Kauno apygardos teismo sprendimas

2026-03-30 · Civilinė byla Nr. e2-751-601/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2026-03-30
Bylos Nr.
e2-751-601/2026
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00093-2026-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Evaldas Burzdikas
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „EUROELEKTRONIKA“
Atsakovas
akcinei bendrovei „Miesto gijos“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-751-601/2026Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00093-2026-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.4.1; 3.1.7.11; 3.2.3.2; 3.2.6.1; 3.4.1.9 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. kovo 30 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „EUROELEKTRONIKA“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Miesto gijos“ dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo, išvadą teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės procesinių dokumentų esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „EUROELEKTRONIKA“ 2026 m. sausio 27 d. kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti panaikinti atsakovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Miesto gijos“ 2025 m. gruodžio 18 d. sprendimą, kuriuo buvo atmestas ieškovės pasiūlymas viešajame pirkime Nr. 3158762 „Vaizdo stebėjimo sistemos atnaujinimas“, ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad atsakovė 2025 m. gruodžio 18 d. sprendimu atmetė jos pasiūlymą, motyvuodama tuo, jog ieškovės siūlomo apsauginio vamzdžio, klojamo po žeme, gniuždymo atsparumas yra 750 N, nors, atsakovės vertinimu, jis turėjo būti ne mažesnis kaip 1 250 N. Ieškovė su tokiu sprendimu nesutiko, teigdama, kad: pirma, sprendimas grindžiamas iš anksto neišviešintu reikalavimu dėl gniuždymo atsparumo; antra, atsakovė netinkamai įvertino ieškovės pasiūlytą techninį sprendinį; trečia, ieškovės pasiūlymas atitiko techninės specifikacijos, techninio projekto ir taikytinų teisės aktų reikalavimus; ketvirta, techninis projektas laikytinas sutarties vykdymo, o ne pasiūlymų vertinimo sąlyga.

3. Detalizuodama savo argumentus, ieškovė pažymėjo, kad Techninės specifikacijos palyginamosios lentelės TS-30 punkte nebuvo nustatyta jokio reikalavimo dėl apsauginio vamzdžio gniuždymo atsparumo. Pasak ieškovės, šiame punkte buvo nustatyti tik reikalavimai dėl vamzdžio paskirties, skersmens ir sienelės storio, o jos pasiūlymas visus šiuos reikalavimus atitiko. Ieškovė teigė, kad atsakovė jos pasiūlymą atmetė remdamasi pirkimo dokumentuose aiškiai neišviešintu reikalavimu, taip pažeisdama skaidrumo, lygiateisiškumo ir proporcingumo principus bei teismų praktiką, pagal kurią tiekėjų pasiūlymai negali būti vertinami pagal iš anksto nepaskelbtus kriterijus.

4. Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovė netinkamai suprato ir neįvertino jos pasiūlyto techninio sprendinio esmės. Ieškovės teigimu, ji siūlė ne vieną plastikinį vamzdį, kurio gniuždymo atsparumas yra 750 N, bet dvigubą vamzdžių sistemą, sudarytą iš išorinio plieninio vamzdžio, kurio gniuždymo atsparumas siekia 1 250 N, ir jo viduje montuojamo plastikinio apsauginio vamzdžio. Pasak ieškovės, būtent išorinis plieninis vamzdis perima mechanines apkrovas, todėl jos siūlomas sprendinys atitinka tiek techninio projekto, tiek teisės aktų reikalavimus. Ieškovė pažymėjo, kad toks dvigubos vamzdžių sistemos sprendinys nelaikytinas alternatyviu pasiūlymu, nes abu vamzdžiai sudaro vieną integruotą sistemą ir yra montuojami kartu, o pirkimo dokumentai tokio sprendinio nedraudė. Ieškovė taip pat argumentavo, kad jos pasiūlytas sprendinys atitiko techninio projekto sprendinius, nes buvo numatytas išorinio plieninio vamzdžio prastūmimas po geležinkeliu uždaru būdu, su nuolydžiu, o jo viduje – plastikinio apsauginio vamzdžio įrengimas. Ieškovės teigimu, toks sprendinys atitinka tiek techniniame projekte, tiek Elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo, žymėjimo, priežiūros ir naudojimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos 2011 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1V-978, nustatytus reikalavimus. Be to, ieškovė nurodė, kad net ir tuo atveju, jei jos pasiūlytas sprendinys nebūtų visiškai tapatus techniniame projekte numatytam sprendiniui, atsakovė privalėjo vertinti, ar jis yra lygiavertis ir ne prastesnių parametrų, nes techninėje specifikacijoje buvo leidžiama siūlyti lygiaverčius sprendinius. Ieškovės vertinimu, jos pasiūlytas sprendinys buvo ne tik lygiavertis, bet ir techniškai pranašesnis.

