- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2017-11-13
- Bylos Nr.
- 1-218-876/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-25039-2017-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Judita Sungailaitė
- Kaltinamasis
- E. G., A. Š.
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Sonatos Kuskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje
E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) pagalbiniu darbininku, gyvenantis adresu: (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs adresu: (duomenys neskelbtini), neteistas (b. l. 153), (Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariate atliktas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame pranešimas apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalies, įvykdymo įteiktas E. G.. Prokuroro 2017 m. rugsėjo 28 d. nutarimu, patvirtintu Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 6 d. nutartimi, tyrimas įtariamojo E. G. atžvilgiu nutrauktas, kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius (b. l. 173-174; 175-176), ir
A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) autošaltkalviu, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs adresu: (duomenys neskelbtini), neteistas (2017-07-05 Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu A. Š., vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymą ir baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) (IT bylos Nr. (duomenys neskelbtini)) nutraukta; Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, pranešimas apie įtarimą įteiktas A. Š., tyrimas neužbaigtas) (b. l. 114-115, 116, 117-118),
kaltinami pagal BK 284 straipsnį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. G. ir A. Š. 2017 m. gegužės 22 d., apie 16.30 val., viešoje vietoje - mokyklos stadione, (duomenys neskelbtini), būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdami bendrininkų grupėje, demonstruodami aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių visuomenės moralės bei elgesio normų niekinimą, pašalinių asmenų akivaizdoje, įžūliais veiksmais - iš chuliganiškų paskatų, būtent E. G. tyčia pargriovė V. V. ant žemės bei tyčia ranka suspaudė A. V. kaklą jį laikydamas, padarydamas nukentėjusiajam A. V. paviršinį odos nubrozdinimą sprande, tuo nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo A. V. sveikatą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o A. Š. tyčia sudavė V. V. mažiausiai tris smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, padarydamas nukentėjusiajam V. V. nugaros paviršinį odos nubrozdinimą ir sumušimą, tuo nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo V. V. sveikatą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Kaltinamasis E. G. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad labai gailisi padaręs nusikaltimą, pažeidęs viešąją tvarką ir nežymiai sutrikdęs A. V. sveikatą. 2017 m. gegužės mėnesy, tikslesnės datos neprisiminė, galėjo būti, kad pranešime apie įtarimą nurodytu laiku, buvo pas draugą A. Š. namuose, kai į namus grįžo A. brolis L. ir pasiskundė, kad mokyklos stadione, (duomenys neskelbtini) jį įžeidinėjo V. V. ir A. V.. Tuo metu jis su A. Š. buvo išgėręs alaus. Patikslino, kad girtas nebuvo, tik šiek tiek apsvaigęs. Mano, kad jeigu būtų visai negėręs, nebūtų ir šio nusikaltimo padaręs. Jie su A. įsikarščiavo, kad V. įžeidinėja L. ir nusprendė nuvažiuoti į stadioną ir juos sumušti. Į stadioną jį su A. nuvežė A. sesuo G.. Dar kartu su jais važiavo M. B.. Į stadioną nuvažiavo po 16 val. Stadione buvo V. ir A. V. su draugais. Jų draugų jis nepažįsta. Pamena, kad vaikinų buvo ne mažai, gal kokie penki asmenys, tiksliai nežino. Jis pats pirmas priėjo prie V. V. ir pakirsdamas savo koja jam kojas pargriovė jį ant žemės ir iš karto ranka čiupo greta stovinčiam jo broliui A. už kaklo, kad jis nepultų ginti brolio, nes kaip tik prie gulinčio ant žemės V. priėjęs A. Š. jį pradėjo mušti. Matė, kad A. V. suduoda smūgį ranka, tačiau kur pataikė nematė. Ar sudavė daugiau smūgių, ar spardė nematė, nežiūrėjo, buvo nuo jų nusisukęs laikydamas A.. Pripažįsta, kad galėjo stipriau suspausti A. kaklą ir taip sukelti jam skausmą. Nurodė, kad viskas truko neilgai. Baigus A. mušti V., jis A. paleido ir jie išvažiavo. Į muštynes A. sesuo ir M. B. nesikišo, tik jas stebėjo (b. l. 141-143; 145-146; 152).
