liepė jiems išeiti ir jie išėjo ir prie pašto dėžučių pradėjo stumdytis. Išgirdusi lauke triukšmą, pamatė, kad vyksta muštynės. Josios dukrai E. B. išėjus į lauką ir juos išskyrus, G. Ž. nuėjo į vieną pusę, o K. su Rolandu – į kitą. Ji muštynių metu buvo laiptinėje ir į lauką nėjo. Po kurio laiko prie durų išgirdusi krebždesį ir atidariusi jas, ji pamatė suklupusį sumuštą Ž.. Su dukra pakėlę, įvedė jį į butą ir paguldė į lovą. Ji nubėgo pas kaimynę gydytoją, kuri, atėjusi ir apžiūrėjusi pasakė, kad G. Ž. yra miręs.
Liudytojas B. G. parodė, esąs liudytojos S. G. kaimynas. Įvykio dieną iš S. G. sužinojęs, kad tarp Ž., G. K. ir jam nežinomo vyriškio, vardu Rolandas buvo muštynės ir, kad G. Ž. įsileidus pro duris, šis suklupo.
Liudytoja P. A. parodė gyvenanti virš S. G. ir jos dukros buto. Apie 15.00 val. atėjusi liudytoja S. G., paprašė padėti ir iškviesti greitąją. Sakė, kad jos telefonas nusėdęs ir, kad pas ją bute miršta vyras. Atėjusi į G. butą, ji pamatė virtuvėje sėdinčius du vyriškius, iš kurių vienas jų buvo kaltinamasis, o kito ji nepažinojo. Kambaryje, lovoje ant pilvo gulėjo vyras, kurio galva pasukta buvo šonu. Patikrinusi pulsą, jo neapčiuopė. Vyras jau buvo atšalęs. Paklausus, kiek laiko jis taip guli, jai atsakė, kad apie pusę valandos. Mirusysis vyras buvo Erikos sugyventinis. Laiptinėje ji matė kraują ir išmatas. Bute kraujo nebuvo.
Asmens parodymo atpažinti protokolas rodo, kad liudytoja P. A., G. K. atpažino, kaip asmenį, 2009-07-25 apie 15 val. matytą S. G. buto, esančio Kraševskio g.23-1, Kaune, virtuvėje (2t. b.l. 141-143).
Vytautas K. J. parodė, kad Kraševskio g. 23 randasi jo pašto dėžutė. Jis, išgirdęs triukšmą, pamatė, kad iš 23 namo laiptinės išėjo trys vyrai. Vienas išėjusiųjų ėjo atbulas ir rankomis lyg gynėsi, lyg bandė suduoti, o kiti du, eidami paskui jį, mosikavo rankomis ir koliodamiesi varė šį jį. Girdėjo jaunesnį vyras sakant: „švilpk iš čia". Mušamas vyras, traukdamasis link Radvilėnų gatvės, nukrito. Du ėję paskui jį vyrai bandė šiam dar suduoti. Visi trys jie buvo girti. Mušamas vyriškis atrodė silpnesnis. Šiam vyriškiui suduodami smūgiai buvo gan stiprūs. Muštynes jis stebėjo apie 10 minučių, bet jų pabaigos jis nelaukė ir nuėjo namo.
Liudytoja I. J. parodė, kad 2009-07-25, dirbdama namuose ir apie 13-14val. išgirdusi triukšmą bei paėjusi link Kraševskio gatvės 23-io namo, pamatė, kad iš kiemo vienas iš vyriškių stūmia kitą, lyg varydamas jį iš kiemo. Antrasis vyriškis atrodė esąs stipresnis, o tas pirmas jam nesipriešino. Matė, kad taip jie ėjo iki gatvės galo. Tad tas kuris varė, pastūmė ir pastumtasis nukrito. Matė, kad pirmasis vyriškis sugrįžo prie 23 namo. Gulintysis atsikėlęs irgi nuėjo prie 23 namo ir ten jis buvo mušamas. Jai surikus, kad nemuštų žmogaus, nuo 23 namo pusės moters balsas atsakė, kad jis yra labai blogas. Tame kieme žmogus buvo mušamas ir toliau. Ji, muštynių pabaigos nelaukė ir nuėjo namo.