5. Ieškovė taip pat teigė, kad pirkimo dokumentai nenustatė tiekėjams pareigos kartu su pasiūlymu pateikti duomenų apie siūlomo vamzdžio gniuždymo atsparumą ar techninio projekto sprendinių įgyvendinimo būdą. Ieškovės teigimu, tiekėjai turėjo pagrįsti tik tuos techninius parametrus, kurie buvo aiškiai nurodyti techninės specifikacijos palyginamojoje lentelėje, o gniuždymo atsparumo parametras joje nebuvo nurodytas. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovė pati pirkimo procedūrų metu kreipėsi į ją prašydama paaiškinti pasiūlymą, ir ieškovė dar tuo metu paaiškino, kad techninės specifikacijos lentelėje nurodytas plastikinis vamzdis bus montuojamas išorinio plieninio vamzdžio viduje. Todėl, ieškovės vertinimu, ji nepakeitė savo pasiūlymo esmės, o tik paaiškino jo įgyvendinimo būdą. Pasak ieškovės, atsakovė, nors ir paprašė tokio paaiškinimo, jo turinio faktiškai nevertino ir nepagrįstai laikė, kad ieškovė pasiūlymą pakeitė jau po jo pateikimo.

6. Be to, ieškovė teigė, kad techninis projektas nelaikytinas pasiūlymų vertinimo kriterijumi, nes jis nustatė pirkimo sutarties vykdymo sąlygas. Ieškovės teigimu, iš pirkimo dokumentų matyti, kad tiekėjai kartu su pasiūlymu turėjo pateikti tik techninės specifikacijos palyginamąją lentelę ir siūlomų prekių techninius parametrus patvirtinančius dokumentus, tačiau jiems nebuvo nustatyta pareiga atskirai įrodinėti pasiūlymo atitiktį techniniam projektui. Ieškovė pažymėjo, kad techninis projektas buvo orientacinio pobūdžio dokumentas, skirtas sutarties vykdymui, o jo sprendiniai galėjo būti tikslinami ar koreguojami vykdant sutartį. Dėl to, ieškovės vertinimu, atsakovė negalėjo atmesti pasiūlymo vien tuo pagrindu, kad jis tariamai neatitiko techninio projekto sprendinių. Ieškovė taip pat pažymėjo, kad atsakovė nei sprendime, nei procesiniuose dokumentuose nenurodė konkrečių argumentų, kodėl ieškovės siūloma dviguba vamzdžių sistema būtų techniškai netinkama, neleistina ar neatitiktų pirkimo dokumentų reikalavimų.

7. Ieškovė taip pat akcentavo, kad atsakovė, vertindama jos pasiūlymą, elgėsi pernelyg formaliai, nevertino pasiūlymo turinio ir techninės esmės, nors pirkimas buvo vykdomas skelbiamų derybų būdu, kuris suponuoja pareigą aiškintis tiekėjo siūlomo sprendinio turinį ir jo atitiktį pirkimo poreikiui. Ieškovės vertinimu, atsakovė nepagrįstai atsisakė vertinti jos pirkimo procedūrų metu pateiktus paaiškinimus, apsiribojo vien vidinio plastikinio vamzdžio parametrų vertinimu ir nevertino viso siūlomo sprendinio. Dėl to, ieškovės teigimu, jos pasiūlymas buvo atmestas formaliais pagrindais, neatsižvelgiant į viešųjų pirkimų tikslą ir pasiūlymo turinį.

