Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Minėtos kalinimo sąlygos pažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnį ir Lietuvos Respublikos Konstituciją. Teigia, kad dėl nežmoniškų kalinimo sąlygų patyrė diskomfortą, dvasines kančias, nepatogumus, pažeminimą, depresiją ir pan. Savo reikalavimus grindžia Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktika. Teigia, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis patiria neturtinę žalą, apibrėžtą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str. Neturtinę žalą įvertina 5 000 Eur.

Pagal Tvarkos 10 punktą direktoriaus budintysis padėjėjas, jo pavaduotojas arba korpuso vyresnysis suimtuosius ir nuteistuosius iš laikino laikymo kamerų skiria į kameras priežiūros poste Nr. 8 (kameros Nr. 104-125), užtikrindamas minimalų plotą vienam asmeniui bei griežtai vadovaudamasis teisės aktuose nustatytais izoliavimo reikalavimais, taip pat atsižvelgdamas į asmens pageidavimą būti laikomam su rūkančiais ar su nerūkančiais asmenimis. Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai ne vėliau, kaip kitą darbo dieną po suimtųjų ir nuteistųjų atvykimo, išnagrinėję visus žodinius bei rašytinius suimtųjų ir nuteistųjų prašymus, skundus bei pageidavimus, ir atsižvelgę į įstaigos struktūrinių padalinių rekomendacijas bei pastabas dėl asmenų, perskirsto suimtuosius ir nuteistuosius į kameras.

Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo. Pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės sąskaita. Sprendžiant pareiškėjo reikalavimo pagrįstumą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado pareiškėjo nurodyta žala. Šiuo atveju nėra būtinos CK 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės – žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas netenkintinas.

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuri kildinama iš, pareiškėjo vertinimu, neteisėtų valdžios institucijų veiksmų neužtikrinant pareiškėjui tinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K, t. y. būti kalinamam nerūkančių kamerose.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose: žalą, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Ta aplinkybė, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 str. 1 dalyje, yra konstatuota LVAT praktikoje (administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009).

Pareiškėjas žalos atsiradimą kildina iš to, kad Lukiškių TI-K rūkantieji asmenys buvo laikomi kartu su nerūkančiais. Izoliavimo reikalavimai, kurių turi būti laikomasi suimtuosius ir nuteistuosius uždarant kamerose, nustatyti Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje. Šiame straipsnyje nepateikta nuostatų dėl rūkančiųjų ir nerūkančiųjų kalinimo ypatumų. Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio, reglamentuojančio nuteistųjų atskirą arba izoliuotą laikymą pataisos įstaigose, 2–5 dalyse, nustatytos bausmes atliekančių asmenų grupės, kurios turi ar gali būti izoliuotos. Šiose grupėse rūkantieji nėra paminėti. Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu pataisos įstaigoje bausmę atliekantis nuteistasis raštu prašo pataisos įstaigos administracijos dėl svarbių priežasčių laikyti jį izoliuotą nuo kitų nuteistųjų, pataisos įstaigos direktorius turi teisę nutarimu perkelti tokį nuteistąjį į kamerų tipo patalpas ir laikyti jį kameroje vieną arba kartu su kitais tuo pačiu pagrindu kamerų tipo patalpose laikomais nuteistaisiais. Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje reglamentuojančiame suimtųjų ir nuteistųjų laikymą atskirai, taip pat nėra nuostatų dėl rūkymo. Tvarkos 7 punkte nustatyta, kad suimtieji ir nuteistieji, laikomi Lukiškių TI-K, į gyvenamąsias patalpas skiriami griežtai vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje ir Bausmių vykdymo kodekso 52 ir 70 straipsniuose nustatyta tvarka. Pagal Tvarkos 10 punktą, direktoriaus budintysis padėjėjas, jo pavaduotojas arba korpuso vyresnysis suimtuosius ir nuteistuosius iš laikino laikymo kamerų skiria į kameras priežiūros poste Nr. 8 (kameros Nr. 104-125), užtikrindamas minimalų plota vienam asmeniui bei griežtai vadovaudamasis teisės aktuose nustatytais izoliavimo reikalavimais, taip pat atsižvelgdamas į asmens pageidavimą būti laikomam su rūkančiais ar su nerūkančiais asmenimis. Taigi, iš aptartos Tvarkos nuostatos matyti, kad suimtasis (nuteistasis) turi teisę būti kartu su nerūkančiais asmenimis, tačiau jis privalo raštu dėl to pateikti prašymą.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad eilę kartų kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją ir prašė jį perkelti į nerūkančiųjų kamerą, tačiau ilgą laiko tarpą į jo išreikštą pageidavimą kalėti su nerūkančiais nebuvo atsižvelgta.

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodo, kad suimtųjų (nuteistųjų) skirstymas vykdomas atsižvelgiant į laisvų miegamųjų vietų ir kamerų skaičių, kriminogeninę būklę įstaigoje, o taip pat griežtai vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo, Bausmių vykdymo kodekso ir kitais teisės aktais, kuriuose nustatyta, kad būtina atsižvelgti į suimtojo (nuteistojo) prašymą laikyti jį atskirai nuo rūkančiųjų asmenų.

Taip pat nurodo, kad Lukiškių TI-K administracijai 2014-05-30 gavus pareiškėjo prašymą (reg. Nr. 262-435) perkelti jį į gyvenamąją kamerą, kurioje laikomi nerūkantys asmenys, šis prašymas buvo nedelsiant patenkintas, apie tai pranešant pareiškėjui 2014-05-30 raštu Nr. 96-1240. Byloje pateiktas Lukiškių TI-K 2014-05-30 raštas Nr. 96-1240 patvirtina atsakovės atstovo nurodytas aplinkybes, kad pareiškėjas pagal jo pateiktą prašymą buvo patalpintas į kamerą, kurioje laikomi nerūkantys asmenys (b. l. 10).

Pareiškėjas, teigdamas, jog jam kalint nerūkančiųjų kamerose buvo įkeliami ir rūkantys asmenys, nusiskundimo neindividualizavo, nenurodė, kada ir kurioje kameroje pas jį buvo įkeliami rūkantys asmenys, nenurodė, kad kreipėsi į įstaigos administraciją, informuodamas apie draudimo rūkyti pažeidimą, bet administracija nesiėmė priemonių. Teismo vertinimu, kartu su pareiškėju kameroje buvusių asmenų subjektyvus apsisprendimas nesilaikyti draudimo rūkyti kamerose, kuriose nerūkoma, nepriklausė nuo įstaigos administracijos veiksmų ir, nesant duomenų, jog įstaigos administracija, būdama informuota apie šiuos pažeidimus, nesiėmė priemonių jiems pašalinti, teismas neturi pagrindo konstatuoti Lukiškių TI-K neteisėtus veiksmus.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, darytina išvada, kad Lukiškių TI-K neatliko neteisėtų veiksmų/neveikimo, todėl šiuo atveju nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės – žalos, atsiradusios dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, sąlygos, todėl reikalavimas atlyginti žalą atmestinas.

Esant nustatytoms aplinkybėms, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis, tuo kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo J. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.