- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-04-19
- Bylos Nr.
- 2-2428-852/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00577-2013-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Verikas
- Ieškovas
- A. B.
- Trečiasis asmuo
- L. B.
- Atsakovas
- A. J.
- Kategorijos
- 2.1.2.4.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovui A. J., tretysis asmuo L. B., dėl skolos, baudos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas A. B. kreipėsi į teismą ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo A. J. 141000 Lt skolą, 9541 Lt palūkanų, 10000 Lt baudą, 24120 Lt delspinigių ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas nurodo, kad jo reikalavimo teisė į atsakovą yra atsiradusi iš 2010 m. gruodžio 1 d. sutarties, 2011 m. rugsėjo 14 d. preliminarios sutarties ir 2011 m. rugsėjo 14 d. paprastojo neprotestuotino vekselio. Ieškovas teigia, kad reikalavimo teisę į atsakovą yra įgijęs iš L. B. 2013 m. vasario 10 d. reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu.
Atsiliepimas
Atsakovas A. J. atsiliepimo nepateikė. Atsakovas 2013 m. liepos 20 d. atskirajame skunde yra nurodęs, kad jis niekam neskolingas ir jokių sutarčių nesudarinėjo (t. 1, b.l. 146).
Tretysis asmuo L. B. prašė ieškinį tenkinti. Teisme teigė, kad pagal paminėtas sutartis pinigus iš tikrųjų perdavė A. J. ir jis yra skolingas.
1. Ieškovo reikalavimo teisės susiformavimo aplinkybės ir teisiniai pagrindai
Šalies argumentai
Ieškovas ieškinyje nurodo, kad L. B. ir A. J. 2010 m. gruodžio 1 d. sudarė susitarimą, kuriuo A. J. įsipareigojo parduoti, o L. B. įsipareigojo už 17000 Lt pirkti 0,15 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),) ir apleistą gyvenamąjį medinį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),), esančius Vilniaus raj. Šveicarų kaime. Susitarimu šalys susitarė, kad notarinė sutartis bus įforminta iki 2010 m. gruodžio 28 d. Ieškovas nurodo, kad pagal šį susitarimą A. J. buvo sumokėta 17290 Lt ir pinigų sumokėjimo faktą patvirtina A. J. prierašai, padaryti tiek šiame susitarime, tiek papildomuose patvirtinimuose. Pažymi, kad atsakovas perdavė namo valdymą L. B., t.y. namo dokumentus ir raktus, bet notariškai pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo įforminta.
Ieškovas taip pat teigia, kad atsakovas A. J. 2011 m. birželio 21 d. išdavė jam, t.y. A. B. įgaliojimą, kuriuo suteikė teisę tvarkyti visus reikalaus, susijusius su minėtu namu ir žemės sklypu, įskaitant teisę savo nuožiūra juos parduoti.
Be to, ieškovas nurodo, kad atsakovas A. J. ir L. B. 2011 m. rugsėjo 14 d. sudarė naują preliminarią pirkimo – pardavimo sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo per 7 dienas, t.y. iki 2011 m. rugsėjo 21 d., papildomai parduoti 0,50 ha ir 0,30 ha žemės sklypus, esančius Vilniaus raj. Šveicarų kaime už 124000 Lt. Sutartyje numatyta, kad pinigai sumokami grynais šios sutarties pasirašymo momentu. Ieškovas teigia, kad šios sutarties pagrindu L. B. atsakovui A. J. sumokėjo 124000 Lt.
Ieškovas nurodo, kad atsakovas A. J. ir L. B. 2011 m. rugsėjo 14 d. sudarė dar vieną susitarimą, pagal kurį L. B. įsipareigojo sumokėti atsakovui A. J. 141000 Lt, turint tikslą, kad už tuos pinigus A. J. padengtų savo skolą D. Š. pagal 2010 m. lapkričio 25 d. vekselį, o D. Š. panaikintų preliminariose sutartyse nurodytiems žemės sklypams ir gyvenamajam namui pritaikytą turto areštą, kuris buvo pritaikytas vykdomojoje byloje vykdant išieškojimą pagal minėtą vekselį. Susitarime nurodyta, kad tai bus laikoma visišku atsiskaitymu pagal preliminarias sutartis. Taip pat nurodyta, kad šio susitarimo užtikrinimui A. J. išduos paprastąjį neprotestuotiną vekselį. Pinigų gavimą A. J. patvirtino ranka padarytu įrašu šiame susitarime.
