- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-04-15
- Bylos Nr.
- 1-464-311/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-38-1-00036-11-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rimantas Grigas
- Kaltinamasis
- R. P.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, romė, netekėjusi, 5 klasių išsilavinimo, nedirbanti, registruota teritorinėje darbo biržoje, gyvenanti ir deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteista,
Aprašomoji dalis
n u s ta t ė:
R. P. žinodama, turėdama ir galėdama žinoti, kad turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, po 2010-12-11 įstatymo Nr. XI-1199 įsigaliojimo turėjo nuosavybės teise didesnį negu 500 MGL vertės turtą – 450 000 litų vertės 114,45 kv. m. bendro ploto butą su rūsiu (registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), kurį neturėdama teisėtų pajamų įgijo 2008-12-19, t.y padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 189¹ str. 1 d. .
Kaltinamoji R. P. kalta neprisipažino ir parodė, kad 1994 m. mirė jos tėvas ir paliko jai palikimą – auksą. Tuo metu su mama ji gyveno trijų kambarių bute Šv. Gertrūdos g., Kaune. Butas buvo mamos ir jos. Tėvas mamai paliko auksą, juvelyrinius dirbinius – žiedus, auskarus, grandinėles. Jis auksą paliko seseriai, o sesuo perdavė mamai. Ištekėjusi R. P. su vyru R. B. apie 5 metus gyveno pastarojo tėvo namuose Marijampolėje. Vyras ir uošvis dirbo. Vyras neoficialiai perveždavo automobilius. Po to jo tėvas nupirko keturių kambarių butą, nes uošvienė jos nemylėjo. Ten R. P. su vyru gyveno apie 2 metus. Vėliau jie pirko butą už 20 000 litų. Po to šį butą pardavė gal už 100 000 litų, nusipirko namą, ten pragyveno gal 4 metus. Su vyru išsiskyrė 2007 m. ar 2008 m. R. P. mama pardavė butą dar kai R. P. gyveno su vyru. Po to mama išvyko gyventi pas patėvį į Latviją, pinigus išsivežė, nes R. P. tada pinigų nereikėjo. Kai R. P. grįžo į Kauną, mama tuo metu jau gyveno savo brolio bute Kaune, Šančiuose. R. P. apsigyveno pas mamą, sąskaitos banke neturėjo. Tėvo palikimą mama turėjo su savimi. Kai pirko butą Ožeškienės gatvėje, mokėjo tėvo palikimo pinigus-60 000 Lt, juos mama gavo, pardavusi lombarde auksą. Pati R. P. kartu su mama lombarduose nebuvo. Dar turėjo pinigus, kuriuos gavo už ankstesnį parduotą butą – 94 000 Lt, kuriuos mama kažkur laikė. Tuos pinigus ji atidavė prieš pat buto pirkimą. R. P. tada buvo labai didelė depresija, ji kreipėsi į gydytoju, buvo labai sutrikusi, nesuprato ką daro. Kai R. P. išsiskyrė, vyras padavė jai per vestuves surinktus pinigus. Jis už tuos pinigus pirkdavo mašinas, uždirbdavo. Kai atvažiavo į Šančius pas mamą, vyras atvažiavo pas ją į namus ir padavė 50 000 litų. Pagal jų papročius, kai tuokiamasi, jei mergaitė skaisti, visi pinigai atitenka jai. Vėliau P. B. pardavė savo sklypą Marijampolėje. Kai ištekėjo, 2006 m. nusipirko ten sklypą perpardavimui už 100 000 iš mamos pinigų, pardavus butą. 2008 m. pardavė sklypą už 100 000 Lt, nes nenorėjo daugiau būti Marijampolėje. 100 000 Lt sumokėjo iš karto grynais. Kadangi pritrūko pinigų butui, mama paskambino pusseserei, kuri gyveno Austrijoje, ir paprašė paskolinti 250 000 litų. Ši sutiko. 2008 m. pusseserė atvyko į Kauną ir davė 70 000 eurų. Ji važiavo autobusu į Lietuvą. Pinigus padavė mamai, ši juos keitė bankuose, tačiau jokių kvitų neturi. Sakė, kad gavo 250 000 litų. Su teta pasirašė paskolos sutartį. Surašė, kad iki 2015 m. paskolina 250 000 Lt su 2 procentš palūkanomis mėnesiui. Po to nusipirko butą Ožeškienės gatvėje. Pas juos gyveno teta ir kitos tetos vaikas. Kratos metu rado tetos pinigus. R. P. nežino, kokią sumą turės grąžinti. Pati yra nemokyta, o visus tuos reikalus tvarko mama. Iš pusseserės gautos paskolos dar nei kiek negrąžino. Grąžinti pinigus galvojo, pardavus butą, o jį pardavus, gal nuomotųsi kur gyventi. Paėmė iš mamos 94 000 Lt, kai 2006 m. pirko sklypą. Sklype buvo pastatas, tik sienos, be langų. Galvojo jį perparduot. Nuo sklypo neuždirbo, nes norėjo greičiau parduoti, užsidirbti. Romų moterims galima dirbti. Tuo metu gyveno su vyru. Pardavė sklypą, kai jau buvo išsiskyrę. Aukso dirbinius pardavė mama. Tėvas neturėjo kitos šeimos. Jis gyveno su seserim. Patri R. P. už vaikus gaudavo 50-100 litų kas mėnesį, buvo registruota darbo biržoje. Norėjo perparduoti tą butą, kad užsidirbtų. Galvojo, kad greičiau parduos šį butą, nes gera vieta. Laukė, kol pakils kainos. Mamos pusseserė M. A. yra jos teta iš Austrijos. Jau apie 18 -20 metų ji gyvena Austrijoje. Prieš tai gyveno Lietuvoje. Mama jai vis paskambindavo, pati R. P. neskambino. Mama pas ją nebuvo išvykusi. Pas juos ji buvo atvykusi 2-3 kartus. Tetą R. P. matė gal 2 kartus: pirmą kartą- gal būdama 8-10 metų, po to- 2008 m., kai atvežė pinigus. R.p. nežino, kodėl teta pinigų nepervedė per banką. Mama, teta, pusbrolis ir dabar tame bute gyvena. Apie perkamą butą R. P. vyras nieko nežinojo, su juo šiuo metu ji nebendrauja, bendro ūkio neveda.
