Panevėžio apygardos teismo nutartis

2020-04-07 · Civilinė byla Nr. e2A-197-755/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-10-24Panevėžio apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-04-07Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-04-07
Bylos Nr.
e2A-197-755/2020
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-02674-2019-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Eigirdas Činka, Nijolė Danguolė Smetonienė, Birutė Valiulienė
Atsakovas
G. P.
Ieškovas
J. T.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-197-755/2020Teisminio proceso Nr. 2-08-3-02674-2019-4Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.5.2.1; (S) 3.2.4.11; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 7 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės Danguolės Smetonienės, Birutės Valiulienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. P. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. spalio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-6228-812/2019 pagal ieškovės J. T. ieškinį atsakovui G. P., išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė J. T. ieškiniu teismo prašė pakeisti nuo kreipimosi į teismą dienos Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-8167-400/2009 priteisto išlaikymo nepilnamečiui sūnui F. P. dydį, kiekvieną mėnesį mokamą periodinių išmokų sumą padidinant nuo 115,85 Eur iki 220 Eur per mėnesį iki sūnaus pilnametystės, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, jog teismo patvirtinta antuokos nutraukimo pasekmių sutartimi šalys išsprendė nepilnamečio sūnaus F. P. gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove ir jo išlaikymo klausimus ir sutarė, kad atsakovas sūnaus išlaikymui mokės po 400 Lt per mėnesį (115,85 Eur) iki sūnaus pilnametystės. Pažymėjo, kad atsakovas gera valia moka po 150 Eur per mėnesį indeksuoto dydžio išlaikymą vaikui.

3. Paaiškino, kad atsakovo teikiamo išlaikymo nepakanka patenkinti būtinus vaiko poreikius, per dešimt metų pasikeitė - išaugo vaiko poreikiai, pasikeitė ieškovės finansinė padėtis – ieškovė augina dar du nepilnamečius, gimusius naujojoje santuokoje. Teigė, kad F. P. materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tenkinti savo įgytus gebėjimus užtikrintų 440 Eur dydžio išlaikymas, kurį kiekvienas iš tėvų skirtų lygiomis dalimis, t.y. po 220 Eur per mėnes

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

4. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2019 m. spalio 24 d. sprendimu ieškinį iš dalies patenkino ir pakeitė 2009 m. spalio 1 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu Nr. 2-8167-400/2009 priteisto išlaikymo F. P. dydį ir priteisė iš atsakovo G. P. išlaikymą nepilnamečiui F. P. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 180 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

5. Teismas pažymėjo, jog atsakovui pripažinus, kad vaiko poreikiai nuo to laiko, kai buvo priteistas išlaikymas, padidėjo, tačiau atsakovas dėl savo turtinės padėties nėra pajėgus padidinti teikiamo išlaikymo vaikui.

6. Įvertinęs ieškovės paaiškinimus, byloje pateiktus paslaugų apmokėjimo ir prekių pirkimo kvitus, ieškovės gaunamą darbo užmokesčio bei iš atsakovo priteistą išlaikymą, pripažino, jog F. P. būtinųjų poreikių patenkinimui per mėnesį būtina skirti ne mažiau kaip 400 Eur. Pabrėžė, kad nuo priteisto išlaikymo F. P. momento 2008 m. liepos 18 d. nepilnamečio vaiko poreikiai žymiai padidėjo, priteistas išlaikymas nebeatitinka dabartinių būtinų protingo dydžio vaiko poreikių. Nustatė, kad ieškovė turi daugiau lėšų skirti vaiko maistui, aprangai, ugdymui, laisvalaikiui, o atsakovo, nors jam prisidedant gera valia prie padidėjusių vaiko poreikių patenkinimo, teikiamo didesnio nei priteistas išlaikymo dydžio nepakanka, papildomai lėšų vaiko poreikių patenkinimui (pvz., skirti papildomų lėšų vaiko parengimui naujiems mokslo metams, atostogoms, sportinei veiklai reikalingų priemonių įgijimui ar kita) atsakovas neskiria, vaiko išlaikymo našta iš esmės perkelta vienai ieškovei.

7. Teismas, vertindamas šalių turtinę padėtį, nurodė, jog ieškovė ir atsakovas yra pakankamai jauni, darbingo amžiaus žmonės; ieškovė dirba, deda maksimalias pajamas pajamoms gauti, investiciniam turtui sukaupti; atsakovo gaunamas mažos pajamas ir esamą finansinę padėtį, nededant pastangų rasti kitą pajamų šaltinį, vertino kaip atsakovo nesuinteresuotumą dirbti ir gauti didesnes pajamas. Įvertinoa atsakovo paaiškinimus, kad atsakovas ieško darbo, turi darbo patirties prekybos, transporto sektoriuje, todėl sprendė egzistuojant prielaidoms ateityje atsakovui gauti geriau apmokamą darbą ir teikti išlaikymą vaikui.

