Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo J. A. (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės miesto rūmų 2022 m. spalio 28 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. 2021 m. rugpjūčio 5 d. Aplinkos apsaugos departamento prie aplinkos ministerijos (toliau – ir Institucija) vyriausiasis specialistas M. S. surašė J. A. administracinio nusižengimo protokolą Nr. AM-AAD-ANR_P-2702-2021 pagal ANK 291 straipsnio 6 dalį, 507 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2021 m. rugpjūčio 3 d. 11.30 val. (duomenys neskelbtini) laikė ne mėgėjų žvejybos įrankį – traukiamąjį tinklą, tai yra draudžiama pagal Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 9.2 punktą, ir tuo padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 291 straipsnio 6 dalyje. J. A. pareigūnų atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, įžeidinėjo, tuo žemindamas pareigūno garbę ir orumą ir pažeisdamas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 54 straipsnio 2 dalį ir ANK 507 straipsnio 1 dalį.

2. 2021 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiasis specialistas U. R. paskyrė šioje byloje J. A. 200 Eur baudą su traukiamojo tinklo konfiskavimu pagal ANK 291 straipsnio 6 dalį už tai, kad 2021 m. rugpjūčio 3d. 11.30 val. (duomenys neskelbtini) laikė ne mėgėjų žvejybos įrankį – traukiamąjį tinklą, tai yra draudžiama pagal Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 9.2 punktą, ir tuo padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 291 straipsnio 6 dalyje. 130 Eur baudą paskyrė pagal ANK 507 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis pareigūnų atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, įžeidinėjo, tuo žemindamas pareigūnų garbę ir orumą, trukdydamas vykdyti jų pareigas ir pažeisdamas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 54 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, kad fiziniai asmenys privalo užtikrinti visas sąlygas pareigūnams vykdyti aplinkos apsaugos kontrolę ir paklusti jų teisėtiems reikalavimams. Galutinė nuobauda paskirta 200 Eur bauda su traukiamojo tinklo konfiskavimu.

3. Tauragės apylinkės teismo Šilutės miesto rūmai, išnagrinėję administracinio nusižengimo bylą, įvertinę byloje surinktų duomenų visumą, 2022 m. spalio 28 d. nutartimi Institucijos 2022 m. rugpjūčio 13 d. nutarimą pripažino teisėtu ir pagrįstu, todėl J. A. skundo netenkino ir Institucijos nutarimą paliko nepakeistą.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

4. Apeliantas su Tauragės apylinkės teismo Šilutės miesto rūmų 2022 m. spalio 28 d. nutartimi nesutinka, prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2021 m. rugpjūčio 13 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr.AM-AAD-ANR_N-3458-2021 bei administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Skunde nurodo:

4.1. jog nesutinka su apylinkės teismo konstatuota aplinkybe, kad pagal visus savo požymius pas apeliantą rastas tinklas laikytinas kaip atskiras žvejybos įrankis ir jo laikymas yra atskiras savarankiškas nusižengimas. Teigia, kad rastas tinklas yra ledingis, kuris dedamas į gaudyklės vidų, todėl teiginys, kad tai yra savarankiškas žvejybos įrankis, yra visiškai nepagrįstas. Atkreipia dėmesį, kad tinklas-ledingis skiriasi nuo traukiamojo tinklo tuo, kad traukiamasis tinklas turi suformuotą iš tinklo maišą, į kurį patenka ir negali atgal išplaukti žuvys. Be visa to, pažymi, jog teismo posėdyje liudytojas M. S. į klausimą, ar rastas pas apeliantą tinklas turėjo suformuotą maišą, tvirtai atsakė, kad maišo nebuvo. Tai reiškia, kad pas apeliantą buvo rastas ne traukiamasis tinklas. Kadangi pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje dėl šių aplinkybių visiškai nepasisakė, prašo, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu liudytojo M. S. paaiškinimai būtų perklausyti.

