- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-05-12
- Bylos Nr.
- eAN2-68-531/2025
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Valdas Ciesiūnas
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Ciesiūnas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs P. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2025 m. kovo 19 d. nutarties teisėtumo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. P. K. 2025 m. vasario 7 d. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyriausiosios tyrėjos nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalį, jam paskiriant 500 Eur dydžio baudą ir administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą 12 mėnesių. Jis nubaustas už tai, kad 2024 m. gruodžio 22 d., 22 val. 56 min., (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę, automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), darydamas kelių eismo taisyklių pažeidimus iš chuliganiškų paskatų, keliant pavojų eismo saugumui, savo bei kitų žmonių saugumui, sveikatai bei turtui, t. y. vairavo transporto priemonę, automobilių stovėjimo aikštelėje, nesant slidžiai kelio dangai, neatsižvelgdamas į vietovės ypatumus, važiuojamosios dalies būklę, nesilaikydamas saugaus važiavimo greičio, tyčia (specialiai) staigiai spausdamas akceleratoriaus pedalą – didinant variklio apsukas, dėl ko galiniai automobilio ratai neteko pilno sukibimo su kelio danga (ratai prasisukinėjo ant kelio dangos paviršiaus), taip priversdamas transporto priemonę slysti šonu ir padarant transporto priemonę sunkiai valdoma, dėl ko atsiranda didelė rizika įvykti eismo įvykiui ar avarinės situacijos sukėlimui. Tokiais savo sąmoningais veiksmais, tyčia negerbė žmonių ir visuomenės, paniekindamas elementarias moralės ir elgesio normas, bei pademonstravo niekinantį požiūrį visuomeninei tvarkai, kuri ypač tarp eismo dalyvių yra grindžiama tarpusavio suvokimu, pagalba ir pagarba. Pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 4, 9 punktus. Nesutikdamas su šiuo nutarimu P. K. atstovas advokato padėjėjas A. B. pateikė skundą Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmams.
Žemesnės instancijos teismas
2. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmai 2025 m. kovo 19 d. priėmė nutartį, kuria skundo netenkino ir paliko galioti 2025 m. vasario 7 d. Institucijos nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat netenkino P. K. prašymo dėl patirtų išlaidų advokato padėjėjo teisinėms paslaugoms apmokėti.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. P. K. pateiktu apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2025 m. kovo 19 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti bei, vadovaujantis ANK 666 straipsniu, spręsti klausimą dėl patirtų išlaidų teisinėms paslaugoms apmokėti atlyginimo. Jei teismas spręstų, kad teisenos nutraukimui nėra pagrindo, prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2025 m. kovo 19 d. nutartį ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, neskirti jam administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
3.1. Teigia, jog apylinkės teismo nutartis yra motyvuota darant prielaidas, kadangi nebuvo tinkamai atsižvelgta į byloje esančius duomenis arba jie buvo netinkamai įvertinti, interpretuoti. Teismas, priimdamas nutartį byloje esančių duomenų visetą išnagrinėjo paviršutiniškai ir nepilnutinai. Byloje padaryti šiurkštūs materialiosios ir proceso teisės pažeidimai, t.y. pažeistas teisės į teisingą procesą principas (bylą nagrinėjęs pirmos instancijos teismas netinkamai atsižvelgė į byloje esančių duomenų visetą, byloje buvo renkami tik menamą inkriminuojamą kaltinimą palaikantys duomenys, bylos nagrinėjimo metu jam buvo uždavinėjami menami klausimai), nesilaikyta ANK 566, 567, 569 straipsnių nuostatų, neištirtos reikšmingos bylos aplinkybės. Pirmosios instancijos teismo nutartyje įrodymų vertinimas nepagrįstas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir padarytos išvados prieštarauja byloje surinktiems ir jo pateiktiems įrodymams, kurių nerinko nei Institucija, nei teismas, taip kartu pažeidžiant ir pagrindinius administracinių nusižengimų teisenos principus – teisėtumo, objektyvumo, nekaltumo prezumpcijos ir teisingumo. Be kita ko, teismo procesiniame sprendime nurodyti motyvai ir išvados sukelia abejonių dėl teismo šališkumo, kadangi jais yra daroma regimybė, tik kad taip galėjo būti, bylos nagrinėjimo teisme metu, teismas jau iš anksto turėjo susiformavęs nuomonę.
Žemesnės instancijos teismas
3.2. Nagrinėjamu atveju netinkamai buvo atsižvelgta į nusižengimo aplinkybes, kurios buvo išdėstytos tiek policijos pareigūnų įvykio vietoje, tiek ir teismui posėdžio metu. Institucija nefiksavo svarbių faktinių aplinkybių apie transporto priemonės padangų būklę, jose esančio oro slėgio, nenustatė ir neapklausė galimų liudytojų. Taip pat policijos pareigūnas, fiksavęs įvykio duomenis, nerinko informacijos apie kitas transporto priemonės technines charakteristikas.
3.3. Byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, kad jo veikoje yra subjektyviosios jam inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėties pusės elementai — kaltė ir motyvas (tyčia vairuoti chuliganiškai) ir objektyviosios sudėties elementas — veika (pavojų eismo saugumui arba jo ar kitų žmonių saugumui keliantis vairavimas). Jam inkriminuota veika nėra padaryta nei tyčia, nei dėl neatsargumo. Bylos nagrinėjimo metu, neturint pilnų duomenų, į tai net nebuvo atsižvelgta, todėl buvo padaryta tik tikėtina išvada. Teismas tokią išvadą padarė vertindamas išimtinai tik byloje esantį neinformatyvų vaizdo įrašą, kuris padarytas iš pakankamai tolimo atstumo, tamsiu paros metu, nevertinant jo vairuojamos transporto priemonės techninių charakteristikų, ant transporto priemonės sumontuotų padangų būklės, nevertinant realios situacijos ir kitų svarbių aplinkybių.
