- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-28
- Bylos Nr.
- 2A-364-640/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17712-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Jelena Šiškina, Andrius Ignotas
- Ieškovas
- J. L.
- Atsakovas
- A. J., (duomenys neskelbtini)
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andriaus Ignoto, Jelenos Šiškinos ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo J. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. L. ieškinį atsakovams A. J., (duomenys neskelbtini) -jai daugiabučių namų savininkų bendrijai dėl įpareigojimo demontuoti vaizdo kameras.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas J. L. patikslintu ieškiniu prašė įpareigoti (duomenys neskelbtini) -sios daugiabučio namo savininkų bendrijos pirmininką A. J., atsakingą už vaizdo stebėjimo sistemos priežiūrą ir vaizdo duomenų tvarkymą, bei (duomenys neskelbtini) -ąją DNSB per 10 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo demontuoti namo (duomenys neskelbtini) pirmojoje laiptinėje esančią į laiptus nukreiptą vaizdo stebėjimo kamerą, kaip sumontuotą pažeidžiant LR Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau -ADTAĮ ) normas bei Bendrijos patvirtintas taisykles.
Šalies argumentai
2. Nurodė, kad atsakovo nurodymu (duomenys neskelbtini) namo 1-os laiptinės viduje prie laiptų yra sumontuota vaizdo stebėjimo kamera, kuri fiksuoja ir kaupia įrašus apie į patalpas ateinančius ir išeinančius asmenis. Įrašai su žmonių atvaizdais kaupiami ir saugomi neribotą laiką. Paaiškėjo, kad kamera užfiksuoti vaizdo įrašai yra prieinami asmenims, neturintiems teisės disponuoti vaizdo stebėjimo įrašais. Minėtame daugiabučiame name ieškovas nuosavybės teise yra įsigijęs 44,58 kv.m. patalpą, kurioje yra registruota advokato kontora. Ieškovas yra bendrijos narys. Ieškovo nuomone, vaizdo stebėjimo kameros buvo įrengtos pažeidžiant įstatymą, t.y. nepritarus butų ir patalpų savininkų daugumai. Vaizdo kamera fiksuoja asmenis, kurie ateina į ieškovo kontorą kaip klientai. Fiksuotų įrašų pagalba ieškovas ir jo klientai buvo šantažuojami, stebėjimo įrašai neribotą laiką buvo saugomi ir nežinant vaizdo įrašuose užfiksuotiems asmenims, platinami, nors įstatymas tą draudžia. Atsakovas, siekdamas sukompromituoti ieškovą, kaip advokatą, net tris kartus kreipėsi į policiją dėl ieškovo neteisėtų veiksmų, tačiau pareigūnai neįžvelgė neteisėtumo ir įvykius atsisakė tirti.
3. Ieškovas pažymėjo, kad Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija 2009 m. birželio 10 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 2K-8(2.7), kuriame konstatuota, jog bendrijos pirmininkas yra atsakingas už tai, kad nuo 2009 m. sausio 1 d. (duomenys neskelbtini) -me name yra vykdomas vaizdo stebėjimas pažeidžiant ADTAĮ nuostatas. 2016 m. vasario mėnesį atsakovas be namo bendraturčių pritarimo papildomai laiptinėse sumontavo vaizdo stebėjimo kameras pirmuose aukštuose, padidindamas vaizdo stebėjimo kamerų skaičių nuo 6 iki 15. Laiptinėje naujai sumontuota kamera iš esmės įrengta taip, kad būtų galima stebėti ieškovą, ateinantį ir išeinantį iš darbo, stebėti pas jį ateinančius klientus. Atsakovas neteisėtai sumontuotos vaizdo kameros pagalba nuolat pažeidinėja ieškovo teises.
4. Ieškinyje atkreiptas dėmesys į tai, kad vaizdo duomenų tvarkymo name (duomenys neskelbtini) taisyklėse (9.1.1.p.) patvirtintose 2017 m. vasario 20 d. numatyta įrengti kameras, fiksuojančias erdves prie įėjimo į laiptinę, tačiau kamera sumontuota laiptinėje ir nukreipta į laiptus, t.y. neteisėtai. Dėl papildomai laiptinėse sumontuotų vaizdo stebėjimo kamerų ieškovas kreipėsi į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją, kuri atlikusi tyrimą, 2017 m. sausio 31 d. sprendimu konstatavo, jog pareiškėjo skundas yra pagrįstas, konstatuotas ADTAĮ 18 straipsnio 1 dalies pažeidimas, kadangi taisyklėse nenumatyta, kad vaizdą fiksuoja dvi pirmojo aukšto laiptinėse į laiptų pusę nukreiptos vaizdo stebėjimo kameros. 2017 m. kovo 7-12 d. iš 31 pirmojoje laiptinėje esančių butų ir patalpų savininkų, 18 pasirašytinai sutiko, kad vaizdo stebėjimo kamera, nukreipta į laiptus, būtų demontuota, 2 iš pasirašiusiųjų pageidavo, kad vaizdo stebėjimo kamera būtų sumontuota virš įėjimo į laiptinę durų, tačiau pateikus sąrašą su parašais, atsakovas ir toliau nesutinka demontuoti kameros. Todėl, vaizdo stebėjimo kamera turi būti demontuota, arba perkelta į kitą vietą.