4.2. Skunde nurodo, kad pareigūnai surašė ir pridėjo prie bylos medžiagos patalpų, kuriose 2021 m. rugpjūčio 3 d. buvo rastas tinklas-ledingis, apžiūros aktą. Tačiau rasto pas apeliantą ir paimto paties tinklo apžiūros akto ar protokolo jie nesurašė, bent byloje jo nėra. Jeigu toks aktas ar protokolas būtų surašytas, ką numato ANK 593 straipsnio l dalies 2 punktas ir 2 dalis, šiuo metu būtų išvengta ginčo, koks tinklas buvo rastas pas apeliantą: traukiamasis tinklas ar tinklas-ledingis. Taip pat išvengti ginčo dėl rasto tinklo paskirties buvo galima pareikalavus specialisto išvados, ar pas apeliantą rastas tinklas yra traukiamasis tinklas, ar yra tinklas-ledingis, naudojamas kartu su gaudyklėmis (venteriais).

4.3. Nurodo, kad teismo posėdžio, vykusio 2022 m. rugsėjo 2 d., metu Institucijos atstovas informavo, kad 2021 m. rugpjūčio 3 d. įvykius pareigūnai filmavo dėvimąja vaizdo kamera. Teismui pareikalavus, į kitą teismo posėdį buvo pristatytas 2021 m. rugpjūčio 3 d. įvykių vaizdo įrašas, tačiau ne visas. Kadangi buvo filmuojama su dėvimąja vaizdo kamera, įrašas turėjo būti iki to momento, kai pareigūnai susėdo į automobilį, kuriuo atvyko. Faktiškai teismui buvo pateikta tik įrašo dalis. Apie tai galima spręsti ir iš paties pateikto įrašo, ir iš faktinių aplinkybių, Taip vos 2021 m. rugpjūčio 3 d. Aplinkos apsaugos departamento darbuotojams atvykus į apelianto kiemą ir dar jiems nepradėjus daryti kratos, apeliantas pasitraukė į gyvenamąjį namą, tačiau pro langą stebėjo įvykius. Matė, kad rastą tinklą-ledingį jie ištempė (paskleidė) ant žemės ir matavo jį žingsniais. Tačiau to pateiktoje vaizdo įrašo dalyje nėra. Akivaizdu, kad Institucija nepateikė viso įrašo dėl to, kad paskleistame ant žemės tinkle yra matyti, kad šis tinklas yra be suformuoto jame tinklinio maišo, t. y. kad tinklas yra ne traukiamasis, o tinklas-ledingis, naudojamas kartu su gaudyklėmis (venteriais).

4.4. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodo, kad byloje nėra įrodymų, kad šis traukiamasis tinklas buvo J. A. laikomas ir 2021 m. balandžio 24 d., kai aplinkosaugos pareigūnai surado neteisėtai laikomas 6 gaudykles, kad iš byloje esančio vaizdo įrašo, daryto 2021 m. balandžio 24 d., matyti, jog pareigūnai apžiūrėjo visą sodybos teritoriją, pagalbines patalpas ir surado ir paėmė 6 gaudykles. Taip pat teismas pažymi, kad iš 2021 m. rugpjūčio 3 d. daryto vaizdo įrašo matyti, kad traukiamasis tinklas laikytas maiše prie pat įėjimo į patalpą, šalia kėdės, stalo, visiškai atvirai, todėl mažai tikėtina, kad pareigūnai 2021 m. balandžio 24 d. apžiūros metu būtų jo nematę, kad, pareigūnų žodžiais, praeitą kartą jo ten nebuvo. Apelianto teigimu, šios teismo išvados yra klaidingos. Iš vaizdo įrašo, daryto 2021 m. balandžio 24 d., matyti ir net girdėti, kad 6 gaudyklės buvo surastos ne visos iš karto vienoje vietoje, o po kelias gaudykles skirtingose vietose ir per tam tikrą laiko tarpą. Dalis jų buvo rasta net sode. Iš vaizdo įrašo, daryto 2021 m. balandžio 24 d., matyti, kad kratos pradžioje dar buvo šviesu, vėliau krata tęsiama prieblandoje, o prieš jos užbaigimą visiškai sutemo. Dėl tamsos pareigūnai jo galėjo nepastebėti ar apskritai nesurasti. Iš to paties vaizdo įrašo matyti, kad pareigūnai, suradę tam tikrą tinklą, paklausė apelianto sūnaus, kas čia per tinklas. Jis paaiškino, kad šį tinklą jam davė sutvarkyti kaimynai, paprašė prie jo pririšti virvę. Ir, kas svarbiausia, pareigūnai šio tinklo nepaėmė, paliko vietoje apelianto sūnui.