Teisiamojo posėdžio metu pagarsinti kaltinamosios R. P. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose ji parodė, kad 2008-12-19 nusipirko butą (duomenys neskelbtini), sumokėjusi grynais pinigais 450 000 litų. Tokią sumą ji turėjo, nes 2008-09-28 pardavė už 100 000 litų žemės sklypą su namu Budavisko g. 8, Marijampolėje. Šį žemės sklypą su pastatais ji pirko 2006 m. pabaigoje, bet iš ko ir už kiek, nepamena. Pinigus šiam žemės sklypui ir pastatams įsigyti ji turėjo nuo senesnių laikų. Tai buvo tėvo palikimas aukso dirbiniais, t. y. monetomis, grandinėlėmis ir žiedais. Visus šiuos aukso dirbinius ji po truputį pardavinėjo ir gautus pinigus kaupė. Bendrai už tėvo paliktus ir parduotus aukso dirbinius gavo 60 000 litų. Tėvas mirė 1994 m. Prie žemės sklypo ir pastatų pirkimo ji dar pridėjo per savo vestuves gautus pinigus. Vestuvės įvyko 1998 m., per jas pinigais ir aukso dirbiniais gavo apie 50 000 litų. 1999-01-29 ji kartu su savo mama T. M. pardavė butą šv. Gertrūdos g. 23A-1, Kaune. Už šį butą jos gavo 94 000 litų. Nors butas priklausė jai su mama per pusę, bet mama visus pinigus paliko jai. Be to, buto pirkimui (duomenys neskelbtini), 250 000 litų pasiskolino iš savo tetos M. A., kuri labai seniai išvažiavo gyventi į Austriją. Pasiskolintus 250 000 litų sumokėjo pirkdama butą (duomenys neskelbtini). Dėl paskolos gavimo iš tetos M. ji daugiau nieko nenori aiškinti, nes tai susiję su šeimos reikalais. R. P. vardu buvo registruotas automobilis „BMW“, bet jis buvo pirktas ne už jos pinigus, tik registruotas jos vardu. Šis automobilis buvo pirktas vyro R. B., kuris tuo automobiliu važinėdavo į Vokietiją (1 t., 123 b. l.).
Pagarsinus šiuos parodymus kaltinamoji R. P. parodė, kad kai jos mamą sulaikė, ji buvo labai persigandusi, nesuprato ką kalba. Nežinojo, kad gali neduoti parodymų. Teisme duoti jos parodymai yra teisingi. Ji nežino, ar teisingi jos parodymai, kad aukso dirbinius pardavė dalimis.
Teisiamojo posėdžio metu pagarsinami kaltinamosios R. P. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose ji parodė, kad su mama T., sūnumi V. P. ir dukra R. P. gyvena (duomenys neskelbtini). Šį butą ji nusipirko kažkur prieš du metus. Butas yra 4 kambarių, plotas 114 kvadratinių metrų, už butą ji mokėjo apie 400 000 litų. Butą nusipirkti jai padėjo buvęs vyras R. B., kuris gyvena Marijampolėje. R. B. buto pirkimui jai davė 250 000 litų. Kitus pinigus jai davė mama ir tetos - R. S. ir D. A.. Išeina, kad giminės jai davė 150 000 litų. Tie pinigai jai buvo duoti, o ne paskolinti, nes giminės žinojo, kad ji neturi iš ko atiduoti. Iš kur jos mama ir tetos turėjo pinigų, ji nežino, neklausė, tikriausiai jos susitaupė. Nors ji negyvena su buvusiu vyru R. B., tačiau šis padeda jai išlaikyti vaikus, pasiima juos pas save, apiperka, duoda jai pinigų karatais po 1000 litų, po 2000 litų. Pinigus buvęs vyras duodavo jai tiesiogiai ar per vaikus. Paskutinį kartą ji su buvusiu vyru matėsi prieš 2010 m. Velykas. Tada vyras jai davė 5 000 litų vaikams ir šventėms. Taip iš buvusio vyro gaudama pinigų R. P. susitaupė 15 000 litų, kurie buvo rasti kratos metu bute (duomenys neskelbtini). Tuos pinigus ji buvo davusi tetai D. A. palaikyti, (1 t., 9-10 b. l.).
Pagarsinus šiuos parodymus kaltinamoji R. P. parodė, kad nežino, kodėl skiriasi parodymai. Tuo metu sakė netiesą.
Liudytojas P. B. parodė, kad kaltinamoji R. P.– jo buvusi marti. Buvo sudaryta bažnytinė santuoka, tačiau jis pats dokumentų nematė. Vestuvės vyko Marijampolėje. Jose dalyvavo apie 200 žmonių, dauguma – romai. Per vestuves buvo dovanojamos dovanos, pinigai. Buvo surinkta apie 50 000 Lt grynais. Dovanojo ir aukso dirbinius. Dovanos atitenka šeimai ir jau jų reikalas, kaip jie dalinasi. Už vestuvių pokylį mokėjo jis ir R. P. mama, kiti giminaičiai, patys jaunieji nemokėjo. Po vestuvių jaunieji pas jį Marijampolėje gyveno apie dvejus metus. Po santuokos gimė mergaitė. Marti ją prižiūrėjo, niekur nedirbo, o jis kartu su sūnumi vertėsi automobilių prekyba, veždavo juos iš Vokietijos. Marijampolėje jis buvo nupirkęs butą Juknevičiaus g. 52. Jie persikraustė į butą, po to sūnui leido gyventi tame name. Butą pirko savo vardu, jame jie gyveno dvejus metus. Po to persikraustė į nebaigtą statyti namą, kurį nupirko P. B.. Namas buvo įkeistas bankui, vėliau jį išpirko. Namas – P., kurio pavardės neprisimena. Jam padavė pinigus, o šis viską „susitvarkė“ banke. Po to sūnus su marčia persikraustė ten gyventi. Pragyveno 4-5 metus, t.y. iki 2007 m.ar 2008 m. Po to jie išsiskyrė, sūnus liko vienas. Skyrybos oficialiai nebuvo įteisintos. Marti išvyko gyventi į Kauną. Šiuo metu sūnus gyvena Marijampolėje, namie būna retai, nes važinėja į užsienį, užsiima prekyba automobiliais. Sūnus vaikams perka rūbus. Jis pats anūkams padeda visapusiškai. Marčios gyvenimu nesidomi, tik žino, kad ji gyvena Kaune. Jis neprisimena, kiek gavo už tą butą – gal 40 000 – 50 000 litų. Visus pinigus atidavė sūnui ir marčiai. Neprisimena, už kiek pirko namą. Mokėjo apie 50-60 tūkstančių. Namą užregistravo savo vardu, po skyrybų oficialiai padovanojo sūnui. Sūnus su marčia tuo metu jau negyveno kartu. Vėliau sūnus tą namą pardavė. Sūnus nuo 1996 m. verčiasi naudotų automobilių prekyba, turėjo savo santaupų, moka mokesčius. Iš R. P. pirko namą, esantį Budavisko g. 8, Marijampolė, prieš 3-4 metus. Nežino, iš kur ir kada ji įgijo namą. Sumokėjo 100 000 litų grynais. Galvojo pardavus tą namą užsidirbti. Pirko, kad investuotų pinigus. Namas, esantis Budavisko gatvėje, nebaigtas, negyvenamas. Name sudėti langai, durys, viduje – neįrengtas. Tuo metu sūnus su R. P. jau negyveno. R. P. pati pasiūlė pirkti namą. Butą pardavė lyg už 20 000 litų. Buto pardavimas buvo įformintas, pinigus gavo grynais, kuriuos atidavė vaikams. Prie buto, esančio Kaune, pirkimo neprisidėjo. Nežino, kad tas butas, kuriame ji gyvena, yra jos nuosavybė. Į butą neina, vaikus į lauką atveda. Bute nėra buvęs. T. M. pažįsta, ryšių nepalaiko. Nežino, kur ji dabar gyvena, ar dirba, nežino nieko apie jos teistumus. T. M. pinigų nedavė, neskolino.