Kaltinamasis A. Š. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad labai gailisi padaręs nusikaltimą. Nurodė, kad suprato, jog daro nusikaltimą - pažeidžia viešąją tvarką mušdamas matant kitiems asmenims V. V.. Pažymėjo, kad tai buvo 2017 m. gegužės mėnuo, tikslios datos nepamena. Galėjo būti įtarime minimą valanda, t. y. apie 16.30 val. Tuo metu buvo išgėręs, vartojęs nedaug alkoholinių gėrimų, girtas nesijautė. Žino, kad tą dieną grįžęs namo brolis L. pasiskundė, kad susipyko su V. V.. Kas ten tarp jų įvyko tiksliai nežino, bet su E. G. ir kitais draugais nuvažiavo aiškintis. V. V., jo brolį A. V., su kitais vaikinais rado mokyklos stadione, (duomenys neskelbtini). Vaikinų buvusių su V. išvardinti negali, jų nepamena, bet jų buvo kokie septyni asmenys. Jį su M. B. ir E. G. į stadioną atvežė sesuo G. A.. Dar prieš atvažiuojant į stadioną su E. G. piktinosi, kad V. V. skriaudžia jo brolį L. ir kalbėjo, kad jei nuvažiuos prie mokyklos tai V. primuš, kad daugiau taip nedarytų. E. taip pat buvo gėręs alaus, bet girtas tikrai nebuvo. Taigi nuvažiavus prie mokyklos ir ten radus V. ir A. V. su draugais, jie su E. G. išlipo iš automobilio ir nuėjo prie jų. Pirmiausia prie V. priėjęs E. G. pakišo jam koją ir jį pargriovė ant žemės, jam smūgio E. nesudavė, o po to nieko nelaukdamas priėjo prie V. brolio A. ir jį laikė. Kaip ir už kur paėmęs jis laikė A. nežino, nežiūrėjo, nes nieko nelaukdamas ir nesiaiškindamas priėjo prie gulinčio V. V. ir keletą kartų kumščiu trenkė jam. Kur sudavė smūgius nežino, trenkė bet kur. Po to dar keletą kartų spyrė. Kiek iš viso sudavė smūgių tikrai nežino, rankomis smūgiavo gal kokius tris kartus, o po to dar ne mažiau kaip du kartus jam spyrė. Sudavęs smūgius, nuo jo atsitraukė ir išvažiavo. Jis kažkuriuo momentu V. V. sakė, kad jį muša už tai, kad jis skriaudžia jo brolį (b. l. 98-100, 102-103, 111-112).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamųjų E. G. ir A. Š. kaltė įrodyta jų pačių visišku prisipažinimu ir kita bylos medžiaga:
2017 m. gegužės 22 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato (toliau - Marijampolės AVPK Šakių RPK) ikiteisminio tyrimo pareigūnų tarnybiniu pranešimu, kad 2017 m. gegužės 22 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje įvykdymo (b. l. 1 - 4);
2017 m. gegužės 22 d. VšĮ „Šakių ligoninė“ medicinos dokumentų išrašu, kad V. V. konstatuoti dešinės rankos sumušimas ir paviršiniai nugaros nubrozdinimai (b. l. 11);
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko poskyrio specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje konstatuota, kad V. V. nustatyta nugaros paviršinis odos nubrozdinimas ir sumušimas. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, pvz. ranka, koja, kokiais tai aplinkos daiktais, pagrindu ir pan., galimai ir įvykio aplinkybėse nurodomu būdu, medicinos dokumentuose nurodomu laiku. Sužalojimai padaryti mažiausia vieno smūgio ar trauminio poveikio pasekoje. Nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nes dėl tokio pobūdžio sužalojimų sveikata sutrikdoma mažiau nei 10 dienų (b. l. 18);
2017 m. gegužės 22 d. VšĮ „Šakių ligoninė“ medicinos dokumentų išrašu, kad A. V. konstatuotas paviršinis odos nubrozdinimas sprande (b. l. 19);