Šalies argumentai
5. Atsakovų atsakovas su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad tiek ieškinyje, tiek patikslintame ieškinyje jis nurodytas netinkamu atsakovu vietoje DNSB. Ieškovas neturi pagrindo nurodyti atsakovu DNSB pirmininko pareigas einančio asmens, nors jis ir atsakingas už vaizdo stebėjimo sistemos priežiūrą ir vaizdo duomenų tvarkymą. Ieškovas, reikšdamas ieškinį, turėtų vadovautis LR Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymu, pagal kurį - DNSB valdymo organai yra valdyba ir ( arba) bendrijos pirmininkas, DNSB įgyja civilines teises, prisiima pareigas ir jas įgyvendina per savo valdymo organus. Tačiau įstatyme nenumatyta, kad DNSB valdymo organai atsakytų asmeniškai už DNSB prievoles. Ieškovas, kaip profesionalus teisininkas, turi tai žinoti, todėl bendrijos pirmininko patraukimas į bylą atsakovu, rodo, kad ieškovas piktnaudžiauja teise. Pažymėjo, kad dėl vaizdo stebėjimo kamerų įrengimo gyvenamajame name priimtas bendraturčių daugumos sprendimas dėl bendro intereso – saugumo. Kadangi į pastatą yra du įėjimai- iš šiaurės ir pietų pusės, todėl nuspręsta pirmojo aukšto laiptinėse įrengti po dvi vaizdo stebėjimo kameras, kurios stebės abu įėjimus į pastatą. Vaizdo stebėjimo kameros filmuoja tik laiptinę, nei ieškovo buto prieigos, nei durys į jo butą nefilmuojamos. Ieškovo butas yra antrame aukšte, o vaizdo stebėjimo kameros įrengtos pirmame aukšte, ieškovo argumentai, jog jis yra sekamas, niekuo nepagrįsti. Ieškovo skundus dėl vaizdo kamerų įrengimo nagrinėjo valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, kuri nenustatė įstatymo pažeidimų dėl įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų šiame pastate.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 10 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo J. L. 1270,50 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovės (duomenys neskelbtini) -sios daugiabučio namo savininkų bendrijos naudai ir 10,09 Eur pašto išlaidas valstybės naudai.
7. Nustatė, kad remiantis nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, ieškovas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdo gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). 2016 m. birželio 20 d. ieškovas buvo priimtas į (duomenys neskelbtini) -osios DNSB narius. (duomenys neskelbtini) -sios daugiabučio namo savininkų bendrijos visuotinio narių susirinkimo 2007 m. spalio 11 d. sprendimu, bendrijos valdybai pavesta organizuoti 6-ių vaizdo kamerų vaizdo stebėjimo sistemos name įrengimą. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2015 m. liepos 15 d. sprendimu Nr. 2R-44143 (9.1.-1) atsakovas (duomenys neskelbtini) -ji daugiabučio namo savininkų bendrija įregistruota Asmens duomenų valdytojų valstybės registre ir jai suteiktas duomenų valdytojo identifikavimo kodas. 2015 m. spalio 19 d. sprendimu (duomenys neskelbtini) -sios daugiabučio namo savininkų bendrijos butų ir kitų patalpų savininkai apklausos raštu dėl pritarimo vaizdo stebėjimo kamerų sistemos eksploatacijai ir modernizavimui pritarė 83,7 proc. butų/patalpų savininkų. Taigi, šiuo sprendimu nutarta pritarti daugiabučiame gyvenamajame name, (duomenys neskelbtini), abiejų laiptinių pirmuosiuose aukštuose vaizdo stebėjimo kamerų įrengimui. (duomenys neskelbtini) -sios daugiabučio namo savininkų bendrija 2017 m. birželio 29 d. sprendimu nepritarė ieškovo reikalavimui demontuoti vaizdo kamerą (duomenys neskelbtini), kuri yra nukreipta į namo pirmosios laiptinės laiptus.
8. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje esančius duomenis, pažymėjo, kad vaizdo stebėjimo kameros įrengtos bendraturčių daugumos sprendimu, tikslu apsisaugoti nuo vagysčių, plėšimų. Iš byloje esančio pastato pirmo aukšto plano, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pirmojoje laiptinėje yra įrengtos dvi vaizdo stebėjimo kameros, kurių viena iš šiaurinės įėjimo pusės nukreipta į laiptus, o kita- iš pietinės pusės – į šiaurinę pusę. Byloje nėra duomenų, kad į šių vaizdo kamerų stebėjimo lauką patektų gyvenamoji patalpa ir (arba) jai priklausanti privati teritorija ar įėjimas į ją. Ginčo vaizdo kamerų stebėjimo laukas iliustruotas fotonuotrauka, kurioje matyti, kad vaizdo kameros stebi tik laiptinę. Gyvenamojo pastato laiptinė yra bendraturčių bendro naudojimo patalpa ir tuo pačiu vieša erdvė, dėl kurios naudojimo tvarkos pastato bendraturčių dauguma priėmė sprendimą įrengti joje vaizdo stebėjimo kameras ir nors ieškovas teigia, kad šie sprendimai yra neteisėti, tačiau įrodymų, kad jie būtų panaikinti byloje nėra. Vaizdo stebėjimo kameros fiksuoja visus asmenis, įeinančius į pastatą, ieškovo buto prieigos ar įėjimo į butą, durų nefiksuoja, nes vaizdo stebėjimo kamera yra pirmo aukšto laiptinėje, o ieškovo butas-antrame aukšte.
9. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ieškovas neteisingai interpretuoja taisykles, nes taisyklių 9 punktas nustato, jog vaizdo duomenys fiksuojami šiomis vaizdo stebėjimo kameromis: 9.1. p pastato vidaus patalpose įrengtomis šešiomis vaizdo stebėjimo kameromis: 9.1.1. kameros, fiksuojančios erdves prie įėjimų į laiptines iš pietų pusės-2vnt. Taigi, punktas 9.1. nurodo, jog vaizdo stebėjimo kameros montuojamos pastato vidaus patalpose, o papunktis 9.1.1.- konkretizuoja, kurioje patalpos vidaus pusėje. Ieškovas taip pat nurodė, jog Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija 2017 m. sausio 24 d. sprendimu konstatavo, jog atsakovas yra pažeidęs ADTAĮ 18 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes taisyklėse nenumatyta, kad vaizdą fiksuoja dvi pirmojo aukšto laiptinės į lifto pusę esančios vaizdo stebėjimo kameros. Atsakovas, reaguodamas į aukščiau nurodytą įstatymo pažeidimą, pateikė į bylą naują taisyklių redakciją, kurių III skirsnis numato namo patalpų ir lauko teritorijos vaizdo stebėjimo tvarką, bei tai, kad laiptinėse montuojamos po 2 vnt. vaizdo stebėjimo kamerų. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, kaip nepagrįstą.
10. Kadangi klausimą dėl vaizdo stebėjimo kamerų įrengimo pastate nusprendė bendrasavininkių visuotinis narių susirinkimas, ieškovas neįrodinėja, kad bendrijos pirmininkas nevykdė ar blogai vykdė šio susirinkimo sprendimą, ieškovo nurodytais pagrindais reiškiamas reikalavimas įpareigoti demontuoti vaizdo stebėjimo kamerą, bendrijos pirmininkui yra pareikštas kaip netinkamam atsakovui, todėl toks ieškovo ieškinio reikalavimas buvo atmestas. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo pripažinti bendrijos pirmininko veiksmus piktnaudžiavimu ir paskirti baudą.
11. Ieškovo reikalavimas yra demontuoti namo (duomenys neskelbtini) pirmojoje laiptinėje esančią į laiptus nukreiptą vaizdo stebėjimo kamerą, kaip sumontuotą pažeidžiant ADTAĮ normas bei bendrijos patvirtintas taisykles, todėl pirmosios instancijos teismas nepasisakė ir nevertino ginčo šalių teiktų įrodymų, susijusių su ieškovo reikalavimais atsakovui peržiūrėti vaizdo kamerų fiksuotus vaizdo įrašus dėl vaizdo kameros niokojimo, dėl vaizdo kamerų kaštų, nes šie duomenys neapima bylos nagrinėjimo dalyko.
12. Atmetęs ieškinį pirmosios instancijos teismas iš ieškovo atsakovo (duomenys neskelbtini) -sios daugiabučio namo savininkų bendrijos naudai priteisė atsakovo bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 1270,50 Eur teisinių paslaugų išlaidos. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas neteisingai interpretuoja LR Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo nuostatas. Kaip matyti iš ieškovo ieškinio reikalavimų, šio ginčo pobūdžio, ginčas tarp ieškovo ir bendrijos yra ne dėl bendrijos valdymo klausimų, o dėl Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo pažeidimų, kurių pasekmėje tariamai pažeistas ieškovo privatumas, įrengiant vaizdo stebėjimo kameras gyvenamajame pastate. Todėl pirmosios instancijos teismas nesutiko su ieškovo argumentais, kurių pagrindu jis prašė netenkinti atsakovo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
13. Byloje susidarė 10,09 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, kurios viršijo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (3,00 Eur) – todėl iš ieškovo priteista 10,09 Eur valstybės naudai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
14. Apeliantas J. L. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti pilna apimtimi.
15. Apeliacinis skundas grindžiamas žemiau nurodytais motyvais:
15.1. Bendrijos pirmininkas privalo atlyginti bendrijai nuostolius, atsiradusius, dėl jo sprendimų priimtų pažeidžiant įstatymus bei bendrijos įstatus. A. J., kaip bendrijos pirmininko atsakomybė dėl vaizdo stebėjimo duomenų tvarkymo kyla ir iš (duomenys neskelbtini) -osios DNBS 2017 m. vasario 20 d. valdybos posėdžio Nr.V/2017-06 nutarimu patvirtintų taisyklių dėl vaizdo duomenų tvarkymo (duomenys neskelbtini) name, registruotų VDTA inspekcijoje įstatymo nustatyta tvarka. Taisyklėse inspekcijos pareigūnų akivaizdoje A. J. savo ranka įrašė, jog susipažino, kad yra atsakingas už vaizdo stebėjimo sistemos priežiūrą ir vaizdo duomenų tvarkymą, taisykles pasirašė. Taisyklių 21 punkte nustatyta, kad už taisyklių pažeidimą (duomenys neskelbtini) -osios DNBS darbuotojui taikoma įstatymuose numatyta atsakomybė. Taigi, ieškovas mano, kad nurodė tinkamą atsakovą.
