- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-15
- Bylos Nr.
- 2A-1416-611/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andžej Maciejevski, Danutė Kutrienė, Loreta Lipnickienė
- Atsakovas
- AB „Spauda“
- Ieškovas
- UAB „Verslo erdvė“
- Trečiasis asmuo
- AAS „Gjensidige Baltic“
- Kategorijos
- 42.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Kutrienės, Loretos Lipnickienės ir Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo AB „Spauda“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Verslo erdvė“ ieškinį atsakovui AB „Spauda“ dėl skolos priteisimo ir atsakovo AB „Spauda“ priešieškinį ieškovui UAB „Verslo erdvė“ dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo AAS „Gjensidige Baltic“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti jam iš atsakovo 34727,99 Lt skolos, 1058,35 Lt palūkanų, 6 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalys 2006-02-20 sudarė apskaitos tvarkymo sutartį, kuria ieškovas įsipareigojo teikti sutartyje nurodytas paslaugas, o atsakovas įsipareigojo tinkamai ir laiku atsiskaityti. Atsakovas šio įsipareigojimo nesilaikė, todėl ieškovas 2008-09-30 nusiuntė pranešimą dėl sutarties nutraukimo. Laikotarpiu nuo 2008-06-30 iki 2008-10-31 ieškovas atsakovui suteikė paslaugų už 37052 Lt, tačiau atsakovas atsiskaitė tik iš dalies, sumokėjo įskaitymu 2324,01 Lt, ir liko skolingas prašomą priteisti sumą.
Atsakovas pareiškė ieškovui priešieškinį, prašydamas priteisti jam iš ieškovo 49273,47 Lt nuostolių atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas įsipareigojo tvarkyti atsakovo bendrąją apskaitą ir mokesčių apskaitą. Dėl ieškovo aplaidaus paslaugų teikimo atsakovas patyrė nuostolių, kuriuos privalo atlyginti ieškovas. Atsakovas, siekdamas pašalinti ieškovo padarytas klaidas, paskyrė šešis darbuotojus 2008 metų buhalterinei apskaitai atstatyti. Be to, 2008-10-30 buvo nuspręsta sutvarkyti esamos Microsft Dynamics NAV programos informaciją ir suvesti visus dokumentus iš naujo. Atsakovas turėjo sumokėti 4354,20 Lt sumą už konsultacijas UAB „Sprendimų idėjos“, be to, atsakovo paskirtos 6 darbuotojos visą savo darbo laiką skyrė ieškovo padarytų klaidų taisymui, atsakovas mokėjo šiems darbuotojams darbo užmokestį ne už jų tiesioginių pareigų vykdymą, o už ieškovo padarytų klaidų šalinimą.
Šalies argumentai
Trečiasis asmuo AAS „Gjensidige Baltic“ su priešieškiniu nesutiko, ieškinį prašė išnagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad atsakovo pateikta auditoriaus-eksperto A. K. išvada nepatikima, neinformatyvi ir nemotyvuota, abejonių kelia galimos eksperto sąsajos su atsakovu. Ieškovas, dirbdamas su Microsft Dynamics NAV programa, kuri buvo įdiegta atsakovo iniciatyva, neturėjo galimybių įtakoti programos techninių specifikacijų. Be to, buhalterinėje apskaitoje netikslumai atsirado dėl paties atsakovo nekorektiškai ir netiksliai suvedamų duomenų. Atsakovas neįrodė nuostolių dydžio, reikalavimas priteisti darbuotojams išmokėtas darbo užmokesčio sumas nepagrįstas ir negali būti traktuotinas kaip nuostoliai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2011 m. birželio 15 d. sprendimu ieškinį patenkino, priešieškinį atmetė, priteisė ieškovui iš atsakovo 34727,99 Lt skolos, 1058,35 Lt palūkanų, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2008-10-22) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1368,60 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad ginčo šalys 2006-02-20 sudarė apskaitos tvarkymo sutartį, kuria ieškovas įsipareigojo teikti sutartyje nurodytas apskaitos tvarkymo bei kitas susijusias paslaugas, o atsakovas įsipareigojo tinkamai ir laiku atsiskaityti sutartyje nustatyta tvarka. Ieškovas išrašė atsakovui PVM sąskaitas-faktūras 37052 Lt sumai, atsakovas neginčija jų gavimo fakto, 2008-06-30, 2008-07-31 ir 2008-09-30 PVM sąskaitos-faktūros atsakovo gautos pasirašytinai, 2008-08-29 PVM sąskaita-faktūra 8142 Lt sumai pasirašyta tuometinio atsakovo vadovo R. B. su viza ,,apmokėti“. Per PVM sąskaitose-faktūrose nurodytą laiką sąskaitos apmokėtos nebuvo, atsakovas pretenzijų ieškovui jokių nepareiškė. 2008-10-08 raštu dėl paslaugų atlikimo atnaujinimo atsakovas informavo ieškovą dėl neatsiskaitymo priežasties, o tokia įvardijo sutarties vykdymo klaidas.
