Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Meidus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro R. Ž. skundą dėl 2015 m. sausio 9 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo nutarties, kuria buvo tenkintas I. V. U. (toliau – Pareiškėja) skundas ir panaikintas 2014-12-04 prokuroro nutarimas,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

2014-11-05 Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyresnysis tyrėjas V. L. priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Pareiškėjos nurodytas aplinkybes nesant padarytų veikų, turinčių Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 str. 1 d., 145 str. 2 d. ir 154 str. 1 d. numatytų nusikalstamų veikų požymių.

Nesutikdama su priimtu nutarimu Pareiškėja apskundė jį prokuratūrai. Tačiau Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroras R. Ž. 2014-12-04 nutarimu atsisakė tenkinti Pareiškėjos skundą ir paliko galioti 2014-11-05 policijos pareigūno nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Nesutikdama su šiuo prokuroro nutarimu Pareiškėja pateikė skundą apylinkės teismui.

Skundžiama apylinkės teismo nutartimi Pareiškėjos skundas buvo patenkintas – teismas nutarė panaikinti prokuroro 2014-12-04 nutarimą bei Pareiškėjos skundą dėl 2014-11-05 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą panaikinimo prokurorui perduoti nagrinėti iš naujo. Sprendimas motyvuotas tuo, kad tikslinant Pareiškėjos pareiškimą nebuvo išsiaiškintos reikšmingos aplinkybės, susijusios su Pareiškėjos nurodomais asmenimis bei jų atliktais veiksmais.

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro skundas tenkinamas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 168 str. 1 d. nustatyta, kad prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti faktai apie padarytą nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės. BPK 168 str. 1d. taip pat numatyta, jog gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo duomenų patikslinimui gali būti atlikti veiksmai, kurie nesusiję su procesinėmis prievartos priemonėmis: įvykio vietos apžiūra, įvykio liudytojų apklausos, taip pat iš valstybės ar savivaldybės įmonių, įstaigų, organizacijų, pareiškėjo ar asmens, kurio interesais pateiktas skundas, pareiškimas ar pranešimas, reikalaujami duomenys ar dokumentai, atliktos pareiškėjo ar asmens, kurio interesais pateiktas skundas, pareiškimas ar pranešimas, apklausos. Tačiau proceso pradėjimas nesant tam pagrindo gali būti vertinamas kaip neleistinas žmogaus teisių varžymas, todėl jei nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, juo labiau kad baudžiamoji teisė yra ultima ratio, t. y. paskutinė priemonė apginti savo pažeistas teises ir interesus, išnaudojus visas kitas galimas teisinės gynybos priemones. Pažymėtina, kad baudžiamoji teisė savo funkcijas įgyvendina imperatyviuoju metodu – nustato bausmes ir baudžiamojo poveikio priemones už nustatytų draudimų pažeidimą. Baudžiamųjų įstatymų draudimų ir sankcijų turi būti imamasi tik tada, kai tai neišvengiama, kai neįmanoma kitomis teisinėmis priemonėmis apginti pažeidžiamų teisinių gėrių. Ši teisė taikytina pažeidus viešąjį interesą, kuomet veika yra pavojinga ir negali būti palikta nukentėjusiajam kaip jo privatus reikalas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Pareiškėja, kreipdamasi į policiją, nurodė, jog jos biologiniu tėvu prisistatęs asmuo siūlęs jai susitikti bei perduoti žymaus politiko pasirašytą ir konkrečiai jai adresuotą knygą iš tikro siekia ją šantažuoti, o nurodytą aplinkybę, kad nepasiėmus knygos ji bus grąžinta jos autorius, ji suprato kaip grasinimą. Iš Pareiškėjos duotų parodymų ikiteisminio tyrimo pareigūnui ir byloje esančių skundų matyti, kad ji yra politikos mokslų specialistė, patirtį šioje srityje įgijusi tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygiu, todėl suvokianti bei vertinanti savo reputaciją politikos srityje. Iš Pareiškėjos nurodomų aplinkybių galima suprasti, kad ji jaučiasi nesaugi, kadangi su biologiniu tėvu nebendrauja labai ilgą laiką, neaišku, iš kur pastarasis sužinojo jos visai neseniai turimą naują telefono numerį, kodėl būtent jis norėjo jai perduoti žymaus politiko galimai tiesiogiai jai adresuotą knygą, kurioje nurodytas linkėjimas, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei į tai, kad ji su šios knygos autoriumi (žymiu politiku) nėra asmeniškai gerai pažįstama, yra itin dviprasmiškas ir leidžiantis abejoti tikruoju knygoje įrašyto linkėjimo autoriumi bei jo ketinimais. Pareiškėja akcentuoja ir tai, kad jai išsakyti žodžiai, kad nepriėmus pasirašytos knygos ši bus grąžinta jos autoriui, politine prasme turi itin didžiulę reikšmę, kadangi žymaus politiko knygos atsisakymas gali būti vertinamas itin neigiamai. Taigi akivaizdžiai matyti, kad Pareiškėja yra stipriai sujaudinta jai telefonu išsakytų reikalavimų, kuriuos kartu su knygoje įrašytu palinkėjimu supranta kaip grasinimą. Apylinkės teismas, atsižvelgdamas į visas šias aplinkybes bei į tai, kad pareiškime nurodytas aplinkybes besiaiškinusiam pareigūnui, kuris Pareiškėjai pristatė knygą neva nuo jos tėvo, šiuo metu yra pavesta atlikti tarnybinį patikrinimą dėl galimai policijos darbą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo, padarė išvadą, jog tikslinant Pareiškėjos pareiškimą pareigūnai nesiaiškino kitų, su pateiktu pareiškimu susijusių aplinkybių, t. y. nebuvo aiškintasi, kas Pareiškėjai perdavė galimai žymaus politiko pasirašytą knygą su jai skirtu rankraštiniu įrašu, kokiomis aplinkybėmis knyga pateko pas vyriškį, prisistačiusį I. V. U. biologiniu tėvu, o taip pat nebuvo apklausti Pareiškėjos skunde nurodyti asmenys.

