- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-01-25
- Bylos Nr.
- 2S-302-56/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kačinskienė Danutė Kutrienė
- Ieškovas
- A. B.
- Atsakovas
- M. J.
Teisėja R. Vansevičienė Proc. sprendimo kategorijos:109;121.14;
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2010 m. sausio 25 d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Petro Jaržemskio
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 209-09-22 nutarties kuria atsisakyta patvirtinti taikos sutartį, atsakovė M. J..
Aprašomoji dalis
n ustatė:
I.Ginčo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2008-04-18 priėmė sprendimą, kuriuo ieškovo A. B. ieškinį atsakovei M. J. patenkino visiškai. Patvirtino, kad ieškovas A. B. su atsakove M. J. sudarė pirkimo – pardavimo sutartį dėl 0,2001 ha žemės sklypo (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus rajone pardavimo A. B. (a.k(duomenys neskelbtini) už 105 000 Lt ir pripažino šį sklypą ieškovo A. B. nuosavybe. Sprendimui įsiteisėjus, ieškovas įpareigotas gražinti atsakovei 74000 Lt už parduotą žemės sklypą. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2009-05-19, o apeliacinio teismo sprendimas 2009-04-07. 2008-09-03 Vilniaus apygardos teismas išdavė vykdomąjį raštą, kuris buvo pateiktas antstoliui D. B..
Antstoliui D. B. pradėjusiam vykdomąją bylą Nr. 0035/09/01292, 2009-09-03 buvo pateikta ginčo šalių 2009-08-31 sudaryta taikos sutartis, kurią antstolis pateikė patvirtinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m rugsėjo 22 d. nutartimi buvo atsisakyta tenkinti ieškovo ir atsakovės sudarytą taikos sutartį.
Teismas konstatavo, kad taikos sutartis negali būti tvirtinama, nes antstolis vykdo išieškojimą dėl 74 000 Lt, o šalys taikos sutartyje susitarė dėl viso tarp šalių kilusio ginčo išsprendimo: nuosavybės perleidimo į žemės sklypą, atsisakė bylinėjimosi išlaidų, perdavė 3000 Lt, patvirtinus taikos sutartį. Tarp ginčo šalių pasirašytos sutarties 4 punkte įtvirtintos nuostatos gali sukelti naują teisinį ginčą ateityje tarp išieškotojos ir trečiojo asmens E. K. ir patvirtinus taikos sutartį gali nukentėti trečiojo asmens teisės ir teisėti interesai. Teismas sprendė, kad šalių sudaryta taikos sutartis peržengia vykdomosios bylos nagrinėjimo dalyką bei šios bylos ribas, todėl tokia taikos sutartis negali būti patvirtinta (CPK 42 str. 2 d.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
Ieškovas A. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo nutartį ir bylą iš naujo perduoti nagrinėti pirmos instancijos teismui.
Nurodo, kad nutartis neteisėta ir nepagrįsta.Teismas priimdamas skundžiamą nutartį nenurodė, kokios imperatyvios įstatymo nuostatos buvo pažeistos ir kokiam viešąjam interesui prieštarauja sudaryta taikos sutartis. Taikydamas Civilinio proceso 42 straipsnio nuostatas teismas jų nepagrindė faktinėmis aplinkybėmis, todėl teismo nutartis nemotyvuota. Teismas netinkamai aiškino taikos sutarties 4 punktą, nes E. K. byloje nebuvo įtraukta trečiuoju asmeniu ir jokie santykiai E. K. ir A. B. nesieja. Be to, atsakovė pasibaigus teisminiam procesui gražino už žemės sklypą sumokėtus pinigus, o dalį pinigų 34 000 Lt atsakovės vardu įnešė E. K.. Be to, pagal taikos sutarties 4 punktą atsakovė prisiima visus įsipareigojimus dėl E. K. pervestų pinigų, todėl teismo nurodyta aplinkybė dėl galimo ginčo kilimo ateityje tarp išieškotojos ir E. K. nepagrįsta ir neatitinka sutarties turinio bei prieštarauja šalių išreikštai valiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-08 konsultacija Nr. A3-103; 2005-01-06 konsultacija Nr. A3-120)
Atsiliepimas
Išieškotoja M. J. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo patvirtinti taikos sutartį ir gražinti žemės sklypą išieškotojai.