Teismas nustatė, kad ieškovo pagal sutartį teiktinų paslaugų apimtys išvardytos minėtos ginčo šalių pasirašytos sutarties 2 dalyje, įsipareigojimai detalizuoti sutarties 3.1–3.1.6 punktuose. Sutartyje taip pat numatyti ir atsakovo, kaip kliento, įsipareigojimai vykdytojui, t.y. ieškovui (sutarties 3.2–3.2.5 punktai), kurie apima visų pirminių ir būtinų buhalterinių duomenų, reikalingų suvesti į apskaitos registrus, pateikimą, kurie užtikrintų teisingą ūkinių operacijų apskaitos registruose atvaizdavimą. Teismas nurodė, kad iš šios sutarties nedviprasmiškai matyti, jog ieškovo sutartinių prievolių vykdymą sąlygojo ir tam tikri atsakovo veiksmai ir šių veiksmų atlikimas buvo esminis veiksnys ieškovo tinkamo prievolių pagal sutartį vykdymui.
Teismas nustatė, kad atlikta buhalterinės apskaitos tvarkymo ekspertizė rodo, jog pirminių duomenų priėmimo-perdavimo aktai sudaromi nebuvo, dokumentų registrai vedami nebuvo, t.y. atsakovas nesudarė būtinų prielaidų teisingam duomenų į buhalterinės apskaitos registrus suvedimui, už ką buvo atsakingas ieškovas. Ekspertizės akto išvadose taip pat nurodoma, kad atsakovas laiku neatsižvelgė į ieškovo raštus, kuriais buvo raginama pateikti dokumentus, svarbius sutartinių įsipareigojimų vykdymui. Atlikta ekspertizė nenustatė ieškovo atsakovui suteiktų paslaugų nekokybiškumo fakto. Teismas nurodė, jog neturi pagrindo netikėti ekspertės pateiktų išvadų teisingumu ir pagrįstumu, objektyvaus pagrindo manyti, kad ji šališka, teismas taip pat neturi, nes eksperto kandidatūrą pateikė pats atsakovas. Teismas atmetė atsakovo reikalavimų pagrindu esantį auditoriaus A. K. 2008-12-08 surašytą aktą, nes šis aktas surašytas atsakovo užsakymu nedalyvaujant ieškovui ir pastarajam neleidžiant atsikirsti, formuluoti savo klausimus ir pan., ne bylos nagrinėjimo eigoje. Teismas nustatė, jog liudytojais apklausti ginčo laikotarpiu atsakovui vadovavęs A. S. ir technikos direktorius V. R. patvirtino aplinkybes, jog sėkmingas ir tinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas priklausė nuo savalaikio ir tinkamo pirminių duomenų į programą pateikimo, ką turėjo atlikti atsakovo darbuotojai. Teismas padarė išvadą, jog ieškovo sutartinių įsipareigojimų vykdymas, prisiimtų paslaugų teikimas didžiąja dalimi iš esmės priklausė nuo paties atsakovo valios ir jo darbuotojų veiksmų – pradinių duomenų suvedimo ir pateikimo bei būtinumo tai daryti tinkamai ir teisingai. Atsakovas nepaneigė ieškovo teiginių, jog to atsakovas nepadarė, ir teismas su tokia ieškovo motyvacija sutiko. Teismas konstatavo, kad atsakovas neįrodė, kad tinkamai, teisingai ir savalaikiai suvesdavo į programą pirminius duomenis, būtinus ieškovo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymui, kad sudarė prielaidas ieškovui netrukdomai ir tinkamai vykdyti sutartį. Teismas nenustatė jokių aplinkybių, kad dėl to pareiga atsakyti atsiranda ieškovui.
