Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2021-05-13 · Administracinė byla Nr. eI2-2183-1066/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-05-13
Bylos Nr.
eI2-2183-1066/2021
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00411-2021-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Gediminas Užubalis (pirm.), Henrikas Sadauskas, Mefodija Povilaitienė
Pareiškėjas
A. G.
Trečiasis asmuo
UAB "Darbo sūkurys"
Atsakovas
Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-2183-1066/2021Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00411-2021-4Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 13 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gedimino Užubalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mefodijos Povilaitienės ir Henriko Sadausko,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. (A. G.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Darbo sūkurys“ dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas A. G. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. sausio 28 d. sprendimą Nr. (15-01) 3I-00013/44U-556(15/5-5)4U-96 dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, daugkartinės nacionalinės vizos Nr. 004351564 panaikinimo ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką Ukrainos Respublikos piliečio A. G. atžvilgiu (toliau – Sprendimas); 2) įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iš naujo įvertinti pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kartu įvertinant ir papildomai pridėtus kvalifikaciją pagrindžiančius dokumentus.

2. Savo skundo reikalavimus grindžia iš esmės tokiais argumentais:

2.1. Skundžiamu Sprendimu atsakovas atsisakė išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, panaikino daugkartinę nacionalinę vizą ir uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką dėl to, kad pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis. Taip pat konstatuota, jog pareiškėjas piktnaudžiavo nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir veikla Lietuvos Respublikoje, vadinasi, pareiškėjo atvykimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje tikslai yra kitokie negu oficialiai deklaruoti.

Šalies argumentai

Pareiškėjas su tokiu Sprendimu nesutinka, teigdamas, kad jis turi būti panaikintas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.

2.2. Paaiškina, kad jo turimi dokumentai, t. y. 1996 m. balandžio 10 d. įmonės „61 komunaro gamykla“ išduotas pažymėjimas Nr. 54 ir 1988 m. kovo 30 d. „61 komunaro gamykla“ išduotas pažymėjimas Nr. 04676/2 patvirtina pareiškėjo turimas kvalifikacijas (suvirintojo elektra rankiniu būdu profesija ir plieno korpusų konstrukcijų pjovimo dujomis ir rankiniu būdu profesija). Nors kvalifikaciją patvirtinančiuose dokumentuose nėra tiesiogiai įrašyta „suvirintojo profesija“, pareiškėjas šiuo savo išsilavinimu yra įgijęs žinias, reikalingas būtent suvirintojo profesijos funkcijoms vykdyti. Šie dokumentai pagrindžia, kad pareiškėjas ne tik gali dirbti suvirintojo darbą, bet tai, jog jis yra aukštos kvalifikacijos suvirintojas. Teigia, kad pareiškėjas yra įgijęs profesiją, kuri patenka į šiuo metu galiojantį profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą, todėl savo darbu galėtų kurti pridėtinę vertę ne tik UAB „Darbo sūkurys“, tačiau ir Lietuvos valstybei. Anot pareiškėjo, darytina išvada, jog atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunktį.

2.3. Dėl draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką paaiškina, kad Nelegalios migracijos bei užsieniečių keliamos grėsmės viešajai tvarkai vertinimo kriterijus apibrėžia Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado 2015 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 4-460 patvirtinto Duomenų apie užsieniečio keliamos grėsmės viešai tvarkai ar visuomenei ir nelegalios migracijos grėsmės tikrinimo bei išvados dėl grėsmių rengimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 9 punkte yra numatytos aplinkybės, suponuojančios nelegalios migracijos grėsmę. Pareiškėjo veiksmai neatitinka nė vieno minėto Aprašo 9 punkto papunkčio. Atsakovas, priimdamas Sprendimą, nesivadovavo minėtu Aprašu ir savo išvadas dėl pareiškėjo keliamos grėsmės, motyvavo tik deklaratyviai apeliuodamas į jo nesąžiningumą.