II. Atsakovės procesinių dokumentų esmė

8. Atsakovė AB „Miesto gijos“ prašo ieškovės reikalavimus atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

9. Atsakovė nurodo, kad ieškovės pasiūlymas buvo atmestas teisėtai ir pagrįstai, nes neatitiko pirkimo dokumentuose nustatytų techninių reikalavimų. Atsakovės teigimu, pirkimo sąlygose, techniniame projekte ir taikytinuose teisės aktuose buvo nustatytas reikalavimas, kad kertant geležinkelio kelią turi būti naudojami vamzdžiai, kurių gniuždymo atsparumas yra ne mažesnis kaip 1 250 N. Atsakovės vertinimu, tai buvo minimalus, privalomas ir nediskutuotinas reikalavimas, todėl jo neatitinkantis pasiūlymas turėjo būti atmestas.

10. Atsakovė pažymėjo, kad iš pačios ieškovės kartu su pasiūlymu pateiktų dokumentų buvo aiškiai matyti, jog ieškovė siūlė vieną plastikinį vamzdį, kurio gniuždymo atsparumas yra 750 N. Atsakovės teigimu, techninės specifikacijos palyginamojoje lentelėje ir prie pasiūlymo pateiktoje įkainių lentelėje nebuvo nurodyta, kad siūloma dviguba vamzdžių sistema ar papildomas išorinis plieninis vamzdis. Atsakovės vertinimu, tiek pirminio, tiek galutinio pasiūlymo turinys patvirtina, kad ieškovės pasiūlymas neatitiko pirkimo dokumentų reikalavimų.

11. Atsakovė taip pat nurodė, kad ieškovei negalėjo būti neaišku, jog TS-30 punkte nurodytas vamzdis bus tiesiamas kertant geležinkelio kelią, nes ieškovė dalyvavo objekto apžiūroje, o tiekėjams buvo išviešinti techninio projekto brėžiniai. Dėl to, atsakovės vertinimu, ieškovė, kaip savo srities profesionalė, turėjo suprasti, kad šiuo atveju taikytinas ne mažesnio kaip 1 250 N gniuždymo atsparumo reikalavimas.

12. Atsakovė nesutiko su ieškovės argumentu, kad jos pasiūlymas buvo netinkamai suprastas. Atsakovės teigimu, ieškovė tik po pasiūlymų pateikimo pradėjo teigti siūliusi dvigubą vamzdžių sistemą, nors toks sprendinys nebuvo nurodytas nei pirminiame, nei galutiniame pasiūlyme. Atsakovė pažymėjo, kad 2025 m. gruodžio 9 d. paaiškinime ieškovė pirmą kartą deklaratyviai paminėjo plieninį vamzdį, tačiau nepateikė jokių jo techninių parametrų ar juos patvirtinančių dokumentų. Atsakovės vertinimu, tokiu būdu ieškovė siekė iš esmės pakeisti savo pasiūlymo turinį po jo pateikimo, nors tai nėra leistinas pasiūlymo paaiškinimas ar patikslinimas. Kadangi pasiūlymas buvo aiškus, jo nebuvo galima keisti taip, kad netinkamas pasiūlymas taptų tinkamas.

