Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2012-11-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-803-380-2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2012-06-01Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-11-29Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-11-29
Bylos Nr.
1A-803-380-2012
Teisminio proceso Nr.
1-31-1-01000-2011-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Aurelija Sadauskaitė (pirm.), Eduardas Maškevičius, Stasys Valužis
Nuteistasis
A. P.
Nukentėjusysis
R. V.
Pranešėja A. Sadauskaitė Baudž. byla Nr. 1A-803-380/2012Teisėja V. Balčiūnienė Proceso Nr. 1-31-1-01000-2011-1
Procesinio sprendimo kategorija (S) 1.1.8.6.2.; 2.1.15.1.1.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. lapkričio 29 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aurelijos Sadauskaitės,

teisėjų Eduardo Maškevičiaus, Stasio Valužio,sekretoriaujant Irinai Fiodorovai,dalyvaujant prokurorui Romui Gervaičiui,nuteistajam A. P., jo gynėjui advokatui Antanui Jonušui,nukentėjusiajam R. V.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 1 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 m.; pagal BK 178 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 m. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. šios bausmės subendrintos, iš dalies jas sudedant ir nustatyta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 m. 4 mėn. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. paskirtos bausmės subendrintos su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme, jas iš dalies sudedant ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 7 m. 9 mėn., bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Į bausmės laiką įskaityta bausmės dalis atlikta pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 28 d. nuosprendį. Iš A. P. priteista Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos naudai 287,32 Lt, A. V. naudai 570 Lt, A. J. naudai 251 Lt, R. V. naudai 3532 Lt.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. nuteistas už tai, kad įvykdė plėšimą, o būtent: jis, 2011 m. birželio 11 d., apie 8.30 val., kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, prie (duomenys neskelbtini), tikslu pagrobti svetimą turtą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo kumščiu sudavė A. J. į veidą, nuo suduoto smūgio nukentėjusysis nugriuvo ant žemės ir prarado sąmonę, tuo pačiu metu A. P. kumščiu sudavė A. V. į veidą, bei A. P. kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu sudavė A. V. ne mažiau 3 ir nedaugiau 7 smūgius į veidą, o tyrimo metu nenustatytas asmuo sudavė ne mažiau 4 ir nedaugiau 7 smūgius į veidą, nuo šių suduotų smūgių nukentėjusiajam nukritus ant žemės, A. P. kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu spardė gulinčiam A. V. į galvą ir šonus, įspirdami bendrai ne mažiau 8 ir nedaugiau 10 kartų. Po suduotų smūgių iš A. J. pagrobė 30 Lt vertės rankinę, kurioje buvo 100 Lt vertės MP3 grotuvas „Sony“ su ausinėmis, 150 Lt vertės mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 2330 classic“, 60 Lt vertės piniginė, kurioje buvo 11 Lt vertės leidimas įeiti į UAB „(duomenys neskelbtini)“, iš A. V. pagrobė 650 Lt vertės laikrodį „Hugo Boss“, 300 Lt vertės sidabrinę apyrankę, 50 Lt vertės piniginę, kurioje buvo 20 Lt vertės A. V. vardu išduota AB „SEB banko“ kortelė ir 200 litų. Tokiu būdu A. P. kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu pagrobė A. J. priklausančio turto už 351 Lt, A. V. priklausančio turto už 1220 Lt.