Žemesnės instancijos teismas
15.2. Pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą pakeitė ieškinio pagrindą ir tuo pažeidė CPK 141 straipsnyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą ir taikė ne ADTAĮ teisės normas, kurios ieškinyje nurodytos kaip teisinis pagrindas, bylą išsprendė vertindamas bendraturčių teisinius santykius dėl bendrosios nuosavybės teisių įgyvendinimo, nors buvo kreiptasi į teismą dėl privataus gyvenimo reguliuojančių teisės normų pažeidimo.
15.3. Apklausa, kuria remiasi pirmosios instancijos teismas, atlikta pažeidžiant teisės aktuose nustatytą tvarką. Balsavimui – apklausai raštu nebuvo sudaryta balsų skaičiavimo komisija, tam nepateikti privalomi surašyti dokumentai, apklausos rezultatai nepatvirtinti bendrijos susirinkime, teismui nebuvo pateikti ir nebuvo apžiūrėti pritariančiųjų biuleteniai, tačiau teismas be jokio pagrindo apklausos rezultatus pripažino teisėtais.
15.4. Iš 29 nuosavybę turinčių asmenų 20 pasisakė, kad vaizdo stebėjimo kamera, nukreipta į laiptus, būtų demontuota arba perkelta į lauką. Laiptinėje daugumos butų savininkų sprendimas, kur gali būti sumontuota vaizdo stebėjimo kamera, yra privalomas ir vykdytinas, tokia tvarka atitinka ir DNSBĮ 12 straipsnio 2 dalį, taip pat CK 4.85 straipsnio 3 dalies nuostatas. Tačiau nurodytos aplinkybės pirmosios instancijos teismo vertinamos nebuvo.
15.5. (duomenys neskelbtini) -osios DNSB valdybos patvirtintose taisyklėse dėl vaizdo kamerų, nustatyta, kad vaizdą fiksuoja dvi pirmojo aukšto laiptinėse esančios vaizdo stebėjimo kameros, nukreiptos į lifto pusę. Sprendime padaryta išvada, kad taisyklėse nėra išsamiai aptarta name vykdoma vaizdo stebėjimo apimtis, t.y. kad laiptinėse įrengiama po dvi vaizdo stebėjimo kameras, tuo yra pažeista ADTAĮ 15 straipsnio 1 dalies nuostata. Inspekcija ieškovo skundą šiuo klausimu 2016 m. rugsėjo 6 d. sprendimu pripažino pagrįstu.
15.6. Atsakovo įrengtomis vaizdo stebėjimo kameromis visą parą fiksuojami ne tik ieškovas, ateinantis į darbą ar iš jo išeinantis, bet pas jį atvykstantys klientai. Ieškovas neturi galimybės patekti į savo patalpas to nefiksuojant vaizdo stebėjimo kamera, nes jokios kitos galimybės patekti į savo patalpą jis neturi. Ieškovas yra nuolat filmuojamas prieš jo valią, patiria stresą ir kitus nepatogumus.
15.7. Pirmosios instancijos teismas priteisė iš ieškovo (duomenys neskelbtini) -osios DNSB naudai 1270,50 Eur, nors ieškinyje atsakovu buvo nurodytas A. J.. A. J. į bylą nepateikė įrodymų, kad išnagrinėtoje byloje yra patyręs išlaidas. Šiuo atveju, bendrijos lėšos buvo panaudotos gynybai prie bendrijos narį, nors bendrijai draudžiama bendrijos lėšas naudoti sprendžiant teisminius ginčus tarp valdymo organų ir bendrijos nario.
