Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Dalis Žilionis, sekretoriaujant Reginai Tertelytei, dalyvaujant ieškovų Ž. J., K. Š. atstovui advokatui A. M., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų Ž. J., K. Š. ieškinį atsakovei M. T. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. J., K. Š. bendrai, bet atskirai nuo kito bendraturčio naudosis 11464 kv.m. ir 60636 kv.m. žemės sklypo ploto dalimis, žemės sklypo plane pažymėtomis indeksu „1“ , dalių ribos pažymėtos taškais : 2,3, 4, 5, 12, 2 ir 6,7,8,9,10,13,6.

M. T. atskirai nuo kitų bendraturčių naudosis 636 kv.m. ir 3364 kv.m. žemės sklypo dalimis, žemės sklypo plane pažymėtomis indeksu „2“ , dalių ribos pažymėtos taškais : 11,12,5,6,11 ir 1,2,11,6,13,10,1.

Taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Savo reikalavimus grindžia rašytiniais įrodymais.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas pilnai.

Atsakovė į teismo posėdį neatvyko, nepranešė neatvykimo priežasčių ir neprašė bylą atidėti. Atsakovei apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta asmeniškai. Ieškovų atstovas prašo bylą nagrinėti iš esmės pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles.

Byla nagrinėtina iš esmės pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles ( CPK 246 str. 2 d.).

Pagal 2011-01-10 nekilnojamojo turto registro duomenis, žemės sklypas, kurio dydis 7.6100 ha, nuosavybės teisės priklauso Ž. J. 360/761 dalys, M. T. 40/761 ir K. Š. 361/761 ( b.l. 6-7).

CK 4.72 str. numato, kad bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Bendrosios nuosavybės teisės objektu gali būti kiekvienas daiktas ir kitas turtas, jeigu įstatymai nenustato ko kita ( CK 4.74 str.).

CK 4.75 str. 1 d. numato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir dipsonavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Taigi bendraturčių pareiga visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti derinant tarpusavio interesus, proporcingumo, savitarpio supratimo principais.

Bendraturčių dalys yra nustatytos, tačiau neišskirtos natūroje . Kaip padalinti žemės sklypo dalis, šalys nesutaria. CK 4.80 str. 1 d. numato, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Pagal CK 4.80 str. 2 d. nuostatas, kai nesutariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai. Nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgiant į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Vadinasi, atidalijimo siekiantis bendraturtis turi įrodyti teisme, kad jo siūlomas principas yra priimtiniausias , kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai ( CK 4.75 str.) .

Pagal nekilnojamojo turto registro duomenis 7.6100 ha žemės sklypo pagrindinė tikslinė paskirtis – miškų ūkio, žemės naudmenų 1.2100 ha, ariamos žemės plotas 1.2100 ha , miško plotas – 6.4000 ha, o šalių turimos dalys – ieškovai kiekvienas po 721/761, o atsakovė – 40/761 dalys.

Pagal ieškovų prašomą nustatyti naudojimosi tvarką šalims tektų turimos žemės sklypo dalys tiek žemės naudmenų, tiek ir miškų ūkio paskirties. Pagal UAB „Dzūkijos miškas“ sudarytą žemės sklypo planą atsakovei tenka žemės sklypo dalis, tiek žemės naudmenų, tiek miškų ūkio paskirties šalimais, tik per kelią, kaip ir sudarant vientisą žemės sklypą pagal turimą nuosavybės dalies dydį, o ieškovams lieka kita dalis, pagal jų nuosavybės teisėmis valdomas dalis.

Toks ieškovų numatytas naudojimosi tvarkos nustatymas nepažeidžia atsakovės teisių, kadangi naudojimui tolygiai valdomai nuosavybės daliai tenka žemės sklypo dalis. Atsakovei patekimas į jai skiriamą žemės sklypą yra patogus, kadangi pasiekiamas nuo kelio.

Atsakovė nedalyvavo teismo posėdyje ir paaiškinimų, atsikirtimų nepateikė. Teismas atsakovei išaiškino galimybes vesti savo bylą teisme pačiai arba per atstovus ( CPK 51 str.). Atsakovė tokia teise nepasinaudojo.