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko poskyrio specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje konstatuota, kad A. V. nustatyta paviršinis odos nubrozdinimas sprande. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, pvz. ranka, pirštais, pirštų nagais, koja, kokiu tai aplinkos daiktu ir pan., galimai ir įvykio aplinkybėse nurodomu būdu, medicinos dokumentuose nurodomu laiku. Sužalojimai padaryti mažiausia vieno smūgio ar trauminio poveikio pasekoje. Nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nes dėl tokio pobūdžio sužalojimų sveikata sutrikdoma mažiau nei 10 dienų (b. l. 26);
nukentėjusiojo V. V. parodymais, kad 2017 m. gegužės 22 d., apie 16:30 val., kartu su broliu A. V., draugais L. Š., L. J., O. P., G. J., E. V. žaidė kamuoliu, kai netikėtai atvažiavo automobilis „Ford Focus“, kurį vairavo A. Š. ir su juo buvę asmenys: L. Š., M. V., E. G. bei M. B.. Iš automobilio išlipo A. Š., L. Š., E. G. bei M. B.. Prie jo iš karto priėjęs E. G. jį pargriovė ant žemės ir nuėjo prie A. V. ir jį laikė, kai tuo tarpu jį pradėjo mušti A. Š. - spardė, daužė kumščiais. Visi smūgiai buvo į galvą ir vienas į ranką. Kiek smūgių jam sudavė A. Š. nežino, tačiau jų buvo daug. M. B. ir L. Š. nieko nedarė, stebėjo iš toli, savo draugų neramino. Po smūgių serijos, jie visi greitai nubėgo į automobilį ir išvažiavo. Tai matydamas brolis iš karto paskambino pagalbos telefonu ir iškvietė pareigūnus. Visas konfliktas prasidėjo 2017 m. gegužės 21 d., apie 20 val., kada į tą patį mokyklos stadioną atėjo A. Š., E. G. bei M. B.. E. G. priekaištavo, kad jis M. B. sesę išvadino necenzūriniais žodžiais. Kitą dieną – 2017 m. gegužės 22 d., apie 16 val., atėjo L. Š., priėjęs prie jo bandė sveikintis, tačiau jis su juo nesisveikino, jam pasakė nenorintis sveikintis ir su juo bendrauti, nes prišnekėjo apie jį nebūtų dalykų. L. Š. apsiverkė, atsisėdo ant dviračio ir išvažiavo. Po to grįžo 16:30 val. su visa kompanija, kada jis buvo sumuštas. Šiuos visus veiksmus matė stadione buvę pašaliniai vaikai bei vaikai, kartu žaidę kamuoliu (b. l. 45-46);
nukentėjusiojo A. V. parodymais, kad 2017 m. gegužės 22 d., apie 16:30 val. su broliu V. V. žaidė kamuoliu, kai automobiliu „Ford Focus“ atvažiavco A. Š., L. Š., E. G. bei M. B.. Prie brolio V. atėjo E. G. ir jį permetė ant žemės, tada iš karto priėjo prie jo ir laikė suspaudęs už kaklo, neleido eiti ginti brolio, nes tuo momentu matė kaip A. Š. spardė, mušė rankomis V.. Kiek smūgių buvo suduota pasakyti negali, beveik visi smūgiai buvo į galvą. Nuo E. G. pavyko ištrūkti tik tada, kai baigė mušti V.. L. Š. ir M. B. nespėjo prieiti ir iš toli mėgavosi, kaip mušamas V.. Jam pasirodė, kad jie visi buvo girti, išskyrus L. Š.. Baigus mušti, jie visi nubėgo į automobilį ir išvažiavo. Tuomet jis paskambino pagalbos telefonu ir iškvietė pareigūnus. Šitą įvykį turėjo matyti aplinkui buvę žmonės. Dėl ko viskas vyko nežino (b. l. 51-52);
nukentėjusiųjų V. V. ir A. V. atstovė pagal įstatymą J. K. parodė, kad yra nukentėjusiųjų motina, pretenzijų A. Š. ir E. G. dėl sūnų A. ir V. V. sumušimo neturi. Civilinio ieškinio byloje nereiškia (b. l. 56);
liudytojo M. B. parodymais, kad 2017 m. pavasarį, mėnesio, datos neatsimena, dienos metu, buvo namuose pas A. Š., (duomenys neskelbtini). Pas A. namuose buvo E. G.. A. su E. gėrė sidrą. Atsimena, kad vienu metu atėjo A. brolis L. Š., kuris verkė, ką tiksliai sakė neatsimena, tačiau atrodo, jog skundėsi A., kad jį stadione (duomenys neskelbtini) mušė V. V.. A. su E. pasakė, kad reikia važiuoti į stadioną (duomenys neskelbtini), kur buvo V. V. ir jį sumušti, „pamokyti“. A. paskambino savo seseriai ir paprašė nuvežti į (duomenys neskelbtini), ką