Teismas nurodė, kad ekspertizė nenustatė ieškovo suteiktų paslaugų nekokybiškumo. Teismas konstatavo, kad atsakovas neįrodė, jog ieškovas padarė klaidų, dėl kurių taisymo atsakovas turėjo išlaidų, t.y. neįrodytas priežastinis ryšys. Objektyviais duomenimis nėra pagrįstas ir prašomų priteisti išlaidų buvimo faktas. Teismas nustatė, kad atsakovas turėjo susitarimą su UAB ,,Sprendimų idėjos“ modifikuoti esamą buhalterinės apskaitos tvarkymo programos modelį, tačiau konstatavo, kad jokio sąsajumo su atsakovo nurodytais ieškovo sutartinių santykių pažeidimais tai neturi. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas neįrodė, kad jo nurodyti 6 bendrovės darbuotojai faktiškai atliko ieškovui sutartimi priskirtas funkcijas, kurių ieškovas neatliko ar atliko netinkamai, neįrodė, kad egzistavo realus būtinumas taisyti tas klaidas. Atsakovas pretenzijų dėl paslaugų kokybės iki ieškovo jam pakartotinai išsiųsto priminimo dėl skolos padengimo nereiškė, byloje nėra duomenų apie tai, kokios galimos klaidos buvo padarytos, kad ieškovas iki kreipimosi į teismą būtų buvęs apie jas informuotas, jam būtų buvę leista pačiam tas klaidas ištaisyti. Realias pretenzijas ieškovui atsakovas pradėjo reikšti tik bylos nagrinėjimo eigoje.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai
Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovo ieškinį atsakovui atmesti, atsakovo priešieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinį skundą grindžia šiomis aplinkybėmis:
1. Teismas ieškovo įsipareigojimus pagal sutartį vertino vien formaliai, visiškai neatsižvelgė ir nevertino to, kad į ieškovo pareigas pateko ir didžiosios knygos buhalterinių įrašų įvedimas į atsakovo naudojamą apskaitos programą, didžiosios knygos sąskaitų suderinimo ir specifikacijų ruošimas, užtikrinimas, kad būtų laikomasi atsakovo apskaitos politikos ir standartų, o į kitas, su apskaitos tvarkymu susijusias paslaugas turėjo patekti ir pateko konsultacijos bei esamų duomenų pervedimas į naująją buhalterinę programą Microsoft Dynamics NAV.
2. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu nepaneigė, kad jo statusas pagal sudarytą sutartį su atsakovo įmonėje atitiko vyriausiojo buhalterio statusą, t.y. ieškovas atsakovui teikė vyriausiojo buhalterio paslaugas. Teismas šios aplinkybės ir atitinkamai ieškovo atsakomybės ribų nevertino, o praktiškai visą atsakomybę perkėlė atsakovui. Be to, sutartimi ieškovas garantavo, kad turi praktinį patyrimą, pakankamai įrangos ir kvalifikuotų darbuotojų, kas užtikrins, kad teikiamos paslaugos atitiks šiuolaikinių profesinių standartų reikalavimus. Ieškovas specializuojasi buhalterinių paslaugų teikimo srityje, yra šios srities profesionalas, todėl privalėjo paslaugas teikti bei darbus atlikti kokybiškai, pagal tai sričiai keliamus reikalavimus bei įprastai reikalaujamas savybes tokio pobūdžio darbo rezultatams. Teismas nepagrįstai susiaurino ieškovo pareigų apimtį pagal sutartį ir įstatymus, reglamentuojančius buhalterinės apskaitos tvarkymą ir kitų buhalterinių paslaugų teikimą.
3. Tai, kad byloje nėra jokių raštinių pretenzijų ieškovo atžvilgiu, nereiškia, kad tokių pretenzijų nebuvo iki bylos iškėlimo teisme, kadangi pats ieškovas bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad bendradarbiavimas tarp šalių vyko ir žodžiu tiesiogiai su ieškovo atstovais. Teismui buvo pateiktas 2008-10-08 raštas, kuriuo atsakovas pabrėžė, kad apie nesklandumus įvedant duomenis į Microsoft Dynamics NAV programą ieškovas žinojo, tačiau nesiėmė jokių veiksmų, neužtikrino atsakovo apskaitos politikos ir standartų laikymosi.
