- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-06-25
- Bylos Nr.
- eI3-1147-505/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02563-2019-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Daina Kukalienė (pirm.), Asta Urbonienė, Rimantas Giedraitis
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, "Roberus"
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės administracija
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Astos Urbonienės,
dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui V. G., atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovei E. N.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl administracinio akto dalies panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. liepos 12 d. įsakymo Nr. A1-569 dalį, kuria žemės sklypas (duomenys neskelbtini), įrašytas į Nenaudojamų žemės sklypų sąrašą.
Pareiškėja skunde ir jos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (duomenys neskelbtini), todėl pagal Žemės mokesčio įstatymą pareiškėja kasmet privalo mokėti žemės mokestį. Teigė, jog per Valstybinės mokesčių inspekcijos administruojamą elektroninių paslaugų portalą pareiškėja gavo 2019 m. spalio 24 d. suformuotus žemės mokesčio deklaracijos duomenis dėl metinio žemės mokesčio, kur Žemės mokesčio apskaičiavimo deklaracijos priede buvo nurodytas maksimalus 4 proc. žemės mokesčio tarifas ir pažymėta, kad žemės mokesčio tarifas, nurodytas pagal Žemės mokesčio įstatymo 6 straipsnio 1 ir 6 dalis. Paaiškino, kad Žemės mokesčio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodytas žemės mokesčio tarifas nuo 0,01 procento iki 4 procentų žemės mokestinės vertės, šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad savivaldybės taryba iki einamojo mokestinio laikotarpio birželio 1 d. nustato konkretų mokesčio tarifą, kuris galios atitinkamos savivaldybės teritorijoje kitą mokestinį laikotarpį, neviršydama šio straipsnio 1 d. nustatytų ribų, o šio straipsnio 3 dalis numato, kad savivaldybės taryba gali nustatyti ir kelis konkrečius mokesčio tarifus, kurie diferencijuojami tik atsižvelgiant į vieną arba kelis iš šių kriterijų: pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, žemės sklypo naudojimo būdą, žemės sklypo naudojimą arba nenaudojimą, žemės sklypo dydį, mokesčio mokėtojų kategorijas, žemės sklypo buvimo savivaldybės teritorijoje vietą. Nurodė, jog Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. T-286 patvirtinto Nenaudojamos žemės nustatymo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 2 punkte numatyta, kad Aprašo tikslas yra nustatyti nenaudojamus žemės sklypus ir jų savininkus, siekiant išsiaiškinti šių žemės sklypų nenaudojimo priežastis ir apmokestinti jų savininkus maksimaliais žemės mokesčių tarifais, o šio aprašo 4 punkte numatyti kriterijai, kuriais remiantis į Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu tvirtinamą sąrašą įrašoma fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausanti žemė. Minėto aprašo 2¹ punkte numatyta, kad asmenims registruotu laišku siųstina informacija, kai jų žemės sklypas bus įrašomas arba yra įrašytas į sąrašą, papildomai paskelbiama Kauno miesto savivaldybės interneto svetainėje www.kaunas.lt. Pažymėjo, kad Nenaudojamų žemės sklypų 2019 metų sąrašo eilės Nr. 180 nurodomas pareiškėjai nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, nurodant, kad į sąrašą jis įrašytas vadovaujantis Aprašo 4.7 punktu, kuriame numatyta, jog į sąrašą įrašomas neprižiūrimas nenaudojamos žemės sklypas ar jo dalis (pažeidžiamos Tvarkymo ir švaros taisyklės). Teigė, kad pareiškėjos atstovas 2019 m. lapkričio 21 d. ir 2019 m. gruodžio 3 d. paklausimais kreipėsi į (duomenys neskelbtini) seniūniją ir Kauno miesto savivaldybės administraciją, prašydamas pateikti skundžiamą įsakymą, kitus dokumentus ir informaciją dėl pareiškėjos žemės sklypo įrašymo į sąrašą, taip pat (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2019 m. lapkričio 22 