Be to, A. P. pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2011 m. liepos 26 d., apie 18.00 val., įėjęs į ginklų parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), pagrobė R. V. priklausančią rankinę, kurioje buvo 80 Lt vertės peilis, 250 Lt vertės 5 raktai, 200 Lt vertės akiniai, 200 Lt vertės mobiliojo ryšio telefonas „NOKIA 6300“, su 19 Lt vertės OMNITEL SIM kortele, rankinėje buvusius 2883 litų, bei jo vardu išduoti dokumentai – vairuotojo pažymėjimas, LR asmens tapatybės kortelė, AB „Swedbank“, AB „Danske bank“, AB „Citadelė“, AB „Nordea“ banko IKI PREMIA banko mokėjimo kortelė, bei jų elektroninės bankininkystės kodų kortelės, darbo pažymėjimas, nuolaidų kortelės – MAXIMA, RIMI, leidimas dujiniam ginklui, automobilio „RENAULT LAGUNA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas, draudimo polisas, kurių materialiai nevertina. Viso pagrobė R. V. priklausančio turto už 3632 litų.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. P. prašo sumažinti R. V. priteistą civilinį ieškinį, nes R. V. piniginėje buvo 280 Lt. A. P. teigia, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik nukentėjusiojo parodymais ir neatsižvelgė į nuteistojo parodymus. Nuo pirmos apklausos A. P. nurodė, kad R. V. piniginėje buvo 280 Lt. Prašo iškviesti apklausti A. A., kuris buvo kartu nusikaltimo metu. A. P. teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į nuoširdų prisipažinimą ir nepagrįstai nepripažino to atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Nuteistasis ir jo gynėjas advokatas prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Prokuroras ir nukentėjusysis prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylą nagrinėdamas apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų (BPK 320 str. 3 d.).

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. P. pripažino kaltu ir jo nusikalstamai veikai taikė tinkamą baudžiamąjį įstatymą. Apeliaciniu skundu nuteistasis neginčija teismo išvadų dėl kaltės, nusikalstamos veikos kvalifikavimo, tik nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatytu pagrobtų iš R. V. pinigų kiekiu, priteistu civiliniu ieškiniu ir paskirta bausme.

Siekiant išsamiai atsakyti į apeliacinio skundo argumentus, kuriais ginčijamas pirmosios instancijos teismo priteistas civilinio ieškinio dydis, apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą, apklausė nukentėjusįjį R. V., liudytoją A. A.. Teisėjų kolegija, įvertinusi surinktus įrodymus, nustatė, kad nuteistojo A. P. apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. Nors nuteistasis A. P. apeliaciniame skunde nesutinka su R. V. priteistu civiliniu ieškiniu, nurodydamas, kad pavogtoje piniginėje buvo tik 280 Lt, tačiau nuteistojo argumentus paneigė ne tik nukentėjusysis R. V., bet nepatvirtino ir liudytojas A. A..

Nukentėjusysis R. V. pareiškė civilinį ieškinį dėl 3532 Lt turtinės žalos atlyginimo (3 t., b. l. 23). Nukentėjusysis R. V. apygardos teisme parodė, kad jis dirbo brokerių kompanijoje, penktadieniais į banką turėdavo įnešti pinigus, gautus už draudimą. Vagystės dieną piniginėje be 2183 litų, surinktų pagal draudimo polisus, buvo asmeninių pinigų, nes buvo gavęs atlyginimą. Piniginėje buvo grynųjų pinigų virš 3000 litų. 2011-07-26 pareiškime nurodė, kad piniginėje grynųjų pinigų buvo 2000 Lt, nes rašydamas pareiškimą nežinojo tikslios sumos. Vėliau, kitą dieną, nuvažiavęs į darbą ir peržiūrėjęs ataskaitas, paskaičiavo, jog pavogtų grynųjų pinigų suma buvo didesnė 2883 Lt. Nors dėl vagystės turėjo didesnių nuostolių, tačiau sutinka su teismo priteistu civiliniu ieškiniu.

Liudytojas A. A. apygardos teisme parodė, kad su A. ir Ž. G. buvo užėję į ginklų parduotuvę. Kol jis apžiūrėjo prekes, A. P. dingo, vėliau jie susitiko tik prie automobilio. A. P. turėjo rankinę, pasakė, kad ją paėmė ginklų parduotuvėje. Kas buvo rankinėje, jis nežino. A. P. jam nesakė, kiek rankinėje buvo pinigų. Važiuojant automobiliu, A. P. sakė Ž. G., kad pinigų nėra, jog yra tik keli litai. Suprato, kad yra nedaug pinigų, kad galėjo būti iki 100 litų. Be to, kai paprašė pinigų kurui, A. P. jam pasakė, kad pinigų neturi.