Liudytoja T. M. parodė, kad kaltinamoji yra jos dukra. Prieš 15 metų ji, kol augo, gyveno Kaune, senamiestyje, trijų kambarių bute, kurį vėliau pardavė. Su dukra gyveno, kol ši ištekėjo už R. B.. Kadangi T. M. turėjo du infarktus, nepamena, ar santuoka buvo registruota santuokų rūmuose. Vestuvės vyko restorane, Marijampolėje. Svečių buvo apie 100, gal daugiau. Už vestuves mokėjo ji per pusę su žento tėvais. Po vestuvių dukra apsigyveno žento tėvų namuose. Ten jie gyveno apie 10 metų, jiems gimė 2 vaikai. Ji juos aplankydavo. Matė, kad gyveno normaliai, prabangos nesimatė. Dukra augino vaikus, o žentas vertėsi mašinų prekyba. Po to jie išsiskyrė, dukra grįžo ir apsigyveno pas T. M. brolį. Ji neatsimena, ar Marijampolėje jie dar kur nors gyveno. Žino, kad dukra Marijampolėje pirko namą. Ji pati pardavė butą senamiestyje, o pinigus pasidalino su dukra. Po kiek laiko T. M. persikėlė gyventi pas savo vyrą į Latviją, o dukrai atidavė visus pinigus-94 000 Lt. Nežinojo, kad reikia ką nors deklaruoti. Dukra tuo metu dar gyveno su vyru. Žinojo, kad dukra pirko butą (duomenys neskelbtini). Kai dukra pirko butą, praėjo metai ir grįžo į Lietuvą. Tuo metu gyveno pas brolį Kaune. Jis išvyko į Angliją, ji prižiūrėjo jo butą. Ir pas dukrą gyveno. Dukrai pinigus skolino ir T. M. pusseserė L. iš Austrijos. Ji buvo atvykusi. Skambino jai, sakė, kad dukra nori pirkti butą. Pusseserė atvežė pinigus, dar daug pinigų, aukso per vestuves buvo gavę, tėvas buvo palikęs didelį palikimą. Pusseserė paskolino 70 000 eurų su 2 procentais metinių palūkanų, notaras patvirtino namie. Pusseserė padavė pinigus, kartu ėjo juos keisti į litus. Tuo metu gyveno kartu su dukra brolio bute Šančiuose. Po skyrybų ten apsigyveno, dukra – taip pat. Ji turėjo 94 000 litų. Dar dukra gavo pinigų iš pusseserės, pardavė namą Marijampolėje. Namą Marijampolėje pirko gal už 10 000 litų, pirko už tuos 94 000 lt, gautus pardavus butą, senamiestyje, Šv. Gertrūdos g. Namą pardavė gal už 100 000 litų. Perkant butą, 94 000 litų dukra neturėjo. Pusseserė buvo atvykusi prieš 4 metus. Dar liko 2 metai mokėti paskolą, grąžinti pinigus. Sutarė, kad grąžins per 4 metus. Dukra galvojo, kad tą butą parduos ir uždirbs. Ji gyveno tame bute. Žiūrės kaip grąžinti pinigus. Ikiteisminio tyrimo metu buvo šokas ir neprisimena, ką kalbėjo. Neprisimena ar skaitė protokolą ar jis surašytas teisingai. Dukra pusseserei nėra gražinusi nei kiek pinigų. Dukros tėvas mirė kai ji buvo maža. Nepamena kada mirė. Dukrai buvo 14-15 metų. Jis paliko aukso, ji pardavė lombarde, neatsimena kokiam, už auksą gavo 60 000 litų. Auką pardavė, kai pirko butą (duomenys neskelbtini). Nieko nedeklaravo. Pinigus padavė dukrai. Nedirba. Anksčiau Maskvoje palaidines pardavinėjo. Turi invalidumą. Teista už narkotikų laikymą pagal BK 260 str. 3 d.. Norėjo juos parduoti ir užsidirbti, bet nespėjo. Narkotikus davė be pinigų, sakė turės atiduot kai parduos. R. P. tuo neužsiima. Butą, (duomenys neskelbtini), jau pirko įrengtą. Tapetus išklijavo dukra ir gyveno. Sesuo gyveno kartu su ja tame bute. Mažamečiai vaikai – taip pat. Dukros buvęs vyras ar uošvis prie buto pirkimo neprisidėjo. Per vestuves ji dovanojo 20 vnt. auksinių monetų. Kiti svečiai dovanojo po 200, 300 dolerių, aukso. Žentas visus pinigus, auksą atidavė dukrai. Ji nesakė kiek surinko pinigų, aukso. Dukra pardavė auksą, gautus pinigus pridėjo perkant butą (duomenys neskelbtini). Sesuo D. A. turėjo butą Gertrūdos gatvėje, jį pardavė. Pinigus įdėjo į bendro gyvenimo išlaidas. Kas turi pinigų, tas perka maistą. Dukra už 94 000 lt, už buto pinigus pirko namą Marijampolėje, kurį po skyrybų pardavė uošviui. Šančiuose su vaikais nebuvo galima gyventi. Bute, (duomenys neskelbtini), darė kratą, narkotikų nerado. Rasti pinigai buvo sesers D. A., kuri pardavė butą. Ji ten gyveno, ten ir laikė pinigus.
Liudytojas R. B. teisminio bylos nagrinėjimo metu atsisakė duoti parodymus, pasinaudodamas LR BPK 82 str. 2 d. jam suteita teise neduoti parodymų prieš R. P., kaip savo buvusią sutuoktinę.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. B. parodė, kad gimė Alytuje, o kai jam buvo du metai, jo tėvai persikėlė gyventi į Marijampolę. Iš pradžių gyveno Marijampolėje, Sasnavos skersgatvyje. Maždaug prieš 22 metus jo tėvai nupirko namą (duomenys neskelbtini) ir nuo to laiko jis ten gyvena. Nurodytu adresu jis gyvena kartu su savo tėvais. Jo tėvas, kaip ir visi marijampoliečiai, užsiima mašinų prekyba, tačiau neturi įregistravęs jokios bendrovės, mama namų šeimininkė. Jis padeda tėvui, kartais su juo važinėja į užsienį - Vokietiją, Belgiją, Austriją, Latviją ir Estiją, ten pirkdavo automobilius, juos parveždavo į Marijampolę ir čia juos parduodavo. Į užsienį parsivaryti automobilių vykdavo įvairiai, jeigu greičiau išparduodavo automobilius, ai dažniau vykdavo kitų parsivežti, o jeigu prekyba sekėsi silpnai, tai retai važiuodavo. Būdavo, kad į užsienį važiuodavome porą kartų per mėnesį, o būdavo, kad per kelis mėnesius tekdavo išvažiuoti tik vieną kartą. Pirktus automobilius parduodavome Marijampolės turguje rusams, baltarusiams, kazachams, o taip pat ir lietuviams.
1996 metais jis pirmą kartą vedė, tuo metu jam buvo 16 ar 17 metų. Tuomet jam vesti reikėjo tėvų sutikimo. Pirmoji santuoka buvo įregistruota civilinės metrikacijos biure. Iš pirmos santuokos jis turi du vaikus, kurių vienas yra įsūnytas. Su pirma žmona jis pragyveno apie 2 metus. Antrą kartą jis vedė, kai jam iki 18 metų trūko 9 dienų. Jo antroji žmona R. P.. Jis su ja susituokė tik bažnyčioje, nes oficialiai tuo metu nebuvo išsiskyręs ir negalėjo registruoti santuokos civilinės metrikacijos biure.