d. prašė teikti Kauno miesto savivaldybės administracijos Finansų ir ekonomikos skyriui siūlymą išbraukti pareiškėjos žemės sklypą iš sąrašo, tačiau (duomenys neskelbtini) seniūnija 2019 m. gruodžio 13 d. atsakyme nurodė, kad seniūnas neturi pagrindo teikti siūlymo savivaldybei išbraukti pareiškėjos žemės sklypą iš sąrašo. Pareiškėjos atstovo įsitikinimu, tai, kad pareiškėjos žemės sklypas buvo prižiūrimas, įrodo pridedamos trimerio nuomos ginčijamu laikotarpiu sąskaitos, ir tai gali paliudyti žemės sklypo priežiūrą vykdęs pareiškėjos darbuotojas. Mano, kad skundžiamo įsakymo dalis yra neteisėta, nes priimta pažeidžiant minėto Aprašo 6 punkto reikalavimą informuoti žemės sklypo savininką apie ketinimą įtraukti žemės sklypą į sąrašą, 9 punkto reikalavimą pagrįsti žemės sklypo įtraukimo į sąrašą pagrindus, Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, taip pat pažeidžiant viešojo administravimo proceso principą būti išklausytam, taip pat priimta 2019 m. liepos 12 d., pažeidžiant Žemės mokesčio įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nurodytą terminą (iki birželio 1 d.), iki kurio turi būti nustatytas žemės mokesčio tarifas. Pažymėjo, kad pareiškėja nėra gavusi ne tik Aprašo 6 punkte nurodyto pranešimo apie ketinimą įtraukti žemės sklypą į sąrašą, bet ir Aprašo 11.1 punkte nurodyto pranešimo apie žemės sklypo įtraukimą į sąrašą, bei nėra gavusi skundžiamo įsakymo, o kad būtent šiuo įsakymu jos žemės sklypas įtrauktas į sąrašą, sužinojo iš Kauno miesto savivaldybės internetinėje svetainėje skelbiamos informacijos. Esant minėtoms aplinkybėms sprendimas yra nepagrįstas, todėl prašė skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į skundą prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą ir įgaliota atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės administracija pareiškėją apie jos pareigą prižiūrėti žemės sklypą, priklausantį jai nuosavybės teise, ir apie galimai teksiančią prievolę mokėti maksimalų žemės mokestį, jei sklypo priežiūra nepasikeis ir seniūnijai nebus pateikti įrodymai, jog faktinė situacija yra pasikeitusi, informavo registruotu laišku, siųstu juridinio asmens buveinės adresu, taip pat informacija buvo skelbiama internete. Be to, prieš įtraukiant į sąrašą, ginčo žemės sklypas buvo kelis kartus apžiūrėtas, faktinė padėtis buvo užfiksuota vaizdinėje medžiagoje, be to, administracijos filialo seniūnijos raštu pareiškėja buvo įspėta laikytis Tvarkymo ir švaros taisyklių. Paaiškino, jog seniūnija, vykdydama įstatymuose nustatytas funkcijas - atlikdama sklypo ir statinių naudojimo priežiūrą, atliko sklypo apžiūras ir surašė apžiūros aktą, kuriame užfiksuota, kad sklypas „nešienautas, galimai ir 2018 metais, menkaverčiai krūmynai“, pareiškėjai priklausantis žemės sklypas buvo įtrauktas į sąrašą, nes jis buvo neprižiūrimas ir nenaudojamas. Atkreipė dėmesį į tai, kad individualiais administraciniais aktais, kuriuos priima viešojo administravimo subjektai, yra sprendžiami klausimai dėl skirtingo pobūdžio teisinių santykių, kuriuos reguliuoja specialios teisės normos, skirtos tik šiems teisiniams santykiams reglamentuoti. Tai lemia, kad ir skirtinguose teisiniuose santykiuose priimamų individualių administracinių aktų turinys gali būti skirtingas (pagal apimtį, struktūrą ir pan.), nes gali būti sąlygotas tų specialiųjų teisės normų reikalavimų, kurios reglamentuoja atitinkamus teisinius santykius. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, taip pat motyvai. Todėl, kai nėra pagrindo individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudė šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teise į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA709-415/2017; 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011 ir kt.). Atsakovė nesutinka su pareiškėjos skunde nurodoma pozicija, kad ginčijamas aktas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, taip pat su skunde nurodyta aplinkybe, kad tariamai skundžiamas įsakymas yra priimtas pažeidžiant Žemės mokesčio įstatyme 6 straipsnio 2 dalyje nurodytą terminą, nustatyti mokesčio tarifą iki einamojo mokestinio laikotarpio birželio 1 dienos. Mano, jog turint nuosavybę savininkams privalu rūpintis jam priklausančiu turtu, todėl nagrinėjamu atveju atsakovė tinkamai įvykdė pareigą pagrįsti pareiškėjos žemės sklypų apleistumo, nepriežiūros faktą, įgalinantį atsakovę ginčo žemės sklypą įtraukti į neprižiūrimų sklypų sąrašą. Prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. A1-569 „Dėl nenaudojamos žemės sklypų 2019 metų sąrašo patvirtinimo“ patvirtinto Nenaudojamos žemės sklypų 2019 m. sąrašo dalies (Eil. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuria į minėtą sąrašą įtrauktas pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise valdomas 0,0587 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, jog pareiškėjai nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), ir šis žemės sklypas į Nenaudojamos žemės sklypų 2019 metų sąrašą (toliau- ir Sąrašas) įtrauktas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. A1-569 „Dėl nenaudojamos žemės sklypų 2019 metų sąrašo patvirtinimo“, priimtu vadovaujantis Kauno miesto savivaldybės tarybos 2018 m. gegužės 29 d. sprendimo Nr. T-248 „Dėl 2019 metų žemės mokesčio tarifų ir neapmokestinamojo žemės sklypo dydžio nustatymo“ 1.6 papunkčiu ir Nenaudojamos žemės nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. T-286 „Dėl Nenaudojamos žemės nustatymo tvarkos aprašo tvirtinimo“ (toliau- ir Aprašas), 10 punktu pagrindu.
Pareiškėjas skunde nurodė, jog pareiškėjos Žemės sklypas ginčijamu laikotarpiu neatitiko Aprašo 4.7 punkto sąlygų, nes buvo prižiūrimas ir naudojamas, taip pat pareiškėja nepažeidė Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. T-559 patvirtintų Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklių 7.3 punkto reikalavimų prižiūrėti, kad žemės sklype neaugtų krūmai ir piktžolės, teritoriją šienauti periodiškai taip, kad žolės aukštis būtų ne daugiau kaip 12 cm. Pareiškėja negavo jokių pranešimų apie ketinimą įtraukti Žemės sklypą ir jo įtraukimą į Sąrašą; iš atsakovės pateiktų nuotraukų neaišku, nei kada jos darytos, nei kuri vieta fotografuota, nei kur kokio aukščio žolė, o pareiškėja negali atsakyti už kaimyninių žemės sklypų nepriežiūrą, taigi pažeista Apraše numatyta įtraukimo į nenaudojamos žemės sklypų sąrašą procedūra. Be to, pagal Aprašo 6 punkto nuostatas seniūnai nenaudojamos žemės sklypus nustato iki gegužės 15 d., o pagal Žemės mokesčio įstatymo 6 straipsnio 2 dalį žemės mokesčio tarifas nustatomas iki birželio 1 d., kai tuo tarpu skundžiamu 2019 m. liepos 12 d. įsakymu patvirtintas sąrašas paskelbtas 2019 m. liepos 18 d.
Atsakovė gi teigė, kad seniūnija, vykdydama įstatymuose nustatytas funkcijas - atlikdama sklypo ir statinių naudojimo priežiūrą, atliko sklypo apžiūras ir surašė apžiūros aktą, kuriame užfiksuota, kad sklypas „nešienautas, galimai ir 2018 metais, menkaverčiai krūmynai“ (2019 m. liepos 1 d. apžiūros aktas). Kartu su šiuo aktu teismui yra pateikiamos ir fotofiksacijos, kuriose akivaizdžiai matosi sklypo nepriežiūra. Pareiškėja skunde teisingai nurodo, kad Aprašo 2 punkte numatyta, kad Apraše nurodytais atvejais asmenys, kurių nuosavybės teise valdomas ar nuomojamas (naudojamas) žemės sklypas bus įrašomas arba yra įrašytas į Sąrašą, informuojami registruotu laišku, jiems siųstina informacija papildomai paskelbiama Kauno miesto savivaldybės interneto svetainėje www.kaunas.lt. Nuo tokios informacijos paskelbimo dienos laikoma, kad žemės sklypo savininkui ar nuomininkui (naudotojui) tinkamai įteikta Apraše nurodyta informacija. Taigi atsakovė įvykdė Aprašo reikalavimus dėl informavimo.
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 37 punktas numato, kad išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija yra ir vietinių rinkliavų ir mokesčių tarifų nustatymas įstatymų nustatyta tvarka.