Atsiliepimas
16. (duomenys neskelbtini) -osios daugiabučio namo savininkų bendrijos pirmininkas A. J. ir (duomenys neskelbtini) -oji daugiabučio namo savininkų bendrija atsiliepime prašė atmesti apeliacinį skundą, kaip nepagrįstą, palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, priimti ir prijungti prie bylos su šiuo skundu pateikiamus minimalios apimties rašytinius įrodymus, kurių pateikimo būtinybė paaiškėjo po sprendimo priėmimo, susipažinus su apeliacinio skundo argumentais, bei priteisti (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos naudai iš apelianto bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
17. Atsiliepimas grindžiamas žemiau nurodytais argumentais:
17.1. Pirmosios instancijos teismas nurodė tinkamą atsakovą DNSB ir pagrįstai sutiko su argumentais, jog bendrijos pirmininkas šiame ginče yra netinkamas atsakovas.DNSBĮ reguliavimas nenumato, kad DNSB valdymo organai atsakytų asmeniškai už DNSB prievoles, o DNSB įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo valdymo organus - valdybą ir (arba) bendrijos pirmininką. Be to, apeliantas neįrodinėjo, kad DNSB pirmininkas nevykdė ar blogai vykdė visuotinio susirinkimo sprendimą dėl vaizdo stebėjimo kamerų sistemos įrengimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad jo nurodytais pagrindais reiškiamas reikalavimas įpareigoti demontuoti vaizdo stebėjimo kamerą, bendrijos pirmininkui yra pareikštas kaip netinkamam atsakovui ir yra atmestinas.
17.2. Apeliantas į bylą pateikė dokumentus, vaizdo įrašą, jo peržiūros protokolą, kurie patvirtina, kad neva įrašymo prietaisas yra veikiantis, tačiau nepaaiškino, kuo šie įrodymai yra sąsajūs su išnagrinėto ieškinio patikslinimo reikalavimu. Kadangi Apeliantas reikalavo demontuoti ginčo kamerą dėl jo privataus gyvenimo pažeidimo ir rėmėsi ADTAĮ 18 straipsnio l dalies, 3 straipsniu, tai apelianto norėta įrodyti aplinkybė apie anksčiau neva veikusį įrašymo prietaisą yra niekuo nesąsaji su jo reikalavimu dėl kito prietaiso (ginčo vaizdo kameros) demontavimo. Kadangi apeliantas ginčijo tik vienos pirmojo aukšto pirmojoje laiptinėje vaizdo stebėjimo kameros įrengimą, teismas pagrįstai pasisakė tik dėl šios vaizdo stebėjimo kameros laiptinėje, kurios antrajame aukšte yra apelianto butas, bei, jo teigimu, advokato kontora. Ginčo vaizdo kamerų stebėjimo laukui iliustruoti DNSB pateikė fotonuotrauką, dėl kurios tikrumo ginčo šalys prieštaravimų nereiškė ir kurioje matyti, kad vaizdo kameros stebi tik įėjimą į laiptinę. Tokiu būdu teismas padarė pagrįstą išvadą, kad byloje nebuvo surinkta jokių duomenų, kad į šių vaizdo kamerų stebėjimo lauką patektų apelianto gyvenamoji patalpa ir (arba) jai priklausanti privati teritorija ar įėjimas į ją. Pagal į bylą pateiktus dokumentus matyti, kad apeliantas ne pirmą kartą sugadina sumontuotą vaizdo kamerą, civilinėje byloje Nr. e2-1479-608/2017 iki šiol vyksta ginčas pagal DNSB ieškinį apeliantui dėl žalos sumontuotai vaizdo kamerai atlyginimo, kuris grindžiamas vaizdo įrašu, padarytu prieš pat kameros suniokojimą. Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras nustatė, kad paskutiniame 2017 m. kovo 8 d. vaizdo įraše užfiksuotas apeliantas, kuris apklaustas tai pripažino. DNSB pakeitė nauja kamera pagal 2018 m. vasario 23 d. Būtent to pasekmėje ginčo vietoje sumontuota vaizdo kameros funkcionavimas atnaujintas, kas atsispindi teismui į bylą pateiktoje situaciją fiksuojančioje nuotraukoje.
17.3. Sprendime pirmosios instancijos teismas įvertino ne tik CK 4.75 straipsnio, bet ir teisę į fizinio asmens privataus gyvenimo neliečiamybę garantuojančios Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos, Lietuvos Respublikos įstatymų, konkrečiai CK 2.23 straipsnio, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo straipsnių normas. Todėl atmestini apelianto argumentai, kad teismas jo civilinių teisių apsaugos vertinimui taikė neva netinkamas teisės normas. Apelianto nurodyta teisinė motyvacija neriboja teismo teisės bylą išspręsti pagal galiojančius ir taikytinus įstatymus, o šios teisės įgyvendinimas nelaikytinas nei ieškinio pagrindo pakeitimu, nei CPK 141 straipsnio pažeidimu.
17.4. Apelianto keliamos abejonės dėl neva apklausa atlikta pažeidžiant teisės aktuose nustatytą tvarką neturi pagrindo, nes šiais argumentais apeliantas nei niekas kitas jos neužginčijo, todėl ji yra galiojanti. Tuo tarpu viena iš namo laiptinių nėra DNSB valdymo organas ir negali priimti jokių sprendimų. Be to, apklausą turėjo teisę inicijuoti tik DNSB valdyba, tačiau tokio nutarimo ji nėra priėmusi. Prijungto prie bylos pakartotinio DNSB visuotinio narių susirinkimo protokolas Nr. S/201703 patvirtina, kad 16.1 klausimu DNSB nariai praktiškai vienbalsiai nutarė nepritarti šioje byloje nagrinėtam apelianto reikalavimui. Tokiu būdu apeliantas, kaip butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkas ir DNSB narys, privalo vykdyti bendrijos organų, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimų sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, priežiūros ir atnaujinimo .