Po santuokos įregistravimo vestuvių pokylis vyko Marijampolėje, restorane „Sūduva“. Šiame baliuje dalyvavo iki 250 žmonių. Visi dalyvavę vestuvėse buvo čigonų tautybės žmonės. Pas juos per vestuves priimta dovanos dovanoti pagrinde pinigais, tai per jo vestuves pagrindinė dalis dovanų buvo gauta pinigais. Kiek pamena, buvo surinkta pinigais apie 50.000 litų, tai buvo ne vien tik litai, bet ir kitų šalių tuo metu einama valiuta. Be to, per vestuves gavo įvairių dovanų aukso dirbiniais-tai buvo keletas žiedų ir grandinėlių, be to gavo dar kažkiek tai auksinių monetų. Jis tiksliai nepamena, už kokią sumą buvo padovanotą aukso dirbinių ir monetų, bet mano, kad tai galėjo būtų nuo 10.000 iki 15.000 litais.
Dėl žemės sklypo Marijampolėje Budavisko g. 8 gali pasakyti, kad šį sklypą buvo nusipirkusi R. P. Tuo metu jie dar nebuvo išsiskyrę, bet jis nepamenu, ar jie gyveno kartu ar atskirai. R. šį sklypą pirko pati, jis prie tos sklypo pirkimo niekuo neprisidėjo. R. turėjo dar pinigų nuo vestuvių gautų dovanų, nes jis ją išlaikė ir vestuvių metu gautus pinigus R. turėjo, tačiau kiek pinigų ji turėjo, jis nežino. Kiek kainavo žemės sklypas su statiniais, jis nepamena. Šis sklypas buvo surastas Marijampolės laikraščio skelbime. Jiems jau negyvenant kartu, šį žemės sklypą iš R. nupirko jo tėvas P.
Iš karto po vestuvių jis su žmona R. gyveno pas jo tėvus (duomenys neskelbtini). Su R. kartu pragyveno apie 9 metus. Po to jie išsiskyrė, ji išvažiavo gyventi į Kauną pas savo mama. Šiuo metu R. gyvena (duomenys neskelbtini). Jis tiksliai nežino, ar jo buvusi žmona R. P. turi nusipirkusi butą (duomenys neskelbtini), ar tik nuomoja šį butą.
Po jų išsiskyrimo ji gyveno pas savo tetas. Su buvusia žmona gyvena jo du vaikai, jie lanko mokyklą. Savaitgaliais R. B. juos visada pasiima ir vežasi pas save į Marijampolę. Jeigu kartais savaitgaliais vaikų pasiimti negali, juos paima jo tėvai.
Dėl vaikų išlaikymo jokių problemų nėra, jis dažniausiai savo vaikus apiperka, ko jiems reikia tą ir nuperka. Pinigus duoda labai retai ir tai tik mažas sumas- 5 ar 10 litų, kadangi dukra yra vyresnė, tai jai duoda daugiau, būna, kad 50 litų.
Buvusiai žmonai R. vaikų išlaikymui elementų nemoka, ji to nereikalauja. Jeigu ji prašytų pinigų, tai aš jis padėtų. R. P. jo niekada pinigų nėra prašiusi ir jis niekada jų R. nėra davęs. Prieš visas šventes, Kalėdas, Naujus metus, ar Velykas, jis apiperka savo vaikus, nuperka jiems dovanas (1 t., 22-23, 29-30 b.l.).
Iš 2011-03-29 tarnybinio pranešimo matyti, kad 2010-04-14 Lietuvos kriminalinės policijos biuro ONT 4-oje valdyboje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 38-1-00030-10 pagal veikos, turinčios LR BK 260 str. 3 d. numatyto nusikaltimo požymius. 2010-04-14 prie (duomenys neskelbtini), buvo sulaikyta T. M., pas kurią rasta narkotinė medžiaga heroinas, kurio bendroji masė 62,231 g. Ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkti duomenys apie tai, jog T. M. dukra R. P. 2008-12-19 įsigijo už 450 000 litų butą (duomenys neskelbtini). R. P. niekur nedirbo. Ikiteisminio tyrimo Nr. 38-1-00030-10 metu apklausti liudytojai paneigė R. P. nurodytus piniginių lėšų nekilnojamam turtui įgyti šaltinius, (1 t., 1-2 b. l.).
Iš 2008-12-19 pirkimo-pardavimo sutarties, patvirtintos Kauno m. 17-o notarų biuro notarės R. I., matyti, kad R. P. iš J. A. ir M. B. perka už 450 000 litų 114,45 kv. m. bendro ploto butą su rūsiu (registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini), (1 t., 58-60 b. l.).
Iš 2011-03-29 VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro centrinio banko duomenų išrašo matyti, kad pagal 2008-12-19 pirkimo pardavimo sutartį R. P. nuosavybės teise turi 114,45 kv. m. bendro ploto butą su rūsiu (registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini). Vidutinė šio turto rinkos vertė 450 674 Lt, (1 t., 168-170 b. l.).
Iš 2011-04-04 Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo A. Urbšio įsiteisėjusio nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 38-1-00030-10 matyti, kad T. M. pripažinta kalta pagal LR BK 260 str. 3 d., (1 t., 25-28 b. l.).
Iš 2006-12-29 pirkimo-pardavimo sutarties, patvirtintos Marijampolės m. 6-o notarų biuro notarės L. R., matyti, kad R. P. už 100 000 litų iš R. ir L. B. perka nekilnojamąjį turtą - žemės sklypą su statiniais adresu Budavisko g. 8, Marijampolė. Iš 2008-09-22 pirkimo-pardavimo sutarties, patvirtintos Kauno m. 17-o notarų biuro notarės R. I., matyti, kad R. P. už 100 000 litų, kuriuos gavo 2008-09-22, pardavė P. B. nekilnojamąjį turtą-žemės sklypą su statiniais adresu Budavisko g. 8, Marijampolė, (1 t., 64-66, 55-57, 127-131 b. l.).
