- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-22
- Bylos Nr.
- 2S-624-883/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stasiūnienė
- Ieškovas
- E. N.
- Atsakovas
- N. N.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo E. N. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-7453-952/2020, kuria išspręstas ieškovo E. N. ieškinio atsakovei N. N. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės priėmimo klausimas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas E. N. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo nutraukti jo ir atsakovės N. N. santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) dėl ieškovo E. N. kaltės, po santuokos nutraukimo atsakovei N. N. palikti iki santuokos sudarymo turėtą pavardę, E. N. – „N.“ pavardę, priteisti vaikams išlaikymą lygiomis dalimis iš abiejų šalių, atleisti ieškovą nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai 2020 m. birželio 15 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo ieškinį, išaiškindamas, kad teismo atsisakymas priimti ieškinį nekliudo vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu ieškiniu, jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti ieškinį (pasinaudojus privalomąja meditacija).
3. Teismas akcentavo, kad inicijuojant šeimos ginčą, nagrinėtiną ginčo teisena, pirmiausia turi būti pasinaudota privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka – mediacija, ginčų sprendimo procedūra. Šiuo atveju ieškovas neįgyvendino įstatyminės pareigos dėl privalomos ikiteisminės mediacijos, todėl teismas konstatavo, kad ieškovas nesilaikė įstatymo nustatytos išankstinio ikiteisminio ginčų nagrinėjimo tvarkos, todėl ieškovo E. N. ieškinį dėl santuokos nutraukimo atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
4. Atskiruoju skundu ieškovas E. N. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Apeliantas nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog ieškovas šiuo metu yra įkalinimo įstaigoje, todėl teismo minimos Mediacijos įstatymo nuostatos netaikomos. Pagrindinė priežastis dėl kurios apeliantas nori nutraukti santuoką yra tai, kad šiuo metu ieškovas yra įkalinimo įstaigoje. Apeliantas pripažįsta savo kaltę dėl santuokos iširimo ir mano, jog atsakovė pateiks sutikimą santuoką nutraukti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
6. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė priimti ieškovo ieškinį dėl santuokos nutraukimo esant vieno iš sutuoktinio kaltei nepasinaudojus įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.
7. Asmens teisei kreiptis į teismą teisminės gynybos yra būdingas absoliutumas. Ši teisė turi būti įgyvendinama laikantis įstatymų nustatytos tvarkos (CPK 5 straipsnio 1 dalis). CPK 137 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti atsisakymo priimti ieškinį (ar kitą procesinį dokumentą, kuriuo inicijuojamas civilinės bylos pradėjimas) pagrindai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, kad CPK 137 straipsnio 2 dalyje nustatytas pagrindų sąrašas yra baigtinis, kas reiškia, kad teismo atsisakymas pradėti (iškelti) civilinę bylą pagal pateiktą procesinį dokumentą gali būti grindžiamas tik nurodytoje proceso teisės normoje įtvirtintais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-690/2018).
8. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovo ieškinį tuo pagrindu, kad ieškovas nesilaikė įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, t. y. nepasinaudojo privalomąja ikiteismine mediacija.
9. Vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktu, teismas atsisako priimti ieškinį, jei suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.
10. Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 20 straipsnio 1 dalis, numato, jog privalomoji mediacija taikoma sprendžiant šiuos ginčus: 1) šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena CPK nustatyta tvarka; 2) kitais įstatymų nustatytais atvejais. Taigi, spendžiant šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena CPK nustatyta tvarka ir kitais įstatymų nustatytais atvejais, yra būtina privalomoji mediacija. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šiame įstatyme nėra įtvirtinta jokių išimčių dėl privalomosios mediacijos netaikymo net ir ieškovo nurodomu ginčo situacijos atžvilgiu.
11. Šiuo atveju pareikštu ieškiniu apeliantas santuoką prašo nutraukti dėl jo kaltės šiuo metu jam atliekant bausmę įkalinimo įstaigoje. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai taikė Mediacijos įstatymo nuostatas.
12. Vertindamas šiuos atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad išankstinė šeimos ginčų nagrinėjimo tvarka yra skirta ne atsitiktinai, o sąmoningu įstatymo leidėjo siekiu sudaryti galimybes šalims taikiai susitarti. Tokiu būdu šalys yra apsaugotos nuo bylinėjimosi išlaidų ir ilgų teisminių procesų. Pažymėtina, kad privaloma teisminė mediacija nėra mokama.
13. Privalomąją mediaciją inicijuoja ginčo šalys bendru sutarimu arba viena iš ginčo šalių (Mediacijos įstatymo 21 straipsnio 1 dalis). Kai privalomąją mediaciją inicijuoja viena iš ginčo šalių, ši ginčo šalis turi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai paduoti prašymą dėl mediatoriaus skyrimo šio įstatymo 14 straipsnyje nustatyta tvarka arba savo pasirinktam mediatoriui, įrašytam į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, paduoti prašymą vykdyti mediaciją šio įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka (Mediacijos įstatymo 21 straipsnio 3 dalis).Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba arba mediatorius, gavę šio straipsnio 3 dalyje nurodytą ginčo šalies prašymą, ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo gavimo dienos išsiunčia kitai ginčo šaliai pranešimą apie gautą prašymą, kartu nurodydami, kad ne vėliau kaip per penkiolika darbo dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos turi būti gautas kitos ginčo šalies sutikimas dėl mediacijos vykdymo (Mediacijos įstatymo 21 straipsnio 4 dalis). Jeigu per penkiolika darbo dienų nuo šio straipsnio 4 dalyje nurodyto pranešimo išsiuntimo dienos negaunamas kitos ginčo šalies sutikimas dėl mediacijos vykdymo, laikoma, kad kita ginčo šalis nesutiko pasinaudoti privalomąja mediacija. Šiais atvejais privalomąją mediaciją inicijavusi ginčo šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl ginčo išsprendimo ir yra laikoma, kad ginčo šalis įgyvendino įstatymuose nustatytą reikalavimą pasinaudoti privalomąja mediacija (Mediacijos įstatymo 21 straipsnio 5 dalis).
15. Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad nors konkrečiu atveju tarp šalių kilęs ginčas yra susijęs su šeimos teisiniais santykiais, tačiau byloje nėra pateikta duomenų apie tai, kad šalys būtų iniciavę privalomąją mediaciją, būtų kreipęsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl mediatoriaus paskyrimo arba į pasirinktą mediatorių iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo dėl šio ginčo išsprendimo, kad ieškovas inicijavo mediacijos procesą, tačiau nebuvo gautas kitos ginčo šalies sutikimas dėl mediacijos vykdymo. Taigi, nepateikus nurodytų duomenų, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškovo ieškinį nepasinaudojus išankstine ginčo sprendimo ne teisme tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas).
16. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta nepažeidžiant proceso ir materialiosios teisės normų, atitinka šiuo metu egzistuojantį teisinį reglamentavimą dėl privalomosios mediacijos taikymo, sprendžiant šeimos ginčus, todėl atskirojo skundo argumentų pagrindu naikinti ją nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. birželio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.