2.4. Pabrėžia, kad skundžiamame Sprendime paskirto draudimo laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 patvirtintos Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos (toliau – Tvarka) 12 punktą, kuriame eksplicitiškai įtvirtintas 3 metų laikotarpis. Tačiau, pasak pareiškėjo, aplinkybė, kad duomenys, kuriuos užsienietis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitiko tikrovės arba pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, skirtingai nei fiktyvių santuokos, registruotos partnerystės ar įvaikinimo arba fiktyvios įmonė nustatymo atvejais, savaime nėra pagrindas nustatyti 3 metų draudimo atvykti laikotarpį: kiekvienu konkrečiu turi būti vertinamas tokių duomenų pobūdis. Pastebi, kad skundžiamame Sprendime konstatuota, jog šio sprendimo metu nėra duomenų, kad pareiškėjas keltų grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Taigi iki skundžiamo Sprendimo priėmimo nebuvo nustatyta jokių duomenų, indikuojančių neteisėtus pareiškėjo veiksmus migracijos ar viešosios tvarkos ir visuomenės atžvilgiu, todėl vien aplinkybė, jog buvo pateikti galimai neteisingi duomenys, negali būti pakankamu pagrindu Sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytiems padariniams atsirasti.

2.5. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad nėra jokių duomenų, objektyviai įrodančių, kad pareiškėjas praeityje būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje ar kitoje Šengeno zonos valstybėje tvarką, Lietuvos Respublikoje ar Šengeno zonos valstybėse padaręs kokių nors teisės pažeidimų (juo labiau – nusikaltimų), o taip pat duomenų, kurie sudarytų rimtą pagrindą manyti, kad gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė (kad gautą vizą pareiškėjas panaudotų kitokiu tikslu, nei atvykti dirbti Lietuvos Respublikoje). Šiuo atveju akivaizdu, kad pareiškėjo elgesyje nėra aplinkybių, leidžiančių pagrįstai įtarti nelegalios migracijos ar pastarojo keliamos grėsmės viešajai tvarkai bei viešiesiems interesams.

2.6. Pažymi, kad Sprendimas pareiškėjui įteiktas praleidus terminą, numatytą Lietuvos Respublikos Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 5 punkte. Pareiškėjas atsakovui prašymą dėl leidimo laikinai gyventi pateikė 2020 m. rugsėjo 22 d., todėl Sprendimas turėjo būti priimtas ir įteiktas 2021 m. sausio 23 d. Tuo tarpu ginčijamas Sprendimas priimtas tik 2021 m. sausio 28 d., o pareiškėjui elektroniniu paštu įteiktas tik 2021 m. sausio 31 d. Mano, kad tokiose situacijose, kaip pareiškėjo, ypatingai svarbu, kad atsakovas laikytųsi imperatyvių teisės aktuose numatytų prašymų nagrinėjimo terminų, nes užsieniečiai, teikdami tokius prašymus, kaip leidimus laikinai gyventi Lietuvoje, nėra tikri dėl savo teisinės padėties ir galimybės įsidarbinti Lietuvos Respublikoje.

Atsiliepimas

3. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas) atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutinka, prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Savo poziciją grindžia tokiais argumentais:

3.1. Nurodo, kad pareiškėjas savo turimai kvalifikacijai patvirtinti pateikė 1992 m. gegužės 22 d. išduotą diplomą Nr. 1195, kuriame nurodyta, kad A. G. 1992 metais baigė pilną suvirintojo mokymo kursą Prilucko agropramoniniame technikume ir jam suteikta 4 kategorijos suvirintojo kvalifikacija. Buvo atlikta diplomą išdavusio Prilucko agropramoninio technikumo kontaktinių duomenų paieška internete, t. y. atsakovas minėtai įstaigai išsiuntė paklausimą, kuriuo prašė patvirtinti, ar pareiškėjas mokėsi minėtoje profesinėje mokykloje ir ar jam buvo išduotas pateiktas diplomas. Kartu su šiuo paklausimu buvo išsiųsta pareiškėjo pateikto diplomo skaitmeninė kopija. Departamentui buvo atsiųstas šios mokymo įstaigos direktoriaus pasirašytas raštas, kuriame teigiama, kad jų archyve nėra duomenų apie pareiškėją ir jam išduotus dokumentus. Tuo pačiu nurodyta, kad šioje mokymosi įstaigoje nebuvo išduodami diplomai, o tik pažymos, baigusiems mokslus pagal 2 kategorijos betonuotojo, dažytojo ir elektros montuotojo specialybes. Pareiškėjo pateiktame kvalifikaciją patvirtinančiame dokumente yra nurodyta 4 kategorijos suvirintojo specialybė. Taigi dėl šių nustatytų aplinkybių Departamentas konstatavo, kad pareiškėjo pateiktas diplomas neatitinka tikrovės ir taip pat padarė išvadą, kad pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo turimą profesinę kvalifikaciją.