4. Teismas visiškai nevertino atsakovo buhalterės 2008-10-24 rašto generaliniam direktoriui R. B. dėl rastų likučių perkėlimo neatitikimų. Po šio rašto atsakovo generalinis direktorius paskyrė atsakingus darbuotojus iš naujo suvesti buhalterinius duomenis už 2008 metus, taip pat buhalterinius likučius, buvusius 2007-12-31 dienai, iki naujos programos įdiegimo.
5. Sprendimas grindžiamas išimtinai ieškovo pateiktais į bylą įrodymais. Pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė ir nevertino atsakovo į bylą pateiktų įrodymų, sprendimas priimtas pagrindžiant jį tik formaliais argumentais ir paremtas vien tik ieškovo išdėstyta pozicija.
6. Tai, jog auditorius A. K. išvadas pateikė ne bylos nagrinėjimo metu, niekaip negali reikšti tokių išvadų nepagrįstumo, kaip ir tai, jog ieškovas neturėjo galimybės į tokias išvadas atsikirsti, kadangi atsikirtimus ir savo poziciją jis pateikė vėliau byloje. Be to, teismas nepagrįstai nurodo, kad abejonės dėl minėto auditoriaus kvalifikacijos stokos išliko nepaneigtos.
7. Teismas nepagrįstai rėmėsi atliktos ekspertizės išvadomis, kadangi joje nebuvo iš esmės atsakyta į bylai esminės reikšmės turinčius klausimus, ekspertizė buvo neišsami. Iš ekspertizės akto darytina išvada, kad ne visi pirminiai buhalteriniai duomenys suvesti į buhalterinės apskaitos registrus, tačiau akcentuojama, kad taip įvyko dėl to, kad jie nebuvo tinkamai perduoti. Visiškai ignoruojama tai, kad dokumentai turėjo būti ne tik tinkamai perduoti, bet ir tinkamai priimami, be to, kaip turėjo būti atliekamas dokumentų perdavimas ir priėmimas sutartyje nėra aptarta. Nėra konkrečiai atsakyta į pirmąjį klausimą: iš esmės suvesti ne visi duomenys, bet kas už tai atsakingas neatsakyta. Todėl teismas neturėjo jokio pagrindo pripažinti, kad šiuo atveju kaltas atsakovas. Ekspertei suformuluoti klausimai apėmė tik ieškovo darbo (teiktų paslaugų) 2008 metais tinkamumą, tačiau ieškovo tinkamas paslaugų teikimas nuo 2008 m. pradžios buvo sąlygotas tinkamu duomenų perkėlimu iš senosios kompiuterinės programos į naująją. Taigi iš esmės ekspertizės aktas neatsakė į bylai esminės reikšmės turinčius klausimus, nepateikė nenuginčijamų ir konkrečių išvadų dėl ieškovo ir atsakovo atsakomybių ribų, vykdant sutartinius įsipareigojimus.
8. Pirmos instancijos teismas visiškai ignoravo tuos faktus, kad netinkamai buvo suvesti įmonės buhalteriniai likučiai, buvę iki 2007-12-31, t.y. dar iki naujos programos įdiegimo. Didelė dalis klaidų atsakovo buhalterinėje apskaitoje ir finansinėje atskaitomybėje atsirado būtent dėl netinkamo likučių perkėlimo iš vienos programos į kitą. Minėtus duomenis turėjo teisę suvesti tik vyr. buhalteris ir buhalterinės apskaitos paslaugas teikianti įmonė.