Iš 2010-09-08 Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos mokestinio tyrimo rezultatų ataskaitos išvados matyti, kad mokestinio tyrimo metu, įvertinus turimą informaciją nustatyta, kad Mokėtoja (R. P.) tiriamojo laikotarpio pradžiai (2006-01-01) Mokesčių administratoriaus nurodymo FR0698 priede nurodyto 204 000 Lt piniginių lėšų likučio turėti negalėjo. Mokestinio tyrimo metu įvertinus, kad mokėtoja jokių juridine galią turinčių dokumentų, pagrindžiančių 50 000 Lt (per vestuves dovanoti pinigai) ir 60 000 Lt (už juvelyrinius dirbinius) piniginių lėšų susidarymo nepateikė, gautas pinigines lėšas (47 000 Lt, kuriomis grindė dalį piniginių lėšų likučio susidarymą) už nekilnojamąjį turtą panaudojo pragyvenimo išlaidoms padengti. Paaiškinime FR0698 nurodytas piniginių lėšų likutis nebuvo deklaruotas, tai pat nėra pagrįstas juridinę galią turinčiais dokumentai ir yra nevertinamas. Mokestinio tyrimo metu, atlikus 2006 m. mokėtojos pajamų ir išlaidų analizę nustatyta, kad mokėtojai nepakako piniginių lėšų įsigyti nekilnojamąjį turtą Budavisko g. 8, Marijampolė, taip pat mokėtojai trūko piniginių lėšų pragyvenimo išlaidoms padengti apie 117 637 Lt. Mokestinio tyrimo metu, atlikus 2007 m. mokėtojos pajamų ir išlaidų analizę nustatyta, kad mokėtojai trūko piniginių lėšų pragyvenimo išlaidoms padengti apie 22 007 Lt. Mokėtoja pateikdama duomenis apie 2008 metais gautas pajamas patirtoms išlaidoms pagrįsti, pateikė paskolos sutartį, sudarytą su Austrijos piliete M. A., pagal kurią minėtas asmuo 2008-10-20 R. P. paskolino 250 000 Lt. Mokestinio tyrimo metu kilo įtarimas, kad piniginės lėšos tokiomis sąlygomis, aplinkybėmis ir pagal tokią sutartį, kokią pateikė mokėtoja, faktiškai nebuvo gautos. (Mokėtoja 2010-04-14 liudytojo apklausos protokole nurodė visai kitą pajamų šaltinį 2008-12-19 įsigyti nekilnojamam turtui adresu (duomenys neskelbtini) – 250 000 Lt davė R. B., 150 000 Lt „sudėjo“ tetos R. S. ir D. A. bei mama T. M.. Visi šie asmenys piniginių lėšų davimą R. P. paneigė). Mokestinio tyrimo metu įvertinus mokėtojos 2008 melais gautas pajamas nustatytas piniginių lėšų trūkumas, t. y. mokėtojos išlaidos viršijo gautas pajamas apie 121 943 Lt. Mokestinio tyrimo metu įvertinus surinktą informaciją nustatyta, kad mokėtoja galimai nuslėpė ir nedeklaravo apie 216 587 Lt gautų pajamų iš mokesčių administratoriui nežinomų šaltinių, nuo kurių nesumokėjo apie 66 000 Lt gyventojų pajamų mokesčio. Mokestinio tyrimo metu nustatyta, kad mokėtoja vengia deklaruoti pajamas bei mokėti mokesčius (1 t., 41-48 b. l.).
Iš 2010-08-08 Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo bei 2011-06-22 Kauno AVMI patikrinimo akto Nr. AU16-26 matyti, kad Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos V Patikrinimų skyrius, pagal 2011-05-04 mokestinio tyrimo užduotį Nr. AU18-24, atliko R. P. pajamų mokesčio patikrinimą už laikotarpį nuo 2006-01-01 iki 2008-12-31. Mokestinio tyrimo metu atlikus pajamų bei išlaidų analizę nustatyta, kad mokėtojos patirtos išlaidos žymiai viršijo gautas pajamas, t. y. Mokėtojai nepakako piniginių lėšų įsigyti nekilnojamąjį turtą, taip pat trūko piniginių lėšų pragyvenimo išlaidoms padengti. Mokestinio patikrinimo metu įvertinus R. P. 1999-2005 gautas pajamas ir patirtas išlaidas nustatyta, kad 1999-01-29 už nekilnojamąjį turtą adresu Šv. Gertrūdos g. 23a-1, Kauno m., 47 000 gautas lėšas Mokėtoja faktiškai panaudojo vartojimo išlaidoms padengti (augino 2 vaikus) ir neturėjo jokio realaus pragyvenimo šaltinio, todėl 2006-01-01 laikotarpio pradžiai galėjo turėti ne daugiau kaip 25 256 Lt.
2003-12-18 Lietuvos Respublikos Vienkartinio gyventojų turto deklaravimo įstatymo Nr. IX-1910 3 str. 1 d. nustatyta, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas privalo deklaruoti 2003-12-31 turimą šį turtą - pinigines lėšas, turimas bankuose ir kitose kredito įstaigose, jei jų suma viršija 50 000 litų, meno kūrinius, brangakmenius, juvelyrinius dirbinius, tauriuosius metalus, kurių vieneto vertė viršija 10 000 litų. Mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad Mokėtoja minėtos deklaracijos nebuvo pateikusi ir tariamai turėtų piniginių lėšų ne banke 2003-12-31 nebuvo deklaravusi. Pažymėtina, kad minėto įstatymo 4 str. 2 d. nurodyta, kad jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas šio įstatymo nustatyta tvarka turto nedeklaravo, šiuo turtu negali būti pagrindžiami kito turto įsigijimo šaltiniai. Pažymėtina ir tai, kad piniginės lėšos ne tik kad nedeklaruotos, bet negali būti pagrįstos realiais pajamų šaltiniais.
2006 m. Mokėtoja R. P. Laikinosios metinės pajamų mokesčio deklaracijos už 2006 metus (forma GPM302) neteikusi. Mokestinio patikrinimo metu surinktos informacijos duomenimis nustatyta, kad Mokėtoja gavo 1 725 Lt pajamų ir patyrė 107 619 Lt išlaidų. Mokestinio patikrinimo metu įvertinus mokėtojos 2006-01-01 piniginių lėšų likutį banke - 16 Lt bei nustatytą ne banke – 25 256 Lt, 1 725 Lt gautas pajamas, 107 619 Lt patirtas išlaidas, piniginių lėšų likutį 2006-12-31 - 252 Lt banke, nustatyta, kad mokėtojos išlaidos 80 874 Lt viršijo gautas pajamas. Mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad Mokėtoja 2006 metais gavo kitų pajamų iš mokesčių administratoriui nenustatytų ir nežinomų šaltinių. Nustatytas piniginių lėšų likutis ne banke 2006-12-31- 0 Lt.
Mokestinio patikrinimo metu įvertinus nustatytas 80 874 Lt gautas kitas pajamas bei taikytiną 4 656 Lt metinį neapmokestinamųjų pajamų dydį, apskaičiuojamas mokėtinas 20 579 Lt gyventojų pajamų mokestis.
2007 m. Mokėtoja R. P. Metinės pajamų mokesčio deklaracijos už 2007 metus (forma GPM3O5) neteikė. Mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad Mokėtoja gavo 338 Lt pajamų bei patyrė 22 582 Lt išlaidų. Mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad mokėtojos 2007 metais išlaidas sudarė: 21 592 Lt šeimos vartojimo išlaidų, nustatytų pagal Statistikos departamento pateiktą informaciją (http://dbl.stat.gov.lt/statbank/default.asp?w=1024) apie vidutines vartojimo išlaidas vienam ūkio nariui per mėnesį su 2 vaikais iki 18 metų (vienam namų ūkio nariui sudarė 599,80 Lt/mėn. arba 7 198 Lt/m. (599,80x12)). R. P. viena augino 2 nepilnamečius vaikus - R. P. (gim. 1999-12-22) ir V. P. (gim. 2004-03-06)). 2010-07-09 Paaiškinime apie šeimos apytiksles vartojimo bei kitas išlaidas R. P. teigė patyrusi 7 200 Lt šeimos vartojimo išlaidų (600 Lt/mėn. x 12). Atsižvelgiant, kad Mokėtoja 2007 metais eksploatavo gyvenamą būstą, buvo įsigijusi automobilį, vertinama, kad Mokėtojos nurodytos vartojimo išlaidos žymiai mažesnės už Statistikos departamento pateiktą informaciją - Vadovaujantis MAĮ 8 straipsnyje įteisintais protingumo ir teisingumo principais, šeimos vartojimo išlaidos vertinamos pagal Statistikos departamento pateiktus duomenis, t. y. 21 592 Lt 3 asmenų šeimai. – 1 000 Lt pagal 2007-07-13 pirkimo - pardavimo sutartį įsigytas lengvasis automobilis BMW 525 (g/m. 1991 m.).