3.4. Mano, kad teismas minėtą vaizdo įrašą įvertino netinkamai. Iš jo matyti, kaip jo vairuojamas automobilis, įvažiavęs į automobilių stovėjimo aikštelę, pavažiavęs tiesiai pasuka į kairę pusę, taip apsisukdamas. Toliau važiuojant tiesiai, jam netinkamai įvertinus kelio dangą (kuri tuo metu buvo šlapia) ir tai, kad vairuoja galingą, galiniais ratais varomą automobilį, prie kurio valdymo nėra pripratęs, šiek tiek daugiau paspaudus automobilio akseleratoriaus pedalą, automobilis šiek tiek paslydo į šoną. Tačiau tuo pat metu suveikė automobilyje įrengta antipraslydimo sistema ir automobilis stabilizavosi. Toks automobilio slystelėjimas buvo netikėtas ir jam pačiam, kadangi jis tokio veiksmo atlikti neplanavo ir nesiekė. Tą patį patvirtino ir jį sustabdžiusiems policijos pareigūnams pateikdamas tiek žodinį, tiek rašytinį paaiškinimus.
3.5. Jau po sustabdymo jis policijos pareigūnams išreiškė savo pastebėjimą dėl ant jo valdomos transporto priemonės galimai uždėtų netinkamų padangų, kadangi jam pačiam nebuvo suprantamas toks netikėtas transporto priemonės paslydimas. Norėdamas tinkamai suprasti įvykio aplinkybes ir netikėtą vairuojamo automobilio paslydimą ir norėdamas tinkamai įvertinti esamą situaciją jis nuvyko į įvykio vietą, kurioje taip pat papildomai užfiksavo duomenis apie aikštelėje, kurioje įvyko įvykis, esančios dangos būklę – ant kelio dangos yra tepalų žymės, be to, įvykio metu kelio danga buvo šlapia. Šių duomenų pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino. T.y. netinkamai atsižvelgė į tai, kad automobilio padangų sukibimas su šlapia kelio danga, ant kurios yra tepalo dėmių, smarkiai sumažėja dėl kelių priežasčių. Pirma, vanduo jau pats savaime sumažina sukibimą, tačiau tepalo sluoksnis sukuria dar slidesnį paviršių, dėl kurio padangos gali visiškai prarasti kontaktą su keliu. Antra – hidrodinaminis efektas (aquaplaningas) – kai ant kelio yra ne tik tepalas, bet ir vanduo, padangos gali lengviau slysti, kadangi nesugeba efektyviai pašalinti skysčių iš protektoriaus griovelių. Trečia – esant tokiai kelio būklei įvyksta netolygus sukibimas su kelio danga, be kita ko, jei viena ratų ašies pusė užvažiuoja ant tepaluotos vietos, o kita išlieka ant švaraus asfalto, automobilis gali netikėtai pasvirti ar pasisukti vienos pusės ratai, o tai gali sukelti nekontroliuojamą slydimą. Pabrėžia, kad jis jau nuo pirmų bendravimo su policijos pareigūnais momentų, duodamas paaiškinimus, buvo nuoseklus ir nurodė, kad šis transporto priemonės slydimas įvyko dėl netinkamų padangų sukibimo su kelio danga. Tačiau tuo metu, kai buvo sustabdytas policijos pareigūnų, jis tiksliai dar nežinojo ir nematė, kad ant šlapios kelio dangos buvo tepalų ir būtent tai įtakojo jo transporto priemonės netinkamą sukibimą su kelio danga, ko pasekoje automobilis netikėtai šiek tiek paslydo. Todėl tokie jo veiksmai, kurie nebuvo įtakoti jo aktyvių ir tyčinių veiksmų, negali būti vertinami, kaip chuliganiškas vairavimas.
3.6. Vaizdo įraše matyti, jog automobilis galimai paslysta šonu, tačiau jis netampa sunkiai valdomas, automobilio paslydimas nėra tęstinis veiksmas. Automobiliui paslydus ir suveikus antipraslydimo sistemai jis stabilizuojasi, kas tik įrodo, kad tokia automobilio reakcija su kelio danga buvo netikėta ir jam pačiam. Pastebi, kad jokia reali grėsmė eismo saugumui nekilo, kadangi suveikus automobilio antipraslydimo sistemai automobilis stabilizavosi ir tokių veiksmų jis daugiau nebekartojo. O tai tik patvirtina, kad jam toks transporto priemonės slydimas buvo netikėtas. Todėl nėra galimybės kategoriškai teigti, kad šio įvykio metu kilo grėsmė eismo saugumui, kad automobilis slydo šonu ar tapo sunkiai valdomu. Tai tik teismo daroma regimybė norint pritraukti esamą situaciją prie inkriminuojamo kaltinimo, tačiau tai prieštarauja byloje esantiems duomenims.
3.7. Tiek Institucijos kaltinime, tiek teismo nutartyje nurodyta, jog automobilis slydo šonu, jo ratai prasisuko. Tačiau esant tokioms aplinkybėms, įvykio vietoje turėjo likti ratų padangų žymės, kurios įprastai lieka automobiliams slystant šonu ir kuomet automobilio ratai prasisuka. Tačiau tokių duomenų byloje nėra. Taip pat, slystant automobiliui ir prasisukant ratams ant kelio dangos, iš po ratų būtų pradėję kilti dūmai ar vandens purslai (esant šlapiai kelio dangai), tačiau tokių duomenų vaizdo įraše nėra užfiksuota.
