Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-11-24 · Administracinė byla Nr. I-7632-968/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-11-24
Bylos Nr.
I-7632-968/2016
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Rytis Krasauskas
Pareiškėjas
V. M.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-7632-968/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02212-2016-9Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. lapkričio 24 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Rytis Krasauskas,sekretoriaujant Astai Statkevičienei,

dalyvaujant pareiškėjui V. M.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl žalos atlyginimo.

Išnagrinėjęs bylą, teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Teisme priimtas nagrinėti pareiškėjo V. M. skundas (b. l. 1–2), kuriuo prašoma iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – LAVL), priteisti 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Šalies argumentai

2. Pareiškėjas nurodo, kad laikotarpiu nuo 2016-03-15 iki 2016-03-22 jis buvo laikomas LAVL palatose Nr. 8, 19, 29 teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis. Paaiškina, kad jam nebuvo užtikrinta teisė į minimalų gyvenamąjį plotą. Jis buvo laikomas antisanitarinėmis sąlygomis. Ant sienų buvo pelėsiai, patalpos netvarkingos. Langai išpuvę, paremti, kad neiškristų. Kameroje Nr. 19 jam trūkdavo oro, nebuvo įmanoma vėdinti. Minėtose kamerose nebuvo nei stalų, nei suolų, buvo išlaužtos spintelės. Dėl to, kad pareiškėjui reikėdavo rankose laikyti maistą, jis nespėdavo pavalgyti. Tualeto įrengimas neatitiko teisės aktų reikalavimų, neužtikrino privatumo. Dėl laikymo nežmoniškomis sąlygomis jis rašė skundus LAVL administracijai, bet situacija nurodytose kamerose tik pablogėjo. Dėl LAVL neteisėtų veiksmų jis patyrė psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją, pablogėjo jo savijauta, sumažėjo pasitikėjimas savimi, jis tapo dirglus, jaučia padidėjusią baimę aplinkai, todėl sumažėjo jo bendravimo galimybės.

Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus argumentus, prašė jo skundą tenkinti.

Atsiliepimas

3. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė LAVL atsiliepime (b. l. 25-28) su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo atmesti jį kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2016-03-15 iki 2016-03-22 buvo gydomas LAVL Chirurgijos skyriaus palatose Nr. 8, 29, 19. Statistikos, kiek konkrečioje palatoje atskiromis dienomis gydoma nuteistųjų ir (arba) suimtųjų LAVL neveda, galiojantys teisės aktai to daryti neįpareigoja. LAVL negali daryti įtakos atvykstančiųjų gydytis suimtųjų ir (arba) nuteistųjų asmenų skaičiui, kadangi privalo užtikrinti stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas visiems to reikalaujantiems nuteistiesiems ir/ar suimtiesiems. Dėl šios priežasties teisės aktuose nustatytos ploto normos vienam asmeniui galėjo būti neužtikrintos. LAVL privalo nuteistiesiems ir suimtiesiems užtikrinti izoliacijos reikalavimus, nustatytus Bausmių vykdymo kodekse ir Suėmimo vykdymo įstatyme, taip pat laikytis izoliavimo reikalavimų, sergant užkrečiamomis ligomis. LAVL palatos yra minimaliai aprūpintos baldais ir kitu inventoriumi, kuris nuolat remontuojamas ir keičiamas. Visose kamerų tipo palatose ir palatose sanitarinis mazgas atskirtas 1,5 m aukščio sienele. Vasaros laikotarpiu vienas kameros langas yra išimamas, kad užtikrinti vėdinimą ir kad nebūtų karšta. Žiemos metu jis įdedamas. Langai vėdinimui pritaikyti, yra ventiliacinė vėdinimo šachta, kuri užtikrina oro cirkuliaciją ir vėdinimą patalpoje. Langai yra visose patalpose. Palatų apšvietimas įrengtas atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus. Oro temperatūra ir santykinė drėgmė atitinka teisės aktų reikalavimus. LAVL turi Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013-07-29 išduotą Leidimą-Higienos pasą Nr. (12-6)12.12-690, kuris įrodo, kad ligoninės patalpos atitinka Lietuvos Respublikos higienos reikalavimus. Sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą nėra pakankama nustatyti, kad LAVL deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme neteisėtai veikė arba neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Pareiškėjas šiuo atveju nepagrindė žalos atsiradimo fakto.

LAVL atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies

4. Šioje byloje pareiškėjas prašo priteisti 1000 Eur neturtinę žalą, kurią kildina iš LAVL veiksmų, neužtikrinant tinkamų gydymo sąlygų.

5. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis), atlyginimo gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Siekiant nustatyti neteisėtumą pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai; kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Šiame kontekste paminėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir, kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje (žr., pvz., 2008-11-18 sprendimą byloje S. prieš Lietuvą, 871/02). Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą ir, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti.

6. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2016-03-15 iki 2016-03-22 buvo gydomas LAVL Chirurgijos skyriaus kameros tipo palatoje Nr. 8, kurios plotas 15,51 m², palatoje Nr. 29, kurios plotas 15,45 m², palatoje Nr. 19, kurios plotas 7,19 m², (b. l. 25-28). Taigi ginčo laikotarpiu pareiškėjas LAVL iš viso buvo gydomas 8 dienas (8 lovadieniai).

7. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.4 punkte nurodyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas LAVL palatose negali būti mažesnis kaip 5,1 m². Atsakovės atstovė teigia, kad statistika, kiek konkrečioje palatoje atskiromis dienomis gydoma nuteistųjų ir (arba) suimtųjų, LAVL nevedama, o galiojantys teisės aktai to daryti neįpareigoja. Tačiau iš atsiliepime pateiktos informacijos matyti, jog kameros tipo palatoje Nr. 8 yra įrengtos 3 lovos, palatoje Nr. 29 – 3 lovos, palatoje Nr. 19 – 1 lova. Remiantis EŽTT ir LVAT praktika, įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (žr., EŽTT 2012-01-10 sprendimą A. ir kiti prieš Rusiją, prašymo Nr. 42525/07; LVAT 2013-09-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013). Todėl šiuo atveju įrodinėjimo našta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu LAVL buvo užtikrintas vienam asmeniui turintis tekti plotas, tenka atsakovės atstovei. Šiuo atveju pareiškėjo teiginiai, kad minimalus asmeniui tenkantis kameros plotas nebuvo užtikrintas, paneigti byloje esančiais įrodymais. Iš byloje pateiktų duomenų iš esmės galima spręsti, kad pareiškėjo buvimo LAVL laikotarpiu buvo užtikrinta vienam asmeniui tenkančio minimalaus palatos ploto norma ir pareiškėjo teisė į minimalų 5,1 m² plotą nebuvo pažeista.

8. Pareiškėjo teigimu, LAVL buvo netinkamai įrengtas tualetas, juo naudojantis neužtikrintas privatumas.

8.1. Sanitarinio mazgo patalpos įrengimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 76:2010) (originali redakcija) 21 punkto nuostatos, kuriose įtvirtinta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema, taip pat turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Pažymėtina, jog atskirą nuo palatos tualeto įrengimą reglamentuoja ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011-07-29 įsakymu Nr. V-737 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 47:2011 „Asmens sveikatos priežiūros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 47:2011) 32 punktas. Taigi teisės aktuose yra įtvirtintas reikalavimas, kad sanitarinis mazgas būtų įrengtas atskiroje patalpoje, jame turi būti įrengta atskira nuo kameros vėdinimo, taip pat šalto vandens tiekimo sistema.

8.2. Pateiktą teisinį reguliavimą įvertinus byloje nustatytų aplinkybių kontekste, matyti, jog LAVL atsiliepime išdėstyti argumentai, esą sanitarinio mazgo patalpa nuo likusio kameros ploto gali būti atitverta tik 1,5 metro aukščio pertvara, vertintini kritiškai. Atitinkamai, tai, kad sanitarinio mazgo patalpos (tualetai) LAVL nebuvo atskirose patalpose ir su atskira nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistema, laikytina higienos normų reikalavimų pažeidimu.

8.3. Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pateikiamuose standartuose (ištrauka iš Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (92) 3], 49 punktas) kaip tinkama nurodoma praktika, kad kamerose būtų atskira patalpa su sanitariniais įrenginiais. Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas ir vertimas šlapintis bei tuštintis kitų asmenų akivaizdoje turi būti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumą pažeidžiantis elgesys.

9. Pareiškėjo teigimu, kamerose, kuriose jis buvo laikomas, nebuvo nei stalų, nei suolų, buvo išlaužtos spintelės. Dėl to, kad pareiškėjui reikėdavo rankose laikyti maistą, jis nespėdavo pavalgyti. Pareiškėjas teismui nepateikė jokių šiuos jo teiginius dėl netinkamo palatų aprūpinimo baldais bei šių baldų būklės patvirtinančių įrodymų. Gydymo įstaigų aprūpinimo baldais reikalavimai įtvirtinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011-07-29 įsakymu Nr. V-737 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 47:2011 „Asmens sveikatos priežiūros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 47:2011), kurios 21 punkte nustatyta, kad palatoje kiekvienam pacientui turi būti spintelė paciento asmeniniams daiktams laikyti bei spinta (ar atskira spintos dalis) arba kabykla viršutiniams drabužiams kabinti. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų (b. l. 57) matyti, kad palatoje Nr. 8 yra 3 lovos, 3 spintelės ir 1 pakaba, palatoje Nr. 19 – 1 lova, 1 spintelė ir 1 pakaba, palatoje Nr. 29 – 3 lovos, 3 spintelės, 1 pakaba, 1 stalas. Nors palatose Nr. 8 ir Nr. 29 pakabų skaičius buvo mažesnis, nei nustatyta Lietuvos higienos norma HN 47:2011, tačiau konstatuotina, kad palatų Nr. 8, Nr. 19 ir Nr. 29 aprūpinimas baldais iš esmės atitiko teisės aktų reikalavimus. Lietuvos higienos norma HN 47:2011 nenumato stalų įrengimo kiekvienoje palatoje, todėl atmestini pareiškėjo skundo argumentai dėl jo teisių pažeidimo, susiję su maisto laikymu rankose valgymo metu.