Žemesnės instancijos teismas
17.5. Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai darė išvadą, jog apeliantas neteisingai interpretuoja DNSB taisykles., Taisyklių 9 punktas nustato, jog vaizdo duomenys fiksuojami šiomis vaizdo stebėjimo kameromis: 9.1.p pastato vidaus patalpose įrengtomis šešiomis vaizdo stebėjimo kameromis: 9.1.1. kameros, fiksuojančios erdves prie įėjimų į laiptines iš pietų pusės-2vnt. Todėl teismas padarė pagrįstą išvadą, kad Taisyklių punktas 9.1. nurodo, jog vaizdo stebėjimo kameros montuojamos pastato vidaus patalpose, o papunktis 9.1.1.- konkretizuoja, kurioje patalpos vidaus pusėje. DNSB reaguodama į tai, jog buvo konstatuotas įstatymo pažeidimas, pateikė į bylą naują taisyklių redakciją, kuri numato namo patalpų ir lauko teritorijos vaizdo stebėjimo tvarką, bei tai, kad laiptinėse montuojamos po 2 vnt. vaizdo stebėjimo kamerų. Taigi, iš esmės tai paneigia apelianto pateiktą klaidinga inspekcijos sprendimo motyvacijos iškraipymą. Be to, pirmosios instancijos teismo sprendimas paremtas galiojančiais Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos sprendimais atmesti apelianto skundus, kurių apeliantas neginčijo.
17.6. Apelianto nurodyta kasacinio teismo praktika netaikytina šioje byloje dėl faktinių aplinkybių (ratio decidendi) skirtumo. DNSB vykdo vaizdo stebėjimą gyvenamajame name sutinkamai su Europos Parlamento Tarybos Direktyvos 95/46/EB 10,12, 14-16 dalimis, ESTT sprendime nurodyta jos taikymo praktika ir ADTAĮ. Neegzistuojant jokiems duomenims, kad į ginčo vaizdo kameros stebėjimo lauką patektų apelianto darbo patalpa ir (arba) jai priklausanti privati teritorija ar įėjimas į ją, teismas pagrįstai konstatavo, kad gyvenamojo pastato laiptinė yra bendraturčių bendro naudojimo patalpa ir tuo pačiu vieša erdvė, dėl kurios naudojimo tvarkos pastato bendraturčių dauguma priėmė sprendimą įrengti joje vaizdo stebėjimo kameras. DNSB, vadovaudamasi ADTAĮ 19 straipsnio reikalavimais pagrįstai priėmė sprendimą įrengti pastato bendro naudojimo patalpose vaizdo stebėjimo kameras namo butų/patalpų bendraturčių daugumos sutarimu.
17.7. DNSB patyrė daugiau bylinėjimosi išlaidų nei prašė priteisti savo prašymais pagal sąskaitas bei jų apmokėjimo dokumentus, nes apeliantas yra iškėlęs DNSB ne vieną bylą. Todėl DNSB pagrįstai prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas šios bylos, t. y. proporcingoje, apimtyje pagal prašymuose pateiktą paskaičiavimą ir pridėtą pagrindimą. Taigi, nepagrįstos apelianto abejonės dėl 1270,50 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
17.8. Nagrinėjamu atveju ginčas nėra tarp bendrijos valdymo organo ir bendrijos narių, taip pat tai nėra ginčas dėl bendrijos valdymo klausimų. Net jei ši DNSBĮ nuostata ir būtų taikytina, tai įvertintina, kad vadovaujantis minėtu teismų praktikos išaiškinimu, ši norma nedraudžia atlyginti kitos šalies bylinėjimosi procese jau patirtas išlaidas, jei teismo jos pripažįstamos pagrįstomis ir priteisiamos. Sprendimas atitinka ginčo šalių tarpusavio bylose suformuotą teismų praktiką bei prejudicines aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas sprendime įvertino išlaidų dydį, atsižvelgiant į DNSB ruoštus procesinius dokumentus, teismo posėdžių trukmę, ir laikė prašomą priteisti išlaidų dydį pagrįstu, atitinkančiu protingumo, sąžiningumo kriterijus bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 „Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio“ nuostatas, todėl teisėtai ir pagrįstai priteisė jį iš apelianto. DNSB nariai patvirtino ataskaitą dėl DNSB atstovavimo teismuose ir atlyginimo už teisines advokatų paslaugas pagal sutartis, todėl apeliacinis skundas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo turi būti atmestinas, kai nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
IV Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
18. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
19. Atsakovai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė prašymą prijungti rašytinius įrodymus, kurių pateikimo būtinybė iškilo po sprendimo priėmimo, t.y. bendrijos susirinkimo 2018-03-20 protokolą su priedais. Kolegija įvertinusi tai, jog prašomi prijungti įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, jų prie bylos neprijungia (CPK 314 str.).