8. Darė išvadą, jog kad ieškovės finansinė padėtis yra geresnė ir stabilesnė palyginti su atsakovo – ji gyvena santuokoje, sutuoktinis ir ji gauna pastovias pajamas, turi investicijoms skirto turto; atsakovas gyvena vienas, sumažėjus jo pajamoms dėl sezono, ligos, jis neturi kito pajamų šaltinio ir nėra kitų asmenų, kurie galėtų padėti pragyventi jam finansiškai. Sprendė, kad nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo ir nustatyti ieškovės ir atsakovo vaiko išlaikymo prievolėje dalis atitinkamai 55 ir 45 procentais.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9. Apeliaciniu skundu atsakovas G. P. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžiio rūmų 2018 m. spalio 24 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

10. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino šalių turtinę padėtį, nes ieškovės turtinė padėtis yra žymiai geresnė nei atsakovo, todėl ieškovė turi geresnes finansines ir turtines galimybes sūnui teikti didesnį išlaikymą.

11. Paaiškina, jog pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą, nepilnametis sūnus gauna 70 Eur išmoką, o ne kaip nurodė ieškovė, todėl ieškovės nurodytas vaiko išlaikymo dydis per mėnesį turėtų būti sumažintas nuo 440 Eur iki 370 Eur. Mano, kad atsakovui tenkanti mokėti išlaikymo dalis būtų 160 Eur, sutinkant su pirmosios instancijos teismo nustatyta vaiko išlaikymo prievolėje dalimi – 45 procentais. Visgi, mano, kad, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, atsakovo vaiko išlaikymo prievolėje dalis turėtų būti 40 procentų, kas atitinka šiuo metu atsakovo mokamą kas mėnesį 150 Eur sūnaus F. P. išlaikymui.

Atsiliepimas

12. Ieškovė J. T. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą.

13. Nurodo, jog po skundžiamo sprendimo priėmimo nustatė, kad interneto portale atsakovas atnaujino skelbimą dėl transporto priemonių nuomos, todėl tvirtina, jog atsakovas klaidino teismą dėl savo bendrovės sezoniškumo. Teigia, kad transporto priemonių atsakovo nuoma gali būti vykdoma visus metus, todėl ir atsakovo pajamos gali būti didesnės.

14. Paaiškina, kad po paskutinio teismo posėdžio ieškovės situacija pasiekitė ir dėl nepilnamečių vaikų užimtumo nebegali dirbti visą dieną, dėl ko sumažėjo jos darbo atlygis. Be to, šalių nepilnametis sūnus pradėjo lankytis pas korepetitorius ir ieškovė išleidžia jiems per mėnesį apie 88 Eur. Pabrėžia, kad ieškovės šeima stengiasi gauti bendrų atostogų, kurios priskirtinos irgi prie būtinųjų išlaidų, ir nepilnamečio vaiko atsotogų išlaidų dalis per mėnesį sudaro apie 66-83 Eur.

15. Sutinka su apelianto nurodytu viako išmokos dydžiu, tačiau mano, jog tokia nekryptinga ieškovės klaida nedaro įtakos pirmosios instancijos teismo sprenidmo teisėtumui ir pagrįstumui.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 326 str. 1 d. 1 p.).

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

17. Kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė J. T. pateikia papildomus įrodymus – skelbimą apie transporto priemonių nuomą internetiniame portale, ieškovės darbo sutarties kopiją bei pažymą apie gaunamą darbo užmokestį. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog ieškovė neprašo priimti pateikiamus dokumentus, iš esmės akcentuoja po bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos išaiškėjusias/naujai atsiradusias aplinkybes, kurios vertinamos kaip ieškinio reikalavimų papildomas pagrindimas. Su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikiamus dokumentus kolegija laiko papildomais įrodymais ieškinio reikalavimams įrodyti, todėl atsisako juos priimti (CPK 185 str., 314 str.).

18. Nagrinėjant klausimą dėl išlaikymo priteisimo vaikui, atsižvelgiama į nepilnamečio vaiko poreikius ir į tėvų turtinę padėtį, taikomas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.192 straipsnis. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vystytis vaikui, t. y., nustato kriterijus, į kuriuos atsižvelgiant nustatomas nepilnamečiam vaikui priteisiamo išlaikymo dydis.

19. Priteisiant išlaikymą iš vieno iš tėvų, atsižvelgiama į tai, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.). Proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl nagrinėjant bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y., visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius.

20. Byloje nustatyta, kad J. T. ir G. P. turi vieną bendrą nepilnametį vaiką – F. P., gim. (duomenys neskelbtini). Apeliantas G. P. iš esmės neginčija pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, jog nepilnamečio vaiko išlaikymui per mėnesį reikia apie 400 Eur. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, sutinka su tokia išvada.

21. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą priteisti iš apelianto 180 Eur periodinių išmokų nepilnamečio vaiko išlaikymui, itin detaliai įvertino abiejų ginčo šalių turtinę padėtį, pastangas pagerinti ją. Kolegija sprendžia, jog šiuo konkrečiu atveju, daugiau nuklypti nuo vaiko išlaikymo prievolės lygių dalių principo nei tai padarė pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindo (CPK 185 str.). Byloje nėra nustatyta aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog apeliantas dėl objektyvių priežasčių negali ir/ar negalės ateityje teikti nepilnamečiui sūnui išlaikymą tokio dydžio, kokį priteisė teismas skundžiamu sprendimu (CPK 12 str., 185 str.). Teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, jog apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008).

22. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė turi išlaikyti ne tik bendrą šalių nepilnametį vaiką, bet ir dar du nepilnamečius vaikus, gimusius kitoje santuokoje. Šiuo atveju, didesnis turto, kurį galima panaudoti gauti daugiau pajamų, sukaupimas gali būti vertinamas kaip ieškovės pastangos užsitikrinti kitų pajamų gavimą, kurias galima panaudoti ir vaikų, tame tarpe ir nepilnamečio šalių sūnaus, poreikių užtikrinimui. Pažymėtina ir tai, jog nekilnojamojo turto Vilniuje įsigijimui ieškovė panaudojo skolintas lėšas, kurias reikės grąžinti, todėl itin akcentuoti galimybę panaudoti iš minėto turto nuomos ar kitokio panaudojimo gautas pajamas nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimui nėra pagrindo.

23. Vertinant priteisto nepilnamečiui vaikui išlaikymo dydį, kolegija, atsižvelgusi į apeliaciniame skunde išdėstytus motyvus, neturi pagrindo sumažinti jį. Kaip per didelį išlaikymo dydį apeliantas grindžia tuo, jog ieškovė neteisingai nurodė gaunamos vaiko išmokos dydį. Apeliantas teigia, jog minėtu išmokos dydžiu turėtų būti mažinama nepilnamečio sūnaus poreikiams tenkinti kas mėnesį reikalinga lėšų suma ir, sumažinus apelianto vaiko išlaikymo prievolės dalį, liktų jo mokama kas mėnesį 150 Eur suma.

24. Pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio (teisės akto redakcija galiojanti nuo 2020 m. sausio 1 d.) 1 dalį kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų ir vyresniam, jeigu jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa), bet ne ilgiau, iki jam sukaks 21 metai, yra skiriama ir mokama 1,54 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį, o pagal to paties straipsnio 2 dalies 2 punktą, papildomai išmoka vaikui už tą patį vaiką skiriama ir mokama 1,03 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį asmenims, auginantiems tris ar daugiau vaikų. Ieškovė atsiliepime patvirtino, kad už nepilnametį sūnų gavo 70 Eur vaiko išmoką.

25. Kolegija nurodo, kad išmokos vaikui tikslas yra mažinti vaikų skurdą ir socialinę atskirtį, nuosekliai didinti finansinę paramą vaikus auginančioms šeimoms. Teikiant vaikams valstybės piniginę paramą išmokos vaikui būdu yra siekiama pagerinti vaikų padėtį, sudaryti jiems geresnes sąlygas, užtikrinti, kad vaikų poreikiai būtų visapusiškiau patenkinti. Todėl, šios išmokos paskirtis nėra mažinti tėvų teikiamą išlaikymo vaikams dydį. Juolab, tėvai negali atsisakyti vykdyti arba perkelti vykdyti kitiems asmenims (taip pat ir valstybei) pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pažymi, kad, jei valstybės mokamos išmokos vaikui dydžiu būtų mažinama tėvų išlaikymo pareiga vaikams, vaikų padėtis nė kiek nepagerėtų, nebūtų sudarytos sąlygos geriau ir visapusiškiau patenkinti vaiko poreikius. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad valstybės skiriama išmoka vaikui nesudaro pagrindo mažinti tėvų išlaikymo prievolės vaikui dydžio, todėl apeliantas negali remtis vaiko išmokos mokėjimo faktu ir prašyti sumažinti jam tenkančios pareigos teikti vaikui išlaikymą dydį (CPK 185 str.).

26. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo sumažinti priteistą išlaikymą vaikui iki apelianto nurodyto dydžio, kuris nebuvo teismo procesiniu sprendimu priteistas iš apelianto, todėl skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

27. Netenkinus apeliacinio skundo, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, kurios yra mažinamos nuo 600 Eur iki 400 Eur, įvertinus ginčo nesudėtingumą, advokato darbo sąnaudas (pateikiant esminius argumentus dėl apeliacinio skundo motyvų), protingumo principą (vertinant apeliaciniame skunde išdėstytų nesutikimo su skundžiamu sprendimu argumentų apimtį), priteisiamos iš atsakovo G. P. (CPK 93 str. 4 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. spalio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš G. P. (a. k. (duomenys neskelbtini)) J. T. (a. k. (duomenys neskelbtini)) naudai 400,00 Eur (keturi šimtai eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Eigirdas ČinkaNijolė Danguolė SmetonienėBirutė Valiulienė