- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-26
- Bylos Nr.
- 2A-181-567/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytautas Zelianka, Tatjana Žukauskienė, Neringa Švedienė
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės
- Ieškovas
- T. B.
- Kategorijos
- 42.11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 50.11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-22253-809/2013 pagal ieškovo T. B. ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei dėl teisės pripažinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas T. B. pateikė ieškinį, prašydamas įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę pakeisti 2001-05-14 Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. 40, kuri sudaryta su A. J. B. dėl 37,54 kv.m bendro ploto dviejų kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini), pripažįstant ieškovą šio buto pagrindiniu nuomininku, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad butas pagal 1971-04-20 orderį Nr. 045592 suteiktas naudotis Z. B., kartu su ja įregistruotas sutuoktinis A. J. B.. 1985-09-25 sprendimu Nr. 374 gyvenamosios patalpos nuomos sutartis buvo perrašyta A. J. B. vardu dėl pagrindinės buto nuomininkės Z. B. išregistravimu iš nuomojamo buto. A. J. B. butu naudojosi gyvenamosios patalpos nuomos pagrindais. Vadovaujantis Vilniaus miesto valdybos 2001-01-18 sprendimu Nr. 61V, su A. J. B. buvo sudaryta naujos patvirtintos formos 2001-05-14 Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartis Nr. 40, 2001-05-14 buvo surašytas buto pasas. Ieškovas, kuris yra Z. B. ir A. J. B. sūnus, bute gyveno nuo mažens, jo gyvenamoji vieta deklaruota nuo 1987 m. Ieškovo tėvas sunkiai sirgo, todėl objektyviai negalėjo imtis veiksmų butui privatizuoti ir iki pat savo mirties 2006-03-14 butu naudojosi nuomos pagrindais. Mirus tėvui, ieškovas neturėjo nuosavybės teise jokio nekilnojamojo turto bei buvo vienintelis šeimos narys, kuris naudojosi butu po pagrindinio buto nuomininko mirties. 2006-05-18 su ieškovu buvo sudaryta ne buto nuomos, o socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 3, butas ieškovui perduotas pagal 2006-05-18 buto perdavimo-priėmimo aktą (LR CK 1.138 str., 6.588 str., 6.598 str.).
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydamas jį atmesti, kaip nepagrįstą. Nurodė, kad visos savivaldybei priklausančios gyvenamosios patalpos nuomojamos pagal įstatyme numatytą reglamentavimą ir yra įvardijamos, kaip socialinis būstas. Savivaldybės vykdoma nuoma yra ne įprasta ūkinė-komercinė veikla, teikianti pelno, o viena iš viešojo administravimo funkcijų. Savivaldybės socialinio būsto suteikimas taip pat yra viena iš socialinės paramos formų. Atsakovas, nuomodamas būstą, veikia nekomerciniais tikslais, nesiekia ir negauna pelno, o laikydamasis įstatymų, vykdo jam priskirtą funkciją. 2006 m. ieškovas pats kreipėsi į savivaldybę dėl buto nuomos sutarties perrašymo, todėl nepagrįstai ieškinyje nurodė, kad neva savivaldybės įgaliotas asmuo savo nuožiūra pakeitė sutarties pakeitimo teisinį pagrindą. Ieškovui išreiškus norą perrašyti sutartį, savivaldybė neturėjo jokių kitų galimybių, tik įgyvendinti ieškovo prašymą ir sudaryti socialinio būsto nuomos sutartį. Ieškovas buvo pateikęs ieškinį Vilniaus miesto 3 apylinkės teismui dėl minėto buto privatizavimo ir šioje byloje teigė, jog sudarė socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį. Dėl didelio socialinio būsto poreikio savivaldybė yra suinteresuota išlaikyti kuo didesnį socialinio būsto fondą, nes priešingu atveju, asmenų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, interesai būtų pažeisti, nes galimybė sulaukti socialinio būsto būtų ženkliai apsunkinta (LR CK 6.598 str. 3 d.).