Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų E. G. A., R. V., D. S., R. M., D. S., S. M., V. M., A. B., R. S., Š. S. ir V. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018-04-06 teismo nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovų E. G. A/, R. V., D. S., R. M., D. S., S. M., V. M., A. B., R. S., Š. S. ir V. S. ieškinio atsakovei G. M. dėl teisės naudotis žemės sklypu užstatymo teise pripažinimo, tretieji asmenys – R. M. ir R. L..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovai E. G. A., R. V., D. S., R. M., D. S., S. M., V. M., A. B., R. S., Š. S. ir V. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo pripažinti jiems teisę neatlygintinai naudotis atsakovei G. M. priklausančiu žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), neterminuota užstatymo teise.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018-04-06 nutartimi atsisakė priimti ieškovų E. G. A., R. V., D. S., R. M., D. S., S. M., V. M., A. B., R. S., Š. S. ir V. S. ieškinį atsakovei G. M. dėl teisės naudotis žemės sklypu užstatymo teise pripažinimo.

Teismas nurodė, kad iš ieškovų ieškinio ir prie jo pridėtos medžiagos, taip pat iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti kad, Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-56-431/2018 pagal ieškovės G. M. ieškinį atsakovams E. G. A., R. V., D. S., R. M., D. S. ir kt. dėl nuomos mokesčio priteisimo CK 6.242 straipsnio pagrindu, servituto nustatymo, dėl servituto nustatymo atsiradusių nuostolių atlyginimo. Atsakovai minėtoje byloje su pareikštais reikalavimais nesutinka, be kita ko, teigia, kad jie turi teisę neatlygintinai naudotis ieškovei G. M. priklausančiu žemės sklypu. Taip pat, teismas nurodė, kad iš ieškinio ir jo priedų matyti, kad ieškovai iš esmės siekia paneigti savo pareigą mokėti atsakovei G. M. už jai priklausančio žemės sklypo naudojimą; kitaip sakant, siekia paneigti jiems G. M. Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-56-431/2018 iškeltus reikalavimus, teigdami, kad jie nėra skolingi G. M. už naudojimąsi jai priklausančiu žemės sklypu, nes jie yra šio sklypo neatlygintinės užstatymo teisės turėtojai. Teismas pažymėjo, kad vienoje byloje įrodinėtina aplinkybė negali būti kitoje byloje savarankišku bylos nagrinėjimo dalyku, todėl ieškinį atsisakė priimti.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu ieškovai (apeliantai) E. G. A., R. V., D. S., R. M., D. S., S. M., V. M., A. B., R. S., Š. S. ir V. S. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018-04-06 nutartį ir iš naujo išspręsti ieškovų E. G. A., R. V., D. S., R. M., D. S., S. M., V. M., A. B., R. S., Š. S. ir V. S. ieškinio dėl užstatymo teisės pripažinimo priėmimo klausimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Nagrinėjamu atveju ieškovai pareiškė reikalavimą pripažinti jiems teisę neatlygintai naudotis atsakovei priklausančiu žemės sklypu užstatymo teise neterminuotą laikotarpį. Esą akivaizdu, jog tokio reikalavimo pateikimas sukeltų materialinius teisinius padarinius, todėl toks reikalavimas gali būti atskiru savarankišku bylos nagrinėjimo dalyku, ką pirmosios instancijos teismas nepagrįstai paneigė. Apeliantai mano, kad tuo atveju, jei civilinių teisinių santykių subjektas teismo prašo pripažinti tam tikras teise, teismas turi pareigą bylos nagrinėjimo metu nustatyti, ar minėtą civilinių teisių gynimo būdą pasirinkęs asmuo iš tiesų turi teisę, kurią teismo prašo pripažinti. Taip pat pažymi, kad tai, jog atsakovė Vilniaus apygardos teisme pareiškė ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo, negali paneigti ieškovų teisės reikšti atskirą reikalavimą dėl teisės naudotis žemės sklypu neterminuota užstatymo teise pripažinimo. Esą ieškovai prašo pripažinti jiems teisę, t. y. reiškia reikalavimą dėl teisų pripažinimo CK 1.138 straipsnio 1 dalyje numatytu būdu, todėl skundžiamos nutarties argumentas, kad ieškovų prašymas neatitinka minėto straipsnyje nurodytų civilinių teisių gynimo būdų, yra nepagrįstas. Be to teismui manant, kad ieškinio dalykas ir pagrindas yra neaiškus, pirmosios instancijos teismas turėtų pasinaudoti trūkumu šalinimo institutu.