10. Pareiškėjas taip pat skundžiasi, kad LAVL netinkamai reagavo į jo skundus. Nustatyta, kad pareiškėjas su skundais (2016-03-16 skundu (b. l. 58-59); 2016-03-18 skundu (b. l. 62-63) kreipėsi į LAVL dėl netinkamų jo laikymo sąlygų, prašydamas jį perkelti į kitas palatas. Iš į bylą pateiktų įrodymų matyti, kad LAVL ne tik atsakė į jo skundus (2016-04-06 raštas Nr. 7-217, b. l. 64-65), tačiau juos tenkino: LAVL, tenkindama pareiškėjo prašymą perkelti jį iš palatos Nr. 8 į kitą palatą, kadangi ši neatitinka Konvencijos reikalavimų, 2016-03-16 perkėlė jį į palatą Nr. 29, o 2016-03-17 perkėlė jį į palatą Nr. 19, kurioje buvo viena lova ir pareiškėjas buvo laikomas vienas (b. l. 64-65). Todėl atmestini pareiškėjo skundo argumentai, kad LAVL į jo skundus reagavo netinkamai. Be to, šie įrodymai patvirtina, kad LAVL siekė pagerinti pareiškėjo gydymo sąlygas, atsižvelgė į jo pageidavimus.

11. Pareiškėjas taip pat teigia, kad jis buvo laikomas antisanitarinėmis sąlygomis. Ant sienų buvo pelėsiai, patalpos netvarkingos. Langai išpuvę, paremti, kad neiškristų. Kameroje Nr. 19 jam trūkdavo oro, nebuvo įmanoma vėdinti. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento 2016-06-13 raštas Nr. 2.10-2803(16.17.8.10.12) patvirtina, kad ginčo laikotarpiu jis nebuvo gavęs V. M. skundų (b. l. 23). Remiantis LAVL byloje pateiktais Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktais (b. l. 31-35), matyti, jog LAVL palatose atliktos visuomenės sveikatos saugos kontrolės metu (įskaitant palatą 29, kurioje ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas) pareiškėjo skunde nurodytų teisės aktų reikalavimų pažeidimų nebuvo nustatyta. Įvertinus nustatytas aplinkybes, pareiškėjo argumentai dėl LAVL palatų antisanitarinės būklės atmestini kaip nepagrįsti.

12. Pareiškėjo teigimu, dėl netinkamų gydymo sąlygų LAVL jis patyrė psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją, pablogėjo jo savijauta, sumažėjo pasitikėjimas savimi, jis tapo dirglus, jaučia padidėjusią baimę aplinkai, todėl sumažėjo jo bendravimo galimybės. Pareiškėjas teismui nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad dėl netinkamų kalinimo LAVL sąlygų būtų pablogėjusi jo sveikata. Iš byloje pateiktos pareiškėjo asmens sveikatos istorijos (b. l. 11-22) matyti, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo atliekami profilaktiniai tyrimai, nustatyti trauminiai susirgimai, o depresija ar kitokie panašaus pobūdžio susirgimai nebuvo diagnozuoti. Taigi byloje nėra duomenų apie kokius nors negrįžtamus pareiškėjo sveikatos pakitimus, sąlygotus netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K ginčo laikotarpiu.

13. Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, nustatyto pažeidimo dėl netinkamai įrengto sanitarinio mazgo mastą bei trukmę (8 dienos), taip pat atsižvelgdamas į Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis aktualia EŽTT ir Lietuvos teismų formuojama praktika, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju dėl LAVL padarytų pažeidimų patirtoms neigiamoms pasekmėms pareiškėjui atlyginti adekvati suma yra 70 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 8 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016-07-01) 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2016-07-01) 132, 133 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškėjo V. M. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui V. M. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 70 Eur (septyniasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Rytis Krasauskas