4.5. Apeliantas nurodo, kad dėl šių visų priežasčių teismo nuostata, kad po 2021 m. balandžio 24 d. kratos apelianto sodyboje negalėjo likti jokių tinklų, yra visiškai klaidinga. Gaudykles ir tinklus apeliantas laikė nuo tų laikų, kai iki 2005 m. turėjo žvejybos įmonę. Šią individualią įmonę reorganizavęs į uždarąją akcinę bendrovę „(duomenys neskelbtini)“, dalies žvejybos įrankių į bendrovę neperdavė, nes jie buvo pirkti už jo asmeninius pinigus. Tinklai buvo naudojami vyšnioms, serbentų krūmams, šiltnamiui apdengti. Vien iš to, kad 2021 m. balandžio 24 d. pas apeliantą buvo rasti susidėvėję tinklai, galima spręsti, jog jų buvo pas jį nemažai ir jie pas jį yra labai seniai.

4.6. Nurodo, kad apylinkės teismas, nors tiesiogiai ir nenurodo, bet laikosi pozicijos, kad nuo 2021 m. balandžio 24 d. iki 2021 m. rugpjūčio 3 d. pagalbinėje patalpoje esantys daiktai buvo nejudinami. Tai netiesa. Iš abiejų vaizdo įrašų matyti, kad pagalbinėje patalpoje yra iki žmogaus ūgio įvairių sendaikčių, instrumentų, padargų ir kitų daiktų, sudėtų vienas ant kito. Kai reikalingas koks nors daiktas, jo ieškoma perkraunant virš jo esančius kitus daiktus į kitą vietą, todėl tinklo-ledingio toje vietoje, kurioje jis buvo rastas 2021 m. rugpjūčio 3 d., iš tikrųjų 2021 m. balandžio 24 d. galėjo ir nebūti. Kita vertus, galėjo ir būti, kadangi iš 2021m. balandžio 24 d. vaizdo įrašo matyti, kad pareigūnai tamsoje ieškojo labiau paslėptų žvejybos įrankių, ėjo gilyn į pagalbinę patalpą, iš pagalbinių patalpų lipo kopėčiomis į pastogę, o prie įėjimo po stalu esančio tinklo tamsoje galėjo ir nepastebėti.

4.7. Skunde pažymi, kad 2013 m. sausio 4 d. priėmus Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisykles, atsirado draudimas šį tinklą (ledingį) laikyti (9.2 punktas). Teisėje laikomasi nuostatos, pagal kurią asmuo įgijęs tam tikrą teisę, jos nepraranda pasikeitus teisės aktams. Kadangi iki 2013 m. sausio 4 d. draudimo laikyti ne mėgėjų žvejybos įrankius (šiuo atveju – tinklo-ledingio) nebuvo ir apeliantas iki to laiko įgijo teisę šį tinklą laikyti, akivaizdu, kad priėmus Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisykles, ši jo teisė neišnyko. Nors apie tai buvo nemažai kalbėta teismo posėdyje, teismas šių aplinkybių neįvertino. Tuo tarpu dėl šių aplinkybių administracinė atsakomybė pagal ANK 291 straipsnio 6 dalį apeliantui negalėjo kilti.