Mokestinio patikrinimo metu įvertinus mokėtojos 2007 metais turėtą 2007-01-01 piniginių lėšų likutį banke - 252 Lt (ne banke - 0 Lt), 338 Lt gautas pajamas, 22 592 Lt patirtas išlaidas, piniginių lėšų likutį banke 2007-12-31 - 15 Lt, nustatyta, kad mokėtojos patirtos išlaidos viršijo gautas pajamas 22 017 Lt. Nustatytas piniginių lėšų likutis ne banke 2007-12-31 - 0 Lt. Mokestinio patikrinimo surinktos informacijos duomenimis nustatyta, kad mokėtoja gavo 22 017 Lt kitų pajamų iš mokesčio administratoriui nenustatytų šaltinių, kurių nedeklaravo ir nuo jų nesumokėjo gyventojų pajamų mokesčio.
Mokestinio patikrinimo metu už 2007 metus įvertinus nustatytas 22 017 Lt gautas kitas pajamas bei taikytiną 5 160 Lt metinį neapmokestinamųjų pajamų dydį, apskaičiuojamas mokėtinas 4 551 Lt gyventojų pajamų mokestis.
2008 m. Mokėtoja R. P. Metinės pajamų mokesčio deklaracijos už 2008 metus (forma GPM3O5) neteikė. Mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad Mokėtoja gavo 102 741 Lt pajamų bei patyrė 472 388 Lt išlaidų.
Mokestinio patikrinimo metu nustatyta (pagal Mokėtojos pateiktus dokumentus ir VMI turiniais duomenimis) pajamas sudarė:
1 741 Lt gautos socialinės išmokos iš Kauno miesto savivaldybės administracijos soc. reikalų skyriaus;100 000 Lt pagal 2008-09-22 pirkimo - pardavimo sutartį gautos pajamos už nekilnojamąjį turtą, adresu Budavisko g. 8, Marijampolė. Pirkimo - pardavimo sutartyje nurodyta, kad 0,1468 ha žemės sklypas parduodamas už 40 000 Lt, pastatas - gyvenamasis namas (baigtumas 56 proc;.) su priklausiniu už 60 000 Lt, viso už 100 000 Lt. Sutartyje nurodyta, kad 100 000 Lt Mokėtoja gavo pasirašius šią sutartį, t. y. 2008-09-22;1 000 Lt už parduotą automobilį BMW 525. Turimos informacijos duomenimis, Mokėtoja 2008-04-04 pardavė lengvąjį automobilį BMW 525. Automobilio pirkėjas 2010-09-08 R. D. Kauno AVMI raštu pateikė paaiškinimą kuriame nurodė, kad pirkimo - pardavimo sutartis buvo laisvos formos ir už automobilį mokėjo 1 000 Lt. Mokestinio patikrinimo metu vertinama, kad Mokėtoja gavo 1 000 Lt automobilio pardavimo pajamų;
Vykdydama 2010-07-09 Mokesčių administratoriaus nurodymą Nr. (18.5-30)-AU3-38 Mokėtoja Kauno AVMI pateikė 250 000 Lt sumai 2008-01-20 paskolos sutartį. Mokėtoja pateiktame 2010-07-09 Mokesčių administratoriaus nurodymo FR0698 priede „Paaiškinime apie turto įsigijimo ir (ar) pajamų gavimo šaltinius ir jų pagrindimas“ nurodė, kad M. A. (teta) (gim. (duomenys neskelbtini)), reg. adresas (duomenys neskelbtini) suteikė 250 000 Lt paskolą iki 2015-01-01. Paskola suteikiama su 2 proc. mėnesinių palūkanų, kurios išmokamos grąžinus paskolą. Šia paskola mokėtoja grindė 2008-12-29 dalį patirtų išlaidų, įsigyjant nekilnojamąjį turtą adresu (duomenys neskelbtini). R. P., siekdama mokestinės naudos, t. y. išvengti gyventojų pajamų mokesčio mokėjimo į biudžetą bei įteisinti gautas pajamas iš mokesčio administratoriui nežinomų šaltinių, su M. A. sudarė paskolos sutartį. Išanalizavus ir įvertinus pateiktą informaciją, nustatyta, kad R. P. su M. A. sudarė formalų sandorį, t. y. siekė savo forma atitikti, kad šios pajamos gautos iš nenustatytų šaltinių būtų neapmokestintos ir nereikėtų į biudžetą mokėti priklausančio GPM bei būtų pateisinti faktiškai patirtų išlaidų piniginių lėšų gavimo šaltiniai.
Mokestinio patikrinimo metu nustatytos mokėtojos 2008 metais patirtos išlaidos:
22 388 Lt šeimos vartojimo išlaidos. Pagal Statistikos departamento pateiktą informaciją apie vidutines vartojimo išlaidas vienam ūkio nariui per mėnesį su 2 vaikais iki 18 metų (vienam namų ūkio nariui sudarė 621,9 Lt/mėn. arba 7 462 Lt/m. (621,90x12)). 2010-07-09 Paaiškinime apie šeimos apytiksles vartojimo bei kitas išlaidas R. P. teigė patyrusi 7 200 Lt šeimos vartojimo išlaidų (600 Lt/mėn. x 12). Mokėtojos nurodytos vartojimo išlaidos žymiai mažesnės už Statistikos departamento pateiktą informaciją, be to, pažymėtina, kad Mokėtoja 2008 metais patyrė gyvenamojo būsto eksploatacines išlaidas, taip pat įvertinus patirtos notarinės išlaidos, įsigyjant nekilnojamąjį turtą (1112,50 Lt) bei vadovaujantis MAĮ 8 straipsnyje įteisintais protingumo ir teisingumo principais, mokestinio patikrinimo metu šeimos vartojimo išlaidos vertinamos pagal Statistikos departamento pateiktus duomenis - t. y. 22 388 Lt 3 asmenų šeimai;450 000 Lt patirtos buto, adresu (duomenys neskelbtini), įsigijimo išlaidos. Pagal 2008-12-19 pirkimo - pardavimo sutartį, mokėtoja įsigijo šį nekilnojamąjį turtą (butą, adresu (duomenys neskelbtini) už 450 000 Lt. Sutartyje nurodyta, kad Mokėtoja asmeninės nuosavybės teise įsigijo šį nekilnojamąjį turtą ir sumokėjo 2008-12-19 – 23 393 Lt prieš pasirašydama sutartį, likusią pinigų sumą – 426 607,25 Lt įnešė į AB Parex banko sąskaitą (pardavėjų kreditoriaus sąskaitą).
Mokestinio patikrinimo metu įvertinus 2008-01-01 Mokėtojos piniginių lėšų likutį ne-banke - 0 Lt bei banke - 15 Lt, gautas 102 741 Lt pajamas ir 472 388 Lt patirtas išlaidas bei 2008-12-31 piniginių lėšų likutį banke - 28 Lt, apskaičiuojama, kad mokėtojos patirtos išlaidos 369 660 Lt viršijo gautas pajamas, t. y. Mokėtoja gavo kitų iš mokesčių administratoriui nežinomų šaltinių, pajamų.
Kadangi jokių kitų dokumentų apie Mokėtojos 2008 metais gautas pajamas gyventoja nepateikė, surinktos informacijos duomenimis nustatyta, kad mokėtoja gavo 369 660 Lt kitų pajamų iš mokesčio administratoriui nenustatytų šaltinių, kurių nedeklaravo ir nuo jų nesumokėjo gyventojų pajamų mokesčio.
