- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-03-16
- Bylos Nr.
- I-1432-414/2018
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rimantas Giedraitis
- Pareiškėjas
- I. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas I. S. kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 17 829 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas skunde, skundo patikslinime (b. l. 2, 7) nurodė ir posėdžio metu paaiškino, kad nuo 2009 m. vasario 13 d. iki 2016 m. kovo 18 d., Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje buvo pastoviai nuodijamas tabako dūmais. Teigė pats nerūko, nevartoja alkoholio, narkotikų, nes išpažįsta islamą. Akcentavo, kad pataisos namų gydytojas B. S. rūkė Sveikatos priežiūros tarnybos patalpose, t. y. savo asmeniniame kabinete, kur priiminėjo pacientus, tvarstomajame kabinete, šeimos gydytojo konsultacijos kabinete, tualete ir koridoriuje, kiekvieną dieną, kada dirbo. Prie pareiškėjo gydytojas nerūkė, bet visada būdavo prirūkyta. Teigė, jog rūkė ir kiti gydytojai. Daugybę kartų yra skųstasi administracijai žodžiu ir raštu, bet niekas nesikeitė, į skundus nebuvo reaguojama. Į vieną skundą administracija atsakė raštu. Tuo buvo pažeistos teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka ir atsakovui kyla deliktinė atsakomybė. Pats pareiškėjas nurodė rūkęs nuo vaikystės iki 2011 metų. Atkreipė dėmesį, kad jis serga arterine hipertenzija ir Sveikatos priežiūros tarnybos patalpose lankėsi kiekvieną dieną po du kartus, matavosi kraujo spaudimą. Prisikvėpavus ten buvusių tabako dūmų, jam skaudėjo galvą, kankino nemiga, buvo irzlus, piktas. Prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas – Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija (toliau – ir atsakovas, ir Pravieniškių PN), su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą (b. l. 12-15) nurodė, kad, gavus pareiškėjo skundą dėl gydytojo veiksmų, Pravieniškių PN administracija gydytoją įspėjo ir nurodė rūkyti tam skirtose vietose pažymėtose „Rūkymo vieta“. Daugiau skundų dėl galimai daromo pažeidimo gauta nebuvo. Akcentavo, kad gydytojas psichiatras B. S. pataisos namuose dirba nuo 2012 m. rugsėjo mėnesio, teikia būtinąją neatidėliotiną pagalbą nuteistiesiems kitų gydytojų ligos ar atostogų metu. Pareiškėjas į Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus dėl emocinių sutrikimų ar stipresnių išgyvenimų nesikreipė. Pareiškėjas skundu neįrodo ir nepagrindžia nei vienos iš civilinės atsakomybės kilimo sąlygų, neįvardija iš ko konkrečiai susideda prašoma atlyginti žala, todėl skundas yra nepagrįstas. Prašė taikyti ieškinio senatį ir skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN, dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) laikotarpiu nuo 2009 m. vasario 13 d. iki 2016 m. kovo 18 d. (skundą teismui pateikė 2017 m. gruodžio 1 d.) patirtą neturtinę žalą. Atsakovas pareiškėjo reikalavimui prašo taikyti ieškinio senatį.
Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 1 dalies 8 punktas įtvirtina sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą, taikomą reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalis nustato, kad jei pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas (CK 1.131 str. 2 d.). Klausimą, ar ieškinio senatis gali būti atnaujinama, teismas gali spręsti ir savo iniciatyva (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2013 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1090/2013). Teisės normose, reglamentuojančiose ieškinio senatį, nenustatyta kriterijų, pagal kuriuos galima būtų spręsti, kokios šio termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Tai vertinamoji sąvoka, kurios turinys atskleidžiamas vertinant kiekvienos konkrečios situacijos aplinkybes. LVAT praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1037/2009). Tam, kad ieškinio senaties terminas būtų atnaujinamas, pareiškėjas turi įvardinti objektyvias priežastis bei pateikti įrodymų, pagrindžiančių ieškinio senaties termino atnaujinimą (žr., pvz., LVAT 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013). Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalies nuostatas ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja.