Žemės apmokestinimo žemės mokesčiu tvarką nustato Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymas. Pagal šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, mokesčio tarifas - nuo 0,01 procento iki 4 procentų žemės mokestinės vertės. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, jog savivaldybės taryba iki einamojo mokestinio laikotarpio birželio 1 dienos nustato konkretų mokesčio tarifą, kuris galios atitinkamos savivaldybės teritorijoje kitą mokestinį laikotarpį, neviršydama šio straipsnio 1 dalyje nustatytų ribų. Pagal šio įstatymo 6 straipsnio 3 dalį, savivaldybės tarybai suteikta teisė nustatyti konkrečius mokesčio tarifus, kurie gali būti diferencijuojami atsižvelgiant į vieną arba kelis iš šių kriterijų: 1) pagrindinę žemės naudojimo paskirtį; 2) žemės sklypo naudojimo būdą ir pobūdį; 3) žemės sklypo naudojimą arba nenaudojimą; 4) žemės sklypo dydį; 5) mokesčio mokėtojų kategorijas (dydį ar teisinę formą, ar socialinę padėtį); 6) žemės sklypo buvimo savivaldybės teritorijoje vietą (pagal strateginio planavimo ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus prioritetus). Tai duoda pagrindą išvadai, kad Kauno miesto savivaldybės tarybai yra suteikta teisė priimti norminio pobūdžio administracinius teisės aktus, kuriais ji gali nustatyti konkretų žemės mokesčio tarifo dydį bei jį diferencijuoti, priklausomai nuo žemės sklypo pagrindinės žemės naudojimo paskirties, naudojimo būdo ir pobūdžio, žemės sklypo naudojimo sąlygų (priežiūros).
Kauno miesto savivaldybės taryba 2018 m. gegužės 29 d. sprendimo Nr. T-248 „Dėl 2019 metų žemės mokesčių tarifų ir neapmokestinamojo žemės sklypo dydžio nustatymo“ 1.6 papunkčiu nustatė, kad nenaudojamos žemės, įtrauktos į Nenaudojamos žemės sklypų sąrašą, ir apleistų žemės ūkio naudmenų 2019 metų žemės mokesčio tarifas (procentais nuo žemės mokestinės vertės) – 4 proc., taigi visiškai nepagristas pareiškėjos skundo argumentas, kad skundžiama įsakymo dalis yra neteisėta, nes priimta 2019 m. liepos 12 d., pažeidžiant Žemės mokesčio įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nurodytą terminą (iki birželio 1 d.), iki kurio turi būti nustatytas žemės mokesčio tarifas, tačiau kaip jau nustatyta, Žemės mokesčio įstatymo 2 dalyje numatyta savivaldybės tarybos pareiga iki einamojo mokestinio laikotarpio birželio 1 dienos nustatyti konkretų mokesčio tarifą, kuris galios atitinkamos savivaldybės teritorijoje kitą mokestinį laikotarpį, yra įvykdyta minėtu sprendimu, o ne ginčo sprendimu.
Žemės, kuriai taikomas padidintas mokesčio tarifas, sąrašo sudarymo ir keitimo procedūras reglamentuoja Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. T-286 patvirtintas Nenaudojamos žemės nustatymo tvarkos aprašas (toliau- ir Aprašas). Aprašas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimu Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“, Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklėmis, patvirtintomis Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. T-559 „Dėl Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Tvarkymo ir švaros taisyklės).
Pagal Aprašo 3 punktą, nenaudojama žemė apibrėžiama, kaip žemė, kurioje esantys statiniai apleisti, neprižiūrimi ar nenaudojami, arba neužstatyta neprižiūrima žemė. Kriterijai, kurių nors vieną atitikus žemė įrašoma į Sąrašą, įtvirtinti Aprašo 4 punkte.
Kaip minėta, pareiškėjos valdomas Žemės sklypas į Sąrašą įtrauktas remiantis Aprašo 4.7 punkto nuostatomis, t. y. neprižiūrimas nenaudojamas sklypas ar jo dalis (pažeidžiamos Tvarkymo ir švaros taisyklės).
Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklių, 3 punkte įtvirtinta nuostata, kad asmenys tvarko ir palaiko švarą jiems įstatymų nustatyta tvarka priskirtose arba faktiškai naudojamose teritorijose patys arba sudaro sutartis su kitais asmenimis dėl tokių darbų atlikimo. (Įstatymų nustatyta tvarka priskirta teritorija - teritorija (žemės sklypas), suformuota kaip daiktas ir įregistruota valstybės įmonės Registrų centro Kauno filiale). Pagal Tvarkymo ir švaros taisyklių 7 punktą teritorijų naudotojai privalo nuolat: valyti ir prižiūrėti kiemus, sklypus, gatves, šaligatvius ir kitas jiems priskirtas teritorijas, surinkti ir išvežti šiukšles ir atliekas (7.1. papunktis); mesti sąšlavas į specialiai tam skirtus konteinerius arba kitas specialias surinkimo priemones (dėžės, maišus ir panašiai) (7.2.papunktis); priskirtose teritorijose prižiūrėti, kad neaugtų krūmai ir piktžolės, teritoriją šienauti periodiškai taip, kad žolės aukštis būtų ne daugiau kaip 12 cm (7.3. papunktis); naikinti piktžoles nuo šaligatvių ir pėsčiųjų takų, panaudojant herbicidus arba kitus chemikalus, teisės aktų nustatyta tvarka (7.4. papunktis); tvarkyti žaliąsias atliekas (šakas, lapus, nupjautą žaliųjų vejų žolę) Savivaldybės tarybos patvirtintų Kauno miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių nustatyta tvarka (7.5. papunktis). Pagal Tvarkymo ir švaros taisyklių 25.14 punktą - draudžiama palikti netvarkoma, apleistą invaziniais augalais ir piktžolėmis nuosavybės teise priklausanti žemės sklypą.
Pareiškėja Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. A1-569 „Dėl nenaudojamos žemės sklypų 2019 metų sąrašo patvirtinimo“ patvirtinto Nenaudojamos žemės sklypų 2019 m. sąrašo dalies (Nr. (duomenys neskelbtini)) neteisėtumui pagrįsti nurodė, jog buvo pažeistos Aprašo nuostatos informuoti pareiškėją apie ketinimą įtraukti Žemės sklypą ir jo įtraukimą į Sąrašą, įsakymo pateikimą (Aprašo 2¹ ir 6 punktai ,11.1 papunktis).
Ginčo atveju aktualūs Aprašo 2¹ punktas, kuriame numatyta, kad Apraše nurodytais atvejais asmenys, kurių nuosavybės teise valdomas ar nuomojamas (naudojamas) žemės sklypas bus įrašomas arba įrašytas į Sąrašą, informuojami registruotu laišku, jiems siųstina informacija papildomai paskelbiama Kauno miesto savivaldybės interneto svetainėje www.kaunas. lt. Nuo tokios informacijos paskelbimo dienos laikoma, kad žemės sklypo savininkui ar nuomininkui (naudotojui) tinkamai įteikta Apraše nurodyta informacija; Aprašo 6 punktas, kuriame numatyta, kad Kauno miesto seniūnai seniūnijos teritorijose iki gegužės 15 d. nustato nenaudojamos žemės sklypus, kurie atitinka bent vieną Aprašo 4.2-4.7 papunkčiuose nustatytų kriterijų, sudaro tokių žemės sklypų sąrašą, registruotu laišku per 10 darbo dienų informuoja žemės sklypų savininkus ir nuomininkus (naudotojus) apie ketinimą įtraukti į sąrašą ir (arba) ketinimą bausti už Tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimą ir kreipiasi į Savivaldybės admininistracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrių dėl informacijos; Aprašo 11.1 papunktis, kuris numato, kad Finansų ir ekonomikos skyrius per 10 darbo dienų nuo Aprašo 10 punkte nurodyto Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo pasirašymo dienos registruotu laišku praneša įrašytų į Sąrašą žemės sklypų valdytojams (žemės nuomos mokesčio mokėtojams) apie jų valdomų žemės sklypų įrašymą į Sąrašą ir apmokestinimą Savivaldybės tarybos nustatytu mokesčio tarifu.