9. Liudytojo A. S. parodymus teismas privalėjo vertinti kritiškai, kadangi šis asmuo yra konfliktinėje situacijoje su atsakovu. Pats ieškovas nepaneigė to, kad Vilniaus apygardos tesime yra nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje A. S. kaltinamas dėl didelės vertės svetimo turto iššvaistymo, baudžiamosios bylos iniciatorius atsakovas, kurio generalinio direktoriaus pavaduotojo pareigas tuo metu ėjo A. S.. Iš šių aplinkybių akivaizdu, kad minėtas liudytojas buvo suinteresuotas bylos baigtimi ir jo parodymai nebuvo objektyvūs ir nešališki
10. Laikotarpiu nuo 2008-11-02 iki 2009-02-02 atsakovo darbuotojai, kuriuos konsultavo UAB „Sprendimų idėjos“, iš naujo suvedinėjo į programą duomenis, tikrino ir suvedinėjo didžiosios knygos sąskaitų likučius, t.y. visą tą laikotarpį atlikinėjo darbą, kurį netinkamai padarė arba iš viso nepadarė ieškovas, dėl to darbuotojai tiesiogiai tą laikotarpį nevykdė savo pareigų, o jiems mokamas atlyginimas buvo būtent už ieškovo atliktų darbų klaidų taisymą.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiomis aplinkybėmis:
1. Tariamo paslaugų nekokybiškumo klausimas keliamas priešieškiniu, todėl pareiga įrodyti buvus nekokybiškas paslaugas tenka apeliantui. Šiuo atveju apeliantas ne tik turėjo įrodyti apskaitoje tariamai buvusias klaidas, bet ir įrodyti faktą, kad jos atsirado dėl ieškovo veiksmų. Šių aplinkybių apeliantas neįrodė.
2. Iki 2007 m. pabaigos apelianto naudotą buhalterinę programą „Saikas“ pakeitus į naują programą Microsoft Dynamics NAV, apelianto tuometinė vadovybė nusprendė pakeisti apelianto apskaitos politiką. Apelianto vadovybė nusprendė, kad ne visi Saike fiksuoti duomenys turi būti perkelti į naująją Microsoft Dynamics NAV programą. Dėl tokių vadovybės veiksmų ir atsirado duomenų nesutapimas tarp senosios ir naujosios programos. Ieškovas nėra atsakingas už minėtą duomenų nesutapimą, o toks duomenų nesutapimas apskritai negali būti vertinamas kaip apskaitos klaidos, nes jis yra nulemtas pasirinktos apskaitos politikos. Ieškovo pareiga perkelti duomenis iš vienos programos į kitą nei apskaitos sutartyje, nei papildomame susitarime iš viso nebuvo numatyta. Be to, ieškovas negali prisiimti atsakomybės ir būti atsakingas už apelianto sukurtos naujos verslo valdymo ir apskaitos programą Microsoft Dynamics NAV veikimo ypatumus.
3. Apeliantas nenurodo ir neįrodo, kuo pasireiškia teismo atliktas tariamai formalus įrodymų vertinimas. Teismas įvertino visus byloje esančius įrodymus, įskaitant ir apskaitos sutartį, pagal kurią apeliantas įsipareigojo ieškovui pateikti pirminius buhalterinius dokumentus, kurių pagrindu ieškovas ves buhalterinę apskaitą.
4. Apelianto 2008-10-08 raštą Nr.1-13 nėra pagrindo vertinti kaip pretenzijos dėl paslaugų nekokybiškumo. Akivaizdu, kad raštas pateiktas kaip atsakas į ieškovo veiksmus, t.y. apeliantui neapmokėjus išrašytų sąskaitų, sustabdant paslaugų teikimą pagal apskaitos sutartį.
5. Auditoriaus A. K. aktas, pateiktas apelianto iniciatyva kartu su atsiliepimu, turi būti vertinamas kaip įprastas rašytinis įrodymas.
6. Apeliantas jokių tariamų prielaidų, dėl kurių teismas nebūtų turėjęs vadovautis eksperto šioje byloje padarytomis išvadomis, nenurodė ir jų nepagrindė.
7. Apeliantas atskirąjį skundą dėl ekspertei galimai užduotinų klausimų pateikė po 2010-05-19 nutarties skirti ekspertizę priėmimo. Apeliantui manant, kad ekspertės A. K. buhalterinės apskaitos tvarkymo ekspertizės akte padarytos išvados yra nepakankamos ar prieštaringos, o ekspertui suformuoti klausimai nebuvo išsamūs, turėjo teisę reikšti prašymus skirti pakartotinę ar papildomą ekspertizę.