13. Atsakovė taip pat nesutiko su ieškovės pozicija, kad techninis projektas laikytinas tik sutarties vykdymo sąlyga. Atsakovės teigimu, techninis projektas buvo neatsiejama techninės specifikacijos dalis, o jame nustatyti reikalavimai apibrėžė pirkimo objekto technines savybes, kurios turėjo būti vertinamos jau pasiūlymų vertinimo stadijoje. Atsakovė pažymėjo, kad būtent iš ieškovės pateiktų techninių duomenų buvo nustatyta pasiūlymo neatitiktis. Be to, atsakovės teigimu, ieškovė turėjo galimybę pasiūlymo dokumentuose aiškiai išdėstyti siūlomą sprendinį, nes pildomos lentelės galėjo būti koreguojamos ir papildomos, tačiau to nepadarė. Atsakovė taip pat nurodė, kad net ir laikant ieškovės vėliau nurodytą dviejų vamzdžių sistemą atskiru techniniu sprendiniu, ieškovė nepateikė duomenų, leidžiančių įvertinti tokio sprendinio atitiktį ar lygiavertiškumą pirkimo reikalavimams. Atsakovės vertinimu, ieškovės argumentai šioje byloje yra nenuoseklūs ir dėl to, kad anksčiau, ginčydama kito tiekėjo pasiūlymą, pati ieškovė laikėsi pozicijos, jog techninės specifikacijos reikalavimų laikymasis yra privalomas, o jų nesilaikymas lemia pasiūlymo atmetimą.

III. Kitų proceso dalyvių procesinių dokumentų esmė

14. Viešųjų pirkimų tarnyba išvadoje nurodė, kad pirkimo dokumentai, vertinami sistemiškai kaip visuma, nustatė tiekėjams privalomą reikalavimą, jog kertant geležinkelio kelią turi būti naudojami ne mažesnio kaip 1 250 N atsparumo gniuždymui plastikiniai vamzdžiai. Tarnyba pažymėjo, kad nors Specialiųjų pirkimo sąlygų priedo Nr. 12 TS-30 lentelėje buvo detalizuoti tik bendrieji apsauginio vamzdžio parametrai, techninio projekto TS-32 dalyje aiškiai buvo nustatyta, kad kertant geležinkelio kelią turi būti naudojami būtent plastikiniai vamzdžiai, kurių gniuždymo atsparumas yra ne mažesnis kaip 1 250 N.

15. Tarnybos vertinimu, tiekėjai privalėjo susipažinti su visais pirkimo dokumentais ir jų reikalavimais, nepriklausomai nuo to, kuriame konkrečiame dokumente ar jo priede jie buvo įtvirtinti. Vien ta aplinkybė, kad reikalavimas dėl gniuždymo atsparumo nebuvo pakartotas TS-30 lentelėje, nepaneigė jo privalomumo, nes techninio projekto TS-32 reikalavimuose aiškiai buvo nustatyta pareiga naudoti ne mažesnio kaip 1 250 N atsparumo gniuždymui plastikinius vamzdžius.

16. Tarnyba taip pat pažymėjo, kad ieškovės pasiūlyme buvo aiškiai identifikuotas plastikinis vamzdis, kurio gniuždymo atsparumas yra 750 N. Tarnybos vertinimu, vėlesnis ieškovės paaiškinimas, jog plastikinis vamzdis būtų montuojamas plieninio vamzdžio viduje, nepaneigia pasiūlymo neatitikties, nes pirkimo dokumentuose nebuvo numatyta galimybė siūlyti alternatyvius techninius sprendinius.

17. Kartu Tarnyba pažymėjo, kad pagal savo kompetenciją ji negali vertinti galimų skirtingų techninių sprendinių, atitinkančių Lietuvos standartą LST EN 61386-24, apimties ar pasisakyti dėl pirkimo dokumentuose nustatyto reikalavimo būtent plastikiniam vamzdžiui pagrįstumo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

18. Atsakovė skelbiamų supaprastintų derybų būdu vykdė viešąjį pirkimą Nr. 3158762 „Vaizdo stebėjimo sistemos atnaujinimas“, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ir pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymu (toliau – PĮ), Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu (toliau – VPĮ), Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu ir kitais viešuosius pirkimus reglamentuojančiais teisės aktais bei šio pirkimo dokumentais.