Nurodo, kad teismas priimdamas skundžiamą nutartį tinkamai įvertino bylos aplinkybes, įvertino tai, kad žemės sklypą įsigijus už 105 000 Lt nėra pagrindo į skolininko sąskaitą pervesti 118 000 Lt. Išieškotoja turėdama įsipareigojimų kitiems asmenims ir dėl areštuoto turto, neturėdama pinigų negali gauti iš A. B. nei turto nei pinigų ir negali vykdyti savo įsipareigojimų tretiesiems asmenims, todėl ji buvo priversta pasirašyti taikos sutartį.
Atskiriesiems skundams nagrinėti taikytinos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Teisėjų kolegija įvertinusi pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0035/09/01292 medžiaga, atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentus konstattuoja, kad pirmos instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl jos naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 263 str.).
Taikos sutartį galima sudaryti bet kurioje civilinio proceso stadijoje. Civilinio proceso kodekso 595 straipsnis reglamentuoja taikos sutarties sudarymą baigiamojoje civilinio proceso stadijoje ? vykdymo procese. Tiek išieškotojas, tiek skolininkas turi teisę užbaigti vykdomąją bylą sudarydami taikos sutartį (CPK 639 str. 6 p., 643 str. 7 p.). Taigi šalys turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis bei veikti vykdymo proceso eigą, taip realizuodamos dispozityvumo civiliniame procese principą, t.y. teisę įstatymo nustatytose ribose laisva valia disponuoti savo materialinėmis ir procesinėmis teisėmis (CPK 13 str.). Sudarydamos taikos sutartį vykdymo procese, šalys abipusiu sutarimu sulygsta dėl teismo sprendimo įvykdymo sąlygų, nustato savo teisių ir pareigų balansą. Taikos sutartyje turi būti išreikšta abiejų vykdymo proceso šalių suderinta valia, jų bendras prašymas, nes toks taikos sutarties patvirtinimas galimas tik tada, kai nėra ginčo tarp taikos sutarties šalių dėl šios sutarties sąlygų. Teismas atsisako tvirtinti taikos sutartį, kurios sąlygos arba sudarymo aplinkybės prieštarauja įstatymui ar viešajam interesui, jos
Nagrinėjamoje byloje išieškotoja ir skolininkas nusprendė vykdomąją bylą pagal Vilniaus apygardos teismo 2009-08-03 vykdomąjį raštą Nr. 2-582-34/2008 dėl 74 000 Lt išieškojimo iš A. B. išieškotojos M. J. naudai, baigti taikiai, sudarydami taikos sutartį, bei pateikė ją antstoliui, o vėliau teismui. Pažymėtina, kad teismas neturi jokio pagrindo atsisakyti tvirtinti vykdymo proceso šalių taikos sutartį, jeigu šalių teisės nevaržomos ir tokia sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normos ar viešajma interesui bei nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių (CPK 140 str. 2 d.). Imperatyvios teisės normos yra privalomos ir jų savo valia šalys negali keisti ir tokios taikos sutarties vykdymas yra teisės pažeidimas (CK 1.80 str.). Kaip matyti iš į bylą pateiktos ginčo šalių taikos sutarties šalys susitarė, kad patvirtinus taikos sutartį ginčo objektas žemės sklypas esantis (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus rajono savivaldybėje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr.(duomenys neskelbtini) lieka M. J. nuosavybe, o A. B. nepretenduoja į nurodytą iešieškotojos nuosavybę (priešingai nei nustatyta teismo sprendime). Sutartimi skolininkas atsisako iš išieškotojos priteistų bylinėjimosi išlaidų 3800 Lt (žyminio mokesčio) ir išlaidų už advokato teiktą teisinę pagalbą. Skolininkas taip pat sumoka išieškotojai 3000 Lt (sutarties 2 p.). Sutarties 3 punkte pažymėta, kad 2007-06-19 ir 2007-06-20 pavedimais skolininkui pervesta 118 000 Lt suma lieka jo nuosavybe ir yra šalių verinamos kaip skolininko išieškotojai sumokėtų sumų už taikos sutartyje nurodytą žemės sklypą gražinimas. Tuo tarpu vykdomoji byla buvo pradėta dėl 74 000 Lt išieškojimo iš skolininko A. B., todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad šalys taikos sutartimi iš esmės susitarė dėl viso ginčo išsprendimo (priešingai nei nustatyta teismo sprendimu), tuo peržengdamos vykdomosios bylos nagrinėjimo dalyką bei ribas, kadangi taikos sutartimi skolininkas gautų daugiau lėšų nei yra priteista teismo sprendimu ir turėjo būti iš jo išieškota pagal teismo sprendimą, todėl tokia taikos sutartis vykdymo procese negalėjo būti teismo patvirtinta.
