Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2013-09-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1817-843/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-09-25
Bylos Nr.
1-1817-843/2013
Teisminio proceso Nr.
1-13-1-00401-2013-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aušra Valinskienė
Kaltinamasis
J. S.
Nukentėjusysis
G. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1817-843/2013Teisminio proceso Nr. 1-13-1-00401-2013-7Procesinio sprendimo kategorija 1.2.26.2.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. rugsėjo 25 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Valinskienė,sekretoriaujant Agnei Grizevičiūtei,dalyvaujant prokurorei Elinai Jevmenovaitei,kaltinamajam J. S.,kaltinamojo gynėjui advokato padėjėjui Jan Zavadski,nukentėjusiam G. P.,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, 10 klasių išsilavinimo, nevedęs, dirbantis pagal individualios veiklos pažymėjimą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2009-08-03 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalį 15 MGL (1950 Lt) dydžio bauda;

2) 2010-01-15 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, 64 straipsnio 1, 2 dalis 30 parų arešto bausme ir 1690 Lt bauda;

3) 2010-07-30 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį 9 mėn. laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 7 punktu bausmės vykdymas atidėtas 1 metų 6 mėnesių laikotarpiui;

4) 2012-12-11 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirta subendrinta bausmė - 6 mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 40 valandų per mėnesį visuomenės labui (bausmę atliko Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Grigiškių seniūnijoje nuo 2013-02-19 iki 2013-08-19);

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. S. pažeidė viešąją tvarką, o būtent:

jis 2013 m. vasario 11 d., apie 15.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje, tai yra prie namo, esančio Kunigiškių g. 7, Grigiškėse, Vilniuje, įžūliu elgesiu, pasireiškusiu tuo, kad priėjęs prie nukentėjusiojo G. P. ir pasakęs pastarajam, kad jis jam nepatinka, be priežasties kumščiu sudavė nukentėjusiajam G. P. į kairįjį skruostą, dėl ko nukentėjusysis prarado sąmonę ir nukrito ant žemės, po to jis nukentėjusiajam spyrė 3-4 kartus, vieną spyrį į dešinį šoną, vieną smūgį į sprandą, vieną smūgį į pakaušį, taip padarydamas nukentėjusiajam G. P. kraujosruvas kaktos dešinės pusės odoje, poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, paviršutinę muštinę žaizdą su odos įtrūkimais ir poodine kraujosruva kairiame skruoste, poodinę ir ponaginę kraujosruvas dešinės plaštakos III-iame piršte, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Taip J. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis J. S. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad beveik prieš metus buvo užėjęs į alaus barą, esantį Kunigiškių g., Grigiškėse, išėjęs iš baro į lauką trenkė nukentėjusiajam G. P., gali būti, kad ir spyrė jam, bet nelabai atsimena, tačiau smūgius, nurodytus kaltinamajame akte, pripažįsta pilnai. Kodėl taip pasielgė neatsimena, nes buvo išgėręs. Negali įvardyti tokio savo elgesio priežasties, jo elgesį įtakojo alkoholis. Iki įvykio G. P. nepažinojo, ar su nukentėjusiuoju buvo kontaktas iki smūgių, neatsimena. Dabar santykiai su nukentėjusiuoju normalūs, jis nukentėjusiojo atsiprašė, jam žalą atlygino. Savo veiksmus jis vertina blogai, dėl padarytos veikos labai gailisi. Padarė išvadas, kad negalima gerti ir jau metus negeria. Mano, kad pasitaisė, po įvykio pakeitė savo elgesį, dabar daugiau laiko praleidžia su šeima, nebesusitinka su senais draugais, ateičiai planuoja važiuoti į užsienį, prašo kaip bausmę jam paskirti viešuosius darbus.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis savo kaltę pripažino iš dalies, tačiau davė iš esmės analogiškus parodymus (b. l. 21-22, 27).

Kitų įrodymų tyrimas buvo atliktas sutrumpinta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu.