8. Nuo 2009 m. apeliantui buvo žinoma apie būsimą liudytojo A. S. apklausą. Akivaizdu, kad apeliantas turėjo viskas galimybes iki 2011-06-02 vykusio teismo posėdžio surinkti ir teismui pateikti visus duomenis apie minėtą liudytoją ir jo galimą suinteresuotumą šios bylos baigtimi. Tačiau apeliantas minėtų duomenų nepateikė. Todėl pagrindo kalbėti apie A. S. suinteresuotumą šios bylos baigtimi šiuo atveju nėra. Apeliantas jokių klausimų liudytojui A. S. neuždavė, tokiais savo veiksmais atitinkamai patvirtindamas, kad minėtas liudytojas suinteresuotumo bylos baigtimi neturi. Minėto liudytojo parodymai neprieštarauja kito liudytojo - buvusio technikos direktoriaus V. R. - šioje byloje parodymams, kurių teisingumo apeliantas nekvestionuoja. Be to, teismas sprendimą priėmė, vadovaudamasis ne tik A. S. parodymais, bet byloje esančių parodymų visuma.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis LR CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti ar nėra LR CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų.
Šalys 2006-02-20 sudarė apskaitos tvarkymo sutartį (I t., b.l.4-6), pagal kurią ieškovas įsipareigojo teikti atsakovui sutartyje nurodytas apskaitos tvarkymo bei kitas susijusias paslaugas, o atsakovas įsipareigojo tinkamai ir laiku atsiskaityti sutartyje nustatyta tvarka. Ieškovas už suteiktas pagal minėtą sutartį paslaugas išrašė atsakovui PVM sąskaitas-faktūras bendrai 37 052 Lt sumai (I t., b.l.10). Pirmosios instancijos teismas nustatė ir atsakovas to neginčija, kad 2008-06-30, 2008-07-31 ir 2008-09-30 PVM sąskaitas-faktūras atsakovas gavo pasirašytinai (I t., b.l.7-8, 10), o 2008-08-29 PVM sąskaita-faktūra (I t., b.l.9) 8 142 Lt sumai pasirašyta tuometinio atsakovo bendrovės vadovo R. B., jam uždedant prierašą ,,apmokėti“. Ieškovas nurodo, kad atsakovas už suteiktas paslaugas liko skolingas prašomą priteisti sumą, o atsakovas neigia savo prievolę sumokėti už suteiktas paslaugas, teigdamas, jog ieškovas paslaugas suteikė netinkamai ir dėl to atsakovas patyrė nuostolius, kuriuos priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo.
Taigi, byloje kilo ginčas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog ieškovas tinkamai suteikė sutartyje nurodytas paslaugas, bei ar pagrįstai pripažino, jog ieškovas nėra atsakingas dėl atsakovo patirtų nuostolių.
Šalių įsipareigojimai bei ieškovo teikiamų paslaugų apimtis yra apibrėžti tarp šalių sudarytoje minėtoje 2006-02-20 apskaitos tvarkymo sutartyje. Ieškovo teikiamos atsakovui paslaugos ir jų apimtis apibrėžti sutarties 2.1 ir 3.1 punktuose. Iš minėtų nuostatų analizės darytina išvada, kad ieškovas privalėjo vesti atsakovo buhalterinę apskaitą pagal atsakovo pateiktus pirminius ir suvestinius dokumentus, t.y. vesti apskaitą pagal tuos pirminius ir suvestinius dokumentus, kuriuos ieškovui pateikė atsakovas. Pagal sutartį ieškovas yra atsakingas už ūkinių operacijų teisingą atvaizdavimą apskaitos registruose, tačiau tas teisingas atvaizdavimas yra sąlygotas atsakovo pateikiamų pirminių ir suvestinių dokumentų teisingumo. Jeigu atsakovas pateikia ieškovui neteisingus duomenis pirminiuose ir suvestiniuose dokumentuose, tokiu atveju atitinkamai ir ieškovas negalės užtikrinti ūkinių operacijų teisingo atvaizdavimo apskaitos registruose. Todėl nustačius, kad atsakovas pateikė ieškovui neteisingus pirminius duomenis, negali ieškovui kilti atsakomybė už netinkamą sutarties vykdymą, kadangi tokiu atveju ieškovas negali būti pripažįstamas pažeidęs sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Iš teismo nutartimi paskirtos atsakovo buhalterinės apskaitos tvarkymo ekspertizės akto matyti (V t., b.l.2-9), kad pagal nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes nėra galimybės nustatyti, ar tiriamu laikotarpiu (2008 m. sausio-rugsėjo mėn.) atsakovas perdavė visus pirminius apskaitos dokumentus ieškovui ir ar visi pirminiai apskaitos duomenys buvo suvesti į atsakovo buhalterinės apskaitos registrus. Ieškovo konsultantė ne vieną kartą atsakovą informavo apie buhalterinės apskaitos neatitikimus ir jų priežastis, tačiau atsakovas į šias pastabas