19. Pirkime dalyvavo keturi tiekėjai: UAB „EUROELEKTRONIKA“, UAB „Hansab“, UAB „Satela“ ir UAB „Atea“. Atmetusi pastarųjų dviejų tiekėjų pasiūlymus, atsakovė 2025 m. spalio 29 d. informavo apie sudarytą pasiūlymų eilę ir pirkimo laimėtoju pripažino UAB „Hansab“ pasiūlymą.

20. 2025 m. lapkričio 6 d. ieškovė pateikė pretenziją dėl sprendimo pirkimo laimėtoju pripažinti UAB „Hansab“ pasiūlymą, nurodydama, kad šis neatitinka tam tikrų techninės specifikacijos reikalavimų. Atsakovė 2025 m. lapkričio 27 d. pretenziją tenkino iš dalies ir grįžo į pasiūlymų vertinimo stadiją.

21. Vertindama ieškovės pasiūlymą, atsakovė 2025 m. gruodžio 8 d. kreipėsi į ieškovę, prašydama paaiškinti, ar ieškovė įvertino, jog Techninės specifikacijos palyginamosios lentelės TS-30 punkte nurodytas apsauginis vamzdis bus klojamas kertant geležinkelio kelią.

22. Atsakydama į šį prašymą, ieškovė 2025 m. gruodžio 9 d. paaiškinime nurodė, kad buvo įvertinusi, jog apsauginis vamzdis bus tiesiamas po geležinkelio keliu. Ieškovė taip pat paaiškino, kad jos pasiūlyme nurodytas plastikinis vamzdis būtų montuojamas išorinio plieninio vamzdžio viduje, o šis išorinis plieninis vamzdis atitiktų ne mažesnio kaip 1 250 N atsparumo gniuždymui reikalavimą.

23. Atsakovė 2025 m. gruodžio 18 d. priėmė sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą ir paskelbti pirkimo procedūras pasibaigusiomis, kadangi visi pirkime pateikti pasiūlymai buvo atmesti. Atsakovė nurodė, kad ieškovės siūlomo apsauginio vamzdžio gniuždymo atsparumas yra 750 N, nors, atsakovės vertinimu, kertant geležinkelio kelią turėjo būti siūlomas ne mažesnio kaip 1 250 N atsparumo gniuždymui vamzdis.

24. Nesutikdama su šiuo sprendimu, ieškovė 2025 m. gruodžio 23 d. pateikė pretenziją, prašydama panaikinti sprendimą atmesti jos pasiūlymą ir tęsti pirkimo procedūras. Atsakovė 2026 m. sausio 20 d. pretenziją atmetė, nurodydama, kad ieškovės pasiūlymas neatitiko pirkimo dokumentų reikalavimų, o ieškovės vėliau nurodytas dvigubos vamzdžių sistemos sprendinys nebuvo aiškiai įtvirtintas pirminiame pasiūlyme.

25. Ieškovei nesutikus su atsakovės atsakymu į pretenziją, ji kreipėsi į teismą su ieškiniu. Taigi, iš byloje dalyvaujančių asmenų procesinių dokumentų matyti, kad esminis ginčas byloje kilo dėl to, ar ieškovės pasiūlymas atitiko pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus dėl apsauginio vamzdžio, tiesiamo kertant geležinkelio kelią, gniuždymo atsparumo.

Dėl ieškovės pasiūlymo atitikties pirkimo dokumentų reikalavimams

26. PĮ 48 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad Pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkantysis subjektas – nupirkti tai, ko reikia. Nurodytas tikslas pasiekiamas tada, kai pirkimo sąlygų turinys leidžia pakankamai gerai informuotiems ir normaliai rūpestingiems tiekėjams vienodai jas suprasti ir aiškinti, o perkančiajai organizacijai realiai patikrinti, ar tiekėjų pasiūlymai šias atitinka.