2009-07-25d. įvykio vietos apžiūros protokolu konstatuotas buto, esančio Kraševskio 23-1, Kaune, kambaryje , lovoje G. Ž. lavono su išorinėmis smurto žymėmis, radimas (l t. b. 1. 6-26).
Mykolo Riomerio universiteto Teismo medicinos instituto Kauno skyriaus 2009 m. liepos 27 – 2009 m. lapkričio 9 d. specialisto išvadoje Nr. G815/09 (02), konstatuota, kad G. Ž. mirties priežastis sunki galvos smegenų trauma: kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairiojo pusrutulio bei kaktinėse skiltyse bazaliai, kraujo išsiliejimas po voratinkliniu galvos smegenų dangalu momeninėse, kaktinėse bei dešinėje smilkininėje skiltyje. Tai komplikavosi galvos smegenų suspaudimu bei pabrinkimu. G. Ž. mirė 24-48 val. iki jo lavono autopsijos. G. Ž. konstatuota: sunki galvos smegenų trauma: kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairio pusrutulio bei kaktinėse skiltyse bazaliai, kraujo išsiliejimas po voratinkliniu galvos smegenų dangalu kaktinėse, momeninėse bei dešinėje smilkininėje skiltyse; odos nubrozdinimas kaktoje, nubrozdinimas viršutinės lūpos gleivinėje, muštinė žaizda viršutinės lūpos gleivinėje, odos nubrozdinimas bei poodinė kraujosruva nosyje, poodinės kraujosruvos kaktoje, pereinant į kairį antakį bei kairės akies viršutinį voką, dešinės akies vokuose, žanduose, viršugalvyje, viršutinėje lūpoje, minkštųjų audinių kraujosruvos lūpų pogleivyje, dešinės akies vokuose, nosyje, lūpose, dešiniame žande, smakre, kairiame žande, kairiame skruoste, viršugalvyje, dešiniame momenyje, viršutinių kairių ir dešinių pirmų ir antrų dantų vainikų lūžiai, kraujosruvos viršutinių dantų dantenose. Sužalojimai padaryti kietais bukais ribotą paviršių turinčiais daiktais. Galvos sužalojimų visuma padaryta trylikos ir daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Galvos sužalojimų visuma atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą, o šiuo atveju tapo mirties priežastimi. Odos nubrozdinimas kairiame petyje, poodinės kraujosruvos kairėje menėje, žastuose, krūtinėje, dilbiuose, plaštakose, keliuose, kairėje blauzdoje, dešinėje pėdoje, kraujosruva sprando minkštuosiuose audiniuose padaryti kietais bukais daiktais, kurių dydžio, formos, skaičiaus bei kitų fizinių savybių detalizuoti negalima, trisdešimt vieno ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje, artimu galvos traumos padarymui metu, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą ir įtakos mirčiai neturėjo; poodinės kraujosruvos priekinėje pilvo sienoje padarytos kietais bukais daiktais, dviejų ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje, 4-8 paros iki mirties, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą ir įtakos mirčiai neturėjo. G. Ž. konstatuotos poodinės kraujosruvos dilbiuose bei plaštakose galėjo atsirasti besiginant nuo suduodamų smūgių (l t. b.l. 28-33).
2009 m. rugsėjo 16 d. specialisto išvados Nr. S 315/09 aktu nustatyta, kad nuoplovoje nuo sienos taip pat ant G. Ž. kelnių ir švarko yra G. Ž. kraujas su 99,999999 % tikimybe, (l t. b.l. 67-77).
