Panevėžio apygardos teismo nutartis

2022-11-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-114-491/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-11-28
Bylos Nr.
1S-114-491/2022
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Valdas Petras Meidus
Nuteistasis
S. G.
Advokatai
Girdutis Vainius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-114-491/2022Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2022 m. lapkričio 28 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Petras Meidus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistosios S. G. gynėjo advokato Girdučio Vainiaus skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. spalio 20 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta patvirtinti Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2022 m. rugsėjo 21 d. nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajai S. G.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Paskutinį kartą S. G. buvo nuteista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 15 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį (9 nusikaltimai), 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (5 nusikaltimai) galutinėmis subendrintomis bausmėmis – laisvės atėmimu 4 metams 6 mėnesiams ir 40 MGL dydžio bauda. Laisvės atėmimo bausmės pradžia jai skaičiuojama nuo 2020 m. lapkričio 25 d., bausmės pabaiga – 2025 m. gegužės 25 d. Pusę paskirtos bausmės ji bus atlikusi 2023 m. vasario 25 d.

Žemesnės instancijos teismas

2. Komisijos 2022 m. rugsėjo 21 d. nutarimu buvo nutarta taikyti nuteistajai S. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 4 dalyje numatytu pagrindu, pagal kurį nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti iki 6 mėnesių anksčiau, nei atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės, jiems taikant intensyvią priežiūrą. Komisija nutarime nurodė, kad nuteistoji vykdo visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jos pakartotinio nusikalstamumo rizika yra mažėjanti vidutinė, jos požiūris į užimtumą ir darbą pozityvus, todėl sprendė, kad ji laikysis įstatymų ir nebenusikals.

3. Skundžiama nutartimi apylinkės teismas atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą. Teismas nurodė, kad nors nuteistosios S. G. elgesys pataisos įstaigoje keičiasi teigiama linkme (ji vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja pataisos programose ir kt.), tačiau jos ankstesnis teistumas, nusikalstamų veikų pobūdis ir pavojingumas rodo jos polinkį nusikalsti, pavojingumą visuomenei. Teismas padarė išvadą, kad šiuo metu nėra pakankamai požymių, jog būdama laisvėje, nuteistoji laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl jos resocializacijos procesas turi būti tęsiamas pataisos įstaigoje.

Šalies argumentai

4. Skundu apeliantas prašo nuteistajai S. G. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde jis nurodo, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos siejamas tik su nuteistojo laisvės atėmimo bausmės atlikimu pataisos įstaigose, t. y. vertinamos jam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės, jų įgyvendinimo rezultatai ir nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai. Nuteistoji S. G. bausmės atlikimo metu dirbo ir mokėsi, dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, įgijo virėjos specialybę, buvo du kartus skatinta ir per visą bausmės atlikimo laikotarpį nebuvo bausta. Todėl nuteistosios aktyvus dalyvavimas įvairiose programose, konkrečių ateities planų bei žingsnių jiems pasiekti nusistatymas, apsauginių, riziką mažinančių veiksnių buvimas, pakartotinio nusikalstamumo rizikos balų sumažėjimas, ją apibūdina teigiamai ir rodo jos pastangas keisti gyvenimo būdą, pasiryžimą gyventi laikantis įstatymų reikalavimų ir nenusikalsti. Be to, S. G. pagal galimybes atlygina priteistą žalą. Visa tai sudaro pagrindą jai taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Taip pat teismas nepakankamai atsižvelgė bei įvertino bylos duomenis apie nuteistosios sveikatą, jos socialinius ir palaikančius ryšius su šeimos nariais.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimų į skundą nebuvo gauta.

Motyvuojamoji dalis

6. Skundas atmetamas.

7. Skunde apeliantas nesutinka su skundžiama nutartimi, kuria buvo atsisakyta patvirtinti Komisijos 2022 m. rugsėjo 21 d. nutarimą taikyti nuteistajai S. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, ir nurodo, kad apylinkės teismas neįvertino visų šio klausimo teisingam išsprendimui reikšmingų bylos duomenų. Tuo vadovaudamasis, apeliantas prašo patvirtinti šį Komisijos nutarimą ir taikyti nuteistajai lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tačiau skundą nagrinėjantis apygardos teismas, kaip ir apylinkės teismas, nesutinka su Komisijos nutarimu, kad nuteistosios S. G. resocializacijos procesas gali būti tęsiamas jai būnant laisvėje.