27. Nagrinėjamu atveju Specialiųjų pirkimo sąlygų priedo Nr. 1 „Techninė specifikacija“ priedo Nr. 1 „Techninis projektas“ dalyje TS-30 „Apsauginis vamzdis klojimui po žeme“ buvo detalizuoti apsauginiam vamzdžiui kloti po žeme taikomi techniniai parametrai, t. y. nustatytas reikalavimas, kad vamzdis turi būti pritaikytas klojimui po žeme ir atitikti nustatytą skersmenį bei sienelės storį. Tuo tarpu dalyje TS-32 „Tranšėjos iškasimo, užkasimo, dangos atstatymo darbai“ dalyje „Vamzdžių montavimas“ buvo nustatyta, kad „<...> Kertant geležinkelio kelią turi būti naudojami ne mažesnio kaip 1 250 N (pagal Lietuvos standartą LST EN 61386-24 „Vamzdžių sistemos kabeliams tvarkyti. 24 dalis. Ypatingieji reikalavimai. Požeminės vamzdžių sistemos (IEC 61386-24:2004)“ (toliau – Lietuvos standartas LST EN 61386-24)) atsparumo gniuždymui plastikiniai vamzdžiai, o jų tiesimas po geležinkelio keliu vykdomas uždaru būdu (prastūmimas, valdomas kryptinis gręžimas), atsižvelgiant į gruntą ir landšaftą <...>“. Taigi Techninio projekto TS-32 dalyje buvo aiškiai nustatytas reikalavimas, jog kertant geležinkelio kelią turi būti naudojami būtent plastikiniai vamzdžiai, kurių gniuždymo atsparumas yra ne mažesnis kaip 1 250 N. Ir, nors šis reikalavimas nebuvo pakartotas Techninės specifikacijos palyginamosios lentelės TS-30 punkte, vien ši aplinkybė savaime nereiškia, kad toks reikalavimas tiekėjams nebuvo privalomas. Juolab, kad byloje nėra ginčo, jog ieškovė dalyvavo objekto apžiūroje, jai buvo išviešinti techninio projekto brėžiniai, todėl ieškovei negalėjo būti neaišku, kad TS-30 punkte nurodytas vamzdis bus naudojamas geležinkelio kelio kirtimo vietoje ir kad jam taikomas specialus reikalavimas dėl gniuždymo atsparumo.

28. Iš ieškovės pirminio ir galutinio pasiūlymo dokumentų matyti, kad ieškovė pasiūlė konkretų plastikinį vamzdį, kurio gniuždymo atsparumas yra 750 N. Techninės specifikacijos palyginamojoje lentelėje buvo pateikta nuoroda į konkretų gaminį, o prie pasiūlymo pateiktoje įkainių lentelėje buvo nurodytas vienas apsauginis vamzdis. Nei pirminiame, nei galutiniame pasiūlyme nebuvo nurodyta, kad siūloma dviguba vamzdžių sistema, sudaryta iš išorinio plieninio ir vidinio plastikinio vamzdžio. Taigi atsakovė pasiūlymo neatitiktį nustatė remdamasi pačios ieškovės pateiktais duomenimis apie siūlomą gaminį, o ne savarankiškai aiškindama ar spėdama tikrąjį ieškovės ketinimą.

29. Teismas nesutinka su ieškovės argumentu, kad dvigubos vamzdžių sistemos sprendinys buvo tik pasiūlymo paaiškinimas, o ne jo pakeitimas. Byloje nustatyta, kad tik 2025 m. gruodžio 9 d. paaiškinime ieškovė pirmą kartą nurodė, jog plastikinis vamzdis bus montuojamas plieninio vamzdžio viduje. Tačiau šiame paaiškinime nebuvo pateikta jokių konkrečių plieninio vamzdžio techninių parametrų, jo skersmens, sienelės storio, atsparumo gniuždymui ar kitų duomenų, leidžiančių objektyviai įvertinti tokio sprendinio atitiktį pirkimo dokumentų reikalavimams.