Nukentėjusysis G. P. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas parodė, kad jis, 2013-02-11, apie 15.00 val., užėjo į alubarį atsigerti alaus, adresu Kunigiškių g. 7, Grigiškės, Vilniuje. Viduje buvo 4 ar 5 iš matymo jam pažįstami jaunuoliai, jie buvo girti. Po kurio laiko jis išėjo į lauką parūkyti. Lauke prie jo priėjo vienas iš brolių S., tai yra J. S., ir pradėjo prie jo kabinėtis. J. buvo girtas. J. S. pasakė jam, kad jis jam nepatinka ir be priežasties kumščiu sudavė jam į kairįjį skruostą ir prakirto žaizdą. Jis prarado sąmonę ir nukrito ant žemės, o J. S. spardė jį, sumušė dešinį šoną. Kaktoje atsirado hematoma. Gindamasis nuo smūgių jis kiek galėjo dengėsi rankomis veidą ir galvą. Ar jį dar kas spardė, nurodyti negali. Dėl šio įvykio jis patyrė fizinį skausmą, jam buvo padaryti kūno sužalojimai. Papildomos apklausos metu nukentėjusysis G. P. parodė, kad 2013-02-11, apie 15.00 val., užėjo į aludę išgerti alaus. Jam išgėrus apie pusę bokalo alaus jis išėjo į lauką parūkyti. Ir tada prie jo priėjo iš matymo pažįstamas vyriškis, kuris rusiškai jam pasakė: „idi at siūda“, tačiau jis nelabai ir suprato, ką jis jam pasakė, nes jis kalbėjo labai nerišliai, sunkiai orientavosi aplinkoje, nes buvo gan stipriai išgėręs. Ir tada jam su dešinės rankos kumščiu trinktelėjo į dešinės pusės skruostą. Tada jis nuo smūgio nukrito ir savo abiem rankomis užsidengė veidą. Ir tada pajuto spyrius, jų buvo kokie 3-4, į dešinį šoną vienas spyris, kitas smūgis buvo į sprandą ir į pakaušį. Kas spardė, jis nežino. Kai jau nejuto spyrių, tada jis atsistojo ir nuėjo namo, nes iš skruosto bėgo kraujas. Tada apsitvarkęs skruostą nuėjo į policiją ir pranešė apie įvykį. Daugiau nieko neturi pridurti, tik tai, kad civilinio ieškinio nereikš (b. l. 6, 9).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialistės dr. J. G.-D. išvadoje Nr. G 500/13(01) nurodyta, kad G. P. padaryta kraujosruvos kaktos dešinės pusės odoje, poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, paviršinė muštinė žaizda su odos įtrūkimais ir poodinė kraujosruva kairiame skruoste, poodinė ir ponaginė kraujosruvos dešinės plaštakos III-iame piršte, poodinė kraujosruva krūtinės ląstos dešinėje pusėje, nuo trauminių poveikių kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2013-02-11). Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimų lokalizacija yra pasiekiama nukentėjusiojo rankai, juos pasidarant pačiam. Poodinė kraujosruva krūtinės ląstos dešinėje pusėje galėjo gautis ir griūnant bei minėta kūno sritimi atsitrenkiant į kietą buką, ribotą paviršių (b. l. 11-13).

Šie byloje teisėtai surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Jie patvirtina kaltinimo faktines aplinkybes, tai yra kad J. S. 2013 m. vasario 11 d., apie 15.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, prie alaus baro, esančio Kunigiškių g. 7, Grigiškėse, Vilniuje, priėjęs prie nukentėjusiojo G. P. ir pasakęs pastarajam, kad jis jam nepatinka, be priežasties kumščiu sudavė nukentėjusiajam G. P. į kairįjį skruostą, dėl ko nukentėjusysis prarado sąmonę ir nukrito ant žemės, po to jis nukentėjusiajam spyrė 3-4 kartus, vieną spyrį į dešinį šoną, vieną smūgį į sprandą, vieną smūgį į pakaušį, tuo padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kraujosruva kaktos dešinės pusės odoje, poodine kraujosruva kairės akies vokuose, paviršutine muštine žaizda su odos įtrūkimais ir poodine kraujosruva kairiame skruoste, poodine ir ponagine kraujosruvomis dešinės plaštakos III-iame piršte. Šie tyčiniai veiksmai buvo atlikti nepažįstamo asmens atžvilgiu, viešoje vietoje, kitų aplinkinių akivaizdoje, dėl menkavertės priežasties. Tokiu įžūliu elgesiu J. S. pademonstravo savo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, ko neapima BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis. Šie nustatyti kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip baigtas nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 284 straipsnio 1 dalyje.

