- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-01-28
- Bylos Nr.
- 2S-254-123/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Nijolė Griškevičienė (pirm.), Albina Pupeikienė, Danguolė Martinavičienė
- Skolininkas
- E. Č.-Š.
- Kreditorius
- Nordea Bank Finland Plc
- Kategorijos
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2S-254-123/2010
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2010 m. sausio 28 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Nijolės Griškevičienės, kolegijos teisėjų Danguolės Martinavičienės, Albinos Pupeikienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi skolininkės E. Č.-Š. atskirąjį skundą dėl Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-10-08 nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus Nordea Bank Finland Plc pakartotinį pareiškimą dėl priverstinės skolos išieškojimo, skolininkė ir įkeisto daikto savininkė E. Č.-Š.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
kreditorius kreipėsi su pakartotiniu pareiškimu į Hipotekos skyrių prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto. Nurodė, kad skolininkė ir įkeisto turto savininkė per vieno mėnesio terminą skolos negrąžino, todėl prašo už skolą parduoti įkeistą daiktą: (duomenys neskelbtini) nuo 1-1 iki 1-4, esančią (duomenys neskelbtini), iš varžytynių, nuosavybės teise priklausantį E. Č.-Š..
Žemesnės instancijos teismas
Hipotekos skyrius prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-10-08 nutartimi nutarė už skolą parduoti iš varžytynių įkeistą daiktą: negyvenamąją patalpą - (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), baigtumas 70 proc., bendras plotas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad skolininkei ir įkeistų daiktų savininkei įspėjimas ir procesiniai dokumentai įteikti tinkamai. Teismas konstatavo, kad nuo įspėjimo skolininkei įteikimo dienos praėjo mėnuo, skola kreditorei negrąžinta.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu skolininkė E. Č.-Š. prašo panaikinti Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-10-08 nutartį. Mano, kad išieškojimas iš jai priklausančio būsto, kuriame ji gyvena su savo nepilnamečiu sūnumi, negali būti pradėtas, net jei skola nėra grąžinta visiškai, nes šios patalpos yra vienintelis jos ir jos sūnaus gyvenamasis būstas. Vykdant išieškojimą bus pažeistos jos ir jos nepilnamečio sūnaus teisės bei nuosavybės neliečiamumo principai. Patalpų pardavimas iš varžytynių pažeistų CPK 663 straipnsio 4 dalies nuostatas, kurios riboja išieškojimą iš skolininko, jei skolininko šeimos nariai yra invalidai, socialiai remtini arba skolininkas turi nepilnamečių vaikų.
Atsiliepimas
Kreditorius Nordea Bank Finland Plc atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad skolininkė neįvykdė savo įsipareigojimų, nustatytų kreditavimo sutartyje, todėl skola turi būti išieškoma iš įkeistų patalpų. Skolininkė įkeisdamas patalpas suprato savo riziką, paskolos dydį, jos įvykdymo galimybes, žinojo, kad įkeičia vieninteles jai priklausančias patalpas, ir savo valią patvirtino pasirašydama kreditavimo sutartį bei Hipotekos lakštą. Kreditavimo sutartis ir hipotekos lakštai yra galiojantys. Paaiškino, kad skolininkės įkeistos patalpos yra negyvenamosios, joms nėra taikomas šeimos turto teisinis režimas, jų įkeitimui nereikėjo gauti teismo leidimo, todėl skolos išieškojimas iš skolininkei priklausančių patalpų ir jų pardavimas iš varžytynių nepažeis skolininkės nepilnamečio sūnaus interesų. CPK 663 straipsnyje nurodyti apribojimai išieškant iš fizinio asmens turto nėra taikomi tais atvejais, kai yra išieškoma iš įkeisto turto.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Pirmiausia, teisėjų kolegija pažymi, kad hipotekos teisėjas atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos teisine procedūra, o apeliacinės instancijos teismas įvertina, ar nebuvo pažeistos hipotekos teisinės procedūros. Įstatymas neįpareigoja hipotekos teisėjo bylose dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių aiškintis ir spręsti įkeitimo sutarties šalių ginčų.
Apeliantė teigia, kad išieškojimas iš jai priklausančio būsto, kuriame ji gyvena su savo nepilnamečiu sūnumi, negali būti pradėtas, nes šios patalpos yra vienintelis jos ir jos sūnaus gyvenamasis būstas. Teisėjų kolegija su tokiais apeliantės argumentais nesutinka.
