- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-30
- Bylos Nr.
- 1S-907-312/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė (pirm.), Artūras Pažarskis, Laureta Ulbienė
- Nuteistasis
- S. N.
- Advokatai
- Ramūnas Vanagas
Pranešėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė Skundas Nr. 1S-907-312/2013
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
2013 m. spalio 30 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste - BPK) 364 str. tvarka išnagrinėjo nuteistojo S. N. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 7 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2013 m. rugsėjo 9 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 7 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2013 m. rugsėjo 9 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam S. N.. Teismas, priimdamas tokio pobūdžio sprendimą, atsižvelgė į tai, kad nuteistasis praeityje teistas penkis kartus, bausmės atlikimo metu režimo reikalavimus pažeidė aštuonis kartus, du kartus buvo baustas drausmine tvarka. Teismo vertinimu, S. N. šiuo metu neatlikęs pakankamai didelės jam paskirtos bausmės dalies – daugiau nei dvejų metų ir septynių mėnesių, todėl bausmės tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d., tarp kurių yra siekis nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, negali būti pasiekti šiuo metu taikant nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nebūtų patenkinti nukentėjusiųjų lūkesčiai dėl teisingumo įgyvendinimo.
Šalies argumentai
Skundu nuteistasis prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą.
Skunde nuteistasis nurodo, kad lygtinis paleidimas taikomas neatsižvelgiant į nusikaltimo sunkumą, be to, įstatymas nenumato išimčių, kad esant keliems teistumams, lygtinis paleidimas netaikomas. Už anksčiau padarytą nusikaltimą bausmę jis jau yra atlikęs, todėl ankstesnis teistumas neturėtų būti pagrindu netaikyti lygtinio paleidimo. Skunde nurodoma, kad komisijos nutarime buvo padaryta klaida, neva jis nelankė psichologo konsultacijų dėl elgesio rizikos mažinimo, nors jis šias konsultacijas lankė, kreipėsi dėl šios klaidos ištaisymo į Vilniaus pataisos namų administraciją. Skundžiamoje nutartyje taip pat nepagrįstai nurodyta, kad jis teistas penkis kartus, nors, iš tikrųjų, yra teistas vieną kartą. Nuteistasis nurodo, kad atlikdamas bausmę mokėsi, įgijo visas specialybes, dalyvavo socialinio orientavimo ir teisinio švietimo programose, iki 2012 m. spalio 9 d. dirbo pataisos įstaigoje, motyvacija dirbti išlikusi, jis teigiamai charakterizuojamas darbovietės ir mokslo įstaigų, turi realią galimybę įsidarbinti laisvėje. Padarytą nusikalstamą veiką pripažįsta, kritiškai vertina savo elgesį, moka priteistą civilinį ieškinį. Be to, paleistas lygtinai turėtų gyvenamąją vietą, socialiniai ryšiai pakankamai tvirti. Pataisos namuose jis buvo skatintas tris kartus, bausmę atlieka lengvojoje grupėje. Pagal OAzy‘s metodiką nuteistasis priklauso žemos rizikos grupei, t. y. 25 balai. Pakartotinio smurtinio elgesio įvertinimas pagal HCR-20 metodiką taip pat žemas. Iš pataisos namų administracijos teikimo, charakteristikos ir psichologinės išvados matyti, kad nuteistasis yra mandagus, nelinkęs pasiduoti kitų įtakai. Taigi, teismo išvados, kad jis negali būti taisomas laisvėje neatitinka tikrovės. Nuteistojo vertinimu, teisingumas buvo pasiektas kai jį nuteisė ir jis nori bei stengiasi taisytis, jo motyvacija dirbti gana aukšta ir yra didelė tikimybė, kad sugebės adaptuosis laisvėje.
Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo skundas atmestinas.
Vilniaus apygardos teismo 2003 m. vasario 4 d. nuosprendžiu S. N. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 234 str. 2 d., 272 str. 3 d., 278 str. 1 d., 131 str. 2 d., 105 str. 2 p., 18 str. 6 d., 105 str. 12 p. ir jam paskirta laisvės atėmimo penkiolikai metų bausmė, ją atliekant griežtojo rėžimo pataisos namų kolonijoje.
Lietuvos apeliacinio teismo 2003 m. birželio 17 d. nutartimi S. N. veikos perkvalifikuotos – iš 1961 m. BK 272 str. 3 d. į 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d., iš 1961 m. BK 131 str. 2 d. į 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 146 str. 1 d., iš 1961 m. BK 105 str. 2 p. į 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 5 p., iš 1961 m. BK 18 str. 6 d., 105 str. 12 p. į 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d., ir paskirta laisvės atėmimo penkiolikai metų bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžia: 2001 m. gegužės 20 d.
Bausmės pabaiga: 2016 m. gegužės 20 d.
Nuteistasis šiuo metu yra atlikęs daugiau nei 2/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės, nes 2/3 bausmės faktiškai atliko 2011 m. gegužės 20 d. Taigi konstatuotina, jog nuteistasis atitinka Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau tekste – BVK) 157 str. 2 d. 3 p. numatytą formaliojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą, tačiau vien to nepakanka nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą. Turi būti nustatytas ir materialusis lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindas, kuris yra vertinamojo pobūdžio.
Lietuvos Respublikos BVK 157 str. 1 d. numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Šio straipsnio antroje dalyje numatytos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas yra tik formalus pagrindas teismui svarstyti tokio nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau šis pagrindas pats savaime neįpareigoja teismo priimti nuteistajam palankų sprendimą dėl lygtinio paleidimo. Teismas gali paleisti iš pataisos įstaigos nuteistąjį, jeigu, jam atlikus įstatyme nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį, jo atžvilgiu padaroma išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti, toliau taisant šį nuteistąjį neizoliavus nuo visuomenės, tačiau jį prižiūrint.
Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, vertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės bei jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika ir kitos aplinkybės (Lietuvos Respublikos BVK 164 str. 2 d.). Teismas sprendžia, ar įmanoma asmenį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, tik visapusiškai įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas, elgesį laisvės atėmimo vietoje, socialinius ryšius ir kitas svarbias aplinkybes. Be to, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d.
Kaip matyti iš aukštesnės instancijos teismui pateiktos teikimo medžiagos, joje yra Vilniaus pataisos namų 2013 m. rugpjūčio 16 d. psichologinės tarnybos pažyma apie psichologines konsultacijas, kurioje nurodyta jog nuteistasis, siekdamas vykdyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos rekomendacijas, 2013 m. rugpjūčio 16 d. kreipėsi į psichologinę tarnybą dėl konsultacijų, taip pat jam paskirta psichologo konsultacija ir 2013 m. rugpjūčio 19 d. Tačiau nežiūrint į tai, kad šiuo konkrečiu atveju faktiškai yra Lietuvos Respublikos BVK 157 str. 2 d. 3 p. numatytas formalusis lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindas, tačiau vien to nepakanka nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą. Kaip matyti iš pateiktos nuteistojo asmens bylos ir teikimo medžiagos, Vilniaus apygardos teismo 2003 m. vasario 4 d. nuosprendžiu S. N. nuteistas už nusikaltimų daugetą – už labai sunkius nusikaltimus žmogaus gyvybei, kurių pasekmės yra neatitaisomos, sunkų nusikaltimą nuosavybei ir kitus nusikaltimus. Padarytų nusikaltimų pobūdis rodo nuteistojo pavojingumą visuomenei ir ši aplinkybė sprendžiant jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą turi būti vertinama. Neatliktos bausmės dalis yra pakankamai didelė – daugiau nei du metai ir šeši mėnesiai. Sutiktina su skundo argumentu, kad skundžiamoje nutartyje neteisingai nurodytas S. N. teistumų skaičius, nes jis anksčiau teistas vieną kartą, tačiau jo nusikaltimai sunkėja. Taigi, nurodytos aplinkybės įtakoja ir griežtesnį nuteistojo elgesio pataisos įstaigoje vertinimą.
Bausmės atlikimo metu S. N. buvo skatintas tris kartus, kita vertus, jis pažeidė nustatyto režimo reikalavimus net aštuonis kartus, baustas du kartus, nuobaudos negalioja. Pažymėtina, kad spręsdamas lygtinio paleidimo klausimą, teismas vertina visą nuteistojo asmens byloje surinktą medžiagą, o ne vien atskirus laikotarpius. Nors šiuo metu nuteistasis charakterizuojamas teigiamai, 2005 m. kovo 7 d. metinėje charakteristikoje jis charakterizuojamas patenkinamai, 2006 m. kovo 7 d. metinėje charakteristikoje patenkinamai, 2007 m. spalio 2 d. metinėje charakteristikoje patenkinamai, 2008 m. birželio 2 d. metinėje charakteristikoje patenkinamai, 2009 m. spalio 23 d. metinėje charakteristikoje patenkinamai, 2011 m. gegužės 11 d. charakteristikoje teigiamai. Vilniaus pataisos namų drausminė komisija 2012 m. vasario 8 d. netarpininkavo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, 2013 m. balandžio 26 d. nutarime Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat išdėstyta Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuomonė netaikyti lygtinio paleidimo S. N.. Taigi, Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2013 m. rugsėjo 9 d. nutarime Nr. (duomenys neskelbtini) pirmą kartą per visą nuteistojo bausmės atlikimo laikotarpį nuteistajam yra siūloma taikyti lygtinį paleidimą. Tačiau ir šis nutarimas priimtas ne vienbalsiai, nes vienas iš komisijos narių pareiškė atskirą motyvuotą nuomonę dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo.
Nepaisant to, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu buvo skatintas, bausmę atlieka lengvojoje grupėje, jo pakartotinio nusikaltimo rizika žema, tačiau kiekvienas pataisos įstaigos režimo pažeidimas rodo, kad jis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, nėra linkęs paklusti privalomoms pataisos namų taisyklėms, rodo jo polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką ir neleidžia daryti vienareikšmės išvados, kad nuteistasis toliau galėtų būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Be to, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, yra svarbi ir pataisos namų administracijos nuomonė, o šiuo atveju, Vilniaus pataisos namų administracija faktiškai didžiąją nuteistojo bausmės atlikimo laikotarpio dalį jį apibūdino tik patenkinamai, dėl jo lygtinio paleidimo netarpininkavo. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, vien tai, jog S. N. nuoširdžiai gailisi nusikaltęs, laisvės atėmimo metu įgijo visas ten rengiamas profesijas, dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, jo pakartotinio nusikaltimo rizika žema, dirbo, palaiko ryšius su artimaisiais, laisvėje turėtų gyvenamąją vietą, bausmę atlieka lengvojoje grupėje, moka priteistą civilinį ieškinį, nagrinėjamu atveju, dar nėra pakankamas pagrindas jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Priešingu atveju būtų pažeisti Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatyti bausmės tikslai, tarp jų nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas ir teisingumo principo įgyvendinimas, kuris pasireiškia ne tik tinkamu nusikaltusio asmens nuteisimu, kaip teigiama skunde, bet ir nukentėjusiųjų asmenų, visuomenės interesų bei teisių gynimu.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegijos nuomone, dar negalima daryti išvados, jog nuteistąjį S. N. toliau galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, o bausmės tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos BK 41 str., t. y. nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, jau pasiekti. Todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo S. N. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartį.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.