Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Panevėžio miesto savivaldybės administracijos vaiko teisų apsaugos skyriaus atstovei Kristinai Račkauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl tėvystės nuginčijimo pagal ieškovės A. P. ieškinį atsakovui A. P., institucija, duodanti išvadą - Panevėžio miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė, bylos nagrinėjimo metu atsisakiusi reikalavimo dalyje įpareigoti Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyrių pakeisti gimimo akto įrašą, prašė pripažinti, kad atsakovas A. P. nėra V. P., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas.

Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) įregistruota santuoka su atsakovui buvo nutraukta (duomenys neskelbtini). Po santuokos nutraukimo nepraėjus trims šimtams dienų jai gimė dukra V., kurios tėvu įregistruotas A. P.. Tikrasis dukters tėvas yra R. M., su kuriuo ji bendravo po ištuokos, tačiau šiuo metu jai nežinoma jo būvimo vieta. Atsakovui apie V. tėvystę ji pasakė 2012 m. pavasarį ir kreipėsi į teismą dėl tėvystės nuginčijimo. Iki tol jam apie tėvystę nebuvo žinoma. Dukra savo tėvu laiko jos draugą G. S.. Ateityje ji ketina kreiptis dėl tikrosios tėvystės nustatymo.

Atsakovo atstovas advokatas V. S. prašė ieškinį tenkinti. Nuginčijus tėvystę, duomenis apie tėvą išregistruoja civilinės metrikacijos skyrius, todėl reikalavimas dalyje dėl įrašo apie A. P. duomenų panaikinimą, nereikalingas. Atsakovas, kuriam apie tai, kad jis yra registruotas V. tėvu, tapo žinoma 2012 m. pavasarį, sutinka su tėvystės nuginčijimu. Vaiko pradėjimo metu šalys kartu negyveno ir neturėjo lytinių santykių, todėl atsakovas tikrai negalėjo būti ieškovės dukros tėvu, tai patvirtino ir atlikta ekspertizė.

Panevėžio miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Kristina Račkauskienė nurodė, kad neprieštarauja dėl tėvystės nuginčijimo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pažymėjęs, kad, siekdamos užtikrinti teisinį šeimos teisinių santykių tikrumą ir saugumą, valstybės pagrįstai taiko bendrąją prezumpciją, pagal kurią vedęs vyras yra laikomas sutuoktinės vaikų tėvu, o šios prezumpcijos paneigimas galimas tik esant rimtam pagrindui. CK 3.140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisinė tėvystės prezumpcija, kad vaiko tėvas gimimo įraše įrašomas vaiko motinos sutuoktinis, jei vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog V. P., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvu pagal A. P. pareiškimą įregistruotas A. P. ( 6, 26 b.l.). A. P. ir A. P. santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) ( 7 b.l.). V. gimė nepraėjus trims šimtams dienų po to, kai buvo nutraukta šalių santuoka, todėl jos tėvu buvo įrašytas buvęs sutuoktinis.

CK 3.152 straipsnio 1 dalyje nustatytas specialus sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo. Teismas laiko, kad ieškovei nuo pat vaiko gimimo buvo žinoma, jog atsakovas nėra V. tėvas, todėl ji praleido vienerių metų senaties terminą tėvystės nuginčijimui. Pasak ieškovės, vaikas, kuriam šiuo metu yra treji metai, tėvu pripažįsta kitą asmenį –G. S.. Siekiant apsaugoti prioritetines vaiko teises ir interesus, atsižvelgiant į tai, jog A. P. tėvystės nepripažino, vaiku nesirūpino, neišlaikė, su juo nebendravo, vaikas jo kaip tėvo nepažinojo, praleistas ieškinio senaties terminas yra atnaujintinas.

Tėvystės pripažinimo, nustatymo, nuginčijimo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais (CK 3.142 straipsnio 2 dalis, 3.146 – 3.148, 3.150 straipsniai). Tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas, todėl sprendžiant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, teismas siekia, kad vaikas žinotų savo tikrąją kilmę (CK 3.146 straipsnio 2 dalis). Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta vaiko teisė žinoti savo tėvus. Teismas atsižvelgdamas į vaiko amžių, kuriam yra tik trys metai, mano, kad socialinis ir psichologinis vaiko ir atsakovo ryšys nėra susiformavęs, tarp jo ir vaiko nėra susiklostę tėviški santykiai. Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes atsakovas niekada nepripažino V. tėvystės. Byloje atlikta DNR tėvystės ekspertizės išvada patvirtina, kad A. P. nėra V. P., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas. Atsižvelgiant į šalių paaiškinimus, Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, duotą teismo posėdyje, kitus teismo posėdyje surinktus ir ištirtus įrodymus, teismas konstatuoja, kad ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 3.148 straipsnis, 3.149 straipsnis, 3.150 straipsnis, CK 3.152 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė 2012-04-11 Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu Nr. 1.2-SP1-01067 yra 100 procentų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (8-9 b.l.). Teismas atsižvelgdamas į atsakovo tinkamą procesinį elgesį byloje, įvertinęs, kad bylinėjimosi išlaidos atsirado dėl ieškovės elgesio, laiko, kad yra pagrindas nukrypti nuo 96 straipsnio 1dalyje numatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir šias išlaidas palieka valstybei ( CPK 96 str. 5d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Nustatyti, kad A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra nepilnametės V. P., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas.

Įsiteisėjusį sprendimą per tris darbo dienas išsiųsti civilinės metrikacijos įstaigai, įregistravusiai vaiko gimimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Panevėžio miesto apylinkės teisme.