Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės - Maculevičienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo L.B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutarties L.B. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus Kontrolės poskyrio vyriausiasis specialistas 2009 m. vasario 18 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą L.B., pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 214¹ straipsnio 3 dalį, už tai, kad jis būdamas UAB „Lukoil Baltija“ Vilniaus filialo direktoriumi, Antakalnio g. 128, Vilniuje, įrengė išorinę vaizdinę „Lukoil“ reklamą, kurios įrengimo projektas nebuvo patikrintas ir patvirtintas Vilniaus m. savivaldybėje ir nepateikė įgaliotiems pareigūnams, reklamos leidimo ar patvirtinto reklamos projekto. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad pareiškėjas šiais veiksmais pažeidė Vilniaus miesto tarybos 2005 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. 1-998 patvirtintų Išorinės vaizdinės reklamos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 10.2 ir 12 punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teigimu, degalinės išorės apipavidalinimas įrengtas iki Taisyklių įsigaliojimo ir nesikeitė mažiausiai nuo 2004-06-20. Mano, kad Taisyklės negali būti pagrindu vertinti reklamos įrengimo teisėtumą, kadangi jos nėra taikomos retrospektyviai. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo taip pat pažymėjo, kad tariamą degalinės reklaminį apipavidalinimą sudaro prekių ženklai bei informacija apie parduodamas prekes ir nei vienas iš šių elementų negali būti prilygintas reklamai. Informacija apie parduodamas prekes nelaikytina reklama, nes atlieka kitokią, nei nurodyta Reklamos įstatyme, funkciją, o prekių ženklai, kai jie nėra naudojami su kita, pardavimus skatinančia, informacija taip pat nelaikytini reklama. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo taip pat nurodo, kad Administracinė komisija, išnagrinėjusi bylą tik praėjus 43 dienoms nuo protokolo surašymo, pažeidė administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo terminus. O tai, kad komisijos nutarimas buvo paruoštas iš anksto, komisijos posėdžio metu ranka įrašant tik nuobaudos rūšį ir dydį, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nuomone, leidžia daryti išvadą, kad komisija iš esmės net netyrė pažeidimo sudėties ir aplinkybių, pažeisdama administracinio proceso normas ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisę į teisingą bylos išnagrinėjimą.(b. l. 2-5).

Komisijos teigimu, priimdama skundžiamą nutarimą Komisija vadovavosi galiojančiomis taisyklėmis. UAB „Lukoil Baltija“ reklamos įrengimo projektas patvirtintas niekada nebuvo (duomenų apie jo suderinimą nepateikta). Todėl darytina išvada, kad išorinė vaizdinė reklama buvo įrengta neteisėtai. Komisija atsiliepime pažymėjo, kad išorinę reklamą reikėjo derinti su Vilniaus miesto savivaldybe ir iki Taisyklių įsigaliojimo. Vadovaujantis tuo metu galiojusiais Vilniaus miesto savivaldybės architektūros ir statybos skyriaus 1996-02-12 įsakymu Nr. 7-V ir Vilniaus miesto valdybos 1997-11-13 sprendimu Nr. 1841V, reklama turėjo būti derinama nuo 1996 metų. Institucijos nuomone, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padarytas pažeidimas laikytinas tęstiniu, nes neteisėta reklama nebuvo derinta nei pagal 2000 m. galiojusius teisės aktus, nei įsigaliojus Taisyklėms. L.B., kaip UAB „Lukoil Baltija“ Vilniaus filialo direktorius, administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas pagrįstai (b. l. 44-45).

II.

Teismas akcentavo, jog, kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, L.B. paskirtas administracinės nuobaudos, numatytos jam inkriminuoto teisės pažeidimo įstatymo sankcijoje, minimumas. Teismo vertinimu, L.B. ėmėsi priemonių pažeidimui pašalinti, jo padarytas teisės pažeidimas sunkių pasekmių nesukėlė, žalos nepadarė. Teismo manymu, šios aplinkybės leidžia pagrįstai tikėtis, kad administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti L.B. paskiriant mažesnę nuobaudą nei ATPK 214¹ straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta minimali (ATPK 30¹ straipsnio 1 dalis).