30. Pagal PĮ 58 straipsnio 5 dalį, jeigu kandidatas ar dalyvis pateikė netikslius, neišsamius ar klaidingus dokumentus ar duomenis apie atitiktį pirkimo dokumentų reikalavimams arba šių dokumentų ar duomenų trūksta, perkantysis subjektas, nepažeisdamas lygiateisiškumo ir skaidrumo principų, privalo prašyti šiuos dokumentus ar duomenis patikslinti, papildyti arba paaiškinti. Tačiau ši nuostata negali būti aiškinama taip, kad tiekėjui būtų leidžiama iš esmės pakeisti pasiūlymo turinį ir pateikti naują techninį sprendinį, dėl kurio netinkamas pasiūlymas taptų tinkamas. Tokia taisyklė papildomai įtvirtinta Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1S-240 patvirtintų Pasiūlymų patikslinimo, papildymo ar paaiškinimo taisyklių 7.1 punkte, kuriame nustatyta, kad pasiūlymo paaiškinimas ar patikslinimas negali lemti naujo pasiūlymo pateikimo ar esminio pasiūlymo pakeitimo. Šiuo atveju ieškovės pasiūlymas nebuvo neaiškus – jame aiškiai buvo nurodytas vienas plastikinis vamzdis, kurio gniuždymo atsparumas yra 750 N. Todėl vėlesnis teiginys apie papildomą plieninį vamzdį negali būti laikomas vien pasiūlymo paaiškinimu. Priešingu atveju būtų pažeisti skaidrumo ir lygiateisiškumo principai, nes tiekėjui būtų leidžiama po pasiūlymų pateikimo termino pakeisti netinkamą techninį sprendinį nauju sprendiniu, kuris nebuvo nurodytas pasiūlyme. Kita vertus, net ir laikant ieškovės nurodytą dvigubos vamzdžių sistemos sprendinį atskiru techniniu sprendiniu, ieškovė nepateikė objektyvių duomenų, leidžiančių įvertinti tokio sprendinio atitiktį pirkimo dokumentams ar jo lygiavertiškumą techniniame projekte numatytam sprendiniui. Ieškovė nepateikė jokių dokumentų apie tariamai siūlomo plieninio vamzdžio parametrus ir neįrodė, kad toks sprendinys atitinka ne mažesnio kaip 1 250 N gniuždymo atsparumo reikalavimą.

31. Atmestinas ir ieškovės argumentas, kad techninis projektas laikytinas tik sutarties vykdymo sąlyga. Pagal PĮ 29 straipsnio 1 dalį perkantysis subjektas privalo užtikrinti skaidrumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principų laikymąsi. Šių principų būtų nepaisoma, jeigu tiekėjui būtų leidžiama po pasiūlymo pateikimo iš esmės pakeisti savo techninį sprendinį arba sutarties vykdymo stadijoje nukrypti nuo pirkimo dokumentuose nustatytų techninių reikalavimų. Techninis projektas buvo neatsiejama techninės specifikacijos dalis (jos priedas), o jame nustatyti reikalavimai apibrėžė konkrečias pirkimo objekto technines savybes, kurios turėjo būti vertinamos jau pasiūlymų vertinimo stadijoje. Reikalavimas dėl vamzdžio gniuždymo atsparumo yra objektyvus, pamatuojamas ir patikrinamas techninis parametras, todėl jis negali būti laikomas vien sutarties vykdymo metu tikslintina ar deklaratyvaus pobūdžio sąlyga.

32. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad atsakovė turėjo pagrindą konstatuoti ieškovės pasiūlymo neatitiktį pirkimo dokumentų reikalavimams ir jį atmesti. Todėl ieškovės reikalavimai naikinti atsakovės sprendimą ir įpareigoti tęsti pirkimo procedūras yra nepagrįsti ir atmestini.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

33. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į bylos baigtį, egzistuoja pagrindas spręsti dėl atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (CPK 93, 98 straipsniai).