Nors nuteistasis A. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme teigė, kad pavogtoje piniginėje buvo tik 280 Lt, kad kartu buvę A. A. ir Ž. G. pinigus matė. Tačiau šie liudytojai tokių parodymų nepatvirtino. Liudytojas A. A. aiškino negavęs pinigų net kurui. A. P. nebuvo nusiteikęs dalintis pavogtais pinigais, neparodė ir nepasakė kiek jų rado. Todėl nėra jokio pagrindo tvirtinti, kad radęs didesnę pinigų sumą, būtų pasidalinęs su A. A. ir Ž. G..

Nukentėjusysis R. V. nurodydamas pagrobtų pinigų kiekį, nesiekė praturtėti, jis įtikinamai ir logiškai paaiškino, kodėl pareiškime parašė, kad pavogti 2000 Lt, o vėliau patikslino, kad pavogti 2883 litai. Netikėti nukentėjusiojo parodymais nėra pagrindo. R. V. rašydamas pareiškimą tiksliai nežinojo kiek grynųjų pinigų buvo pavogtoje rankinėje ir tik darbe patikrinęs dokumentus nustatė tikslią pavogtų pinigų sumą. Ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme R. V. nuosekliai teigė, kad pavogti 2883 litai, detaliai išvardino visus daiktus ir dokumentus buvusius pagrobtoje rankinėje, prašė priteisti nusikalstama veika padarytą 3532 Lt turtinę žalą. Nagrinėjant bylą apygardos teisme nukentėjusysis patvirtino, kad pavogtoje rankinėje buvo 2883 Lt, pateikė sudarytų sutarčių nuo 2011-07-22 iki 2011-07-26 ataskaitą, kurioje matyti, kad grynais pinigais už sutarčių sudarymą per savaitę buvo sumokėta 2183 Lt (4 t., b. l. 116). Paaiškino, kad turėjo ir asmeninių pinigų. Be to parodė, kad dėl padaryto nusikaltimo turėjo didesnių nuostolių, tačiau sutinka su pirmosios instancijos teismo priteistu 3532 Lt civiliniu ieškiniu. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie leistų abejoti R. V. parodymais apie pagrobtoje rankinėje buvusius daiktus, dokumentus ir pinigų sumą. Nukentėjusiojo nurodyti dokumentai ir kai kurie daiktai buvo rasti, grąžinus jam rankinę. Šie daiktai buvo apžiūrėti (3 t. b. l. 25-28). Grąžinti daiktai, dokumentai atitiko nukentėjusiojo apklausose nurodytiems daiktams. Nukentėjusiojo parodymai nuoseklūs, patvirtinti daiktų apžiūros protokolu, o jo parodymus apie pagrobtus daiktus ir dokumentus iš dalies patvirtino ir nuteistasis, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad buvo pagrobta mažesnė grynųjų pinigų suma, nei nurodė pats nukentėjusysis. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistojo parodymus vertino, kaip siekimą išvengti didesnės turtinės prievolės. R. V. pareikštas civilinis ieškinys dėl pagrobtų pinigų 2883 litų pagrįstas, todėl nėra jokio pagrindo mažinti priteistą civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam A. P., Lietuvos Respublikos BK 41 str. ir 54 str. įtvirtintų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad nėra A. P. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių ir skirdamas bausmę į tai atsižvelgė.