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-07-17 sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti: įpareigoti atsakovą Vilniaus miesto savivaldybę pakeisti 2001-05-14 Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. 40, pripažįstant ieškovą T. B., 37,54 kv.m dviejų kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini), pagrindiniu nuomininku; priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškovo T. B. naudai 894 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad ieškovas T. B. Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyveno nuo 1987-11-24, kaip pagrindinio buto nuomininko A. J. B. šeimos narys. Pagrindinis buto nuomininkas, ieškovo tėvas A. J. B. mirė 2006-03-14 (b.l. 16). Ieškovo tėvui minimas butas buvo išnuomotas 1971-04-20, tai patvirtina buto orderis Nr.045592 (b.l. 8) ir 1985-09-25 Sovietų rajoninės LDT Vykdomojo komiteto sprendimas Nr. 374 dėl nuomos sutarties pakeitimo ir asmeninės buto sąskaitos atidarymo A. J. B. (b.l. 10,11). 2001-05-14 UAB „Senamiesčio ūkis“ ir ieškovo tėvas A. J. B. sudarė Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. 40 (b.l. 22-24). 2006-05-18 su ieškovu buvo sudaryta Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 3 (b.l. 18-20). Teismas pažymėjo, jog nagrinėjant ginčus, kylančius iš socialinių gyvenamųjų patalpų nuomos teisinių santykių, svarbus jų kilimo, t. y. nuomos sutarties sudarymo, momentas, nes socialinio būsto nuomos sutarties sudarymo, vykdymo, nutraukimo tvarkos bei sąlygų reguliavimas keitėsi. Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme, kuris nuo 2003-01-01 pakeitė Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą, įtvirtintos pakitusios normos dėl savivaldybės butų fondo ir jam priklausančių gyvenamųjų patalpų teisinio statuso, taip pat dėl reikalavimų bei sąlygų nuomos teisiniams santykiams sukurti, palaikyti ir nutraukti inter alia nuostatos dėl subjektų, turinčių teisę į gyvenamųjų patalpų nuomą, nuomos santykių šalių teisių ir pareigų turinio, nuomos terminų, dėl nuomos santykių pasibaigimo pagrindų. Atsižvelgiant į teisinio reguliavimo pakeitimus ir jo padarinius, įstatymo nuostatų skirtingų redakcijų taikymas priklauso nuo momento, kada nuomotojas (savivaldybė) ir nuomininkas sudarė gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį. 2002-11-12 įstatymo Nr. IX-1189 dėl Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnyje nurodyta, kad asmenims, kuriems yra išnuomotos savivaldybės gyvenamosios patalpos pagal Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą, Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatytas socialinio būsto normatyvas ir šio būsto nuomos sąlygos netaikomi ir dėl to nuomos sutartys nekeičiamos, išskyrus atvejus, nustatytus Civiliniame kodekse. Šia teisės norma gyvenamųjų patalpų teisiniams nuomos santykiams, atsiradusiems iki 2003-01-01, valstybė užtikrino status quo bei jos prisiimtų įsipareigojimų pagal Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą tęstinumą. Gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties, sudarytos iki 2002-12-31, pagrindu būstą nuomojantys asmenys neturi pareigos savivaldybei teikti duomenų apie turtą ir pajamas, kaip tai nustatyta naujos redakcijos (galiojančios nuo 2003-01-01) įstatymo 11 straipsnio 4. 