ji ir padarė. Į stadioną nuėjo trise - jis, A. ir E.. Stadione pamatė V. V. jo brolį A.. Buvo ir daugiau vaikų, kiek ir kokių nepamena. Kaip vyko muštynės stadione, kaip buvo mušamas V. V. tiksliai nepamena. Pamena, tik tai, kaip A. mušė V., o E. sugriebęs už kaklo ranka laikė A. V., neleido jo eiti ginti brolio. Pamena, kad A. V. rankomis sudavė smūgius į veidą, pečius. Kiek smūgių buvo nežino, gal buvo apie dešimt smūgių, ne mažiau, smūgių neskaičiavo. Gal A. V. ir spyrė, tačiau to nepamena. Jis pats į muštynes nesikišo, tik žiūrėjo. Nurodė, kad viskas truko labai trumpai. Sumušus A. V., jie trise iš stadiono išėjo ir išvažiavo. Visa tai matė kartu su V. stadione buvę vaikai, tarp kurių buvo ir visai nedidelių, apie 12-13 metų amžiaus (b. l. 65-66);
liudytojo L. Š. parodymais, kad 2017 m. gegužės mėnesyje, dienos tiksliai nepamena, apie 17-18 val., jis kartu su A. V., V. V., L. J., E. V., G. L., O. P., A. J. buvo mokyklos stadione (duomenys neskelbtini). Žaidžiant kamuoliu prie jų atėjo A. Š. ir E. G.. Matė, kad jie prie stadiono vartų atvažiavo kažkokiu automobiliu. Su A. Š. ir E. G. prie jų atėjo M. B.. A. pradėjo keikti V., o E. pargriovė V. - pakišo jam koją. Po to A. Š. pribėgęs spyrė gulinčiam V. į galvą. V. gulėjo ant nugaros, A. jam spyrė į dešinę veido pusę. V. po spyrio atsistojo ir tada jam A. trenkė kumščiu kažkur į veidą. V. pradėjo gintis, jie susistumdė. A. jam suplėšė marškinėlius ir po to vėl kumščiu trenkė į veidą, nuo ko V. pradėjo iš nosies bėgti kraujas, jis pritūpė ir verkė. Jis visko nesumatė - galėjo būti ir daugiau smūgių. Tuo metu E. G. stovėjo ir šnekėjosi su A.. Prieš tai, kai A. spyrė V., matė, kad E. A. laiko už kaklo, bet po to jį paleido ir gražiai kalbėjosi. Po visko jam A. rodė kaklą, kur jį laikė E. - ant kaklo buvo matyti kažkoks nubrozdinimas, raudonos žymės. Po to kai A. sudavė V. smūgį, nuo kurio pradėjo bėgti kraujas iš nosies ir jis atsitūpė, A. su E. išvažiavo. Jie iškvietė policiją - iš jo telefono paskambino policijai A.. Jam atrodo, kad A. ir E. tai darydami buvo girti, nes blaivūs jie taip nesielgia, tik girti turi drąsos taip elgtis, t. y. muštis. Vykstant muštynėms matė, kad mažiausieji - A. J., G. L. ir E. V.,- stebėdami įvykį buvo išsigandę (b. l. 72-74);
liudytojo E. V. parodymais, kad vasarą buvo (duomenys neskelbtini) stadione, prie mokyklos. Buvo su draugais G. L., L. J., broliais A. V. ir V. V.. Ar daugiau kas buvo, neatsimena. Į stadioną atėjo E., pavardės nežino, A. Š. ir M. B.. E. iš pradžių susigrūmė su jo broliu V.. Susigrūmė dėl to, kad su broliu nepasisveikino. Taip pasakė A. Š., o E. priėjo prie V. ir jį pargriovė. Tuomet gulintį V. A. spardė į galvą. Spyrė daug kartų, kokius penkis. Po to kumščiais kokius du kartus trenkė gulinčiam V. į šonus. Po to V. apsivertė ant šono ir atsistojo, pradėjo gintis, trenkė A. atgal. Kai A. mušė V., E. laikė paėmęs ranka už kaklo A., kad negintų brolio V.. V. bandė gintis, jam apsvaigo galva, jis parkrito ant žemės. Tada E., A. ir M. iš stadiono išėjo. M. brolių nemušė, tik stovėjo ir žiūrėjo. A., kai paleido jį E., iškvietė policiją. Nurodė, kad matytų muštynių išsigando, bijojo (b. l. 76);