Skundą nagrinėjantis aukštesnysis teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sprendžia, jog byloje šiuo metu išties yra nustatytos visos reikšmingos aplinkybės, leidžiančios daryti neabejotiną išvadą, kad nėra padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 str. 1 d. bei 145 str. 2 d., o dėl galimai BK 154 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymo ikiteisminis tyrimas neturėtų būti atliekamas. Pagal BK 145 str. 1 d. baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad baudžiamojon atsakomybėn traukiamas tas, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą. Iš byloje esančių duomenų akivaizdžiai matyti, kad jokių, net panašių veiksmų prieš Pareiškėją nebuvo atlikta, t. y. jai nebuvo grasinta nužudyti ar sutrikdyti jos sveikatą, nebuvo grasinta susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką, o be to Pareiškėja nebuvo sistemingai bauginama panaudojant psichinę prievartą. Tokiais veiksmais negali būti pripažinti ir asmens, prisistačiusio R. U., kvietimas susitikti, siūlymas perduoti žymaus politiko leidinį ar netgi pasakymas, jog nepriėmus knygos ji gali būti grąžinta autoriui. Priešingai, tikslinant pareiškime nurodytas aplinkybes buvo apklaustas R. U., kuris pats prisipažino įvykio dieną skambinęs Pareiškėjai, kvietęs ją susitikti bei nurodęs, kad nori jai perduoti V. L. knygą. R. U. taip pat nurodė, kad Pareiškėja atsisakė su juo susitikti bei pasakė, kad tokią knygą, kokią jis nori perduoti, ji jau turi (6 medžiagos lapas). Toks R. U. paaiškinimas iš esmės visiškai atitinka Pareiškėjos nurodomas įvykio aplinkybes, dėl ko ir tai, kad Pareiškėja atsisakė priimti jai norimą perduoti knygą yra visiška tiesa, juo labiau kad pati Pareiškėja taip pat neneigė atsisakiusi priimti šį leidinį. Priežastys, dėl kurių ji nenorėjo to daryti, kaip ir susitikti su R. U. prisistačiusiu asmeniu, šiuo atveju nedaro įtakos sprendžiant klausimą dėl pirmiau nurodytų nusikalstamų veikų sudėties požymių egzistavimo. Pažymėtina, jog vien tik Pareiškėjos subjektyvus jai adresuotoje knygoje užrašyto įrašo (linkėjimo jai ištvermės ir stiprybės), kaip ir pačios susiklosčiusios situacijos vertinimas, nesant jokių objektyvių nusikalstamų veikų požymių, šiuo atveju neleidžia tvirtinti, kad pareiškime nurodomos aplinkybės turėtų būti nagrinėjamos dar plačiau ir išsamiau ar papildomai tiriamos. Šios išvados nepaneigia ir tai, kad įvykio aplinkybes fiksavęs pareigūnas iš R. U. perdavė knygą Pareiškėjai, ar kad nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą priėmė kitas pareigūnas nei tas, kuris rinko medžiagą. Ši aplinkybė tik patvirtina, kad papildomą medžiagą rinkęs pareigūnas, kurio veiksmai perduodant knygą Pareiškėjai šiuo metu yra pripažinti netinkamais, nėra tiesiogiai susijęs su sprendimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą priėmimu. Be to, pažymėtina ir tai, kad pati Pareiškėja nenurodė jokių aiškesnių ir suprantamesnių duomenų, kurie leistų manyti, kad vis tik kažkokia tai nusikalstama veika buvo padaryta ar buvo kėsintasi ją padaryti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas nenurodė jokios realios naujai išsiaiškintinų aplinkybių reikšmės, t. y. kaip tokie duomenys patvirtintų ar paneigtų versiją, jog galimai buvo padarytos kokios nors nusikalstamos veikos. Tokiu būdu papildomų duomenų rinkimas šiuo atveju ir esamoje situacijoje tampa tiesiog betikslis.

Pažymėtina ir tai, kad pagal BK 154 str. 1 d. baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Ši nusikalstama veika pagal BPK 407 str. yra priskiriama privataus kaltinimo byloms, todėl nesant BPK 409 str. numatytų sąlygų, ikiteisminis tyrimas nėra atliekamas. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į R. U. apklausoje užfiksuotus duomenis, asmuo, įvykio dieną skambinęs Pareiškėjai yra žinomas – tai yra pats R. U., todėl pastaroji, manydama, kad buvo padaryta BK 154 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika, turi teisę ir visas galimybes kreiptis į apylinkės teismą dėl baudžiamosios bylos pradėjimo privataus kaltinimo tvarka.

Esant tokioms aplinkybėms, skundą nagrinėjantis aukštesnysis teismas daro išvadą, kad šiuo atveju buvo pagrįstai atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Pareiškėjos pareiškimą, todėl skundžiama apylinkės teismo nutartis panaikinti 2014-12-04 prokuroro R. Ž. nutarimą atsisakyti tenkinti Pareiškėjos skundą yra naikinama priimant naują sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 str. 1 d. 2 p., teismas

NUTARĖ:

Panaikinti 2015 m. sausio 9 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą :

Pareiškėjos I. V. U. skundą atmesti.

Ši nutartis neskundžiama.