3.8. Nurodo, jog Institucija nei surašydama protokolą, nei priimdama nutarimą, neįvertino ir nenustatė padangų protektoriaus gylio bei padangų esamos būklės, oro slėgio padangose, kas taip pat turi įtakos transporto priemonės stabilumui itin slidžiame kelyje, o teismas šių duomenų tinkamai neįvertino. Atkreipia dėmesį, kad ant jo vairuojamo automobilio buvo sumontuotos žieminės padangos. Jas jis naudojo ir važinėdamas vasaros metu, tad padangų kokybė bėgant laikui prastėja, net jei jos yra ne senos, nes guma natūraliai sensta ir dyla, ypač naudojant žiemines padangas vasaros metu. Padangų guma su laiku praranda elastingumą, tampa kietesnė ir trapesnė dėl oro, UV spindulių ir temperatūros pokyčių poveikio. Senstančios padangos praranda gebėjimą efektyviai sukibti su kelio danga, ypač šlapiomis ar slidžiomis sąlygomis. Taip pat nei bylą nagrinėjusi Institucija, nei teismas neįvertino ir to, ar padangose esantis oro slėgis buvo tinkamas, kas taip pat turi didelės įtakos padangų sukibimui su slidžia kelio danga. Pažymi, jog dešinės pusės galinės padangos protektoriaus gylis yra 4 mm, kairės pusės galinės padangos protektoriaus gylis yra 3 mm, tai reiškia, kad padanga praktiškai neturi protektoriaus ir nesugeba efektyviai pašalinti vandens nuo kontakto su keliu, todėl aquaplaningas yra beveik neišvengiamas. Sukibimas su tepalu ant kelio – net ir naujos padangos sunkus. Tokiomis padangomis sukibimas duotuoju atveju buvo prastas, nes padanga negalėjo sukurti pakankamo trinties ploto. Akivaizdu, kad padanga su 3 mm protektoriumi gali prasisukti net ir važiuojant mažu greičiu, ypač ant šlapios kelio dangos su tepalo dėmėmis. Kadangi ant valdomos transporto priemonės padangos protektorius beveik neegzistuoja, todėl padanga negali išstumti vandens ir užtikrinti gero kontakto su keliu. Tepalas + vanduo = ekstremalus slidumas. Tepalas ant šlapio kelio sukuria pavojingą hidrofobinį sluoksnį, kuris dar labiau mažina sukibimą. Kai nėra pakankamai sukibimo, net ir švelnus akseleratoriaus paspaudimas gali priversti ratus prasisukti vietoje, ypač pradedant bėgėtis ar posūkiuose. Su tokiomis padangomis esant tokiai kelio dangai automobilis yra labai nestabilus. Net važiuojant lėtai gali įvykti ratų prasisukimas, slydimas ir net kontrolės praradimas. Pirmos instancijos teismas tinkamai neįvertino duomenų, kad nagrinėjamu atveju jo valdoma transporto priemonė slydo būtent dėl nurodytų aplinkybių, o ne dėl aktyvių ir chuliganiškų veiksmų. Be kita ko, pabrėžia, kad vien tik tai, jos jis netinkamai įvertino kelio dangos būklę, transporto priemonės charakteristiką – nepakanka aptariamai veikai kvalifikuoti. Juk reikalinga nustatyti tyčią.
3.9. Teigia, kad nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad dėl jo veiksmų kelyje, kam nors būtų sukeltos kokios nors neigiamos emocijos, kas nors butų pažemintas, įžeistas, pasijutęs nesaugiai, taip pat būtų sutrikdyta visuomenės rimtis. Byloje surinkti duomenys nepatvirtina, jog jis siekė demonstruoti savo išskirtinumą ar save priešpastatyti kitiems eismo dalyviams, realaus pavojaus jo veiksmai, kurie nebuvo tyčiniai, eismo saugumui nesukėlė, todėl konstatuotina, kad nenustatytas būtinasis ANK 420 straipsnio 2 dalies požymis – chuliganiškos paskatos. Be to, byloje nėra nurodytas nei vienas KET punktas, kuris buvo pažeistas.
3.10. Nesutinka su teismo išvada, kad jo argumentai, jog jo veiksmai nebuvo tyčiniai, o buvo nulemti jo vairavimo stažo trūkumo vairuojant tokiomis eismo sąlygomis ir esant prastai automobilio padangų būklei, yra tik jo gynybinė pozicija. Pabrėžia, kad įvykio metu vairuotą transporto priemonę jis vairuoja kelis mėnesius. Ilgą laiką buvo išvykęs į užsienį. Nagrinėjamu atveju nebuvo įvertinta, ar jis išvykęs į užsienį, turėjo galimybę vairuoti ir ar vairavo tuo metu. Paaiškina, kad vairuotojo pažymėjimo turėjimo laikas skiriasi nuo realaus vairuotojo vairavimo stažo, o tai gali turėti ir tiesioginės įtakos gebėjimui valdyti transporto priemonę ekstremaliomis aplinkybėmis. Ne kiekvieną dieną vairuotojai susiduria su tokiomis aplinkybėmis, kuomet vairuoja transporto priemones šlapia kelio danga, kuri yra padengta alyva. Todėl tokia teismo kategoriška pozicija nėra paremta jokiais objektyviais duomenimis.
3.11. Aiškina, kad teismo teiginiai jo vaizdo įraše nesimato, jog jo vairuojamas automobilis važiuodamas automobilių stovėjimo aikštelėje būtų tapęs nevaldomas dėl šlapios ir slidžios ar tepaluotos kelio dangos; kaip tik iš vaizdo medžiagos matyti, kad jo vairuojamas automobilis iš pradžių be jokių trikdžių pravažiuoja pro aikštelėje stovinčius du automobilius, pasuka už jų į kairę, ir tik po šio posūkio pradeda didinti greitį, įsibėgėja ir tyčia slysta šonu netoli esančio kito automobilio (duomenys neskelbtini), yra niekuo nepagrįsti ir prieštaraujantys bylos duomenims. Priešingai nei nurodo teismas, iš byloje esančio vaizdo įrašo akivaizdžiai matyti, kad po to, kai jo vairuojamas automobilis pasuka į kairę už stovinčių automobilių, jo važiavimo greitis yra pastovus ir vienodas. Vaizdo įraše nėra matoma, kad automobilio greitis būtų didinamas priverstinai, o byloje nėra duomenų, kad jo važiavimo greitis būtų fiksuojamas greičio matavimo įrenginiais. Jo vairuojamo automobilio ratų stipinai tolygiai juda, tiek pasukus automobiliui į kairę, tiek ir netikėto automobilio slydimo metu. Tai tik patvirtina, kad jis neatliko jokių tyčinių veiksmų, automobilio ratai neprasisuka akseleruojant automobilį. Jei jis būtų tyčia atlikęs tokius veiksmus, kuriais yra kaltinamas, tokiu būdu turėjo prasisukti ratai, kadangi tik prasisukant ratams galėtų įvykti transporto priemonės slydimas. Prasisukantys ratai būtų palikę padangų žymes ant asfalto, vaizdo įraše būtų matoma, kad iš po ratų kylą dūmai ar vandens purslai esant šlapiai kelio dangai. Tačiau tokių duomenų byloje nėra. Toks netikėtas automobilio paslydimas buvo įtakotas būtent slidžios kelio dangos, kuri buvo padengta alyva, kurios dėmių per šlapią kelio dangą nebuvo matyti. Tai, jog jo veiksmai nebuvo tyčiniai įrodo ir tai, kad tik sustabdžius pareigūnams jis jiems nurodė, kad toks slydimas galėjo įvykti dėl netinkamų padangų protektoriaus gylio.
