Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-05-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-499-487-2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-05-21
Bylos Nr.
1A-499-487-2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jolanta Čepukėnienė (pirm.), Virginija Švedienė, Jūratė Damanskienė
Nukentėjusysis
K. G., G. G.
Advokatai
Kazimiera Kanišauskienė
Kategorijos

Pranešėja Jolanta Čepukėnienė Baudžiamoji byla Nr. 1A – 499/2012

Teisėjas Robertas Rainys Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.15.1.2., 2.4.6.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2012 m. gegužės 21 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolantos Čepukėnienės,

teisėjų Jūratės Damanskienės ir Virginijos Švedienės,sekretoriaujant Mariui Frejeriuidalyvaujant prokurorei J. Kanišauskienei,nukentėjusiajai K. G.,nukentėjusiųjų atstovei advokatei Kazimierai Kanišauskienei,gynėjui advokatui Simui A. J.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų K. G. ir G. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 29 d. nuosprendžio, kuriuo I. Š. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant per 1 mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atsiprašyti nukentėjusiųjų bei paskirta jam baudžiamojo poveikio priemonė – 1000 Lt įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją įmokant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iš I. Š. priteista 1500 Lt G. G. naudai neturtinei žalai atlyginti.

Kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Š. nuteistas už tai, kad 2010-06-28 apie 12.00 val., kieme tarp namų Nr. 93 ir 103 S. Neries g., Vilniuje, tyčia sudavė kumščiu du smūgius į kairį petį ir smūgį į dešinį petį mažamečiui G. G., gimusiam 1996-07-14, tuo jam sukeldamas fizinį skausmą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nukentėjusysis G. G. ir nukentėjusioji, jo įstatyminė atstovė K. G. prašo pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-02-29 nuosprendį dalyje dėl civilinio ieškinio: pilnai patenkinti pateiktą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos arba padidinti G. G. priteistą sumą neturtinei žalai atlyginti. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino I. Š. nusikalstamais veiksmais G. G. padarytą neturtinę žalą ir nepagrįstai priteisė tik 1500 Lt jai atlyginti. Anot apeliantų, teismas neatsižvelgė į tokias aplinkybes, kaip tai, jog smurtas buvo panaudotas viešoje vietoje nepilnamečių draugų akivaizdoje prieš paauglį, kuris yra itin jautrus, todėl patyrė šoką, dėl įvykio giliai išgyveno, jautėsi pažemintas bendraamžių akivaizdoje, ir iki šiol jaučiasi pažemintas ir paniekintas. Apeliantai atkreipia apeliacinės instancijos teismo dėmesį, kad ypač nukentėjusįjį G. G. įskaudino nuteistojo ir jo šalininkų elgesys, tiriant ir atskleidžiant padarytą jo atžvilgiu nusikalstamą veiką, kai nuteistasis I. Š. visą laiką savo kaltę neigė ir melavo tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu, o nukentėjusysis G. G., nukentėjusioji, jo įstatyminė atstovė K. G., G. G. draugai, buvę kartu smurto panaudojimo metu, buvo kaltinami melu ir išsigalvojimu, pasitelkiant net tariamai įvykį mačiusius savo liudytojus. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad dėl išgyvenimų G. G. negalėjo ramiai miegoti, susikaupti bei tinkamai pasiruošti užsiėmimams mokykloje. Atkreiptas apeliacinės instancijos teismo dėmesys ir į tai, jog baudžiamasis procesas užtruko ilgą laiką – beveik dvejus metus, tiek nukentėjusysis, tiek jo bendraamžiai buvo apklausiami ne vieną kartą ir tokiu būdu nuolat buvo primenami patirti išgyvenimai, taip pat nukentėjusiojo G. G. įstatyminė atstovė K. G. buvo priversta juos įtraukti liudyti jai privataus kaltinimo tvarka iškeltose bylose dėl tariamai netinkamo savo elgesio, ginant nepilnamečio sūnaus interesus šioje baudžiamojoje byloje. Apeliantai nurodo, jog patirta neturtinė žala turi būti įvertinta ne mažiau nei 10 000 litų.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusioji K. G., nukentėjusiųjų K. G. ir G. G. atstovė advokatė K. K. prašo apeliacinį skundą patenkinti, nuteistojo gynėjas advokatas S.A. J. ir prokurorė J. K. prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nukentėjusiųjų apeliaciniame skunde nurodyta, jog apylinkės teismas netinkamai įvertino visus reikiamus kriterijus nukentėjusiojo G. G. patirtos neturtinės žalos dydžiui nustatyti. Teisėjų kolegija gi neturi teisinio pagrindo paneigti pirmosios instancijos teismo išvadų dėl neturtinės žalos dydžio ir vertinti jas kitaip. Kolegijos nuomone, nėra pagrindo teigti, kad apylinkės teismas nepagrįstai netenkino civilinio ieškinio pilnai ir nemotyvuotai sumažino prašomos neturtinės žalos dydį, todėl šis apeliantų argumentas yra nepagrįstas.

Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Kadangi CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, jog teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, kurie reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra.