Hipoteka – tai įregistruotas įkeitimo sandoris, kuriuo užtikrinamas kreditoriaus reikalavimų patenkinimas supaprastinta (ne ginčo tvarka) procedūra. Hipotekos paskirtis yra užtikrinti, kad skolininkas iš tikrųjų įvykdytų savo prievolę kreditoriui. Viena iš hipotekos kreditoriaus įstatyme numatytų privilegijų yra pagreitintas skolos išieškojimas iš įkeisto turto, kai kreditorius nesikreipdamas į teismą ieškinio teisenos tvarka, turi teisę kreiptis su pareiškimu į hipotekos teisėją, kuris atsižvelgdamas į specialiąsias išieškojimą iš įkeisto daikto reglamentuojančias proceso normas, pradeda priverstinį išieškojimą iš kreditoriui įkeisto turto. Taigi įstatyme yra įtvirtintas toks teisinis reguliavimas, kuris leidžia patikimai apsaugoti kreditoriaus teises ir supaprastinta tvarka (ypatingosios teisenos tvarka) užtikrinti materialiųjų teisių įgyvendinimą.
Bylų dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių nagrinėjimo tvarka ir sąlygos yra nustatytos CPK XXXVI skyriuje. Hipotekos kreditoriaus pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimo ir tenkinimo tvarka bei sąlygos numatytos CPK 558 straipsnyje. Priverstinis skolos išieškojimas vykdomas hipotekos kreditoriaus prašymu, kuris įforminamas dviem pareiškimais. Pirminis kreditoriaus pareiškimas dėl skolos išieškojimo yra pagrindas įkeistam turtui areštuoti. Teismas areštavęs įkeistą turtą, kartu įspėja skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad, negrąžinus skolos per nustatytus terminus, įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių (CPK 558 str. 1 d.). CPK 558 straipsnio 2 dalyje numatytas hipotekos kreditoriaus pakartotinis kreipimasis su pareiškimu dėl skolos išieškojimo yra pagrindas perduoti įkeistą ir jau areštuotą turtą realizuoti arba administruoti.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad hipotekos lakštą pasirašė pati skolininkė savo laiva valia, šiuo lakštu buvo įkeistas jai priklausantis turtas – negyvenamosios patalpos, kurioms nebuvo taikomas šeimos turto teisinis režimas, todėl jas įkeičiant nereikėjo gauti teismo leidimo. Apeliantė nepateikė įrodymų, kad hipotekos lakštas ginčijamas teismine tvarka, kad skola kreditoriui sumokėta, todėl pirmosios instancijos teismas, turėdamas galiojantį bei įstatymo nustatyta tvarka nenuginčytą hipotekos lakštą ir pakartotinį kreditoriaus pareiškimą bei nustatęs, kad yra visi įstatyme nustatyti pagrindai inicijuoti įkeisto turto pardavimą iš varžytynių, t. y. nuo įspėjimo skolininkei įteikimo dienos praėjo įstatyme nustatytas vieno mėnesio terminas, skola kreditorei nėra grąžinta, pagrįstai nusprendė už skolą parduoti iš varžytynių įkeistą daiktą – negyvenamąją patalpą - (duomenys neskelbtini) nuo 1-1 iki 1-4, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) (b. l. 92-93). Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas įstatyme įtvirtintų hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo nepažeidė.
Apeliantė nepagrįstai teigia, kad patalpų pardavimas iš varžytynių pažeistų CPK 663 straipsnio 4 dalies nuostatas, kurios riboja išieškojimą iš fizinio asmens (skolininko), jei skolininko šeimos nariai yra invalidai, socialiai remtini arba skolininkas turi nepilnamečių vaikų. Pažymėtina, kad CPK 663 straipsnyje nurodyti apribojimai išieškant iš fizinio asmens turto nėra taikomi tais atvejais, kai yra išieškoma iš įkeisto turto (CPK 663 str. 5 d.), todėl ginčijama teismo nutartis dėl išieškojimo iš kreditoriui įkeistų patalpų nepažeidžia imperatyvių įstatymo normų.
Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo (CPK 337 str. 1 p.), todėl Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-10-08 nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.