Dėl tinkamo atsakovo
20. Apeliantas nurodo, jog teismas netinkamai nurodė ir sprendė, jog atsakovas A. J. nėra tinkamas atsakovas byloje. Skunde nurodo, jog bendrijos pirmininkas privalo atlyginti bendrijai nuostolius, atsiradusius, dėl jo sprendimų priimtų pažeidžiant įstatymus bei bendrijos įstatus.
21. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog bendrijos pirmininkas šiame ginče yra netinkamas atsakovas. Ieškovas ieškiniu reikalavo įpareigoti (duomenys neskelbtini) -sios daugiabučio namo savininkų bendrijos pirmininką A. J., atsakingą už vaizdo stebėjimo sistemos priežiūrą ir vaizdo duomenų tvarkymą, per 10 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo demontuoti namo (duomenys neskelbtini) pirmojoje laiptinėje esančią į laiptus nukreiptą vaizdo stebėjimo kamerą. Pagal LR Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 14 str. 4 d. 5 d., nuostatas, bendrijos pirmininkas organizuoja bendrijos veiklą, įgyvendina bendrijos tikslus ir savo veikloje vadovaujasi įstatymais, Vyriausybės nutarimais, kitais teisės aktais, bendrijos įstatais, bendrijos pirmininko pareigybės aprašymu ir visuotinio susirinkimo (įgaliotinių susirinkimo) sprendimais. Kolegija pažymi, jog byloje nėra sprendžiamas klausimas, ar bendrijos pirmininkas nevykdė ar blogai vykdė bendrijos susirinkimo sprendimus ginčijamu klausimu, taip pat nėra keliamas klausimas dėl bendrijos pirmininko civilinės atsakomybės taikymo. Tokiu būdu kolegija nurodo, jog ieškovo nurodytais pagrindais reiškiamas reikalavimas įpareigoti demontuoti vaizdo stebėjimo kamerą bendrijos pirmininkui yra pareikštas kaip netinkamam atsakovui, todėl toks ieškovo ieškinio reikalavimas pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai atmestas.
Dėl reikalavimo demontuoti vaizdo kameras
22. Apeliantas nurodo, jo pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą pakeitė ieškinio pagrindą ir tuo pažeidė CPK 141 straipsnyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą ir taikė ne ADTAĮ teisės normas, kurios ieškinyje nurodytos kaip teisinis pagrindas, o bylą išsprendė vertindamas bendraturčių teisinius santykius dėl bendrosios nuosavybės teisių įgyvendinimo, nors buvo kreiptasi į teismą dėl privataus gyvenimo reguliuojančių teisės normų pažeidimo.
23. CPK 135 str. nustato, jog ieškovas turi suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką. Teismas bylą nagrinėja neperžengdamas ieškinio ribų. Ieškovas byloje kėlė reikalavimą įpareigoti (duomenys neskelbtini) -sios daugiabučio namo savininkų bendrijos pirmininką A. J., atsakingą už vaizdo stebėjimo sistemos priežiūrą ir vaizdo duomenų tvarkymą, bei atsakovą (duomenys neskelbtini) -ąją DNSB per 10 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo, demontuoti namo (duomenys neskelbtini) pirmojoje laiptinėje esančią į laiptus nukreiptą vaizdo stebėjimo kamerą, kaip sumontuotą pažeidžiant ADTAĮ normas bei Bendrijos patvirtintas taisykles.
24. Kaip matyti iš ginčijamo sprendimo motyvuojančios dalies, pirmosios instancijos teismas analizavo ir vertino ieškovo ieškinio reikalavimą tiek bendraturčių teisinius santykius reglamentuojančių normų, tiek fizinio asmens privataus gyvenimo neliečiamybę garantuojančio teisinio reglamentavimo kontekste. Todėl atmestini apelianto argumentai, jog teismas netinkamai taikė teisės normas.
25. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos nagrinėjimo dalyką ir analizavo aplinkybes tik dėl pirmojo aukšto pirmojoje laiptinėje įrengtos vaizdo stebėjimo kameros laiptinėje, kurios antrajame aukšte yra ieškovo butas, bei, jo teigimu, advokato kontora, nes ieškovas byloje kėlė reikalavimą tik dėl šio dalyko.
26. Pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovo teiginys, jog asmenys, lipantys laiptais, t. y. jis pats arba jo klientai, fiksuojami vaizdo kamera, ir tokiu būdu pažeidžiamas tiek ieškovo, tiek jo klientų privatumas, jie yra sekami, yra nepagrįsta ir neįrodyta. Kolegija pažymi, jog gyvenamojo pastato laiptinė yra bendraturčių bendro naudojimo patalpa ir tuo pačiu vieša erdvė, dėl kurios naudojimo tvarkos pastato bendraturčių daugumai priėmus sprendimą įrengti joje vaizdo stebėjimo kameras, jų buvimas laiptinėje yra teisėtas. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra duomenų, jog bendraturčių sprendimas dėl vaizdo stebėjimo kamerų būtų ginčijamas ar panaikintas. Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 d. pagrindu bendrojo naudojimo patalpose vaizdo stebėjimo priemonės gali būti įrengiamos bendraturčių daugumos sprendimu. Nagrinėjamojoje byloje iš byloje pateiktų įrodymų (tame tarpe ir liudytojų parodymų), pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog vaizdo stebėjimo kameros įrengtos bendraturčių daugumos sprendimu, tikslu apsisaugoti nuo vagysčių, plėšimų. Be to, byloje nustatyta, jog vaizdo stebėjimo kameros fiksuoja visus asmenis, įeinančius į pastatą, tačiau ieškovo buto prieigos ar įėjimo į butą, durų nefiksuoja, nes vaizdo stebėjimo kamera yra 1 aukšte laiptinėje, o ieškovo butas - antrame aukšte.