34. Atsakovė AB „Miesto gijos“ nurodė, kad šioje byloje patyrė iš viso 13 068 Eur išlaidų advokato pagalbai. Detalizuodama teisinių paslaugų pobūdį, atsakovė prašyme nurodė, kad jas sudarė: (i) prašymo dėl prieigos prie EPP suteikimo parengimas ir pateikimas teismui (DOK-2708); (ii) ieškinio ir jo priedų analizė (CBP-91); (iii) prašymo dėl procesinio termino pateikti procesinį dokumentą (atsiliepimą į ieškinį) pratęsimo parengimas ir pateikimas teismui (DOK-2724); (iv) atsiliepimo į ieškinį parengimas ir pateikimas teismui (DOK-3401); (v) dubliko analizė (DOK-4286); (vi) tripliko parengimas ir pateikimas teismui (DOK-5093); (vii) rašytinių paaiškinimų parengimas; (viii) prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo parengimas ir pateikimas teismui. Išlaidas patvirtina į bylą pateiktos PVM sąskaitos faktūros (2026 m. kovo 12 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 1089/26LT, 2026 m. kovo 19 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 1090/26LT, 2026 m. kovo 24 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 1265/26LT) ir mokėjimo nurodymai (2026 m. kovo 19 d. mokėjimo nurodymas Nr. SWM034907/36, 2026 m. kovo 24 d. mokėjimo nurodymas Nr. SWM034972/2, 2026 m. kovo 25 d. mokėjimo nurodymas Nr. SWM034985/2).

35. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio.

36. Teismas nustatė, kad atsakovės prašomos priteisti advokato išlaidos už prašyme nurodytų procesinių veiksmų atlikimą viršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu 8.2 ir 8.3 papunkčiuose nurodytų dydžių (už atsiliepimą maksimali priteistina suma – 6 069,00 Eur, už tripliką maksimali priteistina suma – 6 641,40 Eur, už kitų prašymų, kuriais pareiškiami prašymai, reikalavimai, atsikirtimai, maksimali priteistina suma – 971,04 Eur). Be to, teismo vertinimu, dalis atsakovės nurodytų teisinių paslaugų laikytinos sudėtine pagrindinių procesinių dokumentų rengimo dalimi ir negali būti vertinamos kaip savarankiški procesiniai veiksmai. Pavyzdžiui, susipažinimas su ieškiniu ir jo priedais ar dubliko analizė yra neatsiejami nuo atsiliepimo, tripliko ir kitų procesinių dokumentų rengimo.

37. Įvertinęs bylos pobūdį, ginčo apimtį, tai, kad byla nebuvo itin sudėtinga nei faktiniu, nei teisiniu aspektu, tačiau joje buvo parengti išsamūs procesiniai dokumentai, teismas sprendžia, kad prašoma 13 068 Eur bylinėjimosi išlaidų suma yra per didelė ir neatitinka protingumo bei proporcingumo kriterijų. Vadovaujantis CPK 98 straipsniu, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsakovei AB „Miesto gijos“ iš ieškovės priteistina 5 000 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 straipsnis).

38. Teismas visus procesinius dokumentus byloje dalyvaujantiems asmenims siuntė elektroninio ryšio priemonėmis, todėl su dokumentų įteikimu susijusių išlaidų nepatyrė.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 150 straipsnio 2 dalimi, 259 straipsniu, 270 straipsniu, 423⁸ straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

atmesti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „EUROELEKTRONIKA“ ieškinį.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „EUROELEKTRONIKA“, kurios juridinio asmens kodas EUROELEKTRONIKA, atsakovei akcinei bendrovei „Miesto gijos“, kurios juridinio asmens kodas 124135580, 5 000 Eur (penkis tūkstančius Eur 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 14 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas Evaldas Burzdikas