8. Visų pirma, reikia pažymėti, kad pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kai jiems paskirta bausmė viršija 4 metus laisvės atėmimo, bet neviršija 10 metų laisvės atėmimo . Nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis iki 6 mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse (BVK 157 straipsnio 4 dalis). Kita vertus, įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, atitinkančiam BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 4 dalyje numatytas sąlygas, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, įvertinus ir tai, ar yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

9. Kaip matyti iš asmens bylos, nuteistoji S. G. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu iš esmės vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikusi įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jai taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Teigiamai vertinama tai, kad nuteistoji dalyvauja resocializacijos procese, ji nebuvo bausta, o skatinta buvo 2 kartus, tokiu būdu didindama galimybes integracijai į visuomenę. Kita vertus, kaip pagrįstai apylinkės teismas nurodė skundžiamoje nutartyje, tinkamas elgesys bausmės atlikimo metu yra kiekvieno nuteistojo pareiga ir negali būti laikomas besąlyginiu pagrindu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Todėl, nors nuteistoji S. G. ir atitinka formaliąsias lygtinio paleidimo sąlygas, tačiau sutiktina su apylinkės teismo išvada, kad tam tikri jos elgesio ir mąstymo pokyčiai, kiti ją teigiamai charakterizuojantys bylos duomenys dar nesudaro pagrindo manyti, kad ji padarė įstatymo reikalaujamą pažangą bei daugiau nebedarys nusikalstamų veikų.

10. Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas pakankamai išsamiai įvertino nuteistosios S. G. nusikalstamo elgesio riziką ir pagrįstai pripažino, jog nuteistosios pažanga ją mažinant dar nesudaro pagrindo manyti, jog ji ateityje laikysis įstatymų ir nebenusikals. Atlikus nuteistosios S. G. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, nustatyta, kad ji yra mažėjanti vidutinė. Pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai esant ne žemai, o šiuo atveju – vidutinei, turi būti nustatyta akivaizdi pažanga ją mažinant. Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas teisingai nurodė, kad spręsti apie akivaizdžią nuteistosios pažangą mažinant jai nustatytą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką šiuo metu dar nėra pagrindo. Iš nuteistosios asmens bylos matyti, kad pirminio vertinimo metu buvo nustatyta vidutinė jos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Paskutinio vertinimo metu buvo nustatyta mažėjanti vidutinė nuteistosios pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Kaip nurodoma asmens byloje, nuteistosios pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos pokytį nulėmė jos elgesio ir mąstymo ypatumai, rizikos veiksnių valdymo galimybės. Kita vertus, socialinio tyrimo išvadoje nurodoma ir tai, kad nuteistoji nepilnai valdo kriminogeninius veiksnius, susijusius su lėšų tvarkymu ir pajamų sritimi, pažymint, kad ši sritis reikalauja tolesnių nuteistosios tikslingų veiksmų, kurių imtis ji šiuo metu motyvuota. Taip pat socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad būtinos tolesnės nuteistosios pastangos siekiant ilgalaikių pokyčių srityse, susijusiose su mąstymo, elgesio, nuostatų ypatumais, pasekmių suvokimu, probleminių sričių atpažinime. Visos šios sritys socialinio tyrimo išvadoje priskiriamos prie dinaminių kriminogeninių veiksnių. Atsižvelgus į visa tai bei įvertinus, kad nuteistoji S. G. savo kaltės dėl eilės nusikalstamų veikų nepripažino ir nepripažįsta iki šiol, stengdamasi savo veiksmus pateisinti, jos pažanga sprendžiant sunkumus šiose srityse yra pakankamai svarbi ir galinti parodyti, kad gyvenimų tikslų ji laisvėje galėtų siekti tik teisėtais būdais. Tačiau šiuo metu, kaip nurodoma socialinio tyrimo išvadoje, nuteistosios pažanga yra, bet ji yra minimali. Taigi, nors nuteistoji pataisos įstaigoje dirba, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones – taigi, ji apibūdinama iš esmės gerai, akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką jos gyvensenoje nepakanka.