liudytojo G. L. parodymais, kad dienos metu, tiksliai datos įvardinti negalėjo, su draugais buvo prie mokyklos (duomenys neskelbtini) stadione. Žaidžiant matė kaip prie stadiono atvažiavo automobilis „Ford Focus“. Iš jo išlipo M. B., E., kurio pavardės nežino ir A. Š.. Visi trys priėjo prie jų. E. paėmė V. už gerklės pradėjo smaugti ir pargriovė. Gulintį V. A. pradėjo spardyti. Spyrė jam daug kartų, kiek nežino. Matė, kaip jam nosį pramušė, spyrė į galvą, po to dar mušė rankomis. Kur pataikė ir kiek kartų nežino. Kai A. spardė V., E. tuo metu laikė už kaklo, ar už krūtinės, tiksliai už kur nežino, A.. M. B. nedarė nieko. Dėl ko mušė V. nežino. V. atsistojęs sudavė ir A. Š.. Po to A., E. ir M. iš stadiono išėjo. Į policiją paskambino A.. Nurodė, kad matydamas muštynes, jautė išgąstį (b. l. 79-80);
liudytojo L. J. parodymais, kad vasarą, dienos metu jis su draugais A., V. ir E. V., G. L., T., pavardės neatsimena, O. P. buvo (duomenys neskelbtini) mokyklos stadione. Kas dar buvo katu nepamena. Prie mokyklos stadiono atvažiavo automobilis iš jo išlipo L. Š., jo brolis A. Š., M. B. ir dar vienas vaikinas, kurio vardo pavardės nežino, žino jį tik iš matymo. Šie vaikinai atėjo prie jų. Iš karto atėjus vaikinas, kurio vardo nežino, puolė V. ir pargriovė. A. gulinčiam V. spyrė į galvą, ne mažiau tris kartus. Dar smūgiavo V. rankomis į veidą. Smūgių rankomis buvo daug, kiek tiksliai nežino. Kai A. Š. mušė V., kitas vaikinas, kurio vardo nežino, laikė ranka paėmęs už kaklo A. ir neleido eiti. L. ir M. nedarė nieko, stovėjo šalia. A. Š. baigus mušti V., visi išėjo. Jis asmeniškai muštynių neišsigando, kai kurie draugai, mažesni nubėgo, nes bijojo (b. l. 83-84).
Kaltinamojo E. G. nusikalstama veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį, kadangi jis viešoje vietoje, demonstruodamas aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių visuomenės moralės bei elgesio normų niekinimą, pašalinių asmenų akivaizdoje, įžūliais veiksmais - iš chuliganiškų paskatų, tyčia ranka suspaudė A. V. kaklą jį laikydamas, padarydamas nukentėjusiajam A. V. paviršinį odos nubrozdinimą sprande, tuo nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo A. V. sveikatą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Kaltinamojo A. Š. nusikalstama veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį, kadangi jis viešoje vietoje, demonstruodamas aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių visuomenės moralės bei elgesio normų niekinimą, pašalinių asmenų akivaizdoje, įžūliais veiksmais - iš chuliganiškų paskatų, tyčia sudavė V. V. mažiausiai tris smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, padarydamas nukentėjusiajam V. V. nugaros paviršinį odos nubrozdinimą ir sumušimą, tuo nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo V. V. sveikatą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Teismas kaltinamųjų E. G. ir A. Š. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažįsta tai, kad nusikalstamas veikas padarė apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Kaltinamųjų E. G. ir A. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laiko tai, kad jie prisipažįsta padarę baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi.
Prokuroras savo pareiškime prašo kaltinamajam E. G. už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje skirti 21 MGL (790,86 Eur) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 64-1 straipsnio 1 dalimi paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 14 MGL (572,24 Eur) dydžio baudą. Kaltinamasis E. G. dėl siūlomos bausmės rūšies ir dydžio sutinka, neprieštarauja, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu ir prašo baudos mokėjimą išdėstyti dalimis trijų mėnesių laikotarpyje (b. l. 166-169).