Pareiškėjas siekia, jog jam būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas, kurią jis patyrė atlikdamas bausmę Pravieniškių PN laikotarpiu nuo 2009 m. vasario 13 d. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas dėl jo nurodytų netinkamų kalinimo sąlygų jautė jo nurodytus išgyvenimus, nemigą, galvos skausmus, akivaizdu, jog jis turėjo suvokti apie galimą teisių pažeidimą, tačiau skundą teismui parengė ir išsiuntė tik 2017 m. gruodžio 1 d. (b. l. 3). Pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismą ar kreiptis teisinės pagalbos, teismas tokių aplinkybių taip pat nenustatė, atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį, todėl, sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą už laikotarpį nuo 2009 m. vasario 13 d. iki 2014 m. lapkričio 30 d., yra pagrindas taikyti ieškinio senaties terminą. Atitinkamai pareiškėjo reikalavimo dalis dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2009 m. vasario 13 d. iki 2014 m. lapkričio 30 d. atmestina kaip nepagrįsta (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTĮ 88 str. 1 p.).
Pritaikius trejų metų senaties terminą laikytina, jog sprendžiant skundo reikalavimų pagrįstumą bei teisėtumą, yra reikšmingi ir analizuotini pareiškėjo nurodyti galimi teisės aktų pažeidimai laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. kovo 18 d.
Pagal Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima. Pažymėtina, kad sprendžiant institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2015 m. gruodžio 18 d. skundu (b. l. 19-20) kreipėsi į Pravieniškių PN direktorių nurodydamas, kad 3-iojo sektoriaus Sveikatos priežiūros tarnybos patalpos, kuomet jose dirba psichiatras B. S., smirda tabako dūmais ir, kad jis asmeniškai matė gydytoją rūkant savo kabinete. Atsakovas 2016 m. sausio 8 d. raštu (b. l. 18) pareiškėjui atsakė, kad skunde minimas asmuo buvo įspėtas dėl daromo pažeidimo, jam buvo nurodyta rūkyti tam skirtoje vietoje pažymėtoje ženklu „Rūkymo vieta“. Byloje nėra duomenų, jog minėtą atsakymą pareiškėjas būtų ginčijęs jame nurodyta apskundimo tvarka, todėl vertintina, kad atsakymas pareiškėją tenkino.
Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra įtvirtintas draudimas rūkyti bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.
Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojo Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos LR sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 (galiojusi iki 2015 m. spalio 31 d.; toliau – ir Higienos norma HN 76:2010), bei Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta LR sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (galiojanti nuo 2015 m. lapkričio 1 d.; toliau – ir Higienos norma HN 134:2015), kurios be kita ko, nustato laisvės atėmimo vietų visuomenės sveikatos saugos reikalavimus. Draudimas rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru yra įtvirtintas ir Higienos normos HN 76:2010 14 punkte. Higienos norma HN 134:2015 7 punkte nurodoma, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomų asmenų apgyvendinimas organizuojamas taip, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru ().
Atsakovo į bylą pateikta 2018 m. sausio 19 d. pažyma (b. l. 21) patvirtina aplinkybę, kad gydytojas psichiatras B. S. Pravieniškių PN dirba gydytojo psichiatro pareigose, 1,0 etato krūviu, taip pat teikia būtinąją neatidėliotiną pagalbą nuteistiesiems kitų gydytojų ligos ar atostogų metu 3-iame sektoriuje. Iš Pravieniškių PN 2016 m. gruodžio 29 d. Psichologinės tarnybos pažymos (b. l. 50) matyti, kad 3-iame sektoriuje bausmę atlikdamas nuteistasis A. J. (dabar I. S.) ginčui aktualiu laikotarpiu buvo ne kartą konsultuotas Psichologinės tarnybos specialistų. I. S. asmens sveikatos istorijos duomenimis nustatyta, kad, ginčui aktualiu laikotarpiu gydytojas B. S. pareiškėją konsultavo 2015 m. kovo 6 d., ir 2015 m. rugsėjo 18 d. Taip pat ne kartą (apie dešimt kartų) konsultavo iki 2014 m. gruodžio 1 d., t. y. laikotarpiu, kuris nėra ginčui aktualaus dėl ieškinio senaties. Duomenų, patvirtinančių pareiškėjo nurodytą aplinkybę, kad jis kiekvieną dieną po du kartus lankėsi Sveikatos priežiūros skyriuje, byloje nėra, asmens sveikatos istorijoje šią aplinkybę patvirtinančių įrašų taip pat nėra, todėl pareiškėjo nurodyti argumentai, kad jis nuo 2014 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. kovo 18 d. (ginčui aktualus laikotarpis) kiekvieną dieną po du kartus lankėsi Sveikatos priežiūros tarnyboje ir buvo priverstas kvėpuoti tabako dūmais, vertintini kritiškai.