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2018-04-06 nutartimi nutarė atsisakyti priimti ieškinį dėl teisės pripažinimo. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sprendžia, jog atskirasis skundas dėl 2018-04-06 nutarties yra iš esmės pagrįstas dėl žemiau nurodytų motyvų.Ieškinio (pareiškimo) priėmimo ir bylos iškėlimo teisme terminai ir tvarka, atsisakymo priimti ieškinį pagrindai, taip pat bylos iškėlimo ir atsisakymo priimti ieškinį teisiniai padariniai nustatyti CPK 137 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje reglamentuoti pagrindai, kuriuos nustatęs teismas turi atsisakyti priimti ieškinį (pareiškimą). Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti atsakovo prašymą, nenurodė, kuriuo CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu atsisako priimti prašymą. Tačiau spręsdamas iš pirmosios instancijos teismo nutarties motyvų apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovo prašymą atsisakyta priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, tai yra, kai ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.Pažymėtina, kad šiuo pagrindu atsisakoma priimti ieškinį (pareiškimą), jei ginčas apskritai nepriskirtinas nagrinėti teismams arba jei byla nenagrinėtina civilinio proceso tvarka. Nurodytas atsisakymo priimti ieškinį (pareiškimą) teisinis pagrindas taikytinas, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnį ir CPK 5 straipsnio nuostatas, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta jo pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymų saugomas interesas.Sprendžiant, ar ieškinio pareiškimas gali būti nagrinėjamas Lietuvos Respublikos teisme civilinio proceso tvarka, turi būti įvertinta, ar jis gali būti savarankiškas civilinės bylos nagrinėjimo dalykas. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje E. Ž. v. UAB ,,Melsta“, bylos Nr. 3K-3-485/2008, 2013 m. balandžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB ,,Esveras“ v. UAB ,,Jungtinis dujų centras“, bylos Nr. 3K-3-241/2013).Nagrinėjamu atveju ieškovai ieškiniu prašė pripažinti jiems teisę neatlygintinai naudotis atsakovei G. M. priklausančiu žemės sklypu neterminuota užstatymo teise. Ieškovas ieškinį grindžia CK 4.160 – 4.164 straipsnių nuostatų taikymu. Taigi ieškovai, gindami savo galimai pažeistas teises, kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl atitinkamos teisės pripažinimo (CK 1.138 str. straipsnis), kurį patenkinus ieškovams būtų pripažinta teisė neatlygintinai naudotis atsakovei priklausančiu žemės sklypu neterminuota užstatymo teise. Tai reiškia, kad ieškinio teisenos tvarka pareikštas reikalavimas yra nagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Aplinkybė, kad ši civilinė byla ir civilinė byla nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme yra susijusios, nesudaro pagrindo atsisakyti priimti ieškinį, tačiau atsiranda teisiniai pagrindai pasinaudoti kitais civilinio proceso institutais (bylų sujungimo, bylų sustabdymo ir kt.). Pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas, todėl nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį.Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo motyvai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą dėl ieškinio priėmimo grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kadangi ieškinio priėmimo klausimas yra priskirtas pirmosios instancijos teismo kompetencijai.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartį panaikinti ir ieškovų E. G. A., R. V., D. S., R. M., D. S., S. M., V. M., A. B., R. S., Š. S. ir V. S. ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.