Tačiau remiantis minėtais įrodymais iš kaltinimo J. S. šalintinas vienas kaltinamajame akte nurodytas objektyviosios pusės požymis – viešosios tvarkos pažeidimas vandališkais veiksmais, paliekant tik viešosios tvarkos pažeidimą įžūliu elgesiu. BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlūs veiksmai, 2) grasinimai, 3) patyčios, 4) vandališki veiksmai. Vandalizmas – tai betikslis, beprasmis, nemotyvuotas kultūros, meno vertybių, kitokio turto niokojimas parkuose, skveruose, kapinių, kultūros ir kulto pastatų, namų fasadų, vitrinų ir kitokių objektų dergimas, niokojimas bei naikinimas. Teismų praktikoje vandališkais veiksmais pripažįstama svetimo turto apgadinimas, daužymas, ardymas, padegimas, apipylimas dažais ar kitoks niokojimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis kasacinėse bylose Nr. 2K-378/2009, 2K-65/2010, Nr. 2K-513/2010). Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad J. S. lauke, prie alaus baro suduodamas smūgius ir padarydamas nukentėjusiajam G. P. nežymų sveikatos sutrikdymą, jokių vandališkų veiksmų neatliko, tai yra jokio svetimo turto jis neapgadino, nesudaužė ar nepadarė kitokių panašių veiksmų, minėtas alaus baras ar kokie kiti asmenys jokių pretenzijų J. S. nėra pareiškę. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad viešosios tvarkos pažeidimas vandališkais veiksmais, kaip BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektyviosios pusės požymis, J. S. kaltinamajame akte buvo inkriminuotas nepagrįstai. Kartu pažymėtina, kad esminės reikšmės J. S. veikos kvalifikavimui pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ši aplinkybė neturi, kadangi norint atitinkamą veiką kvalifikuoti pagal 284 straipsnio 1 dalį pakanka nustatyti bent vieną iš šiame straipsnyje nurodytų alternatyvių viešosios tvarkos pažeidimo būdų, kas šiuo atveju ir buvo padaryta J. S. veiką kvalifikuojant kaip padarytą įžūliais veiksmais.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, veika yra baigta, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Nagrinėjamos veikos metu buvo panaudotas smurtas asmens atžvilgiu, jam padarant nežymų sveikatos sutrikdymą. Šios aplinkybės apibūdina padarytos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai gailisi, savo noru atlygino padarytą žalą (nukentėjusysis G. P. materialinių pretenzijų jam neturi). Šios aplinkybės vertintinos kaip kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Tai teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir pats kaltinamasis nurodęs, kad jo veiksmus įtakojo alkoholis. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį: J. S. yra teistas keturis kartus už tyčinius nusikaltimus (b. l. 30-34), teistumas nėra išnykęs ar panaikintas, tad konstatuotinas nusikaltimų recidyvas (BK 27 straipsnio 1 dalis). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2012-12-11 jis buvo nuteistas už analogiško nusikaltimo padarymą, tačiau skirtą bausmę atliko. Jis taip pat baustas ir administracine tvarka, tame tarpe ir už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 straipsnyje (smulkusis chuliganizmas) numatytus pažeidimus (b. l. 35-37). Tai leidžia spręsti, kad kaltinamasis nėra linkęs daryti teigiamas išvadas, o skiriamos bausmės ir nuobaudos savo prevencinių tikslų nepasiekia. Tačiau J. S. dirba pagal individualios veiklos pažymėjimą, yra registruotas darbo biržoje, turi mažametę dukrą, gim. 2011 m., gyvena kartu su dukra, ją išlaiko, turi nuolatinę gyvenamąją vietą. VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė, į Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą neįrašytas (b. l. 57-59). Teismas, įvertinęs visumą minėtų aplinkybių, reikšmingų skiriamos bausmės individualizavimui, mano, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis pasitaisys ir, kad bausmės tikslai vis dar gali būti pasiekti skiriant kaltinamajam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamą veiką, kaltinamojo asmenybę, jo turtinę, socialinę padėtį, teismas sprendžia, kad šiuo atveju BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką skiriant švelniausią iš sankcijoje numatytų bausmės rūšių, tai yra viešųjų darbų bausmę, tačiau nustatant jos trukmę ir dydį, viršijančius vidurkį.

J. S. kaltę pilnai pripažino, įrodymų tyrimas buvo atliktas sutrumpinta tvarka, tad šiuo atveju yra pagrindas taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas.

2012 m. gruodžio 11 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu skirtą viešųjų darbų bausmę J. S. jau atliko, tad pagrindo ją bendrinti su šiuo nuosprendžiu skirta bausme nėra.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam nebuvo paskirta kardomoji priemonė. Pagrindo ją skirti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos taip pat nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

J. S. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą ir skirti 9 (devynis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.

J. S. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos kardomosios priemonės neskirti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Aušra Valinskienė