5 dalyse. Šiems asmenims nuomos sutartis negali būti nutraukta dėl turimo turto ar pajamų viršijimo, nustatyto naujos redakcijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje. Gyvenamųjų patalpų nuomininkų teisė į nuomojamas patalpas pagal Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo nuostatas neturi tokio pobūdžio ribojimų, taikomų gyvenamųjų patalpų nuomos sutartims, sudarytoms galiojant Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo redakcijai nuo 2003-01-01 (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-01-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012). Teismas konstatavo, jog šioje byloje nustatytas ilgalaikis ieškovo ryšys su ginčo būstu – ieškovas jame gyvena nuo mažens, bute deklaravo gyvenamąją vietą nuo 1987 m. Ginčo bute ieškovas gyvena, kaip pagrindinio nuomininko šeimos narys, kito būsto neturi, todėl teismas pripažino, kad nuomininko sūnus ginčo patalpose gyvena teisėtai. T. B. mokėjo mokesčius, todėl 2006-03-14 mirus pagrindiniam nuomininkui A. J. B., atsižvelgiant į ieškovo ryšio su ginčo patalpa teisėtumą, trukmę, į susiklosčiusius nuomos santykius, kurių negalima prilyginti socialinio būsto nuomos santykiams, atsakovas turėjo pakeisti Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. 40, pripažįstant ieškovą T. B. 37,54 kv.m dviejų kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini), pagrindiniu nuomininku. Teismas padarė išvadą, jog atsakovas, pasirašydamas su ieškovu 2006-05-18 Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 3 (b.l. 38-40), jau minėtos sutarties pasirašymo metu neatitiko socialinio būsto nuomininkams taikomų reikalavimų dėl savo pajamų dydžio. Atsakovas nepateikė duomenų, jog ginčo butui yra taikomas socialinio būsto statusas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-07-17 sprendimą, atmesti ieškinį, kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į teisinį reglamentavimą, kuriame aiškiai nurodyta, kad Vilniaus miesto savivaldybė turtą valdo, naudoja ir disponuoja Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nustatyta tvarka. Minėto įstatymo 8¹ str. 1 d. 4 p. yra nustatytas viešosios teisės principas, kuris įsakmiai įpareigoja, kad sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir/ar savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais. Ši nuostata neleidžia savivaldybei visiškai laisvai disponuoti jai priklausančiu turtu ir reikalauja disponavimo savivaldybės turtu veiksmus atlikinėti tik taip, kaip numato disponavimą savivaldybės turtu reglamentuojantys teisės aktai. Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomą reglamentuoja valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti įstatymas. Būtent šiuo teisės aktu reikia vadovautis, kai atliekami sandoriai su savivaldybei priklausančiomis gyvenamosiomis patalpomis. Šiuo metu galiojantys teisės aktai nenumato galimybių valstybinėms institucijoms ir savivaldybėms užsiimti komercine gyvenamųjų patalpų nuoma fiziniams asmenims. Visos savivaldybei priklausančios gyvenamosios patalpos nuomojamos pagal įstatyme numatytą reglamentavimą ir yra įvardijamos kaip socialinis būstas, todėl Vilniaus miesto savivaldybės vykdoma nuoma yra ne įprasta ūkinė komercinė veikla, teikianti pelno, o viena iš viešojo administravimo funkcijų. Savivaldybei nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios patalpos gali būti išnuomojamos tik įstatymo pagrindu, nes tik ši specialioji teisės norma reglamentuoja valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomą. Pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad 2006 m. ieškovas pats kreipėsi į savivaldybę dėl buto nuomos sutarties perrašymo, kai jau galiojo minėtas įstatymas, kuris numato, kad savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomojamos, kaip socialinis būstas. Teismas taip pat neįvertino, jog socialinis būstas, įskaitant ir ginčo patalpas, pagal paskirtį skirtas minimalioms gyvenimo sąlygoms, mažas pajamas turtintiems asmenims užtikrinti, priešingu atveju šio būsto paskirtis ir pažeistos asmenų, turinčių teisę į būstą, tačiau laukiančių eilėje socialiniam būstui išsinuomoti, teisės. Minėtos civilinės bylos negalima priskirti prie sudėtingų bylų, todėl priteistos bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstai didelės (LR CK 6.598 str. 3 d.).