11. Socialinio tyrimo išvadoje, be paminėtų teigiamai nuteistąją S. G. apibūdinančių aplinkybių, nurodyta ir tai, kad nuteistajai, nors ir vykdančiai individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, vis dar išskiriami ne tik statiniai (ankstesnis teistumas, būdingas teisės pažeidimų modelis), bet ir ženklus skaičius dinaminių kriminogeninių veiksnių: turi finansinių sunkumų dėl priteistų ieškinių bei antstolių patvarkymų; lėšų valdymo sunkumai; būdingas manipuliacinis gyvenimo stilius; psichologinio atsparumo stoka; savikritiškumo stoka; probleminių situacijų atpažinimo sunkumai; neigiamų pasekmių nepakankamas įvertinimas; nusikalstamą elgesį pateisinančių nuostatų formavosi prielaidos. Pažymėtina, kad kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistosios gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą, todėl sprendžiant dėl nuteistosios daromos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, svarbus yra jos dedamų pastangų mažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką pakartotiniam nusikalstamumui vertinimas. Bylos duomenimis, bausmės atlikimo metu nuteistoji, kaip minėta, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones: dirba, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, pataisos įstaigose vykdomose programose. Tai neabejotinai rodo nuteistosios pastangas įsitraukti į resocializacijos procesą. Tačiau pakankamai didelio skaičiaus pakartotinai nusikalsti kriminogeninių veiksnių nustatymas rodo, kad individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas šiuo metu reikšmingos įtakos šių veiksnių valdymui, taip pat ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimui, dar neturėjo.

12. Akivaizdžios pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nustatymas srityse, susijusiose su lėšų tvarkymu ir pajamų sritimi, būdingu manipuliaciniu gyvenimo stiliumi, neigiamų pasekmių nepakankamu įvertinimu, nusikalstamą elgesį pateisinančių nuostatų formavimosi prielaidomis, socialinio tyrimo išvadoje išskirtose kaip dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, šiuo atveju yra aktualus, kadangi iš informacijos apie ankstesnį nuteistosios S. G. teistumą matyti, kad jos manipuliavimas socialiai pažeidžiamais asmenimis (nukentėjusiaisiais), sukčiavimai, taip pat kitos jos padarytos nusikalstamos veikos, buvo jai būdingas elgesys laisvėje. Kaip pagrįstai apylinkės teismas nurodė skundžiamoje nutartyje, nuteistosios gyvenimas laisvėje pakankamai ilgą laiką buvo susijęs su nusikalstamų veikų darymu. Nesant akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką srityse, kurios tiesiogiai turėjo įtakos ankstesniam nusikalstamam nuteistosios elgesiui, sutiktina su apylinkės teismo esmine išvada, kad jos resocializacijos procesas dar turi būti tęsiamas pataisos namuose, siekiant sumažinti nustatytus kriminogeninius veiksnius bei įtvirtinti teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį.

13. Pažymėtina, kad išvada dėl nuteistosios atitikimo lygtinio paleidimo sąlygoms (kriterijams) yra daroma įvertinus su jos resocializacijos procesu susijusių aplinkybių visumą, o ne selektyviai atrinktus ir išimtinai tik teigiamai ar neigiamai charakterizuojančius duomenis. Skundžiamoje nutartyje pateiktas duomenų, reikšmingų lygtinio paleidimo taikymui, vertinimas apima tiek teigiamus, tiek neigiamus nuteistosios S. G. resocializacijos aspektus, ir šio vertinimo pagrindu padaryta pagrįsta išvada, kad teigiamai ją charakterizuojančių aplinkybių, nenustačius akivaizdžios pažangos mažinant nors ir mažėjančią, bet vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, nepakanka lygtinio paleidimo taikymui. Skundo argumentai, kurie iš esmės teigiamai vertina lygtinio paleidimo institutą, neanalizuojant S. G. nepalankių duomenų, skundžiamoje nutartyje padarytų išvadų nepaneigia ir nesudaro pagrindo priimti kitokį, negu skundžiamas, procesinį sprendimą. Taigi, skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atmesti nuteistosios S. G. gynėjo advokato Girdučio Vainiaus skundą ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. spalio 20 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas Valdas Petras Meidus