3.2 Taip pat tvirtina, kad pareiškėjui buvo išduota daugkartinė nacionalinė viza Nr. 004351564, galiojanti iki 2021 m. vasario 21 d. Ši viza pareiškėjui išduota kaip pateikusiam prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi. Atsižvelgiant į tai, kad daugkartinė nacionalinė viza Nr. 004351564 pareiškėjui išduota kaip pateikusiam prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, o Departamentas atsisakė išduoti jam leidimą laikinai gyventi, konstatuota, jog pareiškėjas šiuo metu negali pagrįsti numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų.

3.3. Pasak atsakovo, pareiškėjo skunde minimi dokumentai Departamentui, nagrinėjant pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikti nebuvo, nors užsieniečiai, pateikdami prašymus, turi pareigą pateikti visus turimus tikrovę atitinkančius dokumentus. Pareiškėjas to neatliko ir skunde minimų dokumentų nepateikė. Departamentas vertina užsieniečių pateiktus dokumentus ir visą turimą informaciją, bei jais remiasi priimdamas sprendimus. Taigi šioje situacijoje pareiškėjo papildomai teismui pateikti pažymėjimai, atsižvelgus į pareiškėjo prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi nagrinėjimo metu surinktų duomenų ir atliktų veiksmų visumą, negali būti laikomi dokumentais, patvirtinančiais pareiškėjo turimą profesinę kvalifikaciją.

Šalies argumentai

3.4. Pareiškėjo teiginius, kad su skundu teikiamų dokumentų Departamentui nepateikė norėdamas greičiau įsidarbinti ir nerimaudamas, jog antruosiuose kvalifikaciją pagrindžiančiuose dokumentuose jo kvalifikacija bus nurodyta ne tiksliai kaip „suvirintojas“, atsakovas vertina kaip deklaratyvius, subjektyvaus pobūdžio.

3.5. Taip pat nesutinka su pareiškėjo teiginiais, jog pareiškėjas neatitinka nė vieno iš Aprašo kriterijų, o tai pagrindžia, jog jis nekelia nelegalios migracijos grėsmės. Pažymi, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado 2015 m. gruodžio 28 d. įsakymas Nr. 4-460 laikytinas iš esmės vidiniu teisės aktu, kuriuo Valstybės sienos apsaugos tarnyba vadovaujasi teikdama išvadas dėl užsieniečių. Tuo tarpu Departamentas yra savarankiškas subjektas, pagal Įstatymo 4 straipsnio nuostatas vykdantis užsieniečių kontrolę.

3.6. Pareiškėjo elgesys, kai jis jokių įrodymų, jog mokėsi suvirintojo profesijos bei jam buvo suteikta suvirintojo kvalifikacija, nepateikė, patvirtina, kad jis sąmoningai nurodė melagingus duomenis apie savo turimą kvalifikaciją. Tokiu būdu jis elgėsi nesąžiningai ir piktnaudžiavo teisės aktų nustatytomis migracijos procedūromis, todėl tai, anot atsakovo, yra akivaizdus piktnaudžiavimas.

3.7. Tvarkoje įtvirtinti kriterijai laikytini proporcingais, t. y. Tvarkoje, įtvirtinant konkrečius draudimo atvykti laikotarpius, buvo atsižvelgta į proporcingumo principą. Šiuo atveju pareiškėjas atitinka Tvarkoje įtvirtintus kriterijus (12 punktą) ir Departamentas nenustatė teisinio pagrindo nukrypti nuo šių kriterijų (tokių pagrindų esant nenurodo ir pareiškėjas). Pareiškėjas nesilaikė nacionalinių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių apsigyvenimą – pateikdamas tikrovės neatitinkančius duomenis ir tokiu būdu siekdamas gauti leidimą laikinai gyventi. Šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjo duomenys į C. SIS buvo įvesti teisėtai ir pagrįstai SIS II reglamento 24 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytais pagrindais.

3.8. Pasisakydamas dėl pareiškėjo teiginių, kad ginčijamas Sprendimas pareiškėjui įteiktas praleidus teisės aktų nustatytą terminą, akcentuoja, jog vien tai, kad pareiškėjo prašymas dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo buvo nagrinėjamas 4 mėnesius ir vieną savaitę, savaime nesudaro pagrindo prielaidai, kad Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turėtų būti panaikintas.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimo į skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:

5.1. 2020 m. rugsėjo 22 d. pareiškėjas, ketindamas UAB ,,Darbo sūkurys“ dirbti pagal profesiją, kuri įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis (suvirintojas), Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje užpildė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas laikinai gyventi) bendra tvarka.