Todėl nuteistojo apeliacinio skundo argumentai dėl atsakomybę lengvinančių aplinkybių pripažinimo yra nepagrįsti. BK 59 str. 1 d. 2 p. numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant ikiteisminio tyrimo metu teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes. Nuteistojo apeliacinio skundo argumentas, kad jis nuoširdžiai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, neatitinka bylos aplinkybių. Ikiteisminio tyrimo metu, ir teisiamojo posėdžio metu A. P. tik iš dalies prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 str. 1 d. A. P. nesutiko, kad sudavė smūgius A. V.. Teigė, kad jo iš matymo pažįstamas asmuo mušė A. V., o jis sudavė vieną smūgį A. J. į veidą, pasiėmė rankinę ir nubėgo. (4 t., b. l. 44). Nukentėjusysis A. V. ikiteisminio tyrimo metu atpažino iš pateiktų nuotraukų A. P. ir nurodė, kad šis asmuo jam trenkė vieną smūgį į veidą (1 t. b. l. 28-30). Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis A. V. patvirtino, kad jį mušė abu užpuolikai. Nuteistasis iš dalies prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 1 d., teigė, kad ginklų parduotuvėje pavogtoje piniginėje buvo tik 280 litai (4 t., b. l. 45). Tačiau šiuos jo parodymus paneigė nukentėjusysis R. V.. Iš to seka, kad nuteistasis pripažino tik dalį teismo nustatytų esminių nusikalstamos veikos aplinkybių, kai kurias esmines aplinkybes neigdamas ir tokiu būdu mėgindamas sušvelninti savo padėtį. Todėl tokio dalinio nuteistojo kaltės pripažinimo teismas pagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Paskirdamas bausmę nuteistajam A. P., pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, tinkamai įvertino jo asmenybę. Apeliantas padarė vieną nesunkų ir vieną apysunkį nusikaltimą. Iš bylos duomenų matyti, kad A. P. nusikalstamas veikas padarė būdamas teistas. Pažymėtina, kad A. P. du naujus nusikaltimus padarė nepraėjus net porai mėnesių po to, kai Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 15 d. nutartimi buvo lygtinai paleistas iš pataisos namų neatlikus 5 metų 5 mėnesių 19 dienų laisvės atėmimo bausmės, paskirtos Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 26 d. nuosprendžiu (2 t., b. l. 4). Tai neigiamai charakterizuoja jį kaip asmenį, t. y. rodo aiškų nenorą laikytis įstatymų ir polinkį daryti priešingus teisei veiksmus, todėl apylinkės teismas už nusikaltimus, numatytus BK 180 str. 1 d., 178 str. 1 d., pagrįstai skyrė A. P. griežčiausią sankcijose numatytą laisvės atėmimo bausmę. BK 180 str. 1 d. sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė iki 6 m. (bausmės vidurkis 3 m. 1 mėn. 15 d.). A. P. už šį nusikaltimą paskirta 2 m. laisvės atėmimo bausmė. BK 178 str. 1 d. sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė iki 3 m. (bausmės vidurkis 1 m. 7 mėn. 15 d.). A. P. už šį nusikaltimą paskirta 1 m. laisvės atėmimo bausmė. Paskirdamas nuteistajam A. P. mažesnes už sankcijos vidurkį laisvės atėmimo bausmes, teismas atsižvelgė į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Taigi pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. P. bausmę už BK 180 str. 1 d. ir 178 str. 1 d. numatytus nusikaltimus, tinkamai vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais bei tinkamai įvertino visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes ir savo sprendime bausmės skyrimo požiūriu baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendyje pateikti išsamūs bausmės individualizavimo motyvai, todėl baudžiamojo proceso įstatymas šiuo požiūriu taip pat nepažeistas. Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo teigti, kad paskirta bausmė A. P. yra aiškiai per griežta. Bendrindamas už naujus nusikaltimus paskirtas bausmes tarpusavyje bei naujai paskirtą bausmę bendrindamas su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, teismas laikėsi BK 63 str. reikalavimų, todėl nėra pagrindo pripažinti aiškiai per griežta ir A. P. paskirtą galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, jį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra įstatymų numatyto pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo A. P. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė Aurelija SadauskaitėTeisėjai Eduardas MaškevičiusStasys Valužis