Tačiau Pravieniškių PN pateiktais duomenimis, pripažintina, jog gydytojas rūkė neleistinose vietose, tuo pažeidė Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir dėl to buvo pataisos namų administracijos įspėtas. Tuo pačiu buvo pažeidžiama pareiškėjo teisė laisvės atėmimo bausmę atlikti saugiomis sveikatai sąlygomis, nes atsakovas nepaneigė aplinkybės, kad jis tais laikotarpiais, kai buvo konsultuojamas rūkančio gydytojo (lankėsi Sveikatos priežiūros tarnyboje), buvo priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.
Pagal Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Pareiškėjai skunde nurodė, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų jam skaudėjo galvą, kankino nemiga, buvo irzlus, piktas. Iš teismo peržiūrėtos pareiškėjo asmens sveikatos istorijos dokumentų ir matyti, kad jis yra ne kartą badavęs (pvz., laikotarpiais nuo 2015 m. rugpjūčio 18 d. iki 2015 m. rugpjūčio 25 d., nuo 2015 m. rugsėjo 2 d. iki 2015 m. rugsėjo 18 d., nuo 2016 m. sausio 14 d. iki 2016 m. sausio 19 d.), ne kartą yra atsisakęs vykti į Laisvės atėmimo vietų ligoninę konsultacijai (pvz., 2014 m. lapkričio 12 d., 2015 m. rugsėjo 18 d.), yra pripažinęs, jog praeityje yra turėjęs savęs žalojimo atvejų (Alytaus PN Psichologinės tarnybos 2017 m. rugsėjo 7 d. pažyma-rekomendacija „Dėl nuteistojo sustiprintos individualios priežiūros“; dokumentas iš asmens sveikatos istorijos), ne kartą konsultuotas dėl bendravimo ir adaptacijos sunkumų bei dėl šių priežasčių nuolat išgyvenamo streso, kylančios nervinės įtampos (Pravieniškių PN Psichologinės tarnybos 2016 m. gruodžio 29 d. pažyma; b. l. 50). Pagal bylos duomenis teismas daro išvadą, jog pareiškėjo nurodytus išgyvenimus, galvos skausmus, nemigą galėjo sąlygoti jo paties pasirinktas elgesio modelis (badavimas, atsisakymas gydytojų konsultacijų), todėl nėra pagrindo vertinti, kad išimtinai vien tik lankymasis Sveikatos priežiūros tarnybos patalpose, kuriose galėjo jaustis tabako kvapas, galėjo sukelti itin reikšmingas pasekmes jo sveikatai, fizinei ar psichinei savijautai. Todėl pareiškėjui galėjusios kilti pasekmės dėl gydytojo rūkymo tam neskirtose vietose, laikytinos mažareikšmėmis (ABTĮ 56 str.).
Šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl 17 829 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 4 punktas numato, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu. CK 1.138 str. kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT; pvz., 2000 m. spalio 10 d. sprendimas (pareiškimo Nr. 42095/98), 2006 m. spalio 10 d. sprendimas (pareiškimo Nr. 7508/02) ir kt.), tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, gindami visuotinai įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, ne kartą yra konstatavę, kad teisės pažeidimo pripažinimas atskirais atvejais savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Iš to seka, kad teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Todėl ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, turi būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.
Byloje nenustačius, kad dėl gydytojo rūkymo tam neskirtose vietose, pareiškėjui kilo sunkesni padariniai, nenustačius, kad tokio teisės aktų pažeidimo sukelti nepatogumai pareiškėjui buvo itin intensyvūs, nesant pagrindo išvadai, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su jais elgtis, teismas daro išvadą, kad byloje nustatytos aplinkybės atsakovui neveikiant taip kaip teisės aktai įpareigoja veikti, laikytinos mažareikšmėmis ir šioje byloje yra pakankamas pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais, apsiribojant tik jo teisės atlikti laisvės atėmimo bausmę saugioje sveikatai aplinkoje pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už pareiškėjo teisių pažeidimą. Todėl, pripažintina, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į saugią sveikatai aplinką, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, teismas
nusprendžia:
Skundą tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad pareiškėjo I. S. (I. S.) teisė atlikti laisvės atėmimo bausmę saugiomis sveikatai sąlygomis buvo pažeista. Pareiškėjo reikalavimą dėl 17 829 Eur neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.