4.8. Be visa to, 2021 m. rugpjūčio 13 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. AA-AAD-ANR_N- 3458-2021 nurodyta, kad apeliantas pareigūnų atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, įžeidinėjo, tuo pažemindamas pareigūnų garbę ir orumą, tuo trukdydamas vykdyti jų pareigas, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 54 straipsnio 2 dalį. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas sutiko su apelianto skundo argumentais, kad 2021 m. rugpjūčio 13 d. nutarime nėra aiškiai nurodytos nusižengimo aplinkybės, tai pagal įstatymą turėtų būti padaryta, tačiau iš vaizdo įrašo teismas nusprendė, kad apeliantas su trimis dalyvavusiais pareigūnais M. S., V. O. ir R. S. bendravo nepagarbiai, iškeikė juos rusiškais keiksmažodžiais, siūlė atlikti nepadorius veiksmus. Teismas darė išvadą, kad toks elgesys yra aiškiai įžeidžiantis šių trijų pareigūnų garbę ir orumą, todėl jis pagrįstai nubaustas pagal ANK 507 straipsnį.

4.9. Skunde nurodo, kad visų pirma ANK 507 straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė ne už pareigūnų garbės ir orumo įžeidimą, o už pareigūnų garbės ir orumo pažeminimą. Apeliantas 2021 m. rugpjūčio 3 d. atvykusių pareigūnų garbės ir orumo nepažemino. Pirmiausia apie tai galima spręsti iš vaizdo įrašo. Antra, asmens garbė ir orumas yra asmeninės neturtinės vertybės. Asmens garbė – tai visuomenės pripažįstama pagarba už nuopelnus, geras asmens vardas. Asmens orumas – tai subjektyvus asmens savęs vertinimas, savo vertės pajautimas. Atsižvelgiant į tai, apskritai negalima įžeisti garbės ir orumo (visuomenės pripažįstamos pagarbos ir savo vertės suvokimo ). Įžeisti galima tik fizinį asmenį – valstybės tarnautoją ar kitą asmenį, be ne jo garbę ir orumą. Todėl, apelianto teigimu, jis nepadarė administracinio nusižengimo, numatyto ANK 507 straipsnyje. Be visa to, šios kategorijos bylose visada būtina atsižvelgti į asmens, pasijutusių pažemintu (bet ne įžeistu), subjektyvų įvykio vertinimą bei atlikto veiksmo pavojingumą. Nukentėjusiojo subjektyvus situacijos suvokimas ir vertinimas nors ir negali būti sureikšminamas, tačiau turi būti įvertinamas. Šiuo atveju liudytojas M. S. į teisėjo klausimą dėl garbės ir orumo įžeidimo atsakė, kad jis nieko neprisimena ir šiuo klausimu nieko nežino. Akivaizdu, kad M. S. apelianto išsakytų žodžių nesureikšmino ir visiškai nelaiko, kad jo garbė ir orumas buvo pažeminti. Kiti du pareigūnai V. O. ir R. S. net nebuvo kviečiami į teismo posėdį, jų subjektyvus situacijos suvokimas nežinomas ir, be abejo, liko neįvertintas. Šia prasme teismo 2022 m. spalio 28 d. nutartis negali būti laikoma teisėta.