Kaip matyti iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, bylos šalių atstovų paaiškinimų bylos nagrinėjimo metu, atsakovė 2019 m. liepos 18 d. registruotu laišku pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, kurios buveinė yra (duomenys neskelbtini), siuntė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. liepos 12 d. įsakymo Nr. A1-569 išrašą, ir tai patvirtina Kauno miesto savivaldybės administracijos Finansų ir ekonomikos skyriaus 2019 m. liepos 17 d. raštas Nr. 07-2-493 „Dėl žemės mokesčio mokėjimo“, kuris Lietuvos pašto 2019 m. rugpjūčio 22 d. duomenimis pareiškėjai nebuvo įteiktas (neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo laiką). Taigi atsakovė nepagrįstai atsiliepime į skundą nurodė, jog prieš įtraukiant į Sąrašą, ginčo Žemės sklypas buvo kelis kartus apžiūrėtas, faktinė padėtis buvo užfiksuota vaizdinėje medžiagoje, o Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo (duomenys neskelbtini)seniūnijos 2019 m. liepos 17 d. raštu Nr. 09-2-493 pareiškėja buvo įspėta laikytis Tvarkymo ir švaros taisyklių (siunčiami pareiškėjos buveinės adresu). Kitų objektyvių rašytinių įrodymų apie Aprašo 2¹ ir 6 punktų, 11.1 papunkčio, reikalavimų, kuriais atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija (Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnas, Finansų ir ekonomikos skyrius) įpareigota informuoti registruotais laiškais asmenis, kurių nuosavybės teise valdomas ar nuomojamas (naudojamas) žemės sklypas bus įrašomas arba įrašytas į Sąrašą (apie ketinimą įtraukti Žemės sklypą ir jo įtraukimą į Sąrašą (įteikiant įsakymą)), atsakovė nepateikė (tokių duomenų nėra ir Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2019 m. gruodžio 13 d. rašte Nr.16-2-1681 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini)“) (ABTĮ 56 str.). Ir nors atsakovės atstovė teigė, kad raštai buvo siunčiami pareiškėjos buveinės adresu, pareiškėjai siųstina informacija papildomai buvo skelbiama Kauno miesto savivaldybės interneto svetainėje www.kaunas. lt., taigi nuo tokios informacijos paskelbimo dienos laikoma, kad žemės sklypo savininkui ar nuomininkui (naudotojui) tinkamai įteikta Apraše nurodyta informacija, tačiau tai neatleidžia atsakovės nuo pareigos apie kiekvieną procedūrinį veiksmą (apie ketinimą įtraukti Žemės sklypą ir jo įtraukimą į Sąrašą (įteikiant įsakymą)) pranešti registruotu laišku (siųstiną informaciją papildomai paskelbti ir Kauno miesto savivaldybės interneto svetainėje), nes nagrinėjamu atveju pažeidžiama pareiškėjo teisė pagal Aprašo 13 punktą per 30 dienų nuo pranešimo apie žemės sklypo įrašymą į Sąrašą išsiuntimo dienos pateikti seniūnijai dokumentus, įrodančius, kad žemės sklypas neatitinka Aprašo 4 punkte nurodytų kriterijų. Nagrinėjamu atveju pripažintina, jog pareiškėjai Aprašo nustatyta tvarka nebuvo pateikta Apraše nurodyta informacija (pirmiausia apie ketinimą įtraukti Žemės sklypą į Sąrašą, vėliau- ir apie įtraukimą į Sąrašą) (Aprašo 2 ¹ p.).
Pareiškėja teigia, kad iš atsakovės pateiktų nuotraukų neaišku, nei kada jos darytos, nei kuri vieta fotografuota, nei kur kokio aukščio žolė, o pareiškėja negali atsakyti už kaimyninių žemės sklypų nepriežiūrą, taigi pažeista Apraše numatyta įtraukimo į Nenaudojamos žemės sklypų sąrašą procedūra, o ginčo įsakymas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais).
Pagal Viešojo administravimo įstatymo (toliau - VAĮ) 8 straipsnį, reglamentuojantį individualaus administracinio akto bendruosius turinio reikalavimus, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos, individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą. Administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs, pagrįsti nepiktnaudžiavimo valdžia bei kitais principais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-471/2009, 2011 m. spalio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A62-3168/2011). Pažymėtina, jog ne visais atvejais visi individualaus administracinio akto motyvai turi būti nurodyti pačiame akte, tačiau tokiu atveju akte turi būti pateikiama nuoroda į kitus dokumentus, kuriuose išdėstyti tokio individualaus administracinio akto priėmimo motyvai.
