Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2015-03-31 · Byla Nr. PK-1304-843/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-03-31
Bylos Nr.
PK-1304-843/2015
Teisminio proceso Nr.
1-68-3-00068-2015-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aušra Valinskienė
Pareiškėjas
R. P.
Kategorijos
Privataus kaltinimo byla Nr. PK-1304-843/2015
Teisminio proceso Nr. 1-68-3-00068-2015-0Procesinio sprendimo kategorija: 2.9.6.; 2.12.2. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2015 m. kovo 31 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Valinskienė, susipažinusi su pareiškėjo R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, skundu dėl baudžiamojo proceso pradėjimo privataus kaltinimo tvarka E. S. atžvilgiu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2015 m. kovo 24 d. gautas R. P. pareiškimas, kuriuo jis prašo pradėti baudžiamąjį procesą privataus kaltinimo tvarka E. S. atžvilgiu ir pripažinti E. S. kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 154 straipsnio 2 dalį ir 155 straipsnio 1 dalį, priteisti jam 2500 € dydžio neturtinę žalą.

Šalies argumentai

Pareiškime nurodo, kad 2013-05-20 Vilniaus apygardos teismo nutartimi UAB „Degris“ buvo iškelta bankroto byla ir įmonės administratoriumi paskirtas UAB „Top consult“. 2013-07-11 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi ši Vilniaus apygardos teismo nutartis palikta nepakeista. 2014-12-05 E. S. pateikė Vilniaus apskrities VPK Nusikaltimų tyrimo valdybos Autotransporto priemonių grobimo tyrimo skyriui pareiškimą, kuriuo apkaltino R. P. transporto priemonių, priklausančių BUAB „Degris“ pagrobimu. 2014-12-17 pareiškėjas, dalyvaujant Vilniaus apskrities VPK Nusikaltimų tyrimo valdybos Autotransporto priemonių grobimo tyrimo skyriaus atstovui, turėjo perduoti bankroto administratoriui BUAB „Degris“ priklausančias transporto priemones, tačiau bankroto administratoriaus UAB „Top consult“ įgaliotas asmuo E. S. perimti transporto priemones atsisakė. Pareiškėjo teigimu, E. S., kreipdamasis į policiją su pareiškimu dėl transporto priemonių vagystės, paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri paniekino ir pažemino pareiškėją, galėjo pakirsti jo pasitikėjimą, nes verslo subjektams, draugams ir pažįstamiems sužinojus apie tokios veikos tyrimą, jie nutrauktų bendradarbiavimą su pareiškėju. Taip pat tokiu pareiškimu policijai E. S. neviešai niekino jo prestižą, bandė sulyginti jį su nusikaltėliu, norėjo, kad jam kiltų kuo daugiau neigiamų padarinių, t.y. būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas, suvaržytos pareiškėjo laisvės.

Pareiškėjas prie skundo pateikė savo prašymą, adresuotą policijai, kuriuo jis prašė pateikti jam nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl transporto priemonių vagystės; savo skundą, adresuotą Įmonių bankroto valdymo departamentui dėl administratoriaus veiksmų; savo prašymą, adresuotą VPK dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal BK 235 ir 236 straipsnius; Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2015-02-13 nutarimą, kuriuo buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 235 ir 236 straipsnius; Įmonių bankroto valdymo departamento prie ūkio ministerijos atsakymą, adresuotą R. P., dėl bankroto administratoriaus UAB „T. C.“ veiksmų.

Skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

Teismas, gavęs skundą privataus kaltinimo tvarka, turi patikrinti, ar jis atitinka imperatyvius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 412 straipsnyje numatytus privataus kaltinimo skundui keliamus reikalavimus. Privataus kaltinimo proceso ypatumas yra tas, kad byla nagrinėjama teisme be ikiteisminio tyrimo, todėl privataus kaltintojo skunde turi būti nuosekliai, aiškiai ir konkrečiai nurodyta veikos, kuria yra kaltinamas baudžiamojon atsakomybėn prašomas patraukti asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės; duomenys, kurie patvirtina skunde išdėstytas aplinkybes; nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta.

Privataus kaltinimo tvarka teismui raštu paduodamo skundo (pareiškimo) paskirtis ir funkcija – ne tik pranešimas apie nusikalstamą veiką, bet ir asmens apkaltinimas: tokiu skundu (pareiškimu) asmeniui yra pareiškiamas kaltinimas, kad būtų nagrinėjamas teisme, todėl tokiems skundams (pareiškimams) keltini didesni formalūs reikalavimai (Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gegužės 23 d. nutartis b.b. Nr. 1A-540/2007). Privataus kaltinimo bylose skundą paduoda ir kaltinimą teisme palaiko nukentėjusysis. Teisme jis įgyja privataus kaltintojo statusą (BPK 408 straipsnis). BPK 412 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kokiu būdu nukentėjęs nuo nusikaltimo asmuo ar jo atstovas gali realizuoti savo teisę kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Iš įstatymo nuostatos seka, jog privataus kaltinimo bylose nukentėjusysis yra aktyvus baudžiamojo proceso dalyvis ir jis turėtų užtikrinti, kad pateikiamas kaltinimas būtų suformuotas tinkamai. Šie įstatymo keliami didesni reikalavimai privataus kaltinimo tvarka paduodamam skundui išplaukia ir iš to, jog pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir Baudžiamojo proceso kodeksą, teismas nėra baudžiamąjį persekiojimą inicijuojantis subjektas.