2009 m. rugpjūčio 6 d. Mykolo Riomerio Universiteto Teismo medicinos instituto Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G 2424/09(02) aktu konstatuotas kraujosruvų žastuose, kairiame dilbyje, dešinės alkūnės srityje G. K. padarymas kietu buku daiktu (ais), dviejų savaičių iki apžiūros laike. Nubrozdinimas kairėje plaštakoje padarytas kietu buku daiktu (ais), prieš 2-7 paras iki apžiūros. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (ais). Sužalojimai padaryti ne mažiau penkių trauminių poveikių pasėkoje.(2t. b.l. 193).
2011 m. sausio 17 d. – 2011 m. sausio 25 d. komisijinės ekspertizės aktu nustatyta, kad, sužalojimai G. Ž. galvoje padaryti buvo kietu buku daiktu ne mažiau kaip 10 lygiaverčių trauminių poveikių į nurodytas sužalotas galvos vietas, pasėkoje ir visi padaryti išoriniai galvos smegenų sužalojimai galėjo būti tiesiogiai susiję su lėmusiu mirtį kraujo išsiliejimu po kietuoju ir minkštaisiais galvos smegenų dangalais bei to pasėkoje įvykusia smegenų kompresija, todėl jie atskirai, izoliuotai nekvalifikuojami.
Šiuo aktu taip pat nustatyta ir tai, kad sužalojimų G. Ž. kūne išsidėstymas įvairiose kūno vietose, sužalojimams, padarytiems nukritus, nebūdingi. Vieni jų, G. Ž. padaryti galėjo būti grumtynių metu, kiti – ginantis, užsidengiant veidą nuo smūgių. Sužalojimo padarymo metu G. žemaitaitis buvo ne vienoje, bet įvairiose pozose (t.4, b.l. 32-34).
G. K. pripažįsta įvykio metu sudavęs kumštimi smūgius G. Ž. į galvą. Ekspertizės akto konstatavimas, jog G. Ž., kiekvienas iš jį mušusių asmenų suduotas į galvą smūgis, tiek kiekvieną suduotą smūgį vertinant atskirai, tiek ir visus suduotus į galvą smūgius visumoje, galėjo būti mirtini, nes kiekvienu iš jų galimas yra mirtį nulėmusio kraujo išsiliejimo po kietuoju ir minkštaisiais galvos smegenų dangalais bei to pasėkoje įvykusia smegenų kompresija, sukėlimas, reiškia, kad tiek abiejų kartu paėmus, tiek ir kiekvieno iš prieš G. Ž. smurtą vartojusių asmenų atskiri smūgių į galvą veiksmai buvo jo mirties priežastimi.
Suduodamas G. Ž. smūgius į gyvybiškai svarbią vietą - galvą, G. K. neginčijamai suprato ir savo veiksmų pavojingumą, ir galimybės įvykti mirčiai, buvimą, tačiau duomenų, kad jis norėjo G. Ž. mirties, byloje nėra. Tai reiškia, kad G. Ž. jis tyčia nužudė netiesioginės tyčios forma, todėl G. K. veika kvalifikuojama pagal BK 129 str. 1 d.
Nukentėjusiam į galvą suduota buvo ne mažiau kaip 10 smūgių ir kiekvienas iš jų nukentėjusiam galėjo būti mirtinas. Kad prieš G. Ž. įvykio dieną tarp 13val. ir 15 val. smurtą vartojo 2 asmenys, rodo tai mačiusio liudytojo K. J. parodymai. Nukentėjusių E. B. bei liudytojų I. J. ir S. G. matytais momentais, tarp 13 val. ir 15 val., smurtą prieš G. Ž. vartojo tai G. K., tai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas vyriškis. Tad abejonių, jog G. K. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo prieš G. Ž. smurtą vartojo kartu, nekyla.