Ginčo atveju aktualus Aprašo 4.7 punkte numatytas kriterijus, pagal kurį Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. liepos 12 d. įsakymu ginčo žemės sklypas buvo įtrauktas į Nenaudojamų žemės sklypų 2019 metų sąrašą. Aprašo 4.7 punkte numatyta, kad į nenaudojamų žemės sklypų sąrašą įrašomas neprižiūrimas, nenaudojamos žemės sklypas ar jo dalis (pažeidžiamos Tvarkymo ir švaros taisyklės). Aprašo 9 punkte numatyta pareiga seniūnui sudaryti sąrašus pagal Aprašo 8 punkto reikalavimus ir iki liepos 1 d. pateikti Savivaldybės administracijos Finansų ir ekonomikos skyriui, kartu su Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašais ir išsamiai aprašyta vaizdine medžiaga, kurioje nurodyta fiksavimo data (aprašymai, nuotraukos, žemėlapiai ir pan.) ir kitus duomenis, pagrindžiančius atitiktį kriterijams. Finansų ir ekonomikos skyrius, gavęs iš seniūnų Aprašo 9 punkte nurodytus sąrašus, per 10 darbo dienų parengia Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą dėl Sąrašo tvirtinimo ir nustatyta tvarka teikia jį pasirašyti Savivaldybės administracijos direktoriui (Aprašo 10 p.).
Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad ginčo žemės sklypo faktinė situacija buvo užfiksuota 2019 m. liepos 1 d. faktinių aplinkybių patikrinimo vietoje aktu (išrašas), taip pat 2019 m. balandžio 30 d., 2019 m. liepos 1 d. vaizdine medžiaga (nuotraukomis). Ir nors atsakovė, priimdama skundžiamą įsakymą, įvertino faktinių aplinkybių visumą pagal Aprašo 4.7 punkto kriterijus įrašyti ginčo Žemės sklypą į Sąrašą, ir nors pagrindė tai nuotraukomis, tačiau tokios nuotraukos neidentifikuoja, jog tai būtent pareiškėjos Žemės sklypas, kuris yra apaugęs žole, nenušienautas, apaugęs menkaverčiais krūmais, ir nesurinko kitų faktą įrodančių dokumentų (žemės sklypo planas, žemėlapis, žemės sklype esantys objektai, identifikuojantys sklypą, galiausiai- pareiškėjo apklausa kviečiant atvykti į žemės sklypo apžiūrą pagal VAĮ 28 straipsnio 1 dalies nuostatas)(Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 23 d. administracinė byla Nr. A-535-525/2016). Tokiu būdu skundžiamo įsakymo dalis neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų, nes įrodinėjimo našta tokiais atvejais pirmiausia tenka būtent viešojo administravimo subjektui, jam tenka pareiga pagrįsti jo priimamą (priimtą) sprendimą aptariamu klausimu.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, jog skundžiamas aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje yra pripažįstama, kad ši nuostata reiškia, jog ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti administracinį aktą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės. Kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-79-624/2016; 2014 m. balandžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-253/2014 ir kt.).
Kadangi dėl minėtos Aprašo 2¹, 6, 8 punktuose, 11.1 papunktyje numatytos procedūros pažeidimų nebuvo užtikrintas objektyvus visų aplinkybių, turinčių įtakos pagrįsto ir teisėto sprendimo priėmimui, tai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamo įsakymo dalį, net ir nesvarstant kitų skundo argumentų dėl šio įsakymo dalies panaikinimo. Atsižvelgiant į tai, skundžiamo įsakymo dalis naikintina kaip neteisėta ir nepagrįsta ( ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.).
Esant minėtoms aplinkybėms ir įrodymams bei dėl išdėstytų argumentų pripažintina, jog nagrinėjamu atveju atsakovė neatliko įstatymais ir poįstatyminiais aktais nustatytų veiksmų (nepagrindė faktų objektyviais duomenimis, pažeista numatyta procedūra informuoti), todėl buvo pažeistos Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos, įpareigojančios viešojo administravimo subjektus priimti motyvuotus, teisės aktais ir faktinėmis aplinkybėmis pagrįstus sprendimus, todėl pareiškėjos skundas tenkintinas (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.).
Pareiškėjos prašymas priteisti jos naudai iš Kauno miesto savivaldybės administracijos visas turėtas bylinėjimosi išlaidas netenkintinas, kadangi nepateiktas turėtų išlaidų apskaičiavimas ir pagrindimas (ABTI 41 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniai, 88 straipsnio 2 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą patenkinti.
Panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. liepos 12 d. įsakymo Nr. A1-569 „Dėl nenaudojamos žemės sklypų 2019 metų sąrašo patvirtinimo“ dalį (Eil. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuria į minėtą sąrašą įtrauktas pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise valdomas 0,0587 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.