Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2019-01-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1-182-743/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-01-14
Bylos Nr.
1-182-743/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-59667-2018-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Asta Vailionienė
Kaltinamasis
M. V.
Kategorijos

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1-182-743/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-59667-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.1;(S)1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.12; 1.2.4.6.1;2.1.16.1.9; 2.1.16.1.13; 2.12.1.3; 2.12.1.4
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASBAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 14 d.Lazdijai

Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų teisėja Asta Vailionienė

išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsila­vinimo, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straip­snio 1 dalį.

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis M. V., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusi­kalstamos veikos padarymui, 2018 m. gruodžio 16 d., apie 20.30 val., (duomenys neskelbtini), smurtaudamas prieš R. L., sudavė jam rankomis ne mažiau kaip keturis smūgius į galvą, tuo nukentėjusiajam R. L. padarydamas paviršinę muštinę žaizdą kaktos kai­rėje pusėje, taip nukentėjusiajam R. L. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą bei sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis M. V., pareiškus jam įtarimą ir apklausus įtariamuoju, savo kal­tę pripažino visiškai. Paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini). 2018 m. gruodžio 16 d. nuo ryto vartojo alkoholinius gėrimus pas L. P. Apie pietus pas ją atėjo R. S. ir R. L., visi išgėrė apie du litrus degtinės. Po to dar nusipirko degtinės. Apie 20.30 val. R. L. atsistojus, pamatė, kad jo kelnės šlapios ir jis prišlapino į lovą, dėl to supyko ir rankomis sudavė ne mažiau keturis smūgius R. L. į galvą. Suprato, kad jam nuo jo suduotų smūgių skaudėjo. Po to R. L. atsistojo ir greitai išėjo, ne­matė, kad būtų prakirtęs antakį, tačiau, jeigu jis taip sako, tai gali būti. Tuo metu, kai sudavė smū­gius, Robertas sėdėjo ant lovos. Dėl savo elgesio labai gailisi, blaivus taip nebūtų pasielgęs. Sutinka atlikti viešuosius darbus (b. l. 64–66).

Be paties kaltinamojo prisipažinimo, kaltinimas pagrįstas šiais įrodymais:

- nukentėjusiojo R. L. protokolu–pareiškimu ir parodymais (b. l. 1, 40–41, 45–46), iš kurių matyti, kad 2018 m. gruodžio 16 d. pas draugą R. S. begeriant alų, atėjo kitame kambaryje gyvenanti L. P., kuri pakvietė ateiti išgerti pas ją, nes šilčiau. Nuėjus kambaryje buvo M. V., kuris su L. gėrė degtinę. Jis gėrė alų. B. L. užmigo. Pabaigęs gerti alų pasakė, kad eina namo. M. V. liepė sėsti ir jis atsisėdo. Tuomet M. V. atsistojo ir pradėjo jį daužyti rankomis bei kojomis, kiek smūgių suda­vė, nežino, neskaičiavo, tik dengėsi. Visi smūgiai buvo į galvą. R. S. jį apgynė, atit­raukė M. V. nuo jo ir liepė eiti namo. Kieme buvo tamsu, jautė galvos skausmą ir iš an­takio bėgantį kraują. Parėjęs namo pamatė, kad prakirstas kairės pusės antakis, labai skaudėjo galvą. Paskambino greitajai medicinos pagalbai. Pirma atvyko policijos pareigūnai, kuriems pasakė, kaip ir kas jį sužalojo. Atvykusi greitoji nuvežė į priėmimo skyrių, kur jį apžiūrėjo medikai. Kadangi bu­vo neblaivus, tą vakarą pareiškimo nerašė, jį parašė išsiblaivęs. Teismo medicinos ekspertas jam nu­statė nežymų sveikatos sutrikdymą. Civilinio ieškinio nereiškia;

- policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu dėl kūno sužalojimo (b. l. 17), kuriame nurody­ta, kad 2018 m. gruodžio 16 d. apie 20.58 val. pagal pranešimą nuvykus į (duomenys neskelbtini), juos pasitikęs pranešėjas R. L., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, alkoholio kiekio matuokliu jam nustatytas 1,74 promilių neblaivumas, paaiškino, kad pas R. S., gyvenantį (duomenys neskelbtini), vartojant alkoholinius gėrimus, kartu buvęs M. V. konflikto metu sudavė smūgius rankomis jam į galvą. Dėl patirtų sužalojimų R. L. buvo pristatytas į Lazdijų ligoninės priėmimo skyrių, po apžiūros išleistas;