4.10. Be visa to, nurodo, kad 2022 m. spalio 28 d. nutarties motyvuojamosios dalies pabaigoje teismas sutinka su apelianto argumentu, jog administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas jam nedalyvaujant pažeidžiant procesines ANK nuostatas (ANK 608 straipsnio l dalis, 596 straipsnis). Tačiau teismas vertino, kad šie pažeidimai neturėjo lemiamos įtakos bylos eigai. Su šia teismo išvada apeliantas nesutinka, mano, jog teismas skatina teisinį nihilizmą. Kaip matyti iš 2021 m. rugpjūčio 5 d. administracinio nusižengimo protokolo, pastarasis yra surašytas pareigūno tarnybinėse patalpose. Apeliantas į protokolo surašymą nebuvo net pakviestas. Jeigu jis būtų pakviestas į protokolo surašymą, jam būtų pasiūlyta dėl padaryto pažeidimo parašyti paaiškinimą ar ant atskiro lapo, ar jį įrašyti į protokole skirtą vietą. Bet kuriuo atveju jis būtų paaiškinęs, kad pas jį 2021 m. rugpjūčio 3 d. rastas ne traukiamasis tinklas, o tinklas-ledingis ir kuo šie tinklai skiriasi. Protokolo surašymo metu pas jį rastas tinklas dar nebuvo perduotas sunaikinti, todėl dar buvo galimybė kartu su pareigūnu, pasirengusiu surašyti protokolą, jį apžiūrėti, buvo galimybė iškviesti specialistą ir pareikalauti išvados dėl rasto tinklo paskirties. Todėl buvo labai aktualu jį pakviesti į protokolo surašymą ir į administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka. Savo išvadai paremti teismas nurodo, kad apeliantas atsisakė „pasirašyti ir nusižengimo protokolą, ir daiktų ir dokumentų paėmimo protokolą, ir apžiūros aktą“, tik teismas nenurodo, kada jie apeliantui buvo pateikti ir kada jis atsisakė pasirašyti šiuos dokumentus, o tai yra labai svarbu. Juk apeliantas nei į administracinio nusižengimo protokolo surašymą 2021 m. rugpjūčio 5 d., nei į 2021 m. rugpjūčio 5 d. daiktų ir dokumentų paėmimo protokolo surašymą, nei į administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą, vykusį 2021 m. rugpjūčio 13 d., nebuvo pakviestas. Jeigu būtų pakviestas, mano, kad nebūtų nei administracinio nusižengimo protokolo, nei nutarimo administracinio nusižengimo byloje.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarties (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Dėl to paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

6. Susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga ir apeliacinio skundo argumentais, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius duomenis vertino nepažeisdamas ANK 569 straipsnio reikalavimų ir priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kuria paliko nepakeistą 2021 m. rugpjūčio 13 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiojo specialisto nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-3458-2021. Apylinkės teismas išsamiai atsakė į visus J. A. nesutikimo su vyriausiojo specialisto nutarimu argumentus ir pakankamai motyvuotai pagrindė savo išvadas.

7. Apylinkės teismas tinkamai įvertino ir konstatavo, kad pagal visus savo požymius pas apeliantą rastas tinklas laikytinas kaip atskiras žvejybos įrankis ir jo laikymas yra atskiras savarankiškas nusižengimas. Nors apeliaciniame skunde nesutinkama su šia skundžiamoje nutartyje konstatuota aplinkybe pateikiant gana plačius paaiškinimus, kuo tinklas-ledingis skiriasi nuo traukiamojo tinklo, teigiant, kad pas apeliantą buvo rastas ir paimtas būtent ledingis, tačiau apygardos teismas su šiais skundo argumentais nesutinka ir pritaria apylinkės teismo padarytai išvadai. Kaip matyti iš skundo, pats apeliantas neprieštarauja, kad pas jį buvo rastas tinklas su plūdėmis ir svareliais: „2022 m. rugpjūčio 3 d. rastas pas mane tinklas buvo su plūdėmis ir svareliais“, o tai tik patvirtina, kad rastas tinklas gali būti naudojamas kaip traukiamasis tinklas, tai yra savarankiškas žvejybos įrankis. Be visa to, tai patvirtino kaip liudytojai apklausti M. S. ir G. M.. Apeliantas pažymėjo, kad teismo posėdyje liudytojas M. S. į klausimą, ar rastas pas apeliantą tinklas turėjo suformuotą maišą, tvirtai atsakė, kad maišo nebuvo. Anot apelianto, tai reiškia, kad pas jį buvo rastas ne traukiamasis tinklas, ir prašo apeliacinės instancijos teismo šio liudytojo įrodymus pakartotinai perklausyti. Apygardos teismas vertindamas į šį skundo argumentą akcentuoja, kad nustatyta, jog pakanka, kad tinklas būtų su svareliais ir plūdėmis, kad jis būtų laikomas savarankišku žvejybos įrankiu, todėl nurodoma aplinkybė, kad prie tinklo nebuvo suformuoto maišo, situacijos nekeičia, taigi apygardos teismas plačiau šio klausimo neanalizuoja. Kaip matyti, apeliantas pats akcentavo ANK 569 straipsnio 2 dalies nuostatą, kuri numato, kad įrodymus renka, prireikus skiria ekspertizę ar reikalauja specialisto išvados pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą. Šiuo atveju pareigūnams nekilo abejonių dėl surinktų įrodymų pagrįstumo, todėl, kaip ir numatyta minėtame ANK straipsnyje, pareigūnų teisė buvo nuspręsti, ar reikalinga skirti ekspertizę, ar reikalauti specialisto išvados, tačiau šiuo atveju to neprireikė, nes visos aplinkybės, pagrindžiančios padarytus administracinius nusižengimus, buvo nustatytos byloje surinktų įrodymų visuma.