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstat uoja:

IV.

Iš bylos medžiagos matyti, jog administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui L.B. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ir administracinė nuobauda – 500 Lt bauda paskirta už tai, kad jis būdamas UAB „Lukoil Baltija“ Vilniaus filialo direktoriumi, Antakalnio g. 128, Vilniuje, įrengė išorinę vaizdinę „Lukoil“ reklamą, kurios įrengimo projektas nebuvo patikrintas ir patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybėje ir nepateikė įgaliotiems pareigūnams reklamos leidimo ar patvirtinto reklamos projekto.

ATPK 214¹ straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos reklamos įstatyme nustatytų kitų reklamos naudojimo reikalavimų ir draudimų nesilaikymas (išskyrus įstatymų uždraustos ar neteisėtos veiklos reklamos, taip pat prekių ar paslaugų, kurių gamyba ir (ar) pardavimas (teikimas) yra įstatymų uždrausti, reklamos skleidimą visuomenės informavimo priemonėse), taip pat savivaldybių tarybų patvirtintų išorinės reklamos įrengimo taisyklių nesilaikymas – užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų.

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2005 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. 1-998 (skelbtas 2006 m. sausio 7 d. dienraščio „Lietuvos rytas“ priede „Sostinė“ Nr. 5) patvirtintų Išorinės vaizdinės reklamos taisyklių 10.2 punkte nurodyta, kad reklamos skleidėjas įgyja teisę įrengti reklamą Savivaldybės teritorijoje patikrinus ir patvirtinus reklamos įrengimo projektą. Taisyklių 12 punkte numatyta, kad reklamos leidimas ir Savivaldybės administracijos patikrintas ir patvirtintas reklamos projektas ar jo kopija laikoma reklamos skleidėjo buveinėje ir toje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje arba jų padaliniuose, kurie patys ar/ir jų produkcija ar paslaugos yra reklamuojamos. Administracinių teisės pažeidimų kodekso ir/ar Savivaldybės tarybos sprendimu įgaliotiems pareigūnams, atliekantiems reklamos įrengimo patikrinimą, reklamos skleidėjas arba jo įgalioti asmenys privalo pateikti patvirtintą reklamos leidimą ar patvirtintą projektą.

Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo L.B. nurodo, jog išorinė reklama, už kurios įrengimą siekiama jį patraukti atsakomybėn, neatitinka Reklamos įstatyme apibrėžtos reklamos sąvokos ir atlieka kitokią - privalomąją informacinę funkciją, kadangi Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2001 m. balandžio 26 d. įsakymu patvirtintų Prekybos naftos produktais, biokuru, bioalyva ir kitais degiaisiais skystais produktais Lietuvos Respublikoje taisyklių 22 punkte nurodyta, kad degalinės iškabose, matomoje vietoje, valstybine kalba turi būti nurodytas įmonės pavadinimas, darbo laikas, parduodamų naftos produktų ir bioproduktų rūšys, markės, priedai, standartai ir kainos. Apelianto manymu, degalinės „Lukoil“ kainų stulpe, už kurio įrengimą ir demonstravimą jis nubaustas, informacija buvo skelbiama ne pardavimų skatinimo tikslais, bet siekiant įvykdyti įstatymais nustatytą prievolę, t. y. pateikti vartotojams būtiną informaciją apie prekes ir paslaugas.