3.12. Pažymi, kad jeigu jis būtų norėjęs ir siekęs atlikti tyčinius veiksmus, šis jo veikimas būtų tęstinis, o ne toks koks užfiksuotas vaizdo įraše. Yra natūralu, jog pradedant bėgėtis vairuotojui reikia akseleruoti greičio pedalą. Byloje nėra jokių duomenų, kad jis būtų bereikalingai akseleravęs transporto priemonę taip, kad ji privestinai slystu šonu. Vaizdo įraše matoma, kad jo vairuojamo automobilio ratai sukasi vienodai, tolygiai viso važiavimo metu ir priverstinai neprasisukdami.
3.13. Aiškina, kad teismas posėdžio metu jam uždavinėjo tik selektyviai parinktus ir daugiau menamo pobūdžio klausimus, kurie sudarytų įspūdį, kad taip galėjo būti. Jei teismas norėjo išsiaiškinti ar taip anksčiau vairuodamas jis nėra slydęs, tuomet jam turėjo būti užduodami klausimai, kurie atspindėtų esamos situacijos visetą. Taigi akivaizdu, jog teismas rinko ir atsižvelgė tik į kaltinamuosius įrodymus, o ne bylai teisingai išnagrinėti reikšmingas aplinkybes.
3.14. Teigia, kad ankstesnių jo baustumų administracine tvarka vertinimas jam inkriminuojant nusižengimą yra daugiau absurdiškas ir niekaip neįrodantis jo kaltės formos. Teismo motyvai prieštarauja paties teismo išsakytiems teiginiams, kad praeityje jo padaryti nusižengimai laikomi kaip mažai pavojingos veikos.
3.15. Pabrėžia, kad teismas, norėdamas paneigti jo teiginius, jog įvykio metu jo automobilio galinės ašies padangų protektoriaus gylis buvo 3 ir 4 mm, kas reiškia, kad padanga praktiškai neturi protektoriaus ir nesugeba efektyviai pašalinti vandens nuo kontakto su keliu, todėl aquaplaningas bus beveik neišvengiamas, turėjo pasitelkti atitinkamos srities specialistą / ekspertą. Teismas peržengė savo kompetencijos ribas, vertinimą dėl padangų kokybės ir paslydimo aplinkybių grindė tik teisės aktų reikalavimais, kurie reglamentuoja padangų protektoriaus gylį.
3.16. Nesupranta teismo nutarties argumentavimo nurodant KET 15 punkto reikalavimus, kadangi byloje nėra jokių duomenų, kad jis būtų vairavęs techniškai netvarkingą transporto priemonę ar nestebėjęs ir neįsitikinęs transporto priemonės būkle prieš vairavimą. Be kita ko, net jei šių reikalavimų jis ir nebūtų įvykdęs, juos pažeidęs, jis niekaip negalėtų būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, kadangi šiai veikai inkriminuoti būtina tiesioginė tyčia.
3.17. Atkreipia dėmesį, kad teismo cituojamame Panevėžio apygardos teismo 2018 m. gegužės 22 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nagrinėjamos priešingos aplinkybės, nei šioje byloje. Kaip ir cituojamoje Panevėžio apygardos teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas iš šios cituojamos bylos išrinko tik skambią citatą, kuri niekaip neįtakoja šioje byloje esančių įrodymų rinkimo ir vertinimo bei paties inkriminuojamo nusižengimo fakto. Taip pat ir citata iš Panevėžio apygardos teismo 2017 m. liepos 31 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Akivaizdu, kad tokiais kitų teismų cituojamais skambiais argumentais teismas pats neturi jokios logiškos savo pozicijos, kuri įrodytų jo kaltės formą ar inkriminuojamą nusižengimą.
3.18. Taip pat nurodo, kad byloje nėra nustatyta koks atstumas buvo tarp jį pastebėjusių policijos pareigūnų ir, ar pareigūnai būdami tokiu atstumu galėjo tinkamai įvertinti duomenis. Be to, įvykį fiksavę policijos pareigūnai net nebuvo apklausti teismo posėdžio metu. Iš byloje esančių duomenų akivaizdžiai matyti, kad jis dar tik sustabdytas policijos pareigūnų, suabejojo savo padangų kokybe ir tinkamumu, kas tik įrodo jo teikiamų parodymų nuoseklumą ir tyčios nebuvimą. Pastebėtina, kad toks įrodymų rinkimas, kurį teismas vertino kaip tinkamą, kuomet pareigūnui pažiūrint vizualiai į padangas ir neatlikus matavimo atitinkamais įrenginiais, kuriais turi būti nustatomas padangų protektoriaus gylis ir tinkamumas, nėra tinkamas ir teisėtas. Vien tai, kad pareigūnas pažiūrėjo į automobilio padangas, esant tamsiam paros metui neapšviestame kelyje, neatlikdamas objektyvaus matavimo, tai dar nėra joks įrodymas, o tik pareigūno subjektyvi ir niekuo nepagrįsta nuomonė.