8. Skunde nurodo, kad Institucija teismui pateikė 2021 m. rugpjūčio 3 d. įvykių vaizdo įrašą, tačiau ne visą, kadangi buvo filmuojama su dėvimąja vaizdo kamera, anot apelianto, įrašas turėjo būti iki pareigūnai susėdo į automobilį, kuriuo atvyko. Taip vos 2021 m. rugpjūčio 3 d. Aplinkos apsaugos departamento darbuotojams atvykus į apelianto kiemą ir dar jiems nepradėjus daryti kratos, apeliantas pasitraukė į gyvenamąjį namą, tačiau pro langą stebėjo įvykius. Matė, kad rastą tinklą-ledingį jie ištempė (paskleidė) ant žemės ir matavo jį žingsniais. Tačiau to pateiktoje vaizdo įrašo dalyje nėra. Apelianto teigimu, akivaizdu, kad Institucija nepateikė viso įrašo dėl to, kad paskleistame ant žemės tinkle yra matyti, kad šis tinklas yra be suformuoto jame tinklinio maišo, t. y. kad tinklas yra ne traukiamasis, o tinklas-ledingis, naudojamas kartu su gaudyklėmis (venteriais). Apygardos teismas nurodo, kad nusprendžiant iš apelianto teiginių, turėtų būti daroma išvada, kad Aplinkos apsaugos pareigūnai turėjo asmeninį suinteresuotumą pakenkti apeliantui ir visi jų atlikti veiksmai paremti tokiu siekiu. Apygardos teismas pažymi, kad byloje nenustatyta, kad apeliantas su Aplinkos apsaugos pareigūnais būtų pažįstamas ar juos sietų asmeniniai nesutarimai, todėl vien dėl to, kad pareigūnų atlikti veiksmai netenkina apelianto, dar nereiškia, kad jie turėjo asmenį suinteresuotumą jam pakenkti. Apeliantas teigia, kad matė, kad pareigūnai rastą tinką-ledingį ištempė (paskleidė) ant žemės ir matavo jį žingsniais, tačiau to pateiktoje vaizdo įrašo dalyje nėra. Jo manymu, tai pagrįstų teiginį, kad tinklas buvo rastas pirmosios kratos metu, tačiau nebuvo paimtas, dėl to būtų įrodyta, kad turėjo būti fiksuojamas vienas pažeidimas, o ne du atskiri. Iš byloje esančio vaizdo įrašo, daryto 2021 m. balandžio 24 d., matyti, kad pareigūnai apžiūrėjo visą sodybos teritoriją, pagalbines patalpas ir surado ir paėmė 6 gaudykles. Iš 2021 m. rugpjūčio 3 d. daryto vaizdo įrašo matyti, kad traukiamasis tinklas laikytas maiše prie pat įėjimo į patalpą, šalia kėdės, stalo, visiškai atvirai, todėl, kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, mažai tikėtina, kad pareigūnai 2021 m. balandžio 24 d. apžiūros metu būtų jo nematę. Iš to paties vaizdo įrašo matyti, kad aplinkosaugos pareigūnai apžiūros metu matė ir senas gaudykles, kurios nebuvo paimtos 2021 m. balandžio 24 d. patikrinimo metu, ir aiškiai nurodė, kad šis tinklas yra „šviežias“, tai yra, kad praeitą kartą jo ten nebuvo. Be to, kaip jau minėta, pagal visus savo požymius tinklas laikytinas kaip atskiras žvejybos įrankis. Todėl apylinkės teismas teisingai ir pagrįstai konstatavo, kad J. A. nepagrįstai teigia esąs nubaustas antrą kartą už tą patį nusižengimą. Šio tinklo laikymas – tai atskiras savarankiškas nusižengimas.

9. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

10. Apeliantas pažymėjo, jog 2013 m. sausio 4 d. priėmus Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisykles, atsirado draudimas šį tinklą (ledingį) laikyti (9.2 punktas). Akcentuoja, kad teisėje laikomasi nuostatos, pagal kurią asmuo, įgijęs tam tikrą teisę, jos nepraranda pasikeitus teisės aktams. Kadangi iki 2013 m. sausio 4 d. draudimo laikyti ne mėgėjų žvejybos įrankius (šiuo atveju – tinklo-ledingio) nebuvo ir apeliantas iki to laiko įgijo teisę šį tinklą laikyti, akivaizdu, kad, priėmus Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisykles, ši jo teisė neišnyko. Nors apie tai buvo nemažai kalbėta teismo posėdyje, teismas šių aplinkybių neįvertino. Apygardos teismas neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais ir atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad jis netinkamai interpretuoja aptartą teisės normą. Pažymėtina, kad šiuo klausimu išsamiai ir teisingai pasisakė Institucija atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui. Kaip nurodyta atsiliepime, apeliantas, būdamas specialiuoju subjektu – žveju-verslininku, turėjo teisę disponuoti ne mėgėjų žvejybos įrankiais pagal išduodamą kasmetinį leidimą, kuriame nurodyta, kada, kokie ir kiek tinklinių įrankių leidžiama naudoti. Nuo 2005 m. balandžio jis versline žvejyba nebeužsiiminėjo, leidimų disponuoti versliniais žvejybos įrankiais neturėjo. Tokiu būdu apeliantas, nebūdamas specialiuoju subjektu – žveju-verslininku, kaip fizinis asmuo privalo laikytis teisės aktų, įskaitant ir Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių, kurių 9.2 punkte nurodytas draudimas laikyti ne mėgėjų žvejybos įrankius. Lietuvos Respublikos mėgėjų žvejybos įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad ne mėgėjų žvejybos įrankiai nustatyti Europos komisijos (EB) 2006 m. gruodžio 6 d. reglamento Nr. 1799/2006 1 priedo 3 lentelėje, kurioje įvardyti visų tipų tinklai, naudojami verslinėje žvejyboje. Taigi apeliantas nuo to momento, kai nutraukė vykdomą žuvininkystės verslą, neteko teisės vadovautis specialiajam subjektui – žvejui-verslininkui išduodamų leidimų bei taikomų privilegijų. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apylinkės teismas pagrįstai ir šiuo atveju konstatavo J. A. kaltę.

11. Skunde J. A. nesutinka su skundžiamoje nutartyje konstatuota jo kalte dėl aplinkosaugos pareigūnų garbės ir orumo pažeminimo. Apeliantas teigia, kad 2021 m. rugpjūčio 3 d. atvykusių pareigūnų garbės ir orumo nepažemino ir tai įrodo vaizdo įrašas. Apygardos teismas, peržiūrėjęs minimą vaizdo įrašą, priešingai, nei nurodo apeliantas, konstatuoja, kad iš vaizdo įrašo matyti, kad J. A. su trimis dalyvavusiais pareigūnais M. S., V. O. ir R. S. bendravo nepagarbiai, iškeikė juos rusiškais keiksmažodžiais, siūlė atlikti nepadorius veiksmus. Be visa to, apeliantas savo nekaltumą grindžia aplinkybe, kad teismo posėdžio metu apklausiamas pareigūnas M. S. nurodė, kad neprisimena šio įvykio aplinkybių, o kiti du pareigūnai teismo posėdyje išvis nebuvo apklausti.