Mokestinio patikrinimo metu įvertinus Mokėtojos gautas 369 660 Lt pinigines lėšas bei taikytiną 5160 Lt metinį neapmokestinamųjų pajamų dydį, už 2008 metus apskaičiuojama mokėtinas 87 480 Lt gyventojų pajamų mokestis (t. sk. pagal MAĮ 69 straipsnio nuostatas 60 000 Lt, pagal MAĮ 70 straipsnio nuostatas – 27 480 Lt). Patikrinimo metu papildomai apskaičiuota: gyventojų pajamų mokesčio - 112 610 Lt, (1 t., 88-102, 104-109 b. l.).
Iš 2011-04-07 daiktų pateikimo protokolo matyti, kad R. P. be kitų dokumentų pateikė ir 2008-10-20 paskolos sutarties nuorašą. Pagal minėtą paskolos sutartį M. A. R. P. už 2 % mėnesinių palūkanų iki 2015-01-01 skolina 250 000 litų, (1 t., 126, 135-136 b. l.).
Iš VMI prie LR FM 2011-02-15 rašto Nr. (25.8-09)-R1-852 bei Kauno AVMI 2011-03-16 rašto Nr. (18.5-30)-K-4007 matyti, kad dėl Austrijoje gyvenančios M. A. suteiktos 250 000 Lt paskolos realumo buvo kreiptasi į Austrijos pajamų administratorių. Atsakyme Austrijos mokesčių administratorius nustatė, kad oficialiai M. A. pagrindė tik 13 717,10 eurų (apie 47 000 Lt) sumos susidarymo šaltinius, (1 t., 39,76-81 b. l.).
Iš 2012-02-06 Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimo dėl R. P. 2011-11-28 skundo matyti, kad 2011-11-02 Inspekcijos sprendimas Nr. 68-156 patvirtintas, (2 t., 68-74 b. l.).
Iš Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012-05-28 sprendimo matyti, kad pareiškėjos R. P. 2012-02-06 skundas dėl mokestinių ginčų komisijos prie LRV 2012-02-06 sprendimo Nr. S-19(7-258/2011) atmestas kaip nepagrįstas, (2 t., 88-96 b. l.).
Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-01-04 nutarties matyti, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012-05-28 sprendimas paliktas nepakeistas, o R. P. apeliacinis skundas atmestas, (2 t., 127-136 b. l.).
Iš teisminio bylos nagrinėjimo metu peržiūrėto vaizdo įrašo matyti, kad jauniesiems teikiamos dovanos pinigai ir juvelyriniai dirbiniai, tačiau neįmanoma nustatyti įteiktų pinigų sumos, juvelyrinių dirbinių kokybės ir vertės.
Lietuvos Respublikos BK 189¹ str. 1 d. nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas turėjo nuosavybės teise didesnės negu 500 MGL vertės turtą, žinodamas arba turėdamas ir galėdamas žinoti, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis.
Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visetas patvirtina, kad nusikaltimo sudėtis, esanti kaltinamosios R. P. veikoje, visiškai įrodyta, jos nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 189¹ str. 1 d., nes R. P. žinodama, turėdama ir galėdama žinoti, kad turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, po 2010-12-11 įstatymo XI-1199 įsigaliojimo turėjo nuosavybės teise didesnį negu 500 MGL vertės turtą – 450 000 litų vertės 114,45 kv. m. bendro ploto butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), kurį neturėdama teisėtų pajamų įgijo 2008-12-19. R. P. nepateikė teismui jokių duomenų, kad pinigai, panaudoti nekilnojamojo turto įsigijimui, gauti teisėtai. Teismas sprendžia, jog neteisėto praturtėjimo įstatymo norma nereikalauja, kad būtų įrodyta tokių pajamų kilmė, jų įgyjimo būdas ir t. t. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą svarbu nustatyti, kad kaltinamasis žino, jog turto, kurio vertė didesnė negu 500 MGL, jis negalėjo įgyti teisėtomis pajamomis.
Kaltinamosios R. P. parodymus, kad butą ji įsigijo iš teisėtų pajamų, t.y. iš tėvo paliktų ir vėliau parduotų auksinių juvelyrinių dirbinių, mamos pinigų, kuriuos ši gavo, pardavusi savo butą, taip pat iš per savo vestuves surinktų pinigų bei iš tetos, gyvenančios Austrijoje, pasiskolintų pinigų, teismas vertina kritiškai, kaip nenuoseklius, neobjektyvius, neatitinkančius faktinių bylos aplinkybių, t.y. kaip jos gynybinę poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikaltimą.
Kaip nurodė pati kaltinamoji R. P., kai ji išsiskyrė su vyru R. B., šis davė jai per vestuves surinktus pinigus, o kai atvažiavo į Šančius pas mamą, jis atvažiavo pas ją į namus ir padavė 50 000 litų.
Tačiau šiuos R. P. parodymus visiškai paneigė liudytojas R. B., nurodęs, kad jokių pinigų R. P. iš jo niekada neprašė ir jis jai niekada pinigų nedavė. Po to, kai jie išsiskyrė, jis savo vaikus, kurie gyvena su R. P., apiperka, tačiau pinigų duoda labai retai ir tai tik po keletą litų.
Be to, kaltinamoji .P. nurodė, kad 2008 m., pritrūkus pinigų butui pirkti, jos mama paskambino pusseserei, gyvenančiai Austrijoje ir paprašė paskolinti 250 000 litų. Ši sutiko, atvažiavo į Kauną ir mamai davė 70 000 eurų. Su teta pasirašė paskolos sutartį, kad šin iki 2015 m. paskolina 250 000 Lt su 2 procentų palūkanomis mėnesiui.
Tačiau kaip matyti iš Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2011-03-16 rašto Nr. (18.5-30)-K-4007 dėl informacijos pateikimo, Austrijos mokesčių administratorius nustatė, jog oficialiai M. A. pagrindė tik 13 717,10 eurų sumos susidarymo šaltinius.
Ikiteisminio tyrimo metu R. P. nurodė, kad 2008-12-19 nusipirko butą (duomenys neskelbtini), sumokėjusi grynais pinigais 450 000 litų. Tokią sumą ji turėjo, nes 2008-09-28 pardavė už 100 000 litų žemės sklypą su namu Budavisko g. 8, Marijampolėje.
Tačiau kaip matyti iš 2010-09-08 Kauno apskrities VMI mokestinio tyrimo rezultatų ataskaitos Nr. AU18-44, mokėtojai nepakako piniginių lėšų ne tik įsigyti nekilnojamąjį turtą Budavisko g. 8, Marijampolėje, tačiau net trūko piniginių lėšų pragyvenimo išlaidoms padengti apie 117 637 Lt.
Ikiteisminio tyrimo metu R. P. nurodė, kad Marijampolėje žemės sklypą su statiniais ji pirko, paėmusi iš mamos 94 000 Lt. Be to, butą nusipirkti jai padėjo buvęs vyras R. B., davęs jai 250 000 Lt.
Gi teisminio bylos nagrinėjimo metu R. P. pakeistė savo poziciją ir parodė, kad pinigus šiam žemės sklypui ir pastatams įsigyti ji turėjo nuo senesnių laikų. Tai buvo tėvo palikimas aukso dirbiniais, t. y. monetomis, grandinėlėmis ir žiedais. Visus šiuos aukso dirbinius ji po truputį pardavinėjo ir gautus pinigus kaupė. Apie perkamą butą R. P. vyras R. B. nieko nežinojo.