Skiriant kaltinamajam E. G. bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra: į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, – nusikaltimas nesunkus; į kaltės formą ir rūšį – nusikaltimas padarytas esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromos veikos pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų baudžiamajame įstatyme numatyti pavojingi padariniai; į padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus – nusikaltimas padarytas dėl menkavertės priežasties; į nusikalstamos veikos stadiją – nusikaltimas baigtas; į kaltinamojo asmenybę – nevedęs, dirbantis, nesimokantis, gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitoje neįrašytas, neteistas, administracine tvarka baustas tris kartus, civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį atlygino, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, į nusikalstama veika padarytą žalą - nukentėjusiajam A. V. nežymiai sutrikdė sveikatą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Taip pat prokuroras savo pareiškime prašo kaltinamajam A. Š. už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje skirti 27 MGL (1016,82 Eur) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 64-1 straipsnio 1 dalimi paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 18 MGL (677,88 Eur) dydžio baudą. Kaltinamasis A. Š. dėl siūlomos bausmės rūšies ir dydžio sutinka, neprieštarauja, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu ir prašo baudos mokėjimą išdėstyti dalimis trijų mėnesių laikotarpyje (b. l. 163-165).
Skiriant kaltinamajam A. Š. bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra: į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, – nusikaltimas nesunkus; į kaltės formą ir rūšį – nusikaltimas padarytas esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromos veikos pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų baudžiamajame įstatyme numatyti pavojingi padariniai; į padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus – nusikaltimas padarytas dėl menkavertės priežasties; į nusikalstamos veikos stadiją – nusikaltimas baigtas; į kaltinamojo asmenybę – nevedęs, dirbantis, nesimokantis, gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitoje neįrašytas, neteistas, administracine tvarka baustas tris kartus, civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį atlygino, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, į nusikalstama veika padarytą žalą - nukentėjusiajam V. V. nežymiai sutrikdė sveikatą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Teismas mano, kad prokuroro siūloma bausmės rūšis – piniginė bauda, yra tinkamai parinkta, nes tai visiškai atitiks jos paskirtį – nubausti nusikalstamas veikas padariusius asmenis ir paveikti juos, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Vadovaujantis BK 64-1 straipsniu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Teismas pažymi, kad BK 42 straipsnyje nurodyta, kad bauda yra viena iš bausmių rūšių, skiriamų padariusiam nusikaltimą asmeniui. Bauda yra piniginė bausmė, teismo skiriama baudžiamojo kodekso specialiojoje dalyje numatytais atvejais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 22 straipsnio nuostatomis, nuteistasis privalo sumokėti baudą per du mėnesius nuo nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad įstatymas nenumato galimybės išdėstyti skiriamos baudos, į tai, kad kaltinamieji E. G. ir A. Š. prašo baudos mokėjimą išdėstyti per tris mėnesius, yra dirbantys, į jų turtinę padėtį, į skiriamos baudos dydį, nustato, kad sumokėti skiriamas baudas E. G. ir A. Š. turi per trijų mėnesių laikotarpį, skaičiuojamą nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nusprendžia:
E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje paskirti 21 MGL (790,86 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 64-1 straipsnio 1 dalimi paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 14 MGL (572,24 Eur) dydžio baudą.
Nurodyti E. G., kad bauda turi būti sumokėta į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per 3 (tris) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801, o įmokos sumokėjimą patvirtinantį kvitą pristatyti į Šakių rajono apylinkės teismo raštinę (Bažnyčios g. 6, Šakiai).
Išaiškinti E. G., kad nesumokėjus baudos per nustatytą laikotarpį ir nepateikus įmokų sumokėjimą patvirtinančių dokumentų teismui, bauda bus išieškoma priverstinai per antstolį (BVK 22 straipsnis).
A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje paskirti 27 MGL (1016,82 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 64-1 straipsnio 1 dalimi paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 18 MGL (677,88 Eur) dydžio baudą.
Nurodyti A. Š., kad bauda turi būti sumokėta į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per 3 (tris) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801, o įmokos sumokėjimą patvirtinantį kvitą pristatyti į Šakių rajono apylinkės teismo raštinę (Bažnyčios g. 6, Šakiai).
Išaiškinti A. Š., kad nesumokėjus baudos per nustatytą laikotarpį ir nepateikus įmokų sumokėjimą patvirtinančių dokumentų teismui, bauda bus išieškoma priverstinai per antstolį (BVK 22 straipsnis).
Išaiškinti, kad kaltinamieji, nesutikdami su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Šakių rajono apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (tiek švelnesnę, tiek griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.