Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau - UAB) GelvoraSergel iš atsakovo T. D. prašo priteisti 978,78 Eur skolos, 244,83 Eur palūkanų, 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 28 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškinį grindžia uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) „TELE2“ (toliau – pradinė kreditorė) 2019-11-21 Skolų portfelio pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. SP-2019/11-01 ir šios sutarties priedais bei atsakovo ir pradinės kreditorės 2014-06-24 pasirašyta Telefono ryšio paslaugų teikimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), bei šios sutarties pagrindu išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis. Atsakovui buvo suteiktas paslaugų gavėjo Nr. (duomenys neskelbtini).

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti įstatymų nustatyta tvarka (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnis). Atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Ieškovė neprašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, ieškinio suma neviršija CPK 441 str. 1 d. nustatytos sumos iki kurios ieškinio suma laikoma maža. Atsižvelgiant į tai, teismas bylą nagrinėja iš esmės rašytinio proceso tvarka.

Pradinė kreditorė ir atsakovė 2014-06-24 sudarė Telefono ryšio paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu atsakovui suteikė mobiliojo ryšio paslaugas. Atsakovas sutartimi įsipareigojo naudotis mobiliojo ryšio paslaugomis ir kas mėnesį mokėti nustatyto dydžio įmokas už paslaugas, tačiau už suteiktas mobiliojo ryšio paslaugas, už laikotarpį nuo 2016 m. liepos mėn. iki 2017 m. birželio mėn. neatsiskaitė ir liko skolingas 978,78 Eur.

Pradinė kreditorė 2019-11-21 Skolų portfelio pirkimo-pardavimo sutarties Nr. SP2019/11-01 ir jos 2019-12-02 priedo pagrindu perleido UAB „Sergel“ (po reorganizacijos – UAB „GelvoraSergel“) reikalavimo teises į skolingus asmenis. Iš 2019-12-02 priedo prie 2019-11-21 Skolų portfelio pirkimo – pardavimo sutarties Nr. SP 2019/11-01 tarp UAB „Tele2“ ir UAB „Sergel“ matyti, kad reikalavimo teisė buvo perleista būtent į atsakovo skolą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Apie reikalavimo perleidimą atsakovas buvo informuotas 2019-12-12 rašytiniu pranešimu. Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti įstatymo nustatyta tvarka, taigi, atsakovui įteiktas ieškinys, kuriame taip pat nurodoma apie reikalavimo perleidimo sutartį. Laikytina, jog nagrinėjamu atveju reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš atsakovą.

Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, kaip tai nustato CK 6.38 straipsnio 1 dalis. Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). CK 6.716 str. 1 d. numatyta, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti.

Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad tarp pradinės kreditorės ir atsakovo paslaugų pirkimo-pardavimo teisiniu pagrindu susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai. Pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras matyti, kad už laikotarpį nuo 2016 m. liepos mėn. iki 2017 m. birželio mėn. atsakovo skolą sudaro 978,78 Eur. Įvertinus tai, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas įvykdė savo prievoles pilnai pradinei kreditorei ar iš jos reikalavimo teisę perėmusiai ieškovei (CPK 178 straipsnis), jis taip pat savo prievolės neginčija (CPK 12 straipsnis), teismas daro išvadą, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 978,78 Eur skolos yra pagrįstas ir tenkinamas.

CK 6.261 straipsnyje nustatyta, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Tuo tarpu CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

Ieškovė už laikotarpį nuo 2020-12-15 iki 2025-12-15 apskaičiavo atsakovui 5 procentų dydžio metines palūkanas (978,78 Eur*5%/365d.*1826d), kurių suma sudaro 244,83 Eur. Atsakovo sutartis su pradine kreditore sudaryta 2014-06-24, skolos susidarymo laikotarpis nuo 2016 m. liepos mėn. iki 2017 m. birželio mėn. Atsakovas laiku skolos ieškovei neapmokėjo, tačiau ieškovei pradinio kreditoriaus reikalavimas buvo perleistas 2019-12-02. Ieškovė, matydama, kad atsakovas yra skolingas pradinei kreditorei ir skolos nesumoka, pati, viešai besiskelbdama esanti viena didžiausių mokėjimų ir skolų valdymo bendrovių Lietuvoje ir turinti daugiau nei 25-ių metų patirtį rinkoje, turi ir skolų išieškojimo teismine tvarka patirtį, yra atstovaujama profesionalių teisininkų, nepagrįstai nesikreipė teisminės gynybos ir dirbtinai didino palūkanų dydį, todėl iš atsakovo ieškovei prašomos priteisti palūkanos 5 proc. dydžio apskaičiuotos laikotarpiu nuo 2020-12-15 iki 2025-12-15 mažintinos ir priteistinos palūkanos už vienerių metų laikotarpį – 48,97 Eur = 244,83 Eur/5.