5.2. Departamentas 2020 m. rugsėjo 23 d. priėmė pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi.

5.3. Departamentas kreipėsi į Prilucko agrotechninį koledžą elektroninio pašto adresu: (duomenys neskelbtini) išsiųsdamas paklausimą, kuriuo prašoma pranešti, ar iš tikrųjų pareiškėjui buvo išduotas jo pateiktas diplomas. Kartu su paklausimu buvo išsiųsta diplomo skaitmeninė kopija. Departamentas gavo oficialų Prilucko agrotechninį koledžo 2020 m. spalio 29 d. raštą Nr. 452, pasirašytą šio koledžo direktoriaus, kuriame nurodyta, kad šios mokymosi įstaigos archyve duomenų apie pareiškėją nėra.

5.4. 2020 m. spalio 8 d. Departamentas, vadovaudamasis Vizos išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330, 70.11 papunkčiu (užsieniečiui, pateikusiam prašymą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje), pareiškėjui išdavė daugkartinę nacionalinę vizą Nr. 004351564, galiojančią iki 2021 m. vasario 21 d.

5.5. Skundžiamu Sprendimu Departamentas nusprendė atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje bei panaikinti pareiškėjui išduotą daugkartinę nacionalinę vizą, nes nustatė, jog pareiškėjo pateikti duomenys neatitinka tikrovės. Nustatyta, kad pareiškėjas piktnaudžiauja nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir veikla Lietuvos Respublikoje, o nurodyti tikslai yra kitokie negu oficialiai deklaruoti.

6. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl šio Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

7. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (ginčui aktuali redakcija, galiojanti Sprendimo priėmimo dieną).

Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje gali būti išduodamas arba keičiamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 44 straipsnio nuostatas. Pagal Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punktą, leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis atitinka šias sąlygas: a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui; b) pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, jos atitiktį darbo vietai ir ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją per pastaruosius penkerius metus, išskyrus šio straipsnio 2 ir 21 dalyse nurodytus atvejus; c) Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba) socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą, kad užsieniečio darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus.

Pagal Įstatymo 26 straipsnio 1 dalį leidimas laikinai gyventi užsieniečiui gali būti išduodamas ar keičiamas, jeigu užsienietis: 1) atitinka Šengeno sienų kodekse nustatytas atvykimo sąlygas; 2) turi galiojantį sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą, kai Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais nėra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka turi patvirtintą Lietuvos Respublikoje gyvenančio Lietuvos Respublikos piliečio arba užsieniečio įsipareigojimą apmokėti išlaidas už gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas; 3) turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; 4) Lietuvos Respublikoje turi tinkama gyvenamąją patalpą, kurioje ketina deklaruoti savo gyvenamąją vietą ir kurios gyvenamasis plotas, tenkantis kiekvienam pilnamečiam asmeniui, deklaravusiam joje gyvenamąją vietą, būtų ne mažesnis kaip 7 kvadratiniai metrai, nuosavybės teise ar naudojasi tokia gyvenamąja patalpa nuomos ar panaudos pagrindais, jei atitinkama sutartis sudaryta ne trumpesniam kaip leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui ir yra nustatyta tvarka įregistruota, arba pateikia teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą fizinio ar juridinio asmens įsipareigojimą suteikti jam tinkamą gyvenamąją patalpą, kurioje jis deklaruos savo gyvenamąją vietą ir kuri atitiks vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto reikalavimą, leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu; 5) pateikia išvykų ir gyvenimo užsienio valstybėse sąrašą; 6) pateikia išsamią informaciją apie save, ryšius (buvusius ir (ar) esamus) su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis (įskaitant kitų užsienio valstybių piliečius, gyvenančius Lietuvos Respublikoje), taip pat ryšius su užsienio valstybių žvalgybos, saugumo ir (ar) karinėmis institucijomis.

Pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, išduoti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu, duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad Įmonė, kurios dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, ar vadovas yra užsienietis, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, arba priimantysis subjektas yra fiktyvi įmonė.

Pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punktą išduoti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, o pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktą – jeigu jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu.

8. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi nurodė, jog ketina dirbti pagal darbo sutartį UAB „Darbo sūkurys“ suvirintoju. Pareiškėjas pateikė turimą kvalifikaciją patvirtinantį dokumentą – 1992 m. gegužės 22 d. išduotas diplomas Nr. 1195, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas 1992 metais baigė pilną suvirintojo mokymo kursą Prilucko agropramoniniame technikume ir jam suteikta IV-os kategorijos suvirintojo kvalifikacija. Departamentui, kilus įtarimų dėl pateikto dokumento, buvo atlikta diplomą išdavusio Prilucko agropramoninio technikumo kontaktinių duomenų paieška internete. Departamentas nustatė, kad dabartinis šios mokymo įstaigos pavadinimas yra Prilucko agrotechninis koledžas, kurio elektroninio pašto adresu: (duomenys neskelbtini) Departamentas išsiuntė paklausimą, prašydamas jam pranešti, ar iš tikrųjų pareiškėjui buvo išduotas jo pateiktas diplomas. Kartu su paklausimu buvo išsiųsta diplomo skaitmeninė kopija. Departamentui buvo pateiktas oficialus atsakymas – Prilucko agrotechninis koledžo 2020 m. spalio 29 d. raštas Nr. 452, kuris oficialiai pasirašytas šios mokymosi įstaigos direktoriaus. Šiame atsakyme Departamentui nurodyta, kad šio koledžo archyve nėra duomenų apie pareiškėją. Taip pat pateikta pastaba, kad šios mokymosi įstaigos pavadinimas nesutampa su pareiškėjo pateikto 1992 m. gegužės 22 d. diplomo, išduotos mokymosi įstaigos, pavadinimu. Tuo pačiu Departamentui atsakyme pateikta informacija, kad baigusiems mokymą pagal šiame koledže mokomas betonuotojo, dažytojo ar elektromontuotojo specialybes, išduodamas tik darbininko pažymėjimas, o ne diplomas (kaip pateiktas pareiškėjo atveju).

Taigi šiuo atveju teismas daro pagrįstą išvadą, jog Departamentas Sprendime pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunkčio leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygos, kadangi nepateiktas užsieniečio turimą kvalifikaciją patvirtinantis dokumentas, kuris atitiktų tikrovę ir patvirtintų jo turimą kvalifikaciją.

9. Teismas taip pat sutinka su Departamento pozicija, kad pareiškėjo papildomai teismui pateikti pažymėjimai, t. y. 1996 m. balandžio 10 d. įmonės „61 komunaro gamykla“ išduotas pažymėjimas Nr. 54 ir 1988 m. kovo 30 d. „61 komunaro gamykla“ išduotas pažymėjimas Nr. 04676/2 patvirtina pareiškėjo turimas kvalifikacijas, nebuvo pateikti Departamentui, todėl negali būti vertinami šioje byloje kaip įrodantys, jog pareiškėjas tinkamai įvykdė savo pareigas pagal Įstatymą (pareiškėjas Departamentui nepateikė dokumento, patvirtinančio jo, kaip suvirintojo, kvalifikaciją). Be to, pareiškėjas ir neįrodinėja, kad jo Departamentui pateiktas kvalifikaciją patvirtinantis dokumentas (1992 m. gegužės 22 d. išduotas diplomas Nr. 1195) atitinka tikrovę.

10. Departamentas, priimdamas Sprendimą, taip pat vadovavosi Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punktu, kuriame, kaip minėta, nurodyta, kad išduoti ir pakeisti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė. Lietuvos migracijos politikos gairės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 29 „Dėl Lietuvos migracijos politikos gairių patvirtinimo“ (toliau – Migracijos politikos gairės), nustato, kad Lietuvos teisinė bazė neturi sudaryti galimybių piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu, gyvenimu ir darbu Lietuvoje; siekiant užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių įgyvendinimo mechanizmą, būtina teisiškai užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos kontrolę, mažinti piktnaudžiavimo teisėtais migracijos būdais galimybes. Migracijos politikos gairės nustato, kad atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi, kai užsienietis tik formaliai atitinka leidimo išdavimo pagrindus, yra viena iš nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2016 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2005-662/2016).

Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant, ar yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, vertinimo tvarkos apraše, patvirtintame Migracijos departamento direktoriaus 2018 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 3K-54, nustatyti kriterijai, sudarantys rimtą pagrindą manyti, kad gali kilti minėto užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė: pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės (6.2 punktas); nustatyta, kad pareiškėjas piktnaudžiauja nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir veikla Lietuvos Respublikoje, – minėto užsieniečio atvykimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje tikslai yra kitokie, negu oficialiai deklaruoti, todėl kyla pagrįstos abejonės dėl šio užsieniečio atvykimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų, sąžiningo šio užsieniečio siekio dirbti Lietuvos Respublikoje (7 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas, siekdamas atitikti reikalavimus leidimui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pateikė tikrovės neatitinkančius įrodymus, pareiškėjas nepateikė į bylą įrodymų apie ilgalaikius socialinius, ekonominius ar kitus ryšius Lietuvos Respublikoje, neturi šeiminių ryšių su Lietuvoje gyvenančiais asmenimis, teismas konstatuoja, kad Departamentas turėjo teisėtą pagrindą pareiškėjo atžvilgiu taikyti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punktą (yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė).

11. Pagal Vizos išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330 70.11 papunktį daugkartinė nacionalinė viza gali būti išduodama užsieniečiui, pateikusiam prašymą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje arba Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo gyventi šalyje kortelę. Pagal Įstatymo 19 straipsnio 1 punktą nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu užsienietis neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų. Įstatymo 19 straipsnio 10 punkte nustatyta, kad nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.

2020 m. spalio 8 d. pareiškėjui daugkartinė nacionalinė viza Nr. 004351564 išduota kaip pateikusiam prašymą išduoti jam leidimą laikinai gyventi pagal Tvarkos aprašo 70.11 papunktį. Atsižvelgiant į tai, kad daugkartinė nacionalinė viza Nr. 004351564 pareiškėjui išduota kaip pateikusiam prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, o Departamentas atsisako išduoti minėtam užsieniečiui leidimą laikinai gyventi, pareiškėjas neatitinka 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso 6 straipsnio 1 dalies c punkte nustatytos atvykimo sąlygos (negali pagrįsti numatomo buvimo tikslo ir sąlygų). Be to, nustatyta, kad yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė, kad taip pat sudaro pagrindą panaikinti nacionalinę vizą pagal Įstatymo 19 straipsnio 10 punktą.

12. Dėl draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką proporcingumo:

12.1. Pareiškėjas skunde teigia, kad draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką pritaikytas neproporcingai. Remiasi tuo, kad pagal Duomenų apie užsieniečio keliamos grėsmės viešai tvarkai ar visuomenei ir nelegalios migracijos grėsmės tikrinimo bei išvados dėl grėsmių rengimo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado 2015 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 4-460 (Aprašas) nuostatas, jo veiksmai nepatenka į šio akto taikymo sritį. Taip pat pagal Tvarkos nuostatas tikrovės neatitinkančių dokumentų pateikimas savaime nereiškia, kad turi būti taikomas 3 metų draudimas atvykti, nėra duomenų, kad keltų grėsmę saugumui ar viešajai tvarkai.

12.2. Kaip jau aptarta, Departamentas padarė pagrįstą išvadą, kad yra rimtas pagrindas manyti, jog pareiškėjas, pateikdamas tikrovės neatitinkančius duomenis, siekė tik formaliai atitikti Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas sąlygas leidimui laikinai gauti ir jo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas yra legalizuoti savo buvimą Šengeno valstybėse.

12.3. Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, ar atšaukta Šengeno viza arba kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, užsieniečiui, kuris buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką, įpareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos, grąžintas į užsienio valstybę, perduotas užsienio valstybei pagal Lietuvos Respublikos sudarytą tarptautinę sutartį dėl neteisėtai esančių asmenų grąžinimo (readmisijos) arba bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos ar išvyko iš jos, arba užsieniečiui, kuris neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje ir nevykdo įsipareigojimų muitinei ar nesumokėjo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos (skirtų) baudos (baudų), gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui.

12.4. Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patirtintos Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 (Tvarka) 12 punkte nustatyta, kad šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi dėl to, kad buvo rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė arba fiktyvus įvaikinimas, arba duomenys, kuriuos užsienietis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitiko tikrovės arba pateikė neteisėtai įgytus ar suklastotus dokumentus, nustatomas 3 metų draudimo atvykti laikotarpis.

12.5. Departamentui nustačius, kad pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkantį jo kvalifikaciją įrodantį dokumentą, kuris buvo esminis ginčo procedūroje, pagrįstai pritaikė 3 metų draudimo atvykti laikotarpį.