Nekyla jokių abejonių, jog, kaip ir nustatyta pirmos instancijos teismo nuosprendyje, nukentėjusysis G. G. dėl nuteistojo I. Š. tyčinių nusikalstamų veiksmų – fizinio smurto prieš mažametį panaudojimo bendraamžių akivaizdoje, patyrė fizinį skausmą, pažeminimą, dėl ko jam padaryta neturtinė žala.

Byloje nustatyta, kad nuteistasis I. Š. padarė nusikaltimą, kuris įstatymo priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai. I. Š. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam G. G. sveikatos sutrikdymas nebuvo padarytas, jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Tai, kad nusikalstama veika buvo įvykdyta prieš mažametį, atitinkamai kvalifikavo nuteistojo veiksmus pagal griežtesnį baudžiamąjį įstatymą. I. Š. nusikalstama veika šiuo konkrečiu atveju nesukėlė rimtesnių pasekmių. Tokią išvadą leidžia daryti byloje esantys duomenys, iš kurių matyti, jog nukentėjusysis sveikatos sužalojimų nepatyrė, nebuvo gydomas, liekamieji reiškiniai nekonstatuoti. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad G. G. iki šiol jaučia jam sukelto fizinio skausmo pasekmes ar kad patirtas fizinis smurtas, sukėlęs fizinį skausmą, trukdytų jam gyventi visavertį gyvenimą ateityje. Nors nukentėjusieji apeliaciniame skunde nurodo, kad patirtus emocinius išgyvenimus nukentėjusysis jaučia iki šiol, byloje nėra jokių duomenų, kad jo emociniai išgyvenimai būtų sukėlę sveikatos sutrikimus, išsivystę į emocinę depresiją, būtų pablogėjusios bendravimo galimybės.

Pirmos instancijos teismo išvados dėl priteisto civilinio ieškinio dydžio pagrįstos nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, t.y. tuo, kokį sveikatos sužalojimo mastą ir jo padarinius patyrė nukentėjusysis, o tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Nustatytos aplinkybės, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai bei teisminė praktika kolegijai leidžia daryti išvadą, kad pirmos instancijos teismo priteistas civilinio ieškinio dydis atitinka padarytos veikos pavojingumą bei padarinius, nukentėjusiojo orumą, nuteistojo asmenybę, jo turtinius ir socialinius interesus (bylos duomenimis nuteistasis yra dirbantis), visos šios aplinkybės suteikia jam galimybę įvykdyti pareigą ir atlyginti nukentėjusiajam padarytą neturtinę žalą, užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, priešingai, nei teigia apeliantai, pirmosios instancijos teismas, vertindamas nukentėjusiojo G. G. patirtos neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į aplinkybes, turinčias reikšmę šio klausimo išsprendimui, vadovavosi Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio nuostatomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos nustatymo kriterijus, Lietuvos Respublikos CK 6.282 straipsnio nuostatomis bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, taip pat nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamos teismų praktikos.

Nukentėjusieji apeliaciniame skunde taip pat nurodė naujas aplinkybes, kuriomis grindė pareikštą civilinį ieškinį, pirmos instancijos teisme šios aplinkybės nebuvo nurodytos ir teismas jų neanalizavo. G. G. ir K. G. skunde nurodė, kad G. G. išgyvenimai truko ir po nusikalstamos veikos padarymo dėl nuteistojo I. Š. ir jo šalininkų elgesio, tiriant ir atskleidžiant padarytą jo atžvilgiu nusikalstamą veiką, jam siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Pažymėtina, kad nukentėjusiuoju baudžiamojoje byloje pripažįstamas asmuo, kuriam žala padaroma nusikalstamais veiksmais. Todėl laikytina, kad nukentėjusiojo G. G., nukentėjusiosios, jo įstatyminės atstovės K. G. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės dėl nuteistojo ir jo artimos aplinkos asmenų veiksmų tiek nukentėjusiojo G. G., jo draugų, tiek ir nukentėjusiojo įstatyminės atstovės K. G. atžvilgiu, tiriant ir nagrinėjant baudžiamąją bylą, negali būti vertinamos, kaip pagrindas baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio dydžio nustatymui ir apeliacinės instancijos teisme – priteisto civilinio ieškinio dydžio peržiūrėjimui.

Pažymėtina, kad teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra pakankamai įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą apsprendžia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Taigi, šiuo konkrečiu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad 1500 Lt piniginė kompensacija nukentėjusiajam atitinka jo atžvilgiu padarytos veikos pavojingumą, nukentėjusiojo patirtą fizinį skausmą, pažeminimą draugų akivaizdoje, taip pat nuteistojo turtinę padėtį, jo kaltės laipsnį.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-02-29 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Sutinkamai su suformuota teismine praktika, padarius išvadą, jog skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinės instancijos teismas neprivalo analizuoti kiekvieną skundo argumentą (apie ilgą laiką užtrukusį procesą, pakartotinai apklausiant nukentėjusįjį bei liudytojus patirtus išgyvenimus ir pan.), neturintį esminės reikšmės šiam sprendimui (Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-398/2009).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

nukentėjusiųjų K. G. ir G. G. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė Jolanta ČepukėnienėTeisėjai Jūratė DamanskienėVirginija Švedienė.