- įvykio vietos apžiūros protokolu (b. l. 19–24), kuriame užfiksuota įvykio vieta (duomenys neskelbtini) esančio dviejų aukštų medinio gyvenamojo namo antrame aukšte esančiame kambaryje, kur prie kairėje pusėje esančios sienos stovi lova, viduryje stovi stalas, ant kurio yra maisto likučių, prie dešinės sienos stovi lova, ant kurios netvarkingai išmėtyti drabužiai ir patalynė;

- Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvada G 1184/2018 (06) (b. l. 29), kurioje nurodyta, kad R. L. padaryta paviršinė muštinė žaizda kak­tos kairėje pusėje. Sužalojimas padarytas veikiant kaktos kairę pusę kietu buku žalojančiu daiktu; vieno trauminio poveikio pasekmėje; medicininių duomenų, nurodančių į individualias žalojančio daikto savybes, nėra; tiek koja, tiek ranka gali veikti kaip kieti buki žalojantys daiktai, todėl neat­mestina sužalojimo padarymo galimybė smūgiuojant rankomis ar kojomis. Sužalojimas kvalifikuo­tinas kaip nežymus sveikatos sutrik­dymas. Dėl padaryto sužalojimo nukentėjusysis galėjo jausti fi­zi­nį skausmą;

Ištyrus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad M. V. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta, nes jis pripažino nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes dėl smūgių sudavimo, jo ir nukentėjusiojo parodymai sutampa, o juos patvirtina įvykio vietos apžiūros metu užfiksuotos aplinkybės ir specialisto išvada dėl nukentėjusiajam padaryto su­žalojimo pobūdžio, lokalizacijos, padarymo mechanizmo. Kadangi kaltinamasis smurtaudamas nu­kentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą ir padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą, jo veiksmai kvali­fikuotini pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, kuri numato atsakomybę už fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų žmogaus sužalojimą.

Už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiria­ma viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Prokurorė prašo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlydama skirti kaltina­majam viešųjų darbų bausmę. Kaltinamasis neprieštarauja, kad procesas būtų užbaigtas teismo bau­džiamuoju įsakymu, sutinka su siūlomos bausmės rūšimi bei dydžiu (b. l. 87–89, 91).

Skiriant bausmę atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę.

Kaltinamasis padarė nusikaltimą, kuris pagal pavojingumo visuomenei laipsnį priskirtinas prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis), neteistas (b. l. 72–73), baustas administracine tvarka (b. l. 74–79), nedirba, darbo biržoje neregistruotas (b. l. 80, 81), psichikos ir priklausomybių ligų registruose neįrašytas (b. l. 84).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikalstamą vei­ką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, M. V. asme­nybę, jam skirtina švelniausia BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė, kurią siūlo ir prokurorė, – viešieji darbai. Parenkant bausmės dydį atsižvelgiama į kaltinamąjį charakterizuojan­čius duomenis, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, į tai, kad įvykio metu ir kaltina­masis, ir nukentėjusysis buvo neblaivūs. Teismas sprendžia, kad prokurorės siūloma bausmė – vie­šieji darbai, kurių trukmė nustatytina artima vidurkiui (BK 46 straipsnio 2 dalis), yra tinkama baus­mė kaltinamajam ir bus pakankama pasiekti bausmės tikslus – sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41, 61 straipsniai).

Įvertinus tai, kad yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – kaltinamasis pri­sipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, skiriama baus­mė mažinama vienu trečdaliu.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikin­tina baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 1 dalis).

Kaltinamajam išaiškintinos viešųjų darbų bausmės neatlikimo pasekmės, numatytos BK 46 straipsnio 5–8 dalyse.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straip­snio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Res­publikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 6 (šešis) mėnesius viešųjų dar­bų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Taikyti BK 64¹ straipsnį, M. V. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant sumažintą bausmę – 4 (keturis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį, viso 80 (aštuoniasdešimt) valandų, visuomenės labui.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti baudžiamajam įsaky­mui įsiteisėjus.

Išaiškinti M. V., kad dėl objektyvių priežasčių jam negalint atlikti paskirtų viešųjų darbų, teismas gali jį atleisti nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numa­tytą baudžiamojo poveikio priemonę.

Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol asmuo išdirbs paskirtas valandas.

Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu ir po įspėjimo asmuo vengia atlikti viešųjų darbų bausmę, teis­mas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba areštu pagal BK 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Išaiškinti M. V., jog:

nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos, turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmams pra­šymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsa­kymas neįgys teisinės galios.

Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saisto­mas baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos ir vykdomas Baudžiamojo proce­so kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Asta Vailionienė