Telšių apylinkės teismo įsakymas

2020-12-30 · Baudžiamoji byla Nr. e1-798-1118/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-12-30
Bylos Nr.
e1-798-1118/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-48857-2020-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jūratė Žemgulienė
Kaltinamasis
R. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-798-1118/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-48857-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.2.20.13; 2.12.1.4 (S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 30 d.Mažeikiai
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Jūratė Žemgulienė,

išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Mažeikiai) prokurorės Olgos Alibajevos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje

R. J., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs adresu – (duomenys neskelbtini), teistas, paskutinį kartą Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. spalio 15 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį galutine 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausme, bausmę atlikęs

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. J. vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent: 2020 m. gruodžio 3 d. apie 22:51 val. (duomenys neskelbtini) gatvėmis vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kol buvo sustabdytas policijos pareigūnų, būdamas nuteistas Telšių apylinkės teismo 2019 m. kovo 25 d. baudžiamuoju įsakymu, dėl veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, ir galiojant jam paskirtai baudžiamojo poveikio priemonei – uždraudimui naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams, terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, t. y. 2019 m. balandžio 15 d.

Baudžiamoji atsakomybė už šią R. J. padarytą veiką, numatyta BK 243 straipsnyje.

R. J. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis, kaltu prisipažino visiškai, dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailėjosi ir parodė, jog jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, nes vairavo girtas, tačiau 2020 m. gruodžio mėnesį, gali būti ir 3 diena, kaip nurodyta įtarime, apie 23 val. jis vairavo jam priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) automobilį buvo nusipirkęs, bet savo vardu neįregistravęs. Vairavo automobilį, nes norėjo jį nuvaryti žmogui ir parduoti. Važiavo būtent naktį, nes manė, kad naktį mažiau galimybių pakliūti policijai. Tada vairuodamas dar ir buvo neblaivus. Jis probacijos tarnyboje buvo supažindintas su baudžiamosios priemonės nevykdymo sąlygomis ir pasirašė. Jis važiavo Žemaitijos gatve, Mažeikiuose ir iš jos pasuko į Sodų gatvę, tada jį ilgo namo, kurio numerio nežino, sustabdė policijos pareigūnai. Jam išaiškinta galimybė procesą baigti baudžiamuoju įsakymu. Jis prašo jam paskirti baudą už šią nusikalstamą veiką, ją turi galimybę sumokėti, nes gauna per mėnesį 370 eurų išmokų, kaip ieškantis darbo (b. l. 72-73).

Motyvuojamoji dalis

R. J. kaltė padarius BK 243 straipsnyje numatytą veiką, be jo paties prisipažinimo, įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:

2020 m. gruodžio 10 d. gautas Šiaulių probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus pranešimas dėl R. J., kuriam Telšių apylinkės teismo 2019 m. kovo 23 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalyje, buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones trijų metų laikotarpiui, nuo teismo baudžiamojo teismo įsakymo įsiteisėjimo dienos. 2019 m. rugsėjo 30 d. R. J. įtrauktas į Probacijos tarnybos registrą ir supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka ir sąlygomis, atsakomybe ir pasekmėmis už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę (b. l. 15-22).

2020 m. gruodžio 3 d. administracinių nusižengimų protokole Nr. 73-ANR-P-3952-2020 nurodyta, kad R. J. 2020 m. gruodžio 3 d., 22:51 val. Mažeikiuose, Žemaitijos ir Sodų gatvėmis, neturėdamas teisės vairuoti, nėra įvykdęs būtinųjų sąlygų jas susigrąžinti, vairavo automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio 0,77 promilės. (b. l. 27- 28).

BK 243 straipsnis numato atsakomybę tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis formali, todėl jis laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. Teismo paskirtų su laisvės atėmimu nesusijusių bausmių arba baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo vengimo tikslai įstatymo dispozicijoje nėra nurodyti, tačiau pagal pažeidimų esmę, jų padarymo kaltės turinį bei kitas aplinkybes galima spręsti, kad kaltininkas savo veika siekia išvengti (ar apskritai, ar kurį laiką) jų atlikimo.

Baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių R. J. kaltę padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje, kadangi jis, žinodamas apie jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemonę ir būdamas įspėtu dėl baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarkos, sąlygų ir galimos atsakomybės taikymo nesilaikant šios baudžiamojo poveikio priemonės, būdamas teistas Telšių apylinkės teismo 2019 m. kovo 23 d. baudžiamuoju įsakymu dėl veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, kuriuo jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams, 2020 m. gruodžio 3 d. apie 22.51 val., Mažeikių mieste, Žemaitijos-Sodų gatvėmis vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti ir tokiu būdu vengė atlikti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Kaltinamojo R. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad veiką padarę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis R. J. neprieštarauja prokurorės sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutiko su prokurorės pasiūlyta bausmės rūšimi ir dydžiu, prašė leisti sumokėti baudą dalimis, per 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpį (b. l. 74-77).

Atsižvelgiant į BK 41 straipsnyje apibrėžtus bausmės tikslus, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas baudžiamasis nusižengimas), kaltės formą ir rūšį (baudžiamasis nusižengimas padarytas tiesiogine tyčia), veikos motyvus, tikslus, nusikalstamų veikų stadiją (baigtinė veika), kaltininko asmenybę: anksčiau teistas (b. l. 51-54), ne kartą baustas administracine tvarka, už vairavimą neturint teisės, duomenų apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra (b. l. 55-59), nedirbantis (b. l. 63), tačiau registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (b. l. 64), UAB Mažeikių psichinės sveikatos centre gydėsi, pirmą kartą pas gydytoją psichiatrą apsilankė 2013 m. lapkričio 29 d., diagnozuota: psichikos ir elgesio sutrikimai dėl kelių narkotikų ir kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimo, priklausomybės sindromas (F19.2), psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas (F10.2) (b. l. 62).

Atsižvelgdamas į padaryto baudžiamojo nusižengimo pobūdį, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir kaltinamąją charakterizuojančius duomenis, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo numatytą ir prokurorės siūlomą BK 243 straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, skiriant 30 MGL dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos ir byla baigtina teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Atsižvelgus į tai, kad teismas siekia paskirtosios bausmės tikslų įgyvendinimo, bei į tai, kad kaltinamasis šiuo metu yra nedirbantis, baudos mokėjimas R. J. nustatytinas 10 mėnesių (BPK 352 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis).

Ikiteisminio tyrimo metu R. J. kardomoji priemonė nepaskirta. Kardomoji priemonė iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo taip pat neskirtina.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsniais

nusprendžia:

R. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir nubausti 30 (trisdešimties) MGL dydžio, t. y. 1500,00 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. J. paskirti sumažintą bausmę – 20 (dvidešimties) MGL, t. y. 1000,00 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą.

Išaiškinti R. J., jog paskirtą 20 MGL (1000,00 Eur) baudą jis privalo sumokėti per 10 (dešimt) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į pasirinktą teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (įmokos kodas 6801) ir pateikti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų raštinės tarnautojui banko kvitą. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.

Ikiteisminio tyrimo metu R. J. kardomoji priemonė nepaskirta. Kardomoji priemonė iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo taip pat neskirtina.

Išaiškinti R. J., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti baudžiamąjį įsakymą priėmusiam teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei nepasinaudojama teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Teismo baudžiamąjį įsakymą pasirašytinai įteikti kaltinamajam R. J..

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Jūratė Žemgulienė