neatsižvelgė. Ieškovas pagal sutartį turėjo sudaryti tik metinę finansinę atskaitomybę. Atsakovo įmonėje atliktas auditas už laikotarpį iki 2007-12-31 patvirtino, jog finansinė atskaitomybė visais reikšmingais atžvilgiais tikrai ir teisingai parodo atsakovo 2007-12-31 finansinę būklę, 2007 metų veiklos rezultatus ir pinigų srautus, patvirtin, kad 2007 metų buhalterinė apskaita buvo tvarkoma teisingai. Ekspertizės akte pripažįstama, kad ieškovo darbuotojai, suteikdami buhalterinės apskaitos paslaugas, buvo priklausomi nuo atsakovo padalinių pateiktų duomenų tikslumo ir pateikimo terminų, o duomenis į buhalterinės apskaitos programą turėjo suvesti atsakovo darbuotojai ir tik jie turėjo teisę koreguoti neteisingai įvestus duomenis. Ekspertizės aktas yra išsamus, nėra prieštaringas, yra argumentuotas, nuoseklus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai juo vadovavosi. Ekspertizės metu nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas neįrodė ieškovo netinkamo paslaugų pagal sutartį teikimo. Šias aplinkybes patvirtino ir byloje apklausti liudytojai A. S. ir V. R., ginčo laikotarpiu dirbę atsakovo įmonėje vadovaujamas pareigas. Jie patvirtino, kad duomenų suvedimo į naują buhalterinės apskaitos programą „Microsoft Dynamics NAV“, įdiegtą 2008 metais, nesklandumai kilo dėl paties atsakovo darbuotojų netinkamo ir nesavalaikio duomenų suvedimo skirtinguose padaliniuose, o neteisingų duomenų suvedimas lėmė ir neatitikimus atsakovo buhalterinėje apskaitoje. Jie taip pat patvirtino, kad naujoje buhalterinės apskaitos programoje atsispindėdavo blogai atliekami veiksmai klaidų sąraše, o ieškovo klaidų tame sąraše nebuvo, už duomenų perkėlimą iš senos buhalterinės apskaitos programos į naująją buvo atsakingi būtent atsakovo darbuotojai. Todėl nepagrįstas atsakovo apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovas buvo atsakingas už duomenų perkėlimą iš senosios į naująją buhalterinės apskaitos programą. Atsakovas, apeliaciniame skunde teigdamas, kad teismas turėjo kritiškai vertinti liudytojo A. S. parodymus, nes šis yra suinteresuotas bylos baigtimi, nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Aplinkybė, jog A. S. baudžiamojoje byloje yra kaltinamas dėl didelės vertės svetimo turto iššvaistymo, neįrodo jo suinteresuotumo nagrinėjamos civilinės bylos baigtimi, nes baudžiamojoje teisėje asmuo laikomas nekaltu iki jo kaltė nebus konstatuota įsiteisėjusi nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, be to, atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie tokios baudžiamosios bylos buvimą. Pagal CPK 189 str. 1 d. kliūčių A. S. būti liudytoju byloje nėra. Be to, šio liudytojo parodymai sutampa su liudytojo V. R. parodymais, kurių atsakovas neginčija. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė auditoriaus 2008-12-08 išvadą (I t., b.l.68-70), nes joje tik konstatuojamas faktas, kad buhalterinė apskaita nebuvo sutvarkyta, tačiau neanalizuojamos to priežastys, išvados nėra motyvuotos atlikta analize, nors ir šioje išvadoje akcentuojama, jog naujai įdiegta buhalterinės apskaitos programa pilnai neveikė dėl netinkamo pirminių duomenų suvedimo. Kita vertus, UAB „Moore Stephens Vilnius“ auditorės D. P. rašte (II t., b.l.7-9) nurodoma, kad minėta auditoriaus išvada yra nepagrįsta, nepatikima, netinkamai atliktas tiriamasis darbas. Atsakovas, teigdamas, kad atsakovo vadovas po vyr.buhalterės 2008-10-24 rašto paskyrė atsakingus darbuotojus iš naujo suvesti buhalterinius duomenis už 2008 metus, taip pat likučius, buvusius 2007-12-31 dienai, iki naujos programos įdiegimo, neįrodė, kad tai buvo ieškovo netinkamų paslaugų suteikimo pasekmė. Priešingai, byloje esančių įrodymų visuma įrodo, kad neatitikimai atsakovo buhalterinėje apskaitoje atsirado dėl atsakovo darbuotojų netinkamo pirminių duomenų suvedimo į buhalterinės apskaitos programą ir ieškovas šių klaidų negalėjo pašalinti, nes jam nebuvo suteiktos tokios teisės. Atsakovas taip pat neįrodė, kad būtent ieškovas privalėjo perkelti buhalterinius likučius į naują apskaitos programą, o tarp šalių sudaryta sutartis tokios ieškovo pareigos nenumatė.