Bendrininkavimas yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, tad jo buvimo konstatavimui byloje būtinas yra šios veikos ne tik būtinų objektyviųjų, bet ir būtinų subjektyviųjų požymių visumos nustatymas. Bendrininkavimo buvimą pagrindžia visų bendrininkų atitikimo įstatyme nustatytiems bendriesiems subjekto požymiams (amžius, pakaltinamumas) ir (ar) specialiesiems požymiams (susitarimas bendrai daryti nusikaltimą, kiekvieno iš bendrininkų to suvokimas, kėsinimąsis į tą patį objektą ir t.t.), nustatymas. Šiuo konkrečiu atveju, vieno iš nusikaltimo padaryme dalyvavusių asmenų tapatybė, nenustatyta, tad galimybės konstatuoti, kad kartu su G. K. nusikaltimo padaryme dalyvavęs nenustatytas asmuo buvo pakaltinamas, kad jis, kaip bendrininkas, galėjo suvokti bendrai daromos veikos sudėties požymius, nėra. Vadinasi, nėra ir pagrindo G. K. padarytą nusikalstamą veiką laikyti padaryta esant atsakomybę sunkinančiai aplinkybei – nužudymo padarymui bendrininkų grupėje, tad ši jam inkriminuota sunkinanti aplinkybė iš kaltinimo šalinama.
Motyvuojamoji dalis
G. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis kaltu pilnai neprisipažino. Duomenų, kad dėl įvykio jis nuoširdžiai gailėtųsi, byloje taip pat nėra.
Kaltinamasis nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivus. Šiuo konkrečiu atveju, jo neblaivumo pasėkoje kilusi agresija ir nulėmė smurtinių veiksmų prieš G. Ž., vartojimą, tad apsvaigimas nuo alkoholio pripažintinas kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe.
Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį; į jo sunkumą, kaltės formą ir rūšį; į kaltinamojo asmenybę; į tai, kad jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta; į tai, kad jo atsakomybę sunkina nusikaltimo padarymas apsvaigus nuo alkoholio,; į tai, kad jo turėti teistumai yra išnykę; į nusikaltimo padarymo priežastis bei pasekmes; į kaltinamojo amžių, sveikatos būklę bei šeimyninę padėtį.
Nukentėjusios pateiktas civilinis ieškinys padarytai turtinei ir neturtinei žalai atlyginti tenkinamas iš dalies.
BPK 109 str. suteikia teisę asmeniui, dėl nusikalstamos veikos patyrusiam turtinę ar (ir) neturtinę žalą teisę į civilinį ieškinį. Nusikaltimo padarymo metu nužudytas buvo josios sūnus G. Ž.. Abejonių, jog tuo jai padaryta buvo ne tik turtinė, bet ir neturtinė žala, nekyla, nes, laidodama sūnų, ji patyrė turtinę žalą, o, būdama motina ir išgyvendama dideles dvasines kančias dėl vienintelio sūnaus netekimo, ji patyrė ir neturtinę žalą, tad nukentėjusi teisę, prašyti atlyginti jai padarytą žalą, turi.
Nukentėjusi jai padarytai turtinei žalai atlyginti priteisti prašo 7000 lt (t.3, b.l. 122), teigdama, jog laidojimo išlaidų ji turėjo 5.400 lt sumai, duobės iškasimas jai kainavo 180 lt, kremavimo paslaugos - 413 lt ir maitinimo išlaidos -1009 lt.
2009 m. gruodžio 14 d. Teisingumo ministerijos sprendimu (t.2, b.l. 65-67) yra konstatuota, kad, pagal nukentėjusios jiems pateiktus duomenis, už šarvojimą ir kremaciją sumokėta buvo 5400 lt, už duobės iškasimą sumokėta buvo 185 lt., už gedulingus pietus sumokėta buvo 1009 lt ir palaidojimui išleista buvo 6594 lt, tad tokio dydžio turtinės žalos padarymas jai ir konstatuotinas.