Susipažinus su R. P. pateiktu skundu nustatyta, kad jis neatitinka BPK 412 straipsnio 2 dalies nurodytų reikalavimų:

1) Pareiškėjas R. P. savo pareiškime, be kaltinamojo E. S., suinteresuotais asmenimis įtraukė Lietuvos advokatūrą ir Įmonių bankroto valdymo departamentą prie ūkio ministerijos, tačiau pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksą privataus kaltinimo bylų procese suinteresuotų asmenų įtraukimas į šį procesą apskritai nenumatytas (BPK 412 straipsnio 1 dalis);

2) nukentėjusiojo asmens skundas privataus kaltinimo bylose yra svarbus procesinis dokumentas, kuriame turi būti nurodytos nusikalstamos veikos aplinkybės bei pateikti jas patvirtinantys duomenys, kad kaltinimas būtų aiškus ir pagrįstas. Kaip matyti iš 2015 m. kovo 24 d. skundo turinio, R. P. prašo patraukti E. S. baudžiamojon atsakomybėn už šmeižimą (BK 154 straipsnio 1 dalis) ir įžeidimą (BK 155 straipsnio 2 dalis). Šios nusikalstamos veikos gali būti padaromos tik tiesiogine tyčia, todėl privačiam kaltintojui, kaip tokio proceso iniciatoriui (kaltintojui), tenka ypatinga pareiga būti aktyviam ir rūpintis savo teisių bei interesų gynyba, pagrindžiant skunde nurodytas aplinkybes bei pateikiant objektyvius neginčytinus duomenis. R. P. nepateikė teismui jokių konkrečių bei aiškių duomenų, leidžiančių teigti, jog E. S. turėjo tiesioginę tyčią apšmeižti ir įžeisti pareiškėją, o būtent: iš R. P. skundo turinio apskritai neaišku, kaip pareiškėjas yra susijęs su BUAB „Degris“ priklausančiomis transporto priemonėmis ir kodėl E. S. apskritai kreipėsi į Vilniaus apskrities VPK dėl jų vagystės, nes, kaip jau buvo minėta, bausti asmenį už šmeižimą ar įžeidimą galima tik tuo atveju, jeigu šiais nusikaltimais kaltinamas asmuo suvokia teikiantis tikrovės neatitinkančią informaciją. Darytina išvada, kad šiuo atveju pareiškėjo skundas nėra pakankamai informatyvus, kas apsunkina baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui galimybę gintis nuo pareikšto kaltinimo;

Šalies argumentai

3) pareiškėjas taip pat teigia, kad baudžiamojon atsakomybėn trauktinas asmuo kaltino jį transporto priemonių vagyste, kurių vertė yra didesnė nei 250 MGL, t.y. sunkaus nusikaltimo padarymu. Pažymėtina tai, kad pagal formuojamą teismų praktiką, kai šmeižiama sunkaus ir labai sunkaus nusikaltimo padarymu turint tikslą, kad būtų pradėtas baudžiamasis persekiojimas nukentėjusiajam, veika kvalifikuojama ne kaip šmeižimas, o kaip melagingas įskundimas ar pranešimas apie nebūtą nusikaltimą pagal BK 236 straipsnį. Kaip matyti iš pareiškėjo pateiktų duomenų, jis kreipėsi į Vilniaus apskrities VPK, prašydamas pradėti E. S. atžvilgiu baudžiamąjį persekiojimą pagal BK 235 ir 236 straipsnius, tačiau 2015-02-13 nutarimu ikiteisminį tyrimą buvo atsisakyta pradėti, nesant nusikalstamų veikų požymių. Iš šio nutarimo turinio taip pat matyti, kad pagal E. S. pareiškimą dėl transporto priemonių vagystės ikiteisminis tyrimas apskritai nebuvo pradėtas, todėl neaišku kokias konkrečias neigiamas pasekmes E. S. kreipimasis į policiją sukėlė pareiškėjui, jeigu jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai jo atžvilgiu nebuvo atliekami.

Privataus kaltinimo procesas teisme atliekamas tik tuo atveju, kai paduotas nukentėjusiojo skundas atitinka BPK 412 straipsnio 2 dalyje numatytus reikalavimus. Atsižvelgiant į išdėstytus pareiškimo trūkumus konstatuotina, kad R. P. pateiktas skundas neatitinka įstatymo nustatytų reikalavimų, o įstatymas nenumato tokio pobūdžio skundo trūkumų šalinimo galimybės, todėl skundą atsisakytina priimti ir jis kartu su priedais grąžintinas skundą padavusiam asmeniui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412 straipsnio 3 dalimi, 440 straipsniu, teismas

nutaria:

atsisakyti priimti R. P. pateiktą skundą dėl baudžiamojo proceso pradėjimo privataus kaltinimo tvarka E. S. atžvilgiu ir skundą kartu su priedais grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Išaiškinti, kad skundo grąžinimas neatima teisės, pašalinus trūkumus, kreiptis į teismą pakartotinai.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Aušra Valinskienė