Ieškovas nurodo, kad A. J. 2011 m. rugsėjo 14 d. išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo įsipareigojo L. B. sumokėti 141000 Lt pateikus vekselį. Vekselyje yra padarytas įrašas, kad vekselis A. J. pateiktas apmokėti 2011 m,. rugsėjo 24 d.
Ieškovas nurodo, kad jis 2013 m. vasario 10 d. su L. B. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kuria L. B. perleido jam kaip naujajam kreditoriui reikalavimo teisę į A. J. bendrai 184661 Lt sumai, atsiradusiai iš 2010 m. gruodžio 1 d. sutarties, 2011 m. rugsėjo 14 d. preliminarios sutarties ir 2011 m. rugsėjo 14 d. paprastojo neprotestuotino vekselio. Ieškovas nurodo, kad jo reikalavimo teisę į A. J. sudaro:
141000 Lt, perduotų pagal 2010 m. gruodžio 1 d. sutartį ir 2011 m. rugsėjo 14 d. preliminarią sutartį;10000 Lt bauda, numatyta 2011 m. rugsėjo 14 d. preliminarios sutarties 8 punkte (mokama, jei pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis nesudaryta dėl pardavėjo kaltės) 24120 Lt delspinigių, apskaičiuotų už 180 dienų, taikant 0,1 proc. dydžio delspinigių normą, numatytą 2011 m. rugsėjo 14 d. preliminarios sutarties 9 punkte;9541 Lt palūkanos, t.y. 5 proc. dydžio palūkanos, pagal CPK 6.210 str. 1 d. mokėtinos už praleistą piniginės prievolės įvykdymo terminą. Ieškovas nurodo, kad palūkanas nuo 17290 Lt sumos, skaičiuoja už laikotarpį nuo 2010 m. gruodžio 28 d. (kai turėjo būti įvykdyta 2010-12-01 sutartis) iki 2013 m. vasario 15 d., o palūkanas nuo 158120 Lt sumos (124000 Lt + 10000 Lt bauda + 24120 Lt delspinigiai, apskaičiuoti iki 2012-03-21) skaičiuoja už laikotarpį nuo 2012 m. kovo 22 d. iki 2013 m. vasario 15 d.
Teismas, patikrinęs ieškovo nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad šias aplinkybes patvirtina ieškovo pateikti rašytiniai dokumentai, t.y. sutartys ir atsakovo pakvitavimai.
2. Dėl ieškovo reikalavimo teisės pagrįstumo
Ieškovas savo reikalavimus iš esmės kildina iš dviejų sutarčių, t.y. 2010 m. gruodžio 1 d. susitarimo ir 2011 m. rugsėjo 14 d. (sutartyje nurodyta, kad ji sudaryta 2011 m. rugsėjo 1 d.) preliminarios sutarties. Ieškovas teigia, kad atsakovas neįvykdė įsipareigojimų pagal šias sutartis ir todėl turi pareigą grąžinti jam perduotus pinigus. Ieškovas iš esmės vertina, kad abu susitarimai reiškia preliminarius susitarimus dėl daikto pirkimo – pardavimo ir prašo taikyti atsakovui iš preliminarios sutarties neįvykdymo kylančias teisines pasekmes, numatytas CK 6.165 str. 1 d. 4 d.
Teismas pasisakys dėl kiekvienos sutarties vykdymo aplinkybių atskirai.