Atsakovės pateiktame atsiliepime akcentuojamos aplinkybės – neteisingai nustatytos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą. CK 4.262 str. numato, kad įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Taigi teismas neturi teisės kitaip nustatyti šalių nuosavybės teisės dalis, o ieškinio (priešieškinio) reikalavimai dėl nuosavybės teisių dalių nėra pareikšti. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad yra užginčijusi šalių nuosavybės teisės dalis, pareikšdama ieškinį teisme. Teismas tam tikrų aplinkybių buvimą ar nebuvimą nustato pagal pateiktus įrodymus. Kas yra laikoma įrodymais, nurodyta CPK 177 str.1 d. , t.y. bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja , kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra.

Ieškovų nurodoma naudojimosi žemės sklypo tvarka nepažeidžia sklypo bendraturtės atsakovės lygiateisiškumo, atitinka bendruosius teisingumo ir sąžiningumo principus. Ieškovų nurodoma naudojimosi tvarka atitinka bendraturčių interesų pusiausvyrą, kad užtikrintų, racionalų žemės sklypo naudojimą.

Dalijant žemės sklypą būtina atsižvelgti į žemės teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktų reikalavimus. Sprendžiant šį ginčą reikalinga vadovautis ir bendraisiais žemės teisinių santykių reguliavimo principais, nurodytais LR Žemės įstatyme ir kituose teisės aktuose. Teismas turi įvertinti šalių interesus, kad joms skiriami sklypai atitiktų faktinį jų naudojimą, būtų patogūs ir racionalūs, o padalijimo būdas ekonomiškas.

LR Žemės ūkio ir LR Aplinkos apsaugos 2004-10-04 įsakymu Nr.3D-452/-513 (nauja redakcija nuo 2007-05-31, 2007 m. gegužės 31 d. Nr. 3D-265/D1-308) „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ ( toliau – įsakymas). Būtent pagal šio teisės akto reikalavimus, žemės sklypai turi būti formuojami taip, kad sudarytų sąlygas racionaliai naudoti žemę, kad nepablogėtų ekologinės, rekreacinės šių teritorijų sąlygos ir galimybės ūkinei veiklai vystyti bei veiklos sąlygos gretimų žemės sklypų naudotojams (įsakymo 20 p.). žemės sklypų ribos turi būti derinamos su natūraliomis (gamtinėmis) ribomis, statinių bei įrenginių išdėstymu ( įsakymo 21 p.). prie kiekvieno žemės sklypo turi būti privažiavimo kelias arba nustatomas žemės servitutas ( įsakymo 29 p.).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas bylinėjimosi išlaidas ( CPK 93 str.1 d.) ir už advokato, dalyvavusio byloje pagalbą, taip pat pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas ( CPK 98 str. 1 d. ).

Ieškovų atstovas atsisakė nuo ieškinio reikalavimų priteisti bylinėjimosi išlaidas, todėl šios išlaidos iš atsakovės nepriteistinos, tenkinant ieškinį.

Iš atsakovės priteistinos išlaidos dėl procesinių dokumentų siuntimo ( CPK 96 str.1 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį tenkinti pilnai.

Nustatyti 7,61 ha ploto žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas Varėnos r. sav. Ulbinų k., naudojimosi tvarką pagal UAB ,,Dzūkijos miškas" 2010-12-07 parengtą žemės sklypo planą, o būtent :

Ž. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir K. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendrai, bet atskirai nuo kito bendraturčio – M. T., naudosis 11464 kv.m. ir 60636 kv.m. žemės sklypo ploto dalimis (721/761), žemės sklypo plane pažymėtomis indeksu „1“, dalių ribos pažymėtos taškais 2, 3, 4, 5, 12, 11, 2 ir 6, 7, 8, 9, 10, 13, 6;

M. T., a.k. (duomenys neskelbtini), atskirai nuo kitų bendraturčių – Ž. J., K. Š., naudosis 636 kv.m. ir 3364 kv.m. žemės sklypo ploto dalimis (40/761), žemės sklypo plane pažymėtomis indeksu ,,2“, dalių ribos pažymėtos taškais 11, 12, 5, 6, 11 ir 1, 2, 11, 6,13,10,1.

Išaiškinti, kad įsiteisėjęs sprendimas turi būti registruojamas viešame registre.

Priteisti valstybei – į valstybės biudžetą (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660) iš M. T. , a.k. (duomenys neskelbtini), keturiasdešimt septynis (47) litus išlaidų dėl procesinių dokumentų siuntimo (įteikimo).

Sprendimas gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per 30 dienų nuo jo paskelbimo, skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.