Atsiliepimas
Ieškovas T. B. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas jį atmesti, kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad aplinkybė, jog butas priklauso savivaldybei, savaime nereiškia, kad toks būstas turi socialinio būsto statusą, o jame gyvenantiems nuomininkams taikomos socialinio būsto nuomos sąlygos. Įstatymas nenumatė, kad pagal anksčiau galiojusius įstatymus įgytos nuomininko teisės būtų panaikintos arba laikomos išnykusios nuo naujojo įstatymo įsigaliojimo dienos. Ieškovas teigia, jog apeliantas neturėjo pagrindo pritaikyti ieškovui socialinio būsto nuomos teisinius santykius reglamentuojančių specialiųjų teisės normų, nes ieškovo ir apelianto teisinis santykis, susijęs su ginčo buto norma, reglamentuojamas CK normomis. Vietos savivaldos įstatymo ir Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo bendrosios nuostatos nesuteikia teisės savivaldybei, kaip nuomos sutarties kontrahentui, vienašališkai modifikuoti su nuomininku sukurtų teisinių santykių – juos pakeisti arba nutraukti. Ieškovo pripažinimas pagrindiniu ginčo buto nuomininku, mirus pagrindiniam nuomininkui, nėra naujo gyvenamųjų patalpų nuomos teisinio santykio sukūrimas, o tęstinio, iki įstatymo, reglamentuojančio Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos – ginčo buto – nuomos teisinio santykio modifikavimas, įsigaliojimo (LR CK 6.575 str.).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas. Nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas, ar buto pagrindinio nuomininko, sudariusio 2001-05-14 Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, kuris mirė 2006-03-14 (b.l. 16), šeimos narys (ieškovas) turi teisę reikalauti, kad Vilniaus miesto savivaldybė pakeistų 2001-05-14 Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. 40, kuri sudaryta su A. J. B. dėl 37,54 kv.m bendro ploto dviejų kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini), pripažįstant ieškovą šio buto pagrindiniu nuomininku.
Nagrinėjamu atveju pagal 2001-05-14 Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį tarp pagrindinio nuomininko (mirė 2006-03-14) ir Vilniaus miesto savivaldybės susiformavo prievoliniai nuomos teisiniai santykiai, todėl nagrinėjamoje byloje aktualus yra ne dabar galiojantis teisinis reglamentavimas dėl galimų gyvenamųjų patalpų nuomos teisinių santykių, bet nuomos santykių atsiradimo pagal 2001-05-14 Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį pagrindas, lemiantis tokios gyvenamosios patalpos teisinį statusą, nuomininko ir jo šeimos narių teises ir pareigas, atitinkamos nuomos sutarties pakeitimo sąlygas ir tvarką.
Nagrinėjant šį ginčą, kylantį iš gyvenamųjų patalpų nuomos teisinių santykių, susidariusių pagal 2001-05-14 Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, svarbus jų atsiradimo, t. y. nuomos sutarties sudarymo, momentas, nes atsižvelgiant į teisinio reguliavimo pakeitimus ir jo padarinius, įstatymo nuostatų skirtingų redakcijų taikymas priklauso nuo momento, kada nuomotojas (savivaldybė) ir nuomininkas, kaip fizinis asmuo, nagrinėjamoje byloje – A. J. B. –sudarė 2001-05-14 Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. 40. 2002 m. lapkričio 12 d. įstatymo Nr. IX-1189 dėl Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnyje nurodyta, kad asmenims, kuriems yra išnuomotos savivaldybės gyvenamosios patalpos pagal Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą, Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatytas socialinio būsto normatyvas ir šio būsto nuomos sąlygos netaikomi ir dėl to nuomos sutartys nekeičiamos, išskyrus atvejus, nustatytus Civiliniame kodekse.
LR CK 6.598 straipsnio 1 dalis, reglamentuojanti gyvenamosios patalpos nuomos sutarties pakeitimo atvejus, nustato, kad savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti pakeista šio kodekso 6.602 straipsnyje numatytu atveju, t.y. gyvenamosios patalpos nuomos sutartis pakeičiama nuomininkui mirus, jeigu nuomininko šeimos narys ir toliau gyvena nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje ir per du mėnesius po nuomininko mirties informuoja apie tai nuomotoją.