Atskirajame skunde nurodoma, kad teismas nenurodė kokioms imperatyvioms įstatymo normoms ir kokiam viešajam interesui prieštarauja tarp ginčo šalių sudaryta taikos sutartis, teismas taikydamas Civilinio proceso kodekso 42 straipsnio 2 dalį, jos nepagrindė faktinėmis aplinkybėmis, todėl teismo nutartis nemotyvuota. Su tokiais skolininko argumentais sutikti negalima. Civilinio kodekso 6.983 straipsnyje nustatyta, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje. Sudaryti taikos sutartį yra šalių procesinė teisė, kurią lemia dispozityvumo principas. Dispozityvumo principas leidžia šalims neperžiangiant įstatyme nustatytų ribų pasirinkti savo elgesio variantą civilinio proceso metu. Iš byloje esančio Vilniaus apygardos teismo 2009-08-03 vykdomojo rašto matyti, kad teismas sprendimu nusprendė patvirtinti, kad ieškovas A. B. su atsakove M. J. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį dėl 0,2001 ha žemės sklypo, Vilniaus rajone,(duomenys nesklebtini) kaime, Viliniaus rajono savivaldybėje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys nesklebtini) už 105 000 Lt. sprendimui įsiteisėjus ieškovas įpareigotas atsakovei išmokėti 74 000 Lt, dėl šios sumos išduotas ir vykdomasis raštas. Tuo tarpu vykdymo procese sudaromoje taikos sutartyje šalys susitaria dėl 118 000 Lt sumos įskaitymo ieškovo naudai, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog šalių taikos sutartis peržengia vykdomosios bylos ribas ir prieštarauja imperatyvioms Civilinio kodekso 6.983 straipsnio nuostatoms.
Iš ginčo šalių taikos sutarties 4 punkto seka, kad išieškotoja pareiškė ir garantavo, jog E. K. pervedė pinigines lėšas skolininkui M. J. vardu bei jos interesais ir M. J. neturi A. B. jokių pretenzijų ir/ ar reikalavimų bei užtikrina, jog E. K. nereikalaus pervestų pinigų gražinimo, priešingi atveju M. J. atlygins visus skolininko su tokių reikalvimų pareiškimais susijusius nuostolius. Byloje nepateikti jokie duomenys apie tai, jog E. K. išreiškė būtent tokia valią ir ginčas ateityje tarp E. K. ir išieškotojos nekils. Kaip jau minėta anksčiau, susitardamos dėl taikos sutarties sudarymo šalys išsprendžia tarpusavio ginčą ir kitus ginčytinus klausimus ir tuo užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje (CK 6.983). Nagrinėjamu atveju nėra paneigta, jog teisinis ginčas tarp išieškotojos ir E. K. ateityje kilti negali, todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmos intancijos teismo išvada, jog ateityje gali nukentėti išieškotojos teisės bei teisėti interesai (CPK 42 str. 2 d.).
Motyvuojamoji dalis
Nurodytais argumentais atsirasis skundas atmestinas.
Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu iš skolininko A.
B. priteistinos 5,70 Lt bylinėjimosi (pašto) išlaidos valstybės naudai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1p., kolegija
nutar ė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartį palikti nepakeistą, o skolininko A. B. atskirąjį skundą atmesti.
Priteisti iš A. B. a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 5,70 Lt bylinėjimosi išlaidas.