13. Dėl perspėjimo įvedimo į Šengeno sistemą proporcingumo:

13.1. Pareiškėjas, nesutikdamas su skundžiamu sprendimu, teigia, kad jo elgesyje nėra aplinkybių, leidžiančių pagrįstai įtarti nelegalios migracijos ar pastarojo keliamos grėsmės viešajai tvarkai bei viešiesiems interesams, todėl Migracijos departamento sprendimas dėl pareiškėjo duomenų įvedimo į Šengeno sistemą laikytinas neproporcingu ir nepagrįstu.

13.2. Pagal Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymą ir tvarkymą nustatančių Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 (toliau – ir Taisyklės), 15 punktą, duomenys iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo teikiami C.SIS, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą, atitinka 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861, (toliau – SIS II reglamentas) 24 ir 25 straipsniuose nustatytus pagrindus. Pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 1 dalį, duomenys apie trečiųjų šalių piliečius, kurių atžvilgiu buvo pateiktas perspėjimas draudimo atvykti arba apsigyventi tikslais, įvedami remiantis nacionaliniu perspėjimu, kurio pagrindas – kompetentingų administracinių institucijų arba teismų sprendimas pagal nacionalines proceso teisės normas, priimtas individualaus įvertinimo pagrindu. Pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį, perspėjimas taip pat gali būti įvestas, kai 1 dalyje nurodytas sprendimas grindžiamas tuo, kad trečiosios šalies piliečiui buvo taikyta tokia priemonė kaip išsiuntimas ar atsisakymas leisti atvykti, kuri nebuvo atšaukta ar sustabdyta ir apima arba taikoma kartu su neįleidimu atvykus, o atitinkamais atvejais – draudimu apsigyventi – remiantis tuo, kad buvo nesilaikoma nacionalinių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių atvykimą ar apsigyvenimą.

13.3. Šiuo atveju pareiškėjo atžvilgiu buvo priimtas kompetentingos institucijos individualus sprendimas dėl uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką, kuris grindžiamas tuo, kad duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi neatitiko tikrovės, t. y. jis nesilaikė nacionalinių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių apsigyvenimą (kas atitinka SIS II reglamento 24 straipsnio 1 ir 3 dalį). Kaip aptarta, pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkantį dokumentą, kuris buvo esminis siekiant legalizuoti atvykimą. Taigi laikytina, kad elgėsi nesąžiningai. Jo atžvilgiu pritaikyta priemonė pagrįsta teisės aktais ir yra proporcinga.

14. Teismas, pasisakydamas dėl Sprendimo įteikimo tvarkos pareiškėjui, konstatuoja, kad šiuo atveju pareiškėjas pasinaudojo tinkama gynyba, paduodamas skundą teismui ir teisme savo teises gynė kartu su profesionaliu teisininku, todėl šiuo atveju pareiškėjo teisės pažeistos nebuvo, netgi tuo atveju, jeigu pareiškėjas gavo Sprendimą elektroniniu paštu 2021 m. sausio 31 d. Departamentas pripažino, kad skundžiamas Sprendimas buvo priimtas, nežymiai pažeidžiant Įstatymo numatytus terminus, tačiau šiuo atveju teigti, kad pareiškėjui buvo atimta galimybė kreiptis į teismą, nėra jokio pagrindo. Taip pat aplinkybė, kad prašymas buvo išnagrinėtas nežymiai praleidus terminą,nesudaro pagrindo jo panaikinti. Konstatuotina, kad pareiškėjas ginčijamą Sprendimą gavo ir, kaip minėta, šį Sprendimą apskundė nepraleidęs skundo padavimo termino, t. y. tinkamai pasinaudojo apskundimo teise. Taigi pareiškėjo argumentas dėl Sprendimo įteikimo atmestinas kaip nepagrįstas.

15. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius aktus, teismų praktiką, teismas daro išvadą, kad Departamento Sprendimas atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje bei panaikinti daugkartinę nacionalinę vizą Nr. 004351564, yra tinkamai pagrįstas objektyviomis aplinkybėmis, aktualiomis teisės aktų normomis (Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis), priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, nėra pagrindo jo naikinti skunde išdėstytais argumentais.

16. Teismas nenustatė kitų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų aktų panaikinimo pagrindų, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl Sprendimo panaikinimo netenkinamas.

17. Teismui konstatavus, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo tenkinti išvestinį skundo reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. G. (A. G.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Henrikas SadauskasMefodija PovilaitienėGediminas Užubalis