3.19. Policijos pareigūno tarnybiniame pranešime bei priimtame nutarime nurodyti jo paaiškinimai niekaip neįrodo jo tyčinių chuliganiškų veiksmų. Be kita ko, tą patį jis paliudijo ir apklausiamas teismo posėdžio metu, kad galimai netyčia šiek tiek stipriau paspaudė automobilio akseleratoriaus pedalą, tačiau net ir tokie veiksmai negali būti vertinami kaip chuliganiškas vairavimas neįvertinus visų byloje esančių duomenų visumos. Pažymi, kad jo pozicija buvo nuosekli nuo sustabdymo momento, tačiau kadangi jam pačiam nebuvo žinomas netikėtas automobilio paslydimas, jis bandė logiškai mąstyti ir pareigūnams nurodyti galimas to aplinkybes. Be kita ko, jei ir skirtųsi jo teikiamos pozicijos tai nėra nenuoseklumas. Pagal nuoseklią teismų praktiką, versijų kėlimas yra viena iš teisės gintis nuo pareikšto administracinio kaltinimo įgyvendinimo formų.
3.20. Teismas, darydamas kategorišką išvadą, kad automobilio galas atsidūrė prie pat aikštelėje stovėjusio trečio – tamsios spalvos „(duomenys neskelbtini)“ automobilio priekinės dalies padarė tik menamą prielaidą. Kadangi vaizdo įrašas yra darytas iš pakankamai tolimo atstumo, ši vieta nei policijos pareigūnų, nei teismo nebuvo išmatuota, juolab nebuvo išmatuotas atstumas ir šio įvykio metu tarp aptariamų transporto priemonių.
3.21. Be to, tuo metu, kai jis vairavo transporto priemonę, jo vairavimo greitis nebuvo fiksuojamas greičio matavimo priemonėmis, ir jokiais kitais objektyviais duomenimis negalima numanyti kokiu greičiu ji važiavo. Iš byloje esančių duomenų akivaizdu, kad jis negalėjo važiuoti greičiau nei 20 km/h greičiu, kadangi per tokį trumpą atstumą didesnis greitis ir negalėjo būti pasiektas.
3.22. Dar kartą nurodo, kad toks jo valdomos transporto priemonės slydimas jam buvo netikėtas ir jis netgi išsigando. Jei jis būtų norėjęs tokius veiksmus atlikti ar juos darytų tyčia, tuomet jis nebūtų išsigandęs, kadangi jau būtų pasiruošęs tokiam automobilio slydimui.
3.23. Atkreipia dėmesį, kad už ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą yra numatytas tik baudos skyrimas, tačiau nėra numatytas administracinio poveikio priemonės skyrimas. Todėl mano, kad tiek Institucija, tiek teismas, netaikydami ANK 420 straipsnio 6 dalies nuostatų bei skirdami administracinio poveikio priemonę padarė grubų materialiosios ir proceso teisės pažeidimą.
3.24. Jis niekaip nepateisina chuliganiško vairavimo atvejų. Tačiau, kaip ir minėta, šis nesusipratimas įvyko dėl vairuojamos transporto priemonės techninių charakteristikų, ypatingai slidžios kelio dangos ant kurios be kita ko buvo tepalo dėmės įvykio vietoje, dėl kurių jis net negalėjo numatyti, kad transporto priemonė pradedant ją sukti į kairę pusę, sureaguos būtent taip, kaip sureagavo įvykio dieną. Dėl šio įvykio jis labai gailisi, tačiau jis įvyko ne dėl jo tyčinių ir kaltų veiksmų. Šį savo veiksmą jis atliko ne iš piktos valios, o sąžiningai elgdamasis ir nenumanydamas, kad transporto priemonės sukimo į kairę pusę metu padangos netinkamai sukibs su šlapia bei tepaluota kelio danga, bei nenorėdamas pažeisti Lietuvos Respublikos įstatymų. Vien tik todėl, kad transporto priemonės ratai netinkamai sukibo su kelio danga dėl šlapios ir tepaluotos kelio dangos bei padangų kokybės, kurių gumos mišinys yra kietesnis, todėl ant slidžios kelio dangos ir iššaukė tokį transporto priemonės veiksmą, jis neturėtų būti baudžiamas už chuliganišką vairavimą.
3.25. Mano, kad teismo nutarties priėmimui turėjo įtakos viešoje erdvėje esanti informacija ir formuojama nuomonė, kad jauno amžiaus vairuotojai, vairuodami transporto priemones, dažniausiai vairuoja pažeidinėdami KET ir chuliganiškai. Atkreipia dėmesį, kad niekaip nebuvo įvertintas jo, kaip jauno vairuotojo, turimas realus vairavimo stažas, patirtis bei tai, kad praeityje šiurkščių nusižengimų jis nėra padaręs, kas rodo, kad jis nėra sistemingas KET pažeidžiantis vairuotojas. Jis šiuo metu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) pareigose. Darbdavio yra vertinamas kaip sąžiningas, gerai atliekantis savo darbą žmogus, nekonfliktiška asmenybė. Su bendradarbiais taktiškas, mandagus ir malonus. Drausminių nuobaudų neturėjo. 2023 m. balandžio 5 d. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ yra skatintas padėkos raštu už parodytą išskirtinę iniciatyvą, nepriekaištingą pareigų atlikimą, sąžiningai atliekamas pavestas užduotis bei pasiektus rezultatus Specialisto kurso rengimo metu.