Įvertinusi šiuos apelianto argumentus, teisėjų kolegija pažymi, jog bylos medžiagoje esanti degalinės „Lukoil“ kainų stulpo nuotrauka (b. l. 34) patvirtina, kad kainų stulpe, už kurio įrengimą nesuderinus su Vilniaus miesto savivaldybe buvo nubaustas apeliantas, pateikiamos informacijos pobūdis neatitinka Prekybos naftos produktais, biokuru, bioalyva ir kitais degiaisiais skystais produktais Lietuvos Respublikoje taisyklių 22 punkto nuostatų, t. y. šis kainų stulpas negali būti laikomas vien tik informacinio pobūdžio degalinės iškaba (jame nenurodytas tikslus naftos produktais prekiaujančios įmonės pavadinimas, parduodamų naftos produktų ir bioproduktų standartai ir pan.). Be to, kaip matyti iš byloje pateiktų UAB „Lukoil Baltija“ paaiškinimų, po administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo UAB „Lukoil Baltija“ Vilniaus filialo darbuotojui L.B. šios įmonės atstovai pripažino išorinės reklamos įrengimo faktą ir patys kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę su prašymu leisti parengti ir pateikti išorinės vaizdinės reklamos projektus iki 2010 m. kovo mėnesio, taip pat sudarė rangos sutartį su UAB „Dizaino fabrikas“ dėl degalinių išorinės vaizdinės reklamos eksploatavimo projektų parengimo bei jų suderinimo su visomis kompetentingomis institucijomis (b. l. 38). Todėl konstatuotina, jog Vilniaus miesto savivaldybės Administracinė komisija bei pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai padarė išvadą, kad L.B. vadovaujamoje „Lukoil“ degalinėje, esančioje Antakalnio g. 128, Vilniuje, buvo įrengta išorinė vaizdinė reklama (kainų stulpas), o jos įrengimas nesuderintas su Vilniaus miesto savivaldybe.

Apeliantas taip pat nurodo, jog jis nepažeidė teisės norminių aktų reikalavimų, įrengdamas išorinę vaizdinę reklamą (kainų stulpą su „Lukoil“ degalinės simbolika) ir nesuderindamas jos su Vilniaus miesto savivaldybe, kadangi reklamos įrengimo metu (2004 m.) galioję teisės aktai tokios prievolės nenumatė. Dėl šios aplinkybės pažymėtina, jog Išorinės vaizdinės reklamos taisyklės buvo patvirtintos Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2005 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. 1-998 (skelbtas 2006 m. sausio 7 d. dienraščio „Lietuvos rytas“ priede „Sostinė“ Nr. 5), todėl, pagal šių Taisyklių 10.2 ir 12 punkto nuostatas, apeliantas, būdamas „Lukoil“ degalinės, esančios Antakalnio g. 128, Vilniuje, direktoriumi, privalėjo imtis veiksmų dėl jau įrengtos išorinės vaizdinės reklamos suderinimo su Vilniaus miesto savivaldybės administracija. Nevykdydamas šios prievolės ir neatlikdamas minėtų veiksmų, L.B. padarė trunkamąjį administracinį teisės pažeidimą, kuris Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus eismo departamento Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnų buvo oficialiai nustatytas 2009 m. vasario 2 d. (b. l. 34). Pažymėtina, jog nuostatos, kad nustatyta tvarka nesuderintos reklamos įrengimas ir eksploatavimas yra tęstinio pobūdžio pažeidimas, kuris pasireiškia įrengus reklamą ir tęsiasi tol, kol toks reklamos įrengimas neatitinka nustatytų teisės aktų reikalavimų, laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr. 2006 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N3-1246-06). ATPK 35 straipsnio 1 dalis numato, jog administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, jog 2009 m. balandžio 2 d. nutarimu skiriant L.B. administracinę nuobaudą ATPK 35 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos skyrimo terminai nebuvo pažeisti.

Dėl šių priežasčių darytina išvada, jog pagrindų tenkinti L.B. apeliacinį skundą nenustatyta, todėl šis skundas atmetamas, kaip nepagrįstas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis paliekama galioti nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutar i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. sausio 25 d. nutartį palikti nepakeistą, o L.B. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.