Nagrinėjamu atveju ieškovas ginčo bute gyvena nuo mažens, jo gyvenamoji vieta deklaruota nuo 1987 m., ir mirus ieškovo tėvui, kuris buvo sudaręs 2001-05-14 Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, ieškovas, nepraleisdamas dviejų mėnesių termino po nuomininko mirties, informavo nuomotoją (savivaldybę), prašydamas pakeisti gyvenamosios patalpos nuomos sutartį. Ta aplinkybė, kad ieškovo prašymas 2006-04-11 buvo nagrinėjamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų ir patalpų komisijoje (b.l. 17), pavedusioje rengti įsakymo projektą dėl nuomos sutarties pakeitimo su ieškovu T. B., patvirtina, kad nuomotojas suprato savo prievolę pagal LR CK 6.598 straipsnio 3 dalį, pakeitus gyvenamosios patalpos rašytinę nuomos sutartį, sudaryti rašytinę nuomos sutartį, kurioje nurodomi senosios sutarties pakeitimai, bet ne naujos sutarties sudarymą dėl socialinio būsto nuomos.
Tai reiškia, kad LR CK 6.598 straipsnio 1 ir 3 dalies ir 6.602 straipsnio pagrindu turi būti tęsiami teisiniai santykiai, atsiradę pagal 2001-05-14 Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, kurios pakeitimai turi būti įforminti su ieškovu sudarant rašytinę nuomos sutartį, kurioje turi būti įvardijami senosios sutarties pakeitimai, bet ne naujos sutarties sudarymas dėl socialinio būsto nuomos.
Ta aplinkybė, kad šiuo metu galiojantys teisės aktai numato savivaldybei priklausančių gyvenamųjų patalpų nuomojimą, įvardijant socialinio būsto sąvoką, neturi teisinės reikšmės ieškovo teisėms, kurias jis įgijo, būdamas A. J. B. šeimos nariu pagal 2001-05-14 Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, sudarytą tarp A. J. B. ir nuomotojo, atsižvelgiant į tai, kad pagal LR CK 6.589 straipsnio 1 dalį gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas.
Šioje byloje nustatytos faktinės aplinkybės sudaro teisinį pagrindą konstatuoti, kad Vilniaus miesto savivaldybės teisių nuomoti socialinius būstus neliečiamumas negali būti suabsoliutinamas, nes būtina apginti ieškovo T. B. teises nuomotis gyvenamąją patalpą, įgytas pagal 2001-05-14 Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, sudarytą tarp A. J. B. ir nuomotojo.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes dėl ginčo buto nuomos teisinių santykių ir padarė pagrįstas ir teisėtas išvadas dėl šių nuomos teisinių santykių kvalifikavimo, todėl kolegija šių išvadų nekartoja. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai įvertinti pateikti įrodymai, tinkamai įvertintos ir išnagrinėtos visos bylai reikšmingos aplinkybės. Teisėjų kolegija nevertina kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui.
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla išspręsta teisingai (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 str., LR Konstitucijos 24 str., CK 1.2 str. 1 d., 1.5 str., CPK 2 str., 7 str., 8 str., 12 str., 13 str., 176 str. - 179 str., 185 str., 313 str., 320 str., 328 str.). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 144 Lt žyminio mokesčio (b.l. 7) ir 810 Lt (b.l. 60-61, 69-70) bylinėjimosi išlaidų, nes jų dydis neviršijo maksimalaus galimo šių išlaidų dydžio dėl teisinių paslaugų, kurias suteikė advokato padėjėja: už ieškinį galimas dydis 2400 Lt (3 x 1000 Lt x 80 %). Atmetus apeliacinį skundą, atsakovas įgijo pareigą atlyginti ieškovui 500 Lt už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (b.l. 91-92) nes šis dydis neviršija maksimalaus galimo šių išlaidų dydžio 1200 Lt (1,5 x 1000 Lt x 80 %), todėl teisėjų kolegija jų nemažina, atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (LR CPK 3 str. 1 d., 7 str., 93 str., 98 str., Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 5 p., 7 p., 8.2 p., 8.11 p., 8.18 p., 9 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 17 d. sprendimą nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės 500 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovo T. B. naudai.