2.1. Dėl ieškovo reikalavimų, kylančių iš 2010 m. gruodžio 1 d. sutarties
Motyvuojamoji dalis
Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gegužės 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-15176-854/2013 išnagrinėjęs ieškovo A. B. ieškinį priteisė iš atsakovo A. J. ieškovui A. B. 17000 Lt skolos ir 1821 Lt įstatyminių palūkanų. Šiame įsiteisėjusiame teismo sprendime teismas konstatavo, kad „Byloje nustatyta, jog atsakovas A. J. ir tretysis asmuo L. B. 2010 m. gruodžio 1 d. sudarė sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo parduoti L. B. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, ir namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, esančius Vilniaus rajono sav., (duomenys neskelbtini),. (b. l. 31-33). Tretysis asmuo sumokėjo atsakovui sutartyje sulygtą 17000 Lt dydžio turto kainą (b. l. 97), tačiau sutartis neįsigaliojo, kadangi joje nustatytu terminu nebuvo sudaryta pagrindinė notarinės formos nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartis (CK 6.165 str. 3, 5 d., 6.393 str. 1, 2 d.). Atsakovas, gavęs iš L. B. 17000 Lt už turtą, kurį ketino parduoti, apie tai pažymėjo preliminarioje sutartyje (b. l. 97), o siekdamas užtikrinti, kad tuo atveju, jei pagrindinė sutartis nebus sudaryta, atsakovas pinigus grąžins, 2010-12-01, 2010-12-06, 2010-12-07, 2010-12-10 išrašė 4 paprastuosius neprotestuotinus vekselius bendrai 17000 Lt sumai. Atsakovas išrašytais vekseliais įsipareigojo apmokėti kreditoriui L. B. juose nurodytą sumą vekselius pateikus apmokėjimui. Tretysis asmuo L. B. pateikė vekselius apmokėjimui 2010 m. gruodžio 15 d. (b. l. 93-96). Konstatuotina, kad tarp atsakovo ir trečiojo asmens pasibaigus sutartiniams santykiams dėl nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo ateityje, esant nustatytoms aplinkybėms, kad atsakovas gavo iš trečiojo asmens 17000 Lt, kuriuos grąžinti įsipareigojo išrašytais vekseliais, tarp trečiojo asmens ir atsakovo susiklostė paskolos teisiniai santykiai.“ Minėtoje byloje teismas pažymėjo, kad nors ieškovas reikalavimą kildina iš 2010-12-01, 2010-12-06, 2010-12-07, 2010-12-10 atsakovo išduotų vekselių, tačiau šie vekseliai, kaip vertybiniai popieriai, nebuvo realizuoti ir todėl ieškovo reikalavimą patenkino ne kaip kylantį iš vekselių, o kaip kylantį iš materialinių teisinių santykių, kurių pagrindu šie vekseliai buvo išduoti, t.y. iš 2010 m. gruodžio 1 d. sutarties. Nurodytoje byloje, ieškovo A. B. reikalavimus teismas tenkino, vertindamas kad šiuos reikalavimus L. B. perleido 2013 m. vasario 10 d. reikalavimo perleidimo sutartimi.
Atsižvelgiant į šias kitoje civilinėje byloje teismo konstatuotas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovo reikalavimas priteisti skolą iš 2010 m. gruodžio 1 d. sutarties yra tapatus reikalavimui, dėl kurio jau yra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas. Nors ieškovas šioje byloje reiškia 290 Lt didesnį reikalavimą nei buvo pareiškęs Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-15176-854/2013, tačiau tokio reikalavimo teismas neturi pagrindo laikyti nei nauju, nei papildomu. Ieškovas visą reikalavimą kildina iš tos pačios 2010 m. gruodžio 1 d. sutarties, t.y. visą 17290 Lt sumą prašo priteisti kaip perduotą pagal šią sutartį. Tai reiškia, kad ieškinio pagrindas yra tapatus ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra visiškai išspręstas.
Remiantis CPK 293 str. 2 p. civilinė byla dėl ieškovo reikalavimo priteisti skolą, kylančią iš 2010 m. gruodžio 1 d. sutarties, nutraukiama.