12. ANK 507 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už valstybės politiko, valstybės pareigūno, valstybės tarnautojo garbės ir orumo pažeidimą, reiškiamą žodžiu, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu ar kitokiu elgesiu.

13. Teismų praktikoje išaiškinta, kad įžeidimas gali pasireikšti žodžiais ar veiksmais, kuriais siekiama asmenį pažeminti, įskaudinti, pakenkti jo moraliniam prestižui. Tokio pobūdžio bylose svarbu nustatyti pasakytų žodžių prasmę – ar jie tikrai buvo nukreipti asmeniškai į valstybės tarnautoją, kokie konkrečiai žodžiai buvo pasakyti konflikto metu, ar minėti žodžiai buvo vartojami protestuojant prieš atliktus tarnautojo veiksmus, ar jie buvo nukreipti į tarnautojus, siekiant juos įžeisti, pažeminti jų garbę ir orumą.

14. Nagrinėjamu atveju būtent vaizdo įrašas patvirtina, jog J. A. išsakyti žodžiai pareigūnams buvo nepagarbūs ir jais buvo siekiama įžeisti pareigūnus, tokiu būdu pažeminant jų garbę ir orumą. Vien ta aplinkybė, kad teismo posėdžio metu nebuvo pareigūnų išsakytos pozicijos šiuo klausimu, nėra pagrindas konstatuoti, kad aptariamas pažeidimas nebuvo padarytas. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas šiuo atžvilgiu pagrįstai vadovavosi pareigūnų pateiktais rašytiniais paaiškinimais (b. l. 30; 52-53) bei byloje esančia vaizdo medžiaga. Atsižvelgdamas į tai, kas aptarta, apylinkės teismas pagrįstai J. A. nubaudė pagal ANK 507 straipsnį.

15. Iš skundo matyti, kad apeliantas ginčija administracinio nusižengimo protokolo surašymą jam nedalyvaujant ir mano, kad tuo atveju, jeigu jam būtų buvusi užtikrinta teisė dalyvauti protokolo surašyme, jis būtų turėjęs galimybę pateikti paaiškinimus, dėl ko galbūt net nebūtų buvęs fiksuojamas pažeidimas. Apygardos teismas pritaria apylinkės teismui, kad šiuo atveju nors procesinės ANK nuostatos išties buvo pažeistos, tačiau vertinant pažeidimų reikšmingumą galima teigti, kad jie neturėjo lemiamos įtakos bylos eigai. Apygardos teismas atkreipia apelianto dėmesį, kad jam nuo pat pradžios, kai jo nuosavybėje buvo atliekama krata, buvo suteikta galimybė teikti paaiškinimus, tačiau jis tokia teise nepasinaudojo, tai patvirtina jo atsisakymas pasirašyti administracinio nusižengimo protokolą ir dokumentų paėmimo protokolą bei apžiūros aktą. Jeigu, kaip nurodo apeliantas, esant jo paaiškinimams net nebūtų buvęs surašytas administracinio nusižengimo protokolas, teismui kyla klausimas, kodėl jis šia teise nepasinaudojo iškart. Teismo vertinimu, apeliantas sąmoningai šia teise nepasinaudojo, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės.

16. Apibendrindamas tai, kas anksčiau išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas visapusiškai ir objektyviai patikrino nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, išsamiai, nešališkai, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kuriuo nutarimą paliko nepakeistą. Todėl apeliacinis skundas netenkinamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Tauragės apylinkės teismo Šilutės miesto rūmų 2022-10-28 nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą, o J. A. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.