Teisėjų kolegija atmeta atsakovo apeliacinio skundo argumentus, kad rašytinių atsakovo pretenzijų ieškovui nebuvimas nereiškia, kad tokių pretenzijų nebuvo. Būtent atsakovas privalėjo įrodyti, kad reiškė pretenzijas ieškovui dėl netinkamo paslaugų teikimo, tačiau tokių įrodymų, įskaitant ir įrodymus apie žodinių pretenzijų buvimą, atsakovas į bylą nepateikė. Priešingai, byloje esančiose ieškovo atsakovui pateiktose sąskaitose-faktūrose yra atsakovo atstovo parašai apie paslaugų priėmimą, ant vienos sąskaitos yra atsakovo vadovo rezoliucija apmokėti sąskaitą-faktūrą, jokių pastabų dėl darbų netinkamo atlikimo jose nėra. Visos pretenzijos ir audito išvada, atsakovo buhalterės 2008-10-24 raštas ir vėlesnis atitinkamas atsakovo vadovo įsakymas buvo padaryti tik po ieškovo kreipimosi į teismą.
Teisėjų kolegijos nuomone nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovo statusas pagal sudarytą sutartį atitiko atsakovo vyriausiojo buhalterio statusą, kadangi pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 11 str. 3 d. ieškovo statusą apibrėžė būtent tarp šalių sudaryta sutartis ir ieškovo paslaugų teikimas apėmė tik 2006-02-20 sutartyje nurodytas paslaugas, todėl ieškovo teikiamos paslaugos negali būti aiškinamos plečiamai ir apimti daugiau funkcijų nei numato sutartis.
Nepagrįstas apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino vien formaliai ir kad teismo sprendimas grindžiamas išimtinai ieškovo pateiktais į bylą įrodymais. Kaip matyti iš teismo sprendimo, teismas įvertino kiekvieną šalių į bylą pateiktą įrodymą ir juos visumoje, bei visumos įrodymų analizės pasekoje padarė išvadas, jog atsakovas neįrodė, kad ieškovas netinkamai atliko sutartyje nurodytas paslaugas. Tai, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl kiekvieno atsakovo pateikto įrodymo atskirai, nereiškia, kad teismas jų nevertino. Teismas konstatavęs, kad įrodymų visuma patvirtina tam tikrų faktų egzistavimą, ir atitinkamai atmesdamas atsakovo pateiktus įrodymus, kaip neįrodančius atsakovo nurodomas aplinkybes, neprivalėjo dėl kiekvieno jų atskirai pasisakyti, o galėjo juos atmesti kaip visumą. Atsakovas, įrodinėdamas ieškovo atsakomybę, neįrodė visų būtinų civilinės atsakomybės elementų visumos buvimo (CK 6.246-6.249 str.), nes neįrodė, kad būtent dėl ieškovo veiksmų, o ne dėl atsakovo darbuotojų netinkamų pirminių duomenų ieškovui pateikimo, atsirado buhalterinės apskaitos klaidos ir neatitikimai, neįrodė, kad atsakovo darbuotojai šalino būtent ieškovo netinkamai suteiktų paslaugų trūkumus, taip pat neįrodė priežastinio ryšio tarp atsakovo išlaidų ir ieškovo veiksmų. Kadangi atsakovas neįrodė, kad ieškovas suteikė paslaugas netinkamai, taip pat nepaneigė ieškovo teiginių, kad atsakovas neatsiskaitė už suteiktas paslaugas, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas patenkino ieškovo ieškinį, o atsakovo priešieškinį atmetė.
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialines bei procesines teisės normas, nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.