Dalį jai padarytos turtinės žalos, tai yra 520 lt avansu jai atlygino Teisingumo ministerija. Taip pat jai buvo išmokėta ir 1.040 lt vienkartinė laidojimo pašalpa, tad ieškinys šioje dalyje tenkinamas iš dalies ir padarytai turtinei žalai atlyginti iš G. K. nukentėjusiai priteistina 5.034 lt (6594-520-1040).
Nukentėjusi jai sūnaus nužudymu padarytą neturtinę žalą vertina 50.000 lt. Ši jos nurodyta suma savo dydžiu yra mažesnė už Respublikoje teismų praktikos formuojamą vidutinį atlyginamos neturtinės žalos dydį šios kategorijos bylose, tad toks nukentėjusios nurodytas jai padarytos neturtinės žalos dydis ir konstatuotinas. 2009 m. gruodžio 14 d. Teisingumo ministerijos sprendimu (t.2, b.l. 65-67) nukentėjusiai avansu šiai žalai atlyginti išmokėta buvo 7800 lt suma, tad likusi neatlygintos žalos suma, t.y., 42.200 lt suma priteistina iš G. K..
- CD plokštelė su informacija apie telefonų įeinančius ir išeinančius skambučius, esanti pakete Nr. 1, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintina prokurorui.
- G. K. drabužiai (juodos spalvos su baltomis juostelėmis sportinio kostiumo viršutinė dalis, juodos spalvos su baltomis juostelėmis sportinio kostiumo kelnės bei juodos spalvos marškinėliai), esantys pakete Nr.5, nuosprendžiui įsiteisėjus, gražintini nuteistajam, atiduodant juos jo prašymu jo seseriai V. K., gyv. (duomenys neskelbtini) , Kaune.
Kraujo dėmės pavyzdys, esantis pakete Nr.2, G. K. DNR pavyzdys, esantis pakete Nr. 3, G. Ž. plaukų, nagų ir kraujo pavyzdžiai, esantys pakete Nr. 4, G. Ž. juodos spalvos sportinės kelnės, esančios pakete Nr.6 ir jo juodos spalvos džemperis, pavadinimu „Adidas", esantis pakete Nr.8, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
G. K. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 129 str. 1 d. ir nubausti jį laisvės atėmimu dešimčiai metų, atliekant bausmę pataisos namuose.
Bausmės atlikimo pradžią jam skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y., nuo 2011 m. kovo 30 d.
Į bausmės atlikimo laiką įskaityti laiką, išbūtą laikiname sulaikyme nuo 2009 m. rugpjūčio 5 d. iki rugpjūčio 7 d. ir laiką, išbūtą kardomajame kalinime nuo 2009 m. rugpjūčio 7 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y., iki 2011 m. kovo 30 d.
Kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti.
Nukentėjusios G. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš G. K. nukentėjusiai G. M. padarytai turtinei žalai atlyginti priteisti 5.034 lt (penkis tūkstančius trisdešimt keturis lt), o padarytai neturtinei žalai atlyginti priteisti 42.200 lt (keturiasdešimt du tūkstančius lt).
- CD plokštelę su informacija apie telefonų įeinančius ir išeinančius skambučius, esančią pakete Nr. 1, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti prokurorui.
- G. K. drabužius (juodos spalvos su baltomis juostelėmis sportinio kostiumo viršutinę dalį, juodos spalvos su baltomis juostelėmis sportinio kostiumo kelnes bei juodos spalvos marškinėlius), esančius pakete Nr.5, nuosprendžiui įsiteisėjus, gražinti nuteistajam, jo prašymu atiduodant juos jo seseriai V. K., gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune.
Kraujo dėmės pavyzdį, esantį pakete Nr.2, G. K. DNR pavyzdį, esantį pakete Nr. 3, G. Ž. plaukų, nagų ir kraujo pavyzdžius, esančius pakete Nr. 4, G. Ž. juodos spalvos sportines kelnes, esančios pakete Nr.6 ir jo juodos spalvos džemperis, pavadinimu „Adidas", esančias pakete Nr.8, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos Apeliaciniam teismui per šį apygardos teismą.