Teismui kelia pagrįstas abejones ir kaltinamosios R. P. nelogiški ir visiškai nepaaiškinami teiginiai, kad ji įsigijo butą (duomenys neskelbtini), pasiskolinusi pinigų iš tetos M. A., su pastarąja sudarius paskolos sutartį grąžinti pinigus iki 2015 m., tačiau jokio pajamų šaltinio, iš kur būtų grąžinta paskola, nei R. P., nei su ja gyvenanti jos motina neturėjo. Nors pinigai pagal sutartį turi būti grąžinti iki 2015 m., šiuo metu iš gautos paskolos dar nei kiek negrąžinta. Kaip nurodė pati R. P., grąžinti pinigus galvojo, pardavusi butą, o butą pardavus, gal nuomotųsi kur gyventi.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo peržiūrėtas vaizdo įrašas, pateiktas kaltinamosios R. P. ir jos gynėjo advokato-R. P. ir R. B. vestuvės. Tačiau iš šio vaizdo įrašo neįmanoma nustatyti, kiek ir ko gauta per šias vestuves, ar dovanojami juvelyriniai dirbiniai yra tauriojo metalo, t.y. pateiktas ir peržiūrėtas vaizdo įrašas visiškai nepagrindžia R. P. deklaruojamų pinigų šaltinio. Iš vaizdo įrašo matyti, kad atvykę svečiai sveikina jaunuosius, dovanoja pinigus, kai kurie-monetas. Tačiau nei kiek pinigų buvo padovanota, nei kokios vertės ir kiekio monetos padovanotos, neaišku. Be to, kaip nurodė R. P. buvęs sutuoktinis-liudytojas R. B., jiems buvo padovanota apie 50 000 Lt ir šie pinigai, kaip matyti iš jo ir R. P. parodymų, buvo panaudoti jų pragyvenimui.
Liudytojos T. M. parodymus teismas taip pat vertina kritiškai, kaip neobjektyvius, neatitinkančius faktinių bylos aplinkybių, t.y. kaip siekimą padėti savo dukrai-kaltinamajai R. P. padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Liudytoja T. M. parodė, kad pardavusi savo butą Kaune, senamiestyje, visus gautus pinigus-94 000 Lt ji atidavė dukrai R. P. o pati išvažiavo gyventi pas savo vyrą į Latviją. Žinojo, kad dukra pirko butą (duomenys neskelbtini). Praėjus metams po to, kai dukra nusipirko butą, ji grįžo į Lietuvą. Be to, pinigus jai ir jos dukrai skolino ir jos pusseserė L. iš Austrijos.
Gi kaltinamoji R. P. parodė, kad mama gautus už parduotą butą pinigus-94 000 Lt, kažkur laikė. Tuos pinigus ji atidavė R. P. prieš pat buto pirkimą.
Nustatyta, kad Austrijoje gyvena ne T. M. nurodyta L., o M. A..
Be to, teismas, vertindamas liudytojos T. M. parodymus, atkreipia dėmesį į tai, kad T. M. 2011-04-04 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pripažinta kalta padariusi nusikaltimą, numatytą LR BK 260 str. 3 d. (neteisėtas disponavimas narkotinėmis medžiagomis labai dideliu kiekiu). Nusikaltimo padarymo metu T. M. gyveno kartu su savo dukra-kaltinamąją R. P. šiuo nuosprendžiu aptariamame bute (duomenys neskelbtini), t.y. teismas neatmeta galimybės, kad šis butas galėjo būti įsigytas taip pat ir už lėšas, gautas realizuojant narkotines medžiagas.
Teismas daro besąlyginę išvadą, kad kaltinamoji R. P. padarė nusikaltimą, numatytą BK 189¹ str. 1 d., nes įsigaliojus šiai įstatymo normai, ji turėjo nuosavybės teise didesnės negu 500 MGL vertės turtą, žinodama, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis. Žinojimas pasireiškė tuo, kad kaltinamasis neturėjo teisėtų pajamų didesnės negu 500 MGL vertės turto įsigijimui.
Kaltinamoji R. P. kalta ir baustina.
Lietuvos Respublikos BK 61 str. nurodyta, jog teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamosios R. P. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį (padarytas tyčinis apysunkis nusikaltimas), kaltės formą (nusikaltimas padarytas veikiant tiesiogine tyčia, nes kaltinamoji, įsigydama turtą, kurio vertė didesnė negu 500 MGL, žinojo, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis ir sąmoningai, už lėšas, gautas iš teismo nenustatytų šaltinių, jį įsigijo), taip pat į tai, kad nusikaltimas padarytas iš savanaudiškų paskatų, kurio motyvas- legalizuoti pinigines lėšas, gautas iš teismo nenustatytų šaltinių, nusikalstamos veikos stadiją (nusikaltimas – baigtas), kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamosios asmenybę (anksčiau neteista, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, nedirbanti, psichiatrinėse ligoninėse nesigydė, į narkologinę įskaitą neįrašyta). Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, R. P. skirtina LR BK 189¹ str. 1 d. sankcijoje numatyta bausmė – bauda.
Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinis konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2010 m. gruodžio 2 d. įstatymo Nr. XI-1199, įsigaliojusio 2010 m. gruodžio 11 d. (Žin. 2010, Nr.1415-7439) redakcija).
Kaltinamosios R. P. padaryto nusikaltimo rezultatas – turtas, kurio vertė didesnė negu 500 MGL.
LR BK 72 str. 6 d. (2010 m. gruodžio 2 d. įst. redakcija) nustatyta, kad teismas, skirdamas turto konfiskaciją, turi nurodyti konfiskuojamus daiktus arba konfiskuojamo turto vertę pinigais.
Baudžiamojoje byloje nustatyta, jog R. P. nuosavybės teise turėjo 450 000 Lt vertės turtą, žinodamas, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad kaltinamoji R. P. to turto įgyjimui panaudojo 450 000 Lt iš nenustatytų šaltinių, todėl tokiai sumai turto iš jos ir turi būti konfiskuota, t.y. konfiskuotinas jai nuosavybės teise priklausantis turtas - 114,45 kv. m. bendro ploto butas su rūsiu (registro numeris (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 5 d., 307 str. 1 d., 6 d., 7 d., 308 str., 352 str.,
nusprendžia:
R. P. pripažinti kalta padariusią nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 189¹ str. 1 d. ir nuteisti ją 150 (vieno šimto penkiasdešimties) MGL dydžio, t.y. 19 500 (devyniolikos tūkstančių penkių šimtų) Lt bauda.
Vadovaujantis LR BK 72 str. 2, 3 d. konfiskuoti R. P. nuosavybės teise jai priklausantį turtą - 114,45 kv. m. bendro ploto butą su rūsių (registro numeris (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini).
Laikiną nuosavybės teisės apribojimą į R. P. nuosavybės teise jai priklausantį turtą - 114,45 kv. m. bendro ploto butą su rūsiu (registro numeris (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti, įvykdant konfiskavimą.
Kardomąją priemonę R. P.-rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Bauda privalo būti sumokėta. per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB (banko kodas 73000), įmokos kodas 6801. Laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Išaiškinti nuteistajai, kad sumokėjus baudą ji privalo pateikti teismo raštinės (kabinetas Nr. 120) tarnautojui banko kvitą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str., 23 str.).
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.