2.2. Dėl ieškovo reikalavimų, kylančių iš 2011 m. rugsėjo 14 d. preliminarios sutarties ir jos pagrindu išduoto vekselio
Iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-177-942/2017 nustatyta, kad: „A. B. ir L. B. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 181 straipsnio 3 dalį nuteisti už tai, kad su ikiteisminiame tyrime nenustatytu asmeniu 2011 m. rugsėjo mėn., ikiteisminiame tyrime nenustatytą dieną, kioske-lombarde, esančiame Vilniuje, Sodų g. 20, suleidę A. J. vaistų, nuo kurių jis prarado sąmonę, nugabeno jį į apleistą namą, esantį Šalčininkų r., Kalniškių k., kur atėmę laisvę laikė nenustatytą laiką, o ikiteisminio tyrimo nenustatytas asmuo nuteistųjų nurodymu leido A. J. jų atvežtus nenustatytus vaistus, taip naudojo prieš nukentėjusįjį psichinę prievartą. Po to L. B. grasinant fiziškai susidoroti, A. B. vertė pasirašyti A. J. didelės vertės (119 300 Lt, t. y. 34 551,67 Eur) turto – dviejų sklypų, 0,5 ha ir 0,3 ha, bei namo – pardavimo dokumentus, taip pat tuščius popieriaus lapus, tą nukentėjusysis dėl suleistų vaistų poveikio ir grasinimų fiziškai susidoroti padarė. Panaudojus minėtus dokumentus, 2011 m. rugsėjo 19 d. VĮ Registrų centras buvo įregistruota preliminarioji A. J. priklausančių žemės sklypų, esančių Vilniaus r., Šveicarų k., pirkimo sutartis, tačiau turto užvaldyti nepavyko dėl priežasčių, nepriklausančių nuo nuteistųjų valios, nes jie buvo sulaikyti.“ (LAT nutarties 1 pastraipa). Lietuvos A. T. minėtoje nutartyje konstatavo, jog teismai patikimai nustatė, kad nuteistieji A. ir L. B. neturėjo nei tikros, nei tariamos teisės reikalauti, kad A. J., grasinant fiziškai su juo susidoroti, pasirašytų didelės vertės turto pardavimo dokumentus, taip pat tuščius popieriaus lapus, tą nukentėjusysis dėl suleistų vaistų poveikio bei grasinimų fiziškai susidoroti ir padarė; apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad remiantis nukentėjusiojo A. J. parodymais buvo nustatyta, jog jis ne savo valia buvo nugabentas į apleistą namą, esantį Šalčininkų r., Kalniškių k. (LAT nutarties 9.6 pastraipa). Taip pat A. T. konstatavo, kad nukentėjusiojo A. J. parodymus patvirtina ir kiti teisminio nagrinėjimo metu ištirti įrodymai: Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada Nr. G 2994,11 (01), specialistų išvados Nr. S54/12 (01) ir Nr. TN-1975/11 (01), liudytojų R. S., V. K., V. R. parodymai, o be nuteistųjų parodymų, jog A. J. buvo perduoti pinigai – 141 000 Lt, daugiau niekas to nepatvirtino. Be to, ir patys nuteistieji apie neva perduotų pinigų momentą pasakojo skirtingai, negalėjo įvardyti, kur konkrečiai jie buvo perduoti (LAT nutarties 9.6 pastraipa).
Šioje civilinėje byloje teismas neturi pagrindo kitaip vertinti įrodymus, nei jie buvo įvertinti minėtoje baudžiamojoje byloje. Atsakovas A. J. šioje civilinėje byloje teismui paaiškinimų iš esmės nedavė (šaukimas atsakovui įteiktas viešu paskelbimu). Tačiau teismas neturi pagrindo abejoti jo atskirajame skunde išdėstyta pozicija dėl ginčo esmės, t.y. kad jis pinigų nėra gavęs. Nors atsakovo paaiškinimai yra prieštaringi, teismas vertina, kad tai yra pateisinama dėl atsakovo ir trečiojo asmens padaryto smurtinio nusikaltimo prieš atsakovą.
Atsižvelgiant į šias aplinkybes konstatuotina, kad ieškovas A. B. neįrodė, jog vykdydamas 2011 m. rugsėjo 14 d. preliminarią sutartį jis perdavė atsakovui A. J. pinigus. Ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo perduotus pinigus, ir iš tos pačios sutarties kildinami reikalavimai priteisti palūkanas, baudą ir delspinigius, atmetamai kaip neįrodyti. Netenkinus turtinių ieškinio reikalavimų, netenkinamas ir prašymas priteisti procesines palūkanas.
Teismo sprendimas yra priimtas atsakovo naudai, todėl ieškovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas bei išlaidas už ieškovui suteiktas valstybės garantuojamą teisinę pagalbą netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Civilinę byla dėl ieškovo A. B. ieškinio reikalavimo priteisti skolą, kylančią iš 2010 m. gruodžio 1 d. sutarties, nutraukti.
Kitus ieškovo A. B. ieškinio reikalavimus atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.