Šalies argumentai
3.26. Apelianto teigimu, nagrinėjamoje byloje administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti, o proporcingumo ir teisingumo principai nepažeisti, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį ir neskiriant administracinio poveikio priemonės — teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Atsiliepimas
4. Institucija atsiliepime į P. K. apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
4.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas motyvuotai pripažino patikimais administracinėn atsakomybėn traukiamą P. K. kaltinančius įrodymus, kurie neabejotinai patvirtino, jog jis įvykdė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą. Skundžiama teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta atsižvelgus bei įvertinus visas reikšmingas byloje aplinkybes. Teismas, priimdamas nutartį, apelianto nurodytų esminių materialiosios ir procesinės teisės pažeidimų nepadarė, tinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą, nustatė visas bylos aplinkybes, kurios buvo reikšmingos bylai teisingai išspręsti, išanalizavo visus skunde nurodytus argumentus ir į visus juos atsakė. Prie administracinio nusižengimo bylos pridėtame policijos pareigūno, fiksavusio KET pažeidimą, tarnybiniame pranešime išdėstytos aplinkybės, taip pat vaizdo įrašas, įrodo P. K. ypač pavojingus, agresyvius, chuliganiškus veiksmus. Akivaizdu, jog šoninis slydimas įvyko dėl vairuotojo tyčinių veiksmų, tai yra P. K. staiga didinto važiavimo greičio, nes kitu atveju, P. K. važiuojant aikštele, kurios važiuojamosios dalies paviršius yra šlapias bei galimai slidus, tolygiai didinant važiavimo greitį, kuris aikštelėje negali būti didesnis nei leidžiamas 20 km/h, tokios pasekmės nebūtų įvykusios. P. K. tokius veiksmus atliko be jokios pateisinamos priežasties, siekdamas į save atkreipti aplinkinių dėmesį. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad jo elgesys buvo nulemtas chuliganiškų paskatų, noro pasirodyti. Tokie P. K. tyčiniai veiksmai, turintys chuliganiškas paskatas, siekiant akivaizdžiai pademonstruoti savo, kaip automobilio vairuotojo, išskirtinumą, sukeliant grėsmę ir pavojų eismo saugumui, kitų eismo dalyvių turtui, sveikatai ar net gyvybei, yra visuomenėje netoleruotini ir įrodo, kad asmuo labai neatsakingai naudojasi jam suteikta specialiąja teise.
4.2. Mano, kad asmeniui dėl skirtos nuobaudos galimai kilsiantys nepatogumai, nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalyje aptariamas išimtines nuostatas, nes bet kurios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir tai yra nuobaudoms keliamų tikslų dalis. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu administraciniu nusižengimu. P. K., vadovaujantis ANK 34 straipsnio 2 dalimi, buvo paskirtas ANK 420 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas baudos vidurkis bei paskirta minimalios trukmės administracinio poveikio priemonė — teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas, kurio skyrimą įstatymo leidėjas nustatė privalomu, o ne alternatyviu (ANK 420 straipsnio 6 dalis). Esant išdėstytam, nėra pagrindo teigti, kad P. K. buvo nubaustas aiškiai per griežtai. Įstatymo numatyta administracinės nuobaudos paskirtis bus pasiekta palikus galioti ir visa apimtimi įvykdžius skundžiamą nutarimą.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Apeliacinis skundas atmetamas.
6. ANK 652 straipsnio 1 dalis nustato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
7. Nagrinėjamu atveju P. K. nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį. Pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį administracinę atsakomybę užtraukia chuliganiškas vairavimas, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis KET pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų.
8. Atkreiptinas dėmesys, kad analizuojamo nusižengimo konstatavimui yra būtina nustatyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė KET punktų reikalavimus iš chuliganiškų paskatų ir kėlė grėsmę eismo saugumui arba savo ar kitų eismo dalyvių saugumui. Šiame straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė atsiranda nustačius būtinus šio nusižengimo sudėties požymius: subjektyviosios pusės požymį – tyčinę kaltės formą ir objektyviosios pusės požymį – veiksmus bei chuliganiškas paskatas. Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį.
9. Pateiktame apeliaciniame skunde, P. K. nesutinka su jo pripažinimu kaltu pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį. Neginčija to, kad 2024 m. gruodžio 22 d., 22 val. 56 min., (duomenys neskelbtini) esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio galiniai automobilio ratai neteko pilno sukibimo su kelio ir transporto priemonė ėmė slysti šonu, tapo sunkiai valdoma, tačiau aiškina, kad visa tai įvyko netyčia, ne dėl chuliganiškų paskatų. Apelianto teigimu, slydimas įvyko dėl to, jog kelio danga buvo šlapia ir tepaluota, o automobilio padangos praktiškai neturėjo protektoriaus. Be to, jis nagrinėjamoje situacijoje neįvertino to, kad vairuoja galingą, galiniais ratais varomą automobilį, prie kurio valdymo nėra pripratęs – jis jį vairavo vos keletą mėnesių. Pabrėžė, kad automobilio slystelėjimas jam buvo netikėtas, kadangi jis tokio veiksmo atlikti neplanavo ir nesiekė. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apelianto teiginius atmeta kaip nepagrįstus, kadangi juos paneigia byloje esantis vaizdo įrašas bei jį sustabdžiusio vyresniojo tyrėjo tarnybinis pranešimas. Šių įrodymų visiškai pakanka P. K. kaltei pagrįsti.
10. Peržiūrėjus byloje esantį vaizdo įrašą matyti, kaip P. K. vairuojamas automobilis važiuoja per automobilių stovėjimo aikštelę, lėtai pravažiuoja už dviejų joje stovinčių automobilių ir suka į kairę, staigiai didindamas važiavimo greitį, dėl ko automobilis praradęs stabilumą slysta šonu, pasisukdamas į kairę. Šis manevras yra atliekamas visiškai šalia aikštelėje stovinčio trečiojo automobilio „(duomenys neskelbtini)“ su įjungtu varikliu. Kuomet automobilis yra stabdomas, jį suvaldžius nuvažiuojama kairiau. Netrukus, nuo pažeidimo vietos nenutolus 50 m atstumu, P. K. buvo sustabdytas policijos pareigūnų, mačiusių jo atliktus veiksmus. Vyresniojo tyrėjo R. T. 2024 m. gruodžio 22 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, jam dirbant kartu su Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kupiškio rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus patrule O. G., patruliuojant (duomenys neskelbtini) ribose, (duomenys neskelbtini) gatvėje buvo pastebėtas įtartinai manevruojantis automobilis. Automobilis aikštelėje pradėdamas manevrus, didino važiavimo greitį ir staigiu manevru privertė automobilį slysti šonu. Kadangi automobilio manevrai atitiko chuliganišką vairavimą, buvo nuspręsta, jog yra tikslinga pradėti teiseną pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį.
11. Apeliacinės instancijos teismui, įvertinus minėtą vaizdo įrašą bei vyresniojo tyrėjo tarnybinį pranešimą, nekyla abejonių, kad aptariamas P. K. vairuojamo automobilio manevras buvo chuliganiškas. Akivaizdu, kad tokiu savo elgesiu jis siekė pasirodyti, jo veiksmai buvo tyčiniai, be to, keliantys pavojų kartu važiavusiai keleivei bei kitiems aikštelėje stovėjusiuose automobiliuose buvusiems asmenims, jų turtui. Šiuo atveju P. K. pagrįstai buvo nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, Institucijos nutarime yra aiškiai nurodyta, kokius KET pažeidimus jis padarė - 4 ir 9 punktai.
12. Tikėti P. K. pateikiama įvykio versija, jog automobilio slydimą lėmė šlapia ir tepaluota kelio danga bei protektoriaus neturinčios padangos, nėra pagrindo. Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2022 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. 2BE-189 patvirtinto Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų, kurios neatitinka techninių reikalavimų ir gali kelti arba kelia grėsmę eismo saugumui, gali daryti arba daro kenksmingą (neigiamą) poveikį aplinkai, privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros dokumentų galiojimo panaikinimo tvarkos aprašo 3.10 punkte nurodyta, kad privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros dokumentų galiojimas panaikinamas, kai transporto priemonės padangos protektoriaus rašto gylis mažesnis, nei nustatyta: 1. M1 klasės – 1,6 mm (nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d. – 3,0 mm); 2. M2 klasės – 2,0 mm (nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d. – 3,0 mm); 3. M3 klasės – 2,0 mm; 4. N1 klasės – 1,6 mm (nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d. – 3,0 mm); 5. N2, N3 klasių – 1,0 mm; 6. L kategorijos – 0,8 mm; 7. O1, O2 klasių – 1,6 mm; 8. O3, O4 klasių – 1,0 mm (Sąrašo 5.2.3 papunkčio e) punkto didelis trūkumas). Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2008 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 2B-479 patvirtintų Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijų ir klasių pagal konstrukciją reikalavimų 8.1 punkte numatyta, kad kategorija M – variklio varoma transporto priemonė, turinti ne mažiau kaip keturis ratus ir skirta keleiviams vežti: M₁ klasė – transporto priemonė keleiviams vežti, turinti ne daugiau kaip 8 sėdimas vietas keleiviams ir 1 sėdimą vietą vairuotojui (lengvasis automobilis). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad P. K. vairuoto automobilio galinės ašies padangų protektoriaus gylis buvo 3 ir 4 mm, taigi atitiko nustatytus reikalavimus. Be to, peržiūrėjus į bylą pateiktą pareigūno kūno kameros vaizdo įrašą, girdėti, kaip pareigūnas, pažiūrėjęs į automobilio padangas nurodo, kad nepanašu, jog padangos būtų „plikos“. Taigi akivaizdu, kad P. K. vairuoto automobilio padangų protektoriaus gylis su nagrinėjamu slydimu nėra susijęs ir dėl to skirti ekspertizės nebuvo jokio pagrindo. Be kitą ko, nemanytina, kad tą lėmė ir šlapia bei tepaluota kelio danga. Iš vaizdo įrašo akivaizdu, kad slydimą išprovokavo būtent paties P. K. tyčiniai sąmoningi veiksmai - gi iš pradžių jis aikštele važiavo lėtai ir stabiliai, ir tik ėmus sukti automobilį į kairę ir staigiai didinti važiavimo greitį, jis ėmė slysti šonu. Neabejotina, kad P. K. puikiai suprato, kad staigus automobilio greičio didinimas ir sukimas į kairę lems jo slydimą ir to siekė, kas leidžia teigti, jog jam tai nebuvo netikėta. Tai, kad nebuvo nustatytas automobilio važiavimo greitis, nagrinėjamoje situacijoje jokios reikšmės neturi. O vien tai, kad įvykio vietoje neliko padangų žymių, iš po ratų nekilo dūmai ar garai, nereiškia, kad P. K. vairavimas nebuvo chuliganiškas. Tam nustatyti, šios aplinkybės nėra būtinos. Apeliacinės instancijos teismas P. K. teiginius, kad jis neva neįvertino automobilio galingumo, nes juo naudojosi vos kelis mėnesius ir nėra prie jo įpratęs, vertina tik kaip jo gynybinę versiją, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Taip pat ir jo vairavimo patirtis, aptariamoje situacijoje, su jo padarytu pažeidimu, nėra niekuo susijusi.
13. Atsakant į P. K. apeliacinio skundo teiginius dėl jo ankstesnių baustumų administracine tvarka vertinimo, pažymėtina, kad jie skundžiamoje nutartyje vertinti tik kaip jo asmenybę charakterizuojantys duomenys, ir kad aptariamas nusižengimas nebuvo vienintelis ir atsitiktinis, o ne kaip jo kaltės įrodymas.