27. Apelianto argumentai dėl apklausos atlikimo pažeidžiant teisės aktuose nustatytą tvarką, nepagrįsti, nes apklausa nebuvo ginčijama, todėl yra galiojanti. Tuo tarpu viena iš namo laiptinių nėra DNSB valdymo organas ir negali priimti jokių sprendimų. Be to, apklausą turėjo teisę inicijuoti tik DNSB valdyba, tačiau tokio nutarimo ji nėra priėmusi. Prijungto prie bylos pakartotinio DNSB visuotinio narių susirinkimo protokolas Nr. S/201703 patvirtina, kad 16.1 klausimu DNSB nariai praktiškai vienbalsiai nutarė nepritarti šioje byloje nagrinėtam apelianto reikalavimui.
28. Kolegija nurodo, jog pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai padarė išvadą, jog apeliantas neteisingai interpretuoja DNSB taisykles. Taisyklių 9 punktas nustato, jog vaizdo duomenys fiksuojami šiomis vaizdo stebėjimo kameromis: 9.1.p pastato vidaus patalpose įrengtomis šešiomis vaizdo stebėjimo kameromis: 9.1.1. kameros, fiksuojančios erdves prie įėjimų į laiptines iš pietų pusės-2vnt. Todėl teismas padarė pagrįstą išvadą, kad Taisyklių punktas 9.1. nurodo, jog vaizdo stebėjimo kameros montuojamos pastato vidaus patalpose, o papunktis 9.1.1.- konkretizuoja, kurioje patalpos vidaus pusėje. Be to, byloje nustatyta, jog DNSB reaguodama į tai, jog buvo konstatuotas įstatymo pažeidimas, pateikė į bylą naują taisyklių redakciją, kuri numato namo patalpų ir lauko teritorijos vaizdo stebėjimo tvarką, bei tai, kad laiptinėse montuojamos po 2 vnt. vaizdo stebėjimo kamerų. Be to, pirmosios instancijos teismo sprendimas paremtas galiojančiais Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos sprendimais atmesti apelianto skundus, kurių apeliantas neginčijo.
29. Kolegija pažymi, jog apelianto nurodyta kasacinio teismo praktika netaikytina šioje byloje dėl faktinių aplinkybių (ratio decidendi) neatitikimo nagrinėjamai bylai.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme
30. Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš jo priteisė atsakovui (duomenys neskelbtini) -jai daugiabučių namų savininkų bendrijai išlaidas už advokato paslaugas, nes ieškinyje atsakovu buvo nurodytas A. J., o A. J. į bylą nepateikė jokių įrodymų, jog patyrė išlaidų. Be to, nurodė, jog DNSBĮ draudžia bendrijos lėšas panaudoti sprendžiant teisminius ginčus.
31. Kolegija nurodo, jog byloje ieškinys buvo pareikštas dviem atsakovams, t.y. A. J. ir (duomenys neskelbtini) -jai daugiabučių namų savininkų bendrijai. Pats ieškovas nurodė juos atsakovais. Teismas bylinėjimosi išlaidas priteisė būtent (duomenys neskelbtini) -jai daugiabučių namų savininkų bendrijos naudai, t.y. tam atsakovui, kuris patyrė išlaidas ir pateikė teismui tai patvirtinančius įrodymus. Be to, kolegija nurodo, jog nagrinėjamu atveju bendrijos lėšų panaudojimo paskirtis nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas esant atsakovo prašymui ir jį pagrindžiantiems dokumentams, pagrįstai iš ieškovo, kurio reikalavimai buvo atmesti, priteisė bylinėjimosi išlaidas atsakovui (duomenys neskelbtini) -jai daugiabučių namų savininkų bendrijai.
Dėl procesinės bylos baigties
32. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, bei byloje esančius duomenis, sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įstatymų normas reglamentuojančias nuosavybės teisę ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuris paliktinas galioti (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
33. Atsakovas (duomenys neskelbtini) -jai daugiabučių namų savininkų bendrija pateikė prašymą ir įrodymus, jog byloje už atsiliepimą į apeliacinį skundą patyrė 544,50 Eur išlaidų. Todėl atmetus skundą, pagal CPK 93, 98 straipsnius iš apelianto atsakovo (duomenys neskelbtini) -jai daugiabučių namų savininkų bendrijos naudai priteistina 544,50 Eur bylinėjimosi išlaidos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apelianto J. L. 544,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atsakovo (duomenys neskelbtini) -jai daugiabučių namų savininkų bendrijos naudai.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.