Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2020-02-11 · Civilinė byla Nr. e2-4099-608/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-02-11
Bylos Nr.
e2-4099-608/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-38428-2019-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Lidija Valentukonytė
Atsakovas
J. A.
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Sergel“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-4099-608/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-38428-2019-6Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.6.6.2; 2.6.1.3.6; 2.6.1.4; 2.6.3;2.6.8.10; 2.6.29.3. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 11 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lidija Valentukonytė rašytinio proceso tvarka už akių atsakovo J. A. (J. A.) atžvilgiu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sergel“ ieškinį atsakovui J. A. (J. A.) dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė ,,Sergel“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo J. A. 106,42 Eur skolą, 289,24 Eur netesybų, 9,58 Eur delspinigius, 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimo išlaidas. Ieškovė prašo teismo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį.

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 130 straipsnio 1 dalis). Atsakovas teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Apie atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis duomenų nėra, atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės atsakovui išaiškintos. Esant šioms aplinkybėms ir ieškovės prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas dėl atsakovo rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Atlikęs formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, teismas daro išvadą, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, ieškinys tenkintinas visiškai.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pradinis kreditorius uždaroji akcinė bendrovė ,,Bitė Lietuva“ ir atsakovas J. A. 2010 m. gegužės 19 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. ECOM/0099439/2010, 2010 m. gegužės 19 d. sutartį Nr. ECOM/0099442/2010, 2010 m. gegužės 19 d. sutartį Nr. ECOM/099443/2010, pagal kurias pradinis kreditorius suteikė atsakovui elektroninių ryšių paslaugas ,,Bitės“ tinkle, o atsakovas įsipareigojo sutartyse nustatyta tvarka ir terminais atsiskaityti už suteiktas paslaugas. Atsakovas pagal Sutartis įsipareigojo naudotis pradinės kreditorės paslaugomis 24 mėnesius (Sutarčių specialiosios sąlygos). Už 2010 m. gegužės mėn. – rugpjūčio mėn. suteiktas paslaugas atsakovas liko neatsiskaitęs 106,42 Eur.

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Sergel“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Bitė Lietuva“ 2018 m. spalio 31 d. sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 18-0268LT ir priedą Nr. 1 prie sutarties, kurių pagrindu uždaroji akcinė bendrovė „Bitė Lietuva“ perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovo J. A. skolą pagal paslaugų teikimo sutartis Nr. ECOM/0099439/2010, Nr. ECOM/0099442/2010, Nr. ECOM/099443/2010.

Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju, atsakovas apie reikalavimo perleidimą buvo informuotas 2018 m. lapkričio 21 d. pranešimu, todėl laikytina, jog atsakovas tinkamai informuotas apie reikalavimo perleidimo faktą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.716 straipsnio 1 dalis numato, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. CK 6.38 straipsnyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas būtų visiškai atsiskaitęs su ieškove arba pradiniu kreditoriumi už suteiktas paslaugas (CPK 178, 185 straipsniai), todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 106,42 Eur skolą yra pagrįstas ir tenkintinas.

Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Pagal sutarčių bendrosios dalies 48 punkto nuostatas atsakovas įsipareigojo naudotis pradinio kreditoriaus paslaugomis ne mažiau nei 24 mėnesius, o nutraukus sutartį anksčiau laiko – mokėti baudą. Atsižvelgiant į minėtą sutarčių nuostatą ieškovė atsakovui paskaičiavo 289,24 Eur baudą (4,3825 numatyta bauda x 22 mėnesiai neišbūto laiko). Sutarties bendrųjų sąlygų 24 punktu atsakovas už kiekvieną uždelstą sumokėti dieną įsipareigojo mokėti ieškovei 0,05 procento dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos. Ieškovė paskaičiavo 9,58 Eur delspinigių už paskutines 180 dienų. Įvertinus tai, kad atsakovas nesilaikė sutarties sąlygų, laiku neįvykdė prievolės sumokėti už suteiktas paslaugas pagal sudarytas sutartis, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 289,24 Eur Eur baudą ir 9,58 Eur delspinigių pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.260 straipsnio 1, 2 dalys, 6.71, 6.73 straipsnio 1 dalys).

CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis, t. y. ieškovės ieškinį patenkinus visa apimtimi, ieškovei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 15,00 Eur sumokėtas žyminis mokestis ir 0,23 Eur komisinis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5,00 Eur), todėl iš atsakovo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsniu, 285-288 straipsniais,

nusprendžia:

Priimti atsakovo J. A. (J. A.) atžvilgiu sprendimą už akių ir ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo J. A. (J. A.) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sergel“ naudai 106,42 Eur (vieną šimtą šešis eurus keturiasdešimt du euro centus) skolos, 289,24 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus dvidešimt keturis euro centus) baudos ir 9,58 Eur (devynis eurus penkiasdešimt aštuonis euro centus) delspinigių, iš viso 405,24 Eur (keturis šimtus penkis eurus dvidešimt keturis euro centus).

Priteisti iš atsakovo J. A. (J. A.) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sergel“ naudai 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 405,24 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019 m. gruodžio 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo J. A. (J. A.) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sergel“ naudai bylinėjimosi išlaidas - 15,23 Eur (penkiolika eurų dvidešimt tris euro centus) bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas neturi teisės apskųsti sprendimą už akių apeliacine nei kasacine tvarka.

Atsakovas sprendimą už akių priėmusiam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per dvidešimt dienų gali skųsti sprendimą už akių Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Lidija Valentukonytė