14. Pateiktame apeliaciniame skunde teigiama, kad nagrinėjamu atveju nebuvo fiksuotos svarbios bylos aplinkybės, tokios kaip transporto priemonės padangų būklė, jose esantis oro slėgis, nenustatyti ir neapklausti galimi liudytojai, policijos pareigūnai matę įvykį, nenustatyta koks atstumas buvo tarp jų ir jo, neišmatuota kokiu atstumu jis buvo nuo automobilio „(duomenys neskelbtini)“ priekinės dalies. Pažymėtina, kad įrodinėjimo procesas negali būti beribis, jis turi vykti tol, kol nustatomos visos bylai svarbios aplinkybės ir nelieka pagrindo manyti, kad naujų duomenų gavimas ir tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis. Apeliacinės instancijos teismo vertimu, byloje esančių įrodymų visuma yra pakankama spręsti dėl P. K. kaltės pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį ir nėra pagrindo konstatuoti, kad atlikus jo nurodomus veiksmus, išvados būtų buvę kitokios. Juolab, kad kaip minėta, jo vairuoto automobilio padangų protektoriaus gylis buvo tinkamas. Be kitą ko, pažymėtina, kad pats vairuotojas privalo rūpintas, kad jo vairuojamos transporto priemonės padangos būtų techniškai tvarkingos ir leistų tinkamai, nekeliant pavojaus nei sau, nei kitiems, eksploatuoti automobilį. Taip pat, visas įvykis yra užfiksuotas jau aptartame vaizdo įraše, todėl ieškoti jį mačiusių liudytojų ir juos apklausinėti yra visiškai netikslinga. Vaizdo įraše užfiksuotos aplinkybės apeliacinės instancijos teismui jokių abejonių nekelia, jis, priešingai nei teigia P. K., yra aiškus ir informatyvus. Įvykį matęs ir P. K. sustabdęs vyresnysis tyrėjas R. T. viską išsamiai išdėstė savo tarnybiniame pranešime, todėl vykdyti jo apklausos taip pat nebuvo jokio tikslo. Juolab nustatinėti, kokiu atstumu jis buvo, kadangi tai jokios reikšmės nagrinėjamai bylai neturi - visų svarbiausia tai, kad jis įvykį matė. Taip pat, tikslus atstumas nuo automobilio „(duomenys neskelbtini)“, vertinant P. K. veiksmų keliamą grėsmę, šiuo atveju esminės reikšmės neturi, iš vaizdo įrašo akivaizdu, kad P. K. atliekant manevrą tiek minimas automobilis, tiek kiti dar du aikštelėje buvę automobiliai, stovėjo visai šalia.
15. P. K. apeliaciniame skunde abejojama bylą pirmąja instancija nagrinėjusio teismo nešališkumu. Tokios apelianto abejonės nepagrįstos ir atmetamos. Pažymėtina, kad teismo šališkumu laikomas išankstinės nuomonės turėjimas. Šališku visada turėtų būti pripažįstamas teismas, jei bylą nagrinėjo teisėjas, negalėjęs dalyvauti procese dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 58 straipsnyje išvardytų priežasčių (pagal ANK 576 straipsnio 2 dalį teisėjams ir administracinio nusižengimo bylą tiriantiems ir nagrinėjantiems pareigūnams, specialistams, ekspertams, vertėjui, teismo posėdžių sekretoriui, jei jis dalyvauja, mutatis mutandis taikomi BPK nustatyti nušalinimo pagrindai ir tvarka). Duomenų, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas 2025 m. vasario 7 d. nutarimo teisėtumo klausimą, turėjo išankstinę nuomonę, byloje nėra. Duomenų, kad šią bylą nagrinėjęs apylinkės teismo teisėjas negalėjo dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje išvardytų priežasčių, taip pat nėra. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas su procese priimamo sprendimo nepalankumu, kitokiu nei tikėtasi surinktų įrodymų vertinimu.
16. Nagrinėjamu atveju P. K. už ANK 420 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo padarymą buvo skirta 500 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 12 mėnesių. P. K. pateiktame skunde prašo, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, minėtos administracinio poveikio priemonės jam netaikyti.
17. ANK 420 straipsnio 6 dalyje įtvirtina, kad už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 iki 2 metų.
18. Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.
19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs P. K. apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, skundžiamą apylinkės teismo nutartį bei bylos medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas nutardamas P. K. palikti galioti jam skirtą administracinio poveikio priemonę specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą 12 mėnesių terminui, priėmė teisingą procesinį sprendimą. Byloje nenustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą jam taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir šios administracinio poveikio priemonės neskirti, kuri ir taip yra minimali.
20. P. K. padarė šiurkštų KET pažeidimą – chuliganiškai vairavo transporto priemonę. Kaip minėta, tokiais savo veiksmais jis neabejotinai kėlė pavojų kartu automobilyje buvusiai keleivei bei kitiems aikštelėje stovėjusiuose automobiliuose buvusiems asmenims, jų turtui. Šiuo atveju P. K. veiksmai buvo tyčiniai, itin neatsakingi, atlikti siekiant pasidemonstruoti, parodant niekinamą požiūrį į elementarias elgesio taisykles. Vien tik tai, kad nagrinėjamu administraciniu nusižengimu jokia žala nebuvo padaryta, P. K. dirba, darbdavio yra charakterizuojamas teigiamai, (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ yra skatintas padėkos raštu, nesudaro pagrindo jam taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Tai jau ne pirmas jo KET pažeidimas. Iš byloje esančio administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad 2021 m. gegužės 25 d. jis buvo nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį už tai, kad vairavo automobilį ir paliko jį stovėti automobilių stovėjimo aikštelėje kelio ženklo Nr. 846 galiojimo zonoje, o 2020 m. rugsėjo 3 d. – pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį, už tai, kad vairuodamas transporto priemonę nepasirinko saugaus vairavimo greičio, neatsižvelgė į kelio ir meteorologines sąlygas, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę, jos nesuvaldė ir užvažiavo ant šaligatvio, apgadino kelio ženklą. Visą tai rodo atsainų P. K. požiūrį į visuomenėje priimtas taisykles. Todėl, siekiant užkirsti kelią tolimesnių nusižengimų darymui ir jo, kaip eismo dalyvio auklėjimui, administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo 12 mėnesių jam taikymas yra reikalingas.
21. Pažymėtina, kad teismas neprivalo detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą, nes jam yra keliama pareiga išanalizuoti tik esminius ir teisingam procesinio teismo sprendimo priėmimui, reikšmingus argumentus, kas šiuo atveju ir buvo padaryta.
22. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2025 m. kovo 19 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją ar keisti nėra teisinio pagrindo.
23. Atmetus P. K. apeliacinį skundą, patirtos išlaidos už jo parengimą jam nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas,
nutaria:
P. K. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2025 m. kovo 19 d. nutartį.
P. K. išlaidų, patirtų už apeliacinio skundo